7edfeb71-7002-4f88-beef-757e028fbaee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1914-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00131-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1.3., 9.3.5, 9.9, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Flegas“ atstovui advokatui Petrui Butkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Flegas“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, nustatė:

PareiÅ¡kėja UAB „Flegas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (b. l. 67–74), kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti:Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ Nr. S-271(7-226/2011) (toliau – ir sprendimas Nr. S-271(7-226/2011));Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ Nr. 69-211 (toliau – ir sprendimas Nr. 69-211);Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Å iaulių AVMI) 2011 m. birželio 9 d. sprendimÄ Nr. 14.4-21-14 (toliau – ir sprendimas Nr. 14.4-21-14).Pasak pareiÅ¡kėjos, tiek VMI, tiek MGK nemotyvavo, kodėl turi bÅ«ti atliktas bÅ«tent pareiÅ¡kėjos pakartotinis patikrinimas, nors sprendime Nr. 69-211 nurodomi argumentai dėl kitų mokesčių mokėtojų, t. y.

UAB „Flegas“ kontrahento UAB „Kelmės rÅ«bas“. PareiÅ¡kėjos nuomone, sprendimu Nr. 69-211 buvo formaliai pasisakyta bendrais administracinių ginčų nagrinėjimo ir pakartotinio patikrinimo atlikimo klausimais, neanalizuojant, kodėl konkretÅ«s principai ir teisės normos galioja Å¡iam mokestiniam ginčui. PareiÅ¡kėjos manymu, nėra pagrindo skirti pakartotinį UAB „Flegas“ patikrinimÄ , nes duomenys, reikalingi tinkamai iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjos apmokestinimo klausimÄ , buvo arba bent jau turėjo bÅ«ti surinkti ir įvertinti pirmojo patikrinimo metu.

Pažymėjo, kad VMI sprendime Nr. 69-211 nurodė, jog iÅ¡nagrinėti ginčo iÅ¡ esmės nėra galimybės dėl to, kad mokesčių administratorius neiÅ¡tyrė, iÅ¡samiai neatskleidė bei tinkamai neįvertino visų įtakos pareiÅ¡kėjos apmokestinimui turinčių faktinių aplinkybių, taigi, pareiÅ¡kėjos teigimu, mokesčių administratorius, vykdydamas MAÄ® jam pavestas funkcijas, netinkamai laikėsi Å¡io įstatymo jam nustatytų pareigų, kas sÄ lygojo netinkamÄ pirminio patikrinimo atlikimÄ .

UAB „Flegas“ įsitikinimu, mokesčių administratoriui, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, turėtų bÅ«ti taikomi griežtesni reikalavimai dėl įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo, griežtesni atsakomybės už savo veiklÄ standartai, todėl sÄ Å¾iningas mokesčių mokėtojas neturi atsakyti už netinkamÄ mokesčių administratoriaus veikimÄ ar neveikimÄ . Pasak pareiÅ¡kėjos, mokesčių mokėtojas turi pagrįstÄ teisę tikėtis, kad mokesčių administratorius tinkamai atliks jam įstatymų nustatytas pareigas ir bylai reikÅ¡mingos aplinkybės bus nustatytos ir įvertintos jau pirmojo mokesčių mokėtojo patikrinimo metu, o tai, kad mokesčių administratorius netinkamai vykdydamas savo pareigas nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių pirmojo patikrinimo metu, negali bÅ«ti teisėtu pagrindu inicijuoti pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimÄ .

