2020-09-23 Nr. AB-17561-3-61-3-01111-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4760-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01111-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. N. padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (15/5-5) 24U-1/41PR-4/4U-169 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo, grąžinimo į R. F. ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką R. F. piliečiui A. N.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime pateikta informacija neatitinka tikrovės, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) priimtoms normoms ir taisyklėms, atsakovas rėmėsi tik pareiškėjo teistumu, neatsižvelgdamas į kitas pareiškėjo gyvenimo aplinkybes. Sutinka su Departamento Sprendime nurodyta informacija apie teistumą, tačiau teigia, kad už visas nusikalstamas veikas bausmę atliko pilnai, paskutinė nusikalstama veika, buvo už (bylos duomenys neskelbtini) platinimą, jos vykdymo terminas pasibaigė 2016 metais, laikotarpiai tarp nusikalstamų veikų pakankamai dideli, be to, atlikdamas bausmes dalyvavo pataisos įstaigų socialiniuose projektuose.

3. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvoje gyvena nuo 1988 metų, Visagine baigė vidurinę mokyklą, įsigijo profesiją, nuolat ten gyvena ir dirba, visi socialiniai ryšiai susiję tik su Lietuvos Respublika, čia gyvena jo giminės, mergina, draugai. Tačiau 2007 metais tapo priklausomas nuo (bylos duomenys neskelbtini), pablogėjo gyvenimo kokybė, yra socialiai pažeidžiamas, turi neįgalumą. Atsakovo Sprendimas kelia grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, dabartiniu metu nebeturi problemų su (bylos duomenys neskelbtini) ir kitomis (bylos duomenys neskelbtini) medžiagomis, laikosi visų socialinių, teisinių normų, etikos ir moralės principų, gailisi dėl netinkamo elgesio.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas priimtas atsižvelgus į Policijos departamento prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2020 m. sausio 30 d. raštą Nr. 5-S-1456 dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei (toliau – ir Išvada). Šioje Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes nustatyta, kad jis buvo septynis kartus teistas už devynis nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai bei nusikaltimus, susijusius su disponavimu (bylos duomenys neskelbtini), be to penkiolika kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokioms konkrečiai Konvencijos normoms prieštarauja ginčijamas Sprendimas, tokie teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą ir pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu. Priimdamas Sprendimą atsakovas vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento išvadomis, bet įvertino pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

6. Atsakovas teigė, kad po paskutinio sunkaus nusikaltimo padarymo pareiškėjas dar du kartus teistas už dvi nesunkias nusikalstamas veikas, taip pat net 15 kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimais. Pareiškėjo padarytų pažeidimų analizė patvirtina, kad jo padaryti pažeidimai yra susiję su pareiškėjo itin agresyviu elgesiu, nusistovėjusių normų ignoravimu, nepaklusnumu valstybės institucijų pareigūnams. Padaryti pažeidimai yra ne vienkartiniai, o tęstiniai, keliantys grėsmę ne tik viešajai tvarkai, bet ir kitų žmonių sveikatai. Manė, kad pareiškėjas bando sumenkinti savo padarytų pažeidimų pavojingumą, o tai tik patvirtina, jog pareiškėjas nėra linkęs vertinti savo elgesį kaip pavojingą ir toliau laikytis nustatytų elgesio normų. Departamento atlikto tyrimo metu, įvertinus surinktus duomenis apie pareiškėją, nustatyta, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika nors ir yra ilgalaikiai, tačiau nėra stiprūs. Pareiškėjas nėra integravęsis į Lietuvos Respubliką tiek, kad galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu, todėl leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką) pasiekti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Teigė, kad Išvadoje išdėstyti faktai ir pagrindai nėra ginčijami, Išvada yra teisėta ir galiojanti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo A. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, šalių argumentus, konstatavo, kad pareiškėjas savo elgesiu, pasireiškiančiu sistemingu nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai demonstruoja nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų pobūdis rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį į agresiją, smurtą ir polinkį savo problemas spręsti jėga, netausojant kitų žmonių sveikatos ir orumo. Jo padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, akivaizdu, jog paskirtos bausmės ir administracinės nuobaudos jo elgsenos nepakeitė, jis išvadų nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Todėl teismas padarė išvadą, kad vertinant riziką ateities požiūriu, pagrįstai galima teigti, jog yra reali tikimybė, kad pareiškėjas ateityje darys naujus teisės pažeidimus, nesilaikys nustatytų taisyklių, negerbs visuomenės, kurioje gyvena. Be to, pareiškėjas laikomas recidyvistu.

