Legislator Case Law & Legislation
7ee03149-055e-48e2-a6de-d504ef9964b4 AI generated

7ee03149-055e-48e2-a6de-d504ef9964b4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7ee03149-055e-48e2-a6de-d504ef9964b4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Westtrans Logistic“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Egvida“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 356 259 Lt nuostolių atlyginimÄ ,            1 773,01 Lt ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ 356 259 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovas neturėjo nekilnojamojo turto, 2012 m. balansas liudijo apie veiklos nuostolingumÄ , be to, pareikÅ¡to reikalavimo sumÄ laikė didele, todėl sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas.

Legislator headnote

AI generated

7ee03149-055e-48e2-a6de-d504ef9964b4 · Lietuvos apeliacinis teismas: Å i aplinkybė ne tik patvirtina, kad ieÅ¡kovo reikalaujama suma nelaikytina didele, bet tuo pačiu ji eliminuoja sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikÄ .             3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti suvaržymais. IeÅ¡kovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-625-2014Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Å ernas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Egvida“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3418-302/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Westtrans Logistic“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Egvida“ dėl nuostolių priteisimo.IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Westtrans Logistic“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Egvida“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 356 259 Lt nuostolių atlyginimÄ ,            1 773,01 Lt ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ 356 259 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovas neturėjo nekilnojamojo turto, 2012 m. balansas liudijo apie veiklos nuostolingumÄ , be to, pareikÅ¡to reikalavimo sumÄ laikė didele, todėl sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB ,,Westtrans Logistic“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkino ir ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti nutarė areÅ¡tuoti atsakovo UAB „Egvida“ 356 259 Lt vertės kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti. Nesant kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ar jų esant nepakankamai, teismas nutarė areÅ¡tuoti atsakovo UAB „Egvida“ pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sÄ skaitose, nevirÅ¡ijant 356 259 Lt, laidžiant atsakovui UAB „Egvida“ sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus privalomus mokesčius valstybei ir SODRAI, taip pat leido atsiskaityti su ieÅ¡kovu.Teismas nenustatė atsakovo turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, be to, nurodė atsakovÄ esant fiziniu asmeniu, todėl ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ laikė didele.

Teismas preziumavo, kad minėti faktai gali apsunkinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Teismas taip pat neatmetė tikimybės, kad atsakovas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti suvaržymais.Teismas, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo principu, nutarė pirmiausia areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį turtÄ bei turtines teises, o tik nesant ar nepakankant ieÅ¡kiniui užtikrinti atsakovo turto bei turtinių teisių, nutarė areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Egvida“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir iÅ¡spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡ esmės - atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , neatsižvelgė į esmines aplinkybes, kurios galėtų sudaryti kliÅ«tis tenkinti ieÅ¡kinį.

Teismas turėjo suabejoti ieÅ¡kinio ar jo dalies pagrįstumu bei galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo tikėtinumu. Savo reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia CMR konvencijos 37 straipsniu bei CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl teismas, vertindamas tikimybę, ar ateityje yra galimas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, turėjo įvertinti tai, jog asmuo laikomas įgijusiu regreso teisę tik tuo atveju, kai pats atlygina žalÄ jÄ patyrusiam asmeniui. Tuo tarpu ieÅ¡kovas reikalavimo teisę įgijo tik 5 000 EUR sumos ribose.

Å is faktas teismui turėjo sukelti abejonių dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. Be to, Å¡iuo metu ieÅ¡kovo kaltė dėl kilusios žalos nėra įrodyta, todėl nėra pagrindo iÅ¡ jo reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas ieÅ¡kinio sumÄ laikė didele, nutartyje remdamasis klaidinga aplinkybe, jog atsakovas yra fizinis asmuo. Nors tai ir galėtų bÅ«ti vertinama kaip nutarties spausdinimo klaida, vis dėlto neatmestina prielaida, jog teismas galėjo nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tirti byloje esančius duomenis, todėl galėjo priimti klaidingÄ sprendimÄ .

Vien dėl Å¡ios aplinkybės nutartis laikytina nepagrįsta. Be to, ieÅ¡kinio sumÄ laikė didele atsakovui, nes neturėjo duomenų apie jo turtinę padėtį. Atsakovas pažymi, jog jis yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, todėl jo finansinė bÅ«klė turėtų bÅ«ti vertintina teigiamai. IeÅ¡kovas savo praÅ¡yme nepagrįstai remiasi neaktualiais 2012 m. pelno–nuostolių ataskaitos duomenimis. IÅ¡ pateiktos 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovas 2013 metų pabaigoje skaičiavo pelnÄ .

Įmonės balansas už 2013 metus parodo, jog 2013 metų pabaigoje įmonė turėjo turto už 173 136 Lt.              Pažymėtina, kad atsakovas savo atsakomybę yra apdraudęs vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu (CMR draudimu). Tokio pobūdžio draudimo sutartis yra sudaroma būtent dėl tokių atvejų, kai vežėjo veiksmais yra padaroma žala kroviniui, todėl tuo atveju, jeigu atsakovas bus pripažintas atsakingu už kilusius nuostolius, juos padengs atsakovo draudikas.

Å i aplinkybė ne tik patvirtina, kad ieÅ¡kovo reikalaujama suma nelaikytina didele, bet tuo pačiu ji eliminuoja sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikÄ .             3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti suvaržymais. IeÅ¡kovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.