Pažymėjo, kad pakartotinis patikrinimas reikÅ¡tų pareiÅ¡kėjos teisių ir teisėtų lÅ«kesčių pažeidimÄ , tokiu bÅ«du pažeidžiant ir MAÄ® 32 str. 2 p. įtvirtintÄ mokesčių administratoriaus pareigÄ nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių.Pasak pareiÅ¡kėjos, MGK taip pat neatsižvelgė į jos nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo klausimais. Atkreipė dėmesį, kad tiek VMI, tiek MKG yra pripažinusios, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės nėra pakankamos UAB „Flegas“ MAÄ® 10 str. pagrindu apskaičiuoti UAB „Kelmės rÅ«bas“ mokestinę nepriemokÄ , taigi, pasak pareiÅ¡kėjos, VMI pripažino, kad atlikus mokestinį patikrinimÄ , buvo nustatyta, kad UAB „Flegas“ ir UAB „Kelmės rÅ«bas“ vykusių Å«kinių komercinių santykių formali iÅ¡raiÅ¡ka atitiko jų turinį, o nenustačius esminės MAÄ® 10 str. taikymo sÄ lygos, UAB „Kelmės rÅ«bas“ mokestinė nepriemoka negali bÅ«ti perkeliama UAB „Flegas“.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, VMI sprendimas pavesti vietiniam mokesčiu administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ vertintinas kaip neteisėtas siekis bet kokiu bÅ«du patraukti pareiÅ¡kėjÄ atsakomybėn. Atkreipė dėmesį, jog priimant sprendimÄ dėl pakartotinio pareiÅ¡kėjos patikrinimo, VMI nepateikė vietos mokesčių administratoriui konkrečių nurodymų, kurie turi bÅ«ti atliekami pakartotinio patikrinimo metu. Pažymėjo, kad nenurodžius pakartotinio patikrinimo ribų ir apimties, vietos mokesčių administratorius negalės tinkamai atlikti duoto nurodymo, o mokesčių mokėtojas negalės tinkamai realizuoti teisių mokestinio patikrinimo eigoje.UAB „Flegas“ taip pat nesutinka su MGK pozicija, jog VMI pagrįstai pareiÅ¡kėjos 2006 –2008 m. patirtas UAB „Kelmės rÅ«bas“ naudai darbuotojų vežimo į darbÄ ir iÅ¡ bei elektros energijos iÅ¡laidas priskyrė neleidžiamiems atskaitymams kaip sÄ naudas, nesusijusias su įprastine pareiÅ¡kėjos vykdoma tarpininkavimo veikla, ir pagrįstai apskaičiavo papildomai mokėtinÄ pelno mokestį ir su juo susijusias sumas, nes pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos iÅ¡laidos yra įskaitytos į pareiÅ¡kėjos teikiamų paslaugų savikainÄ , taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimo UAB „Kelmės rÅ«bas“ suteikė nuolaidas už atliktas siuvimo paslaugas bei nenurodė konkrečių Å¡ių nuolaidų dydžių.

PareiÅ¡kėja remdamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 58 str. 1 d. 1 p., 1977 m. gegužės 17 d. Å eÅ¡tosios Tarybos direktyvos „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo“ (77/388/EEB) (toliau – ir Å eÅ¡toji direktyva) 17 str. 2 d. a punktu bei LVAT praktika, paaiÅ¡kino, kad UAB „Flegas“ ir UAB „Kelmės rÅ«bas“ 2006 m. sausio 11 d. sudarė gamybinių pajėgumų rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodė, kad UAB „Flegas“ įsipareigoja apmokėti už UAB „Kelmės rÅ«bas“ sunaudotÄ energijÄ ir darbuotojų vežimÄ Ä¯ darbÄ , o UAB „Kelmės rÅ«bas“ įsipareigojo rezervuoti visus gamybinius pajėgimus UAB „Flegas“ užsakymų gamybai bei pasiÅ«ti drabužius nurodytais kiekiais ir terminais.

Minėtas susitarimas buvo naudingas abiem sandorio Å¡alims – UAB „Flegas“ apmokėdamas UAB „Kelmės rÅ«bas“ darbuotojų vežimÄ Ä¯ darbÄ ir iÅ¡ jo bei elektros tiekimÄ mažino UAB „Kelmės rÅ«bas“ gamybinius kaÅ¡tus, o UAB „Kelmės rÅ«bas“ mažino teikiamų siuvimo paslaugų kainÄ . Be to, vertinant UAB „Flegas“ teikiamų UAB „Kelmės rÅ«bas“ užsakymų apimtis, Å¡is susitarimas ekonominiu požiÅ«riu buvo itin naudingas UAB „Flegas“.

Pabrėžė, kad visus turimus užsakymus UAB „Flegas“ pateikdavo UAB „Kelmės rÅ«bas“, kuri įsipareigojo trumpiausiais terminais ir mažiausia pasiÅ«lyta kaina įvykdyti Å¡iuos UAB „Flegas“ užsakymus, o UAB „Kelmės rÅ«bas“ buvo užtikrinta nuolatinių užsakymų turėjimu. Pasak pareiÅ¡kėjos, Å¡ios aplinkybės dar kartÄ pagrindžia, kad UAB „Flegas“ apmokėdamas dalį gamybinių kaÅ¡tų vadovavosi iÅ¡imtinai savo ekonominiais interesais, bei tokių bÅ«du siekė naudos, kadangi UAB „Flegas“ buvo teikiamos siuvimo paslaugų nuolaidos bei ji buvo užtikrinta, jog užsakymai bus įvykdyti nustatytais terminais.PaaiÅ¡kino, kad minėtos gamybinių pajėgumų rezervavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ lėmė 2006–2008 m. siuvimo paslaugas teikiančių įmonių skaičiaus mažėjimas, siuvimo paslaugų pasiÅ«los rinka neatitiko Å¡ių paslaugų paklausos rinkos, todėl sudaryta gamybinių pajėgumų rezervavimo sutartis su visomis joje nurodytomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina sÄ lyga UAB „Flegas“ komercinei veiklai vykdyti.