10. Teismas taip pat nustatė, kad bylos duomenys aiškiai patvirtina, jog Departamentas, įvertinęs pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, aplinkybes, kad duomenų apie užsieniečio esamas darbovietes, draudiminį laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių mokama socialinio draudimo įmoka, nėra, tai, kad jis nuo 2018 m. kovo 12 d. vykdo individualią veiklą, nustatė, kad pareiškėjas neturi tvirtų darbo ir socialinių ryšių Lietuvoje. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo tėvas, Lietuvos Respublikos pilietis, ir jo motina, R. F. pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi, duomenų apie užsieniečio šeimos narius (sutuoktinę, nepilnamečius vaikus) nėra.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jis jokios realios grėsmės viešajai tvarkai nebekelia, laikotarpiai tarp nusikalstamų veikų pakankamai dideli, aplinkybę, kad jis sutiko su tuo, jog nuo (bylos duomenys neskelbtini) vartoja (bylos duomenys neskelbtini) medžiagas, dėl kurių pablogėjo jo gyvenimo kokybė ir sveikata, turi neįgalumą, atsižvelgė į pateiktą Policijos departamento pažymą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, Administracinių nusižengimų registro duomenis, pareiškėjo padarytų nusikaltimų sunkumą, ir nustatė, kad pareiškėjas buvo septynis kartus teistas už devynis nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai bei nusikaltimus, susijusius su disponavimu (bylos duomenys neskelbtini) medžiagomis, yra laikomas recidyvistu; 2017–2019 metais padarė iš viso penkiolika administracinių nusižengimų, susijusių su viešąja tvarka, todėl teismas sprendė, kad negalima teigti, jog jis suprato savo elgesio neleistinumą, ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų, nedarys naujų teisės pažeidimų Lietuvoje ar kitose valstybėse. Pareiškėjo padarytų pažeidimų analizė patvirtina, kad jo padaryti pažeidimai yra susiję su pareiškėjo itin agresyviu elgesiu, nusistovėjusių normų ignoravimu, nepaklusnumu valstybės institucijų pareigūnams, padaryti pažeidimai yra ne vienkartiniai, o tęstiniai, keliantys grėsmę ne tik viešajai tvarkai, bet ir kitų žmonių sveikatai.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad jo socialiniai ryšiai yra susiję tik su Lietuvos Respublika, atsižvelgė į bylos duomenis, jog iš pareiškėjo pase esančių sienų kirtimo spaudų matyti, kad jis dažnai vyksta į R. F., kas leidžia abejoti pareiškėjo teiginiais, kad jo socialiniai ryšiai apsiriboja tik Lietuvos Respublika. Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes – užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje faktinį laiką, esamus socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nors ir yra ilgalaikiai, tačiau nėra stiprūs, nes pateikti duomenys apie pareiškėjo buvusias darbovietes ir darbo trukmę jose įrodo, kad pareiškėjas neturi tvirtų darbo ir socialinių ryšių Lietuvoje, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo sutuoktinę ar nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas nėra integravęsis į Lietuvos Respubliką tiek, kad galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu, vadinasi, leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, o aplinkybė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo giminės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pilnametis asmuo, nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos interesų bei suteikti pareiškėjui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nes visuomenės interesai yra svarbesni nei pareiškėjo asmeninis noras gyventi Lietuvos Respublikoje.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad didžioji dalis skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos finansų ministerijos yra sumokėta, atsižvelgė į pareiškėjo teismui pateiktą antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo dokumentą, iš kurio akivaizdu, jog skolos iš jo buvo išieškomos pagal antstolio patvarkymą, t. y. pareiškėjas savanoriškai paskirtų baudų nemokėjo, jos buvo išieškomos priverstine tvarka, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nelinkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusios tvarkos.

14. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, sprendė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas sprendė, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą.

III. 15. Pareiškėjas A. N. padavė apeliacinį skundą, kuriame, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimu, prašo panaikinti Departamento Sprendimą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka jam nedalyvaujant, kadangi pareiškėjas tuo metu sirgo, jam buvo pakilusi temperatūra, apie tai jis informavo posėdžio sekretorę. Pareiškėjas buvo sutikęs, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas teigia, kad jis gailisi dėl visų padarytų nusikaltimų ir nuo šių metų jis pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, laikosi įstatymų. Nurodo, kad 2017 metais gavo sunkią galvos traumą, dėl ko jis turi neįgalumą Lietuvoje, pateiktas medicininis išrašas yra byloje. Dėl šios aplinkybės jis turėjo psichinių sutrikimų, padarė administracinius nusižengimus. Didžioji dalis baudų jau yra išieškota.