             4. Teismas, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo, ekonomiÅ¡kumo, interesų pusiausvyros principus, nes pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, paliko galimybę taikyti atsakovo piniginių lėšų areÅ¡tÄ , todėl atsakovas negalėtų tinkamai ir laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų. Tai sutrikdytų atsakovo Å«kinę veiklÄ arba privestų įmonę prie nemokumo.              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Westtrans Logistic“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teigia, kad antstolė, vykdydama skundžiamÄ nutartį, 2014 m. vasario 7 d. aprašė atsakovui priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ . Tai nevaržo atsakovo Å«kinės komercinės veiklos ir negali turėti įtakos nuostolių atsiradimui ar atsakovo privedimui prie nemokumo.              Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto praÅ¡ymas dėl papildomų dokumentų prijungimo prie nagrinėjamos bylos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).CPK 144 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismÄ , sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma preliminariai (lot.

„prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013; ir kt.). Tačiau preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieÅ¡kinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės ir teismas netiria bei nevertina ieÅ¡kinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas. Todėl atsakovo atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl ieÅ¡kinio reikalavimo nepagrįstumo Å¡ioje stadijoje negali bÅ«ti nagrinėjami, taigi dėl jų atskirai nepasisakoma. Apeliacinės instancijos vertinimu, Å¡ioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimus), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas tikėtinai nepagrindė savo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų.Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobÅ«džio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio suma (356 259 Lt) atsakovui laikytina didele, todėl nutarė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prezumpcija, kad didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiÅ¡kai taikyti skolininko turto areÅ¡tÄ , kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinamos konkrečios faktinės bylos aplinkybės, skolininko finansinės galimybės, nustatant ar Å¡i suma yra didelė konkrečiam atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ , Å¡iÄ prezumpcijÄ gali paneigti, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerÄ turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali bÅ«ti duomenys iÅ¡ viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan. Apeliantas nesutinka, jog ieÅ¡kinio suma laikytina didele.

Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi klaidinga aplinkybe ir apeliantÄ laikė fiziniu asmeniu. Nors pats apeliantas pripažino, jog tai galėjo bÅ«ti pirmosios instancijos teismo klaida, tačiau neatmetė galimybės, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi iÅ¡taisė skundžiamosios nutarties motyvuojamoje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ir vietoje žodžių „fizinis asmuo“, nurodė „juridinis asmuo“.

Minėta nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, todėl yra įsiteisėjusi. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamosios nutarties motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas dėl raÅ¡ymo apsirikimo padarė klaidÄ , neturinčiÄ Ä¯takos teisingam ir pagrįstam praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimui. Apeliantas ginčija ieÅ¡kinio sumos vertinimÄ didele suma teigdamas, kad 2013 metų pabaigoje jis skaičiavo pelnÄ .

Tačiau iÅ¡ 2013 m. gruodžio 31 d. apelianto balanso duomenų matyti, kad pastarojo turtas sudarė 173 136 Lt, iÅ¡ kurio ilgalaikis buvo tik 71 567 Lt vertės, o per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 175 639 Lt. Tuo tarpu Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys apeliantui dėl 356 259 Lt priteisimo. Ir nors apeliantas 2013 metų pabaigoje skaičiavo pelnÄ , tačiau pelnas tesudarė 13 511 Lt. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su atskiruoju skundu apelianto pateiktus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo turtinę padėtį, apelianto argumentus, jog jis yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, kuriam ieÅ¡kinio suma nėra didelė, laiko nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau turi įrodyti CPK 144 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, egzistavimÄ . Teismui pakanka įsitinkinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Å iuo atveju tokiÄ grėsmę teismas nustatė, įvertinęs pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ , bei galimybę apeliantui jo turimÄ turtÄ , nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti suvaržymais.

Tai, kad ieÅ¡kovas rėmėsi 2012 m. pelno–nuostolių ataskaita, nesudaro pagrindo teigti, jog nebuvo įrodyta reali galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas yra laisvas apsispręsti, kokių įrodymų ir faktinių aplinkybių pagrindu įrodinės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę. Å iuo atveju ieÅ¡kovas galimai jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę iÅ¡ esmės įrodinėjo didele ieÅ¡kinio suma.

Tuo tarpu atsakovas, neigdamas faktÄ , kad ieÅ¡kinio suma jam yra didelė, privalo įrodyti, pateikdamas šį argumentÄ patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Tačiau, kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo turinio, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nebuvo paneigta.

Apeliantas teigia, kad teismas, pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, paliko galimybę taikyti atsakovo piniginių lėšų areÅ¡tÄ , dėl kurio atsakovas negalėtų tinkamai ir laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų ir tai sutrikdytų atsakovo Å«kinę veiklÄ arba privestų įmonę prie nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais, prieÅ¡taraujančiais byloje esantiems įrodymams. Kaip matyti iÅ¡ antstolės Nijolės Jutkienės 2014 m. vasario 7 d. turto apraÅ¡o, antstolė, vykdydama skundžiamÄ nutartį, aprašė atsakovui priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ , t.y. transporto priemones.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas pirmiausia areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį turtÄ bei turtines teises, nepažeidė nei lygiateisiÅ¡kumo, nei ekonomiÅ¡kumo, nei interesų pusiausvyros principų, kadangi transporto priemonėms pritaikytas areÅ¡tas iÅ¡ esmės neturės įtakos nei atsakovo Å«kinei veiklai, nei jo mokumui. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto pateiktų papildomų dokumentų, kadangi minėti dokumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi.Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).

Taip pat nenustatyti teismo nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindai (CPK 329 str.). Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Donatas Å ernas                                                                             Â