PareiÅ¡kėjos teigimu, UAB „Flegas“ įtrauktos iÅ¡laidos už sunaudotÄ energijÄ ir darbuotojų vežimÄ Ä¯ darbÄ buvo bÅ«tinos ir betarpiÅ¡kai susijusios su UAB „Flegas“ vykdoma ekonomine veikla, nes tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja buvo užtikrinta, kad visi jos pateikti užsakymai bus įvykdyti nurodytais terminais, kas, pasak pareiÅ¡kėjos, neabejotinai pagrindžia, kad įsigytos paslaugos buvo neabejotinai susijusios su UAB „Flegas“ vykdoma komercinio tarpininkavimo veikla.PareiÅ¡kėjos teigimu, MGK, teigdama, kad UAB „Flegas“ pažeidė PVMÄ® 58 str. nuostatas, vadovavosi deklaratyviu teiginiu, jog pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog, UAB „Kelmės rÅ«bas“ suteikė pareiÅ¡kėjai nuolaidas atlikdamas siuvimo paslaugas, bei neįvertino visų faktinių aplinkybių, kurios nulėmė minėtos gamybinių pajėgumų rezervavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ , todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Pareiškėjos nuomone, priešingai nei nurodo VMI, ta aplinkybė, kad UAB „Kelmės rūbas“ siuvimo paslaugas teikė iš esmės tik UAB „Flegas“ patvirtina, jog sudaryta gamybinių pajėgumų rezervavimo sutartis buvo realiai vykdoma, t. y. sutartyje numatyti tikslai buvo įgyvendinami šalims vykdant sutartyje numatytus abipusius įsipareigojimus. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo jos išlaidų elektros energijos įsigijimui bei vežimo paslaugoms kvalifikuoti kaip visiškai nesusijusių su vykdyta įprasta ekonomine veikla ar kaip iš esmės nereikalingų tokiai veiklai vykdyti.

Pažymėjo, kad MGK sprendime nenurodyta, kokias kriterijais ir / ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis tam tikros pareiÅ¡kėjos įsigytos paslaugos buvo priskirtas prie jos veikloje nenaudotų (negalimų naudoti) paslaugų. Nurodė, kad siekiant įvertinti ar UAB „Flegas“ įgijo teisę į PVM atskaitÄ , bÅ«tina įvertinti visų aplinkybių visumÄ , o ne atskirus epizodus. Pažymėjo, kad sutartį dėl elektros tiekimo su AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ yra sudaręs UAB „Flegas“, visos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurias UAB „Flegas“ įtraukė į PVM atskaitÄ yra iÅ¡raÅ¡ytos UAB „Flegas“ vardu, tas pats pasakytina dėl UAB „Kelmės autobusų parkas“ iÅ¡raÅ¡ytų bei UAB „Flegas“ apskaitytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų.

PareiÅ¡kėjos teigimu, pagal LVAT ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje nusistovėjusiÄ taisyklę, įgyta teisė į atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta, tik jeigu nustatoma vengimo ar Å¡ia teise į PVM atskaitÄ piktnaudžiavimo aplinkybių visuma. Pasak pareiÅ¡kėjos, Å¡iuo atveju visos faktinės bylos aplinkybės pagrindžia tÄ faktÄ , kad UAB „Flegas“, apmokėdama UAB „Kelmės rÅ«bas“ iÅ¡laidas, susijusias su darbuotojų vežimu bei elektros tiekimu, nesiekė sukurti jokių dirbtinių sandorių bei tuo pačiu sukurti sau mokestinį pranaÅ¡umÄ , o tokio sprendimo priėmimÄ nulėmė bÅ«tent UAB „Flegas“ komercinės veiklos organizavimo bei vykdymo pobÅ«dis, bei siekis gauti ekonominę naudÄ iÅ¡ vykdomos veiklos.

Mokesčių administratoriui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad aukščiau nurodytų paslaugų įsigijimas nebuvo susijęs su UAB „Flegas“ vykdoma veikla, UAB „Flegas“ teisė į PVM atskaitÄ negali bÅ«ti panaikinta remiantis vien tik deklaratyviais mokesčių administratoriaus teiginiais.Atsakovė VMI atsiliepime į skundÄ (b. l. 88–91 abi lapo pusės) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .VMI nuomone, ji pagrįstai pavedė Å iaulių AVMI atlikti pakartotinį patikrinimÄ , kurio metu turi bÅ«ti papildomai nustatomos ir įvertinamos papildomai nurodytos aplinkybės ir sprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo, nes remdamasi mokestinio patikrinimo metu surinktais įrodymais VMI negalėjo priimti galutinio sprendimo dėl pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuoto 81228 Lt PVM.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos įregistruota veikla yra virÅ¡utinių rÅ«bų siuvimas, o faktiÅ¡kai vykdoma – komercinio tarpininkavimo veikla. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėja priimdavo siuvimo užsakymus su medžiagomis iÅ¡ Lietuvos ir Europos SÄ jungos užsakovų ir perduodavo vykdyti