17. Pareiškėjas teigia, kad užsiima individualia veikla, kartais dirba pagal darbo sutartis. Jo socialiniai ryšiai su šeimos nariais yra stiprūs. Į Rusiją važinėdavo labai retai, lankėsi ekskursijoje ten, tačiau kitų ryšių su šia valstybe neturi. Lietuvoje gyvena jo tėvai, brolis, mergina, kolegos ir pažįstami. Lietuvoje pareiškėjas gyvena didžiąją dalį savo gyvenimo. Nurodo, kad laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų, etikos ir moralės principų.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovas nurodo, kad sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais ir nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokias procesines teisės normas pažeidė teismas ar kokias materialiosios teisės normas teismas aiškino netinkamai, todėl Departamento nuomone, apeliacinis skundas nemotyvuotas, nepagrįstas, o jame nurodytos aplinkybės nenuginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo, kad jo socialiniai ryšiai yra susiję tik su Lietuvos Respublika. Atsakovas pažymi, kad Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes – užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje faktinį laiką, esamus socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Departamento atlikto tyrimo metu, įvertinus surinktus duomenis apie pareiškėją, nustatyta, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika nors ir yra ilgalaikiai, tačiau nėra stiprūs. Atsižvelgiant į turimus duomenis apie pareiškėjo buvusias darbovietes ir darbo trukmę jose, akivaizdu, kad pareiškėjas neturi tvirtų darbo ir socialinių ryšių Lietuvoje. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo sutuoktinę ar nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas nėra integravęsis į Lietuvos Respubliką tiek, kad galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu, todėl leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką) pasiekti, o aplinkybė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo giminės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pilnametis asmuo, nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos interesų ir suteikti pareiškėjui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Visuomenės interesai yra svarbesni nei pareiškėjo asmeninis noras gyventi Lietuvos Respublikoje.

20. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad įvertinus pareiškėjo kelionės dokumente esančias valstybių sienų kirtimo žymes bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje esančius duomenis apie sienų kirtimus, akivaizdu, jog pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikoje praleido 191 parą, o per minėtą laikotarpį R. F. pareiškėjas praleido 174 paras. Todėl pareiškėjo teiginys, kad į Rusiją vyksta retai ir tik turistiniais tikslais, kai 2019 m. Rusijoje pragyveno net 174 iš 365 metuose esančių parų, yra vertintinas kritiškai, be to, abejotina dėl paties pareiškėjo patikimumo ir sąžiningumo.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai prieštarauja Departamento tyrimo metu surinktiems faktiniams duomenims. Mano, kad nėra jokio pagrindo abejoti surinktų duomenų tikrumu, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, nepaneigia Departamento padarytų išvadų dėl pareiškėjo turimų socialinių ryšių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde mini hipotetines, ateityje galbūt galinčias kilti situacijas ir jam galimai kilsiantį poreikį atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas pažymi, kad pasikeistus faktinėms aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę teikti motyvuotą prašymą išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.

Mano, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Departamento vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus ir tinkamai taikant teisės normas.

21. Pareiškėjas A. N. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad jam reikalingas leidimas gyventi Lietuvoje, nes nuo 2020 m. gegužės 5 d. neturėdamas galiojančio dokumento ir turėdamas neįgalumą, jis negali įsigyti receptinių vaistų, kurie jam yra nuolat reikalingi, taip pat reikalingos gydytojų konsultacijos Vilniuje. Neturėdamas minėto leidimo, yra labai apribotos jo galimybės veikloje ir gyvenime, jo sveikata vis blogėja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, nutarta grąžinti pareiškėją į R. F. ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad jo padaryti teisės pažeidimai yra susiję su pareiškėjo itin agresyviu elgesiu, nusistovėjusių normų ignoravimu, nepaklusnumu valstybės institucijų pareigūnams, padaryti pažeidimai yra tęstiniai, keliantys grėsmę ne tik viešajai tvarkai, bet ir kitų žmonių sveikatai, todėl leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir viešoji tvarka. Teismas taip pat sprendė, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka jam nedalyvaujant; jis gailisi dėl visų padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų, nuo šių metų yra kardinaliai pakeitęs požiūrį į gyvenimą, laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų, etikos ir moralės principų. Pažymi, kad 2017 metais gavo sunkią galvos traumą, dėl to turėjo psichinių sutrikimų ir padarė administracinius nusižengimus, tačiau didžioji dalis baudų jau yra išieškota. Pareiškėjas teigia, kad jis dirba Lietuvoje, jo socialiniai ryšiai su šeimos nariais, kurie gyvena Lietuvoje, yra stiprūs. Su Rusija jo nesieja jokie ryšiai, ten važiavo tik į ekskursiją.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo šaukimas atvykti į Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai. Pagal ABTĮ 79 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, jei į posėdį neatvyko proceso šalis ir teismas nusprendžia, kad be tos šalies negalima nagrinėti bylos. Šiuo atveju teismas tokios išvados nepriėjo, todėl turėjo teisę bylą nagrinėti ir priimti procesinį sprendimą, kas, be kita ko, nesukliudė pareiškėjui pateikti apeliacinio skundo.

27. Pareiškėjas iš esmės neginčija atsakovo Migracijos departamento 2020 m. kovo 3 d. sprendime Nr. (15/5-5) 24U-1/41PR-4/4U-169 nustatytų ir pirmosios instancijos teismo sprendimu patikrintų bei konstatuotų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu daroma išvada, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes septynis kartus buvo nuteistas už devynis nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai bei nusikaltimus, susijusius su disponavimu (bylos duomenys neskelbtini) medžiagomis, taip pat buvo nubaustas už penkiolika administracinių nusižengimų, susijusių su viešąja tvarka.

28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra nurodęs, kad atitinkamo asmens elgesys, iš kurio matyti, kad jo požiūris ir toliau išlieka toks, kuris pažeidžia Europos Sąjungos Sutarties 2 ir 3 straipsniuose įtvirtintas pagrindines vertybes, pavyzdžiui, žmogaus orumą ir žmogaus teises (tai parodo įvykdyti nusikaltimai ar veikos), gali sudaryti tikrą, esamą ir pakankamai rimtą pavojų pagrindiniam visuomenės interesui, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/38 27 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirmą sakinį (žr. 2018 m. gegužės 2 d. Didžiosios kolegijos sprendimo K. prieš Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie ir H. F. prieš B. S. 44 p.). ESTT pažymėjo, kad, kaip matyti iš šios Direktyvos 27 straipsnio 2 dalies ir suformuotos ESTT jurisprudencijos, su teise laisvai judėti susijusią ribojamąją priemonę galima pateisinti tik, jeigu ji atitinka proporcingumo principą, o tai reiškia, kad reikia patikrinti, ar ši priemonė yra tinkama užtikrinti ja siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo Gaydarov, C-430/10 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Atliekant tokį vertinimą būtina pasverti, pirma, atitinkamo asmens elgesio keliamą pavojų pagrindiniams priimančiosios valstybės narės visuomenės interesams ir, antra, teisių, kurias Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams suteikia Direktyva 2004/38, apsaugą (žr. 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo Tsakouridis, C-145/09 50 p.).

29. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl socialinių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra pilnametis, tačiau savo šeimos (žmonos, vaikų) neturi; 2017 m. rugsėjo 22 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, be kita ko, buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo broliui. Pareiškėjas yra gimęs R. F., K. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pirmą kartą jam išduotas 1995 m. gruodžio 11 d. Iš byloje esančios Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 781655 kopijos galima spręsti, kad A. N. nuo 2018 m. kovo 12 d. suteikta teisė vykdyti individualią veiklą: pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis kai kada dirba ir pagal darbo sutartis, tačiau duomenų apie jo esamas darbovietes, draudiminį laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, nėra. Iš pareiškėjo pase esančių sienų kirtimo spaudų matyti, kad jis dažnai vyksta į R. F.. Pavyzdžiui, 2019 metais pareiškėjas R. F. išbuvo net 174 paras. Dar 1995 metais yra atsisakęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, nors ir įgijo vidurinį išsilavinimą Visagino Draugystės vidurinėje mokykloje bei elektros įrenginių elektromechaniko specialybę Visagino politechnikos mokykloje, Lietuvoje neturi tvirtų darbo ir socialinių ryšių, nėra ekonomiškai integravęsis į Lietuvos Respubliką tiek, kad besąlygiškai galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu.

30. Pasisakydama dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau asmens atliktais veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016 ir kt.).

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas daugetą kartų yra teistas už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir administracinius nusižengimus (žr. 27 p.). Pagal kompetentingos institucijos (Policijos departamento) išvadą pareiškėjas A. N. savo elgesiu, pasireiškiančiu sistemingu nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai demonstruoja nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų pobūdis rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį į agresiją, smurtą, polinkį savo problemas spręsti jėga, netausojant kitų žmonių sveikatos ir orumo. Veikų pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, akivaizdu, kad paskirtos bausmės ir administracinės nuobaudos pareiškėjo elgsenos nepakeitė, jis išvadų nepadarė, nesistengė keisti gyvenimo būdo, laikytis visuomenėje priimtų taisyklių, todėl vertinant riziką ateities požiūriu, pagrįstai galima teigti, kad yra reali tikimybė, kad ir ateityje pareiškėjas darys naujus teisės pažeidimus. Pagal Baudžiamojo kodekso 27 straipsnį pareiškėjas laikomas recidyvistu. Policijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatomis, pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo sistemingai padarytų teisei priešingų veikų pobūdis ir sunkumas per jo buvimo Lietuvoje laiką yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jo buvimo Lietuvos Respublikoje metu atsiradusi grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra įrodyta, ji realiai egzistuoja tiek laiko, tiek įrodymų pakankamumo požiūriu ir yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu. Migracijos departamento sprendimu nustatytas draudimas 2 m. ir 6 mėn. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išvykimo (ar išsiuntimo) iš jos datos, yra proporcingas siekiui apsaugoti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą.

33. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose.

34. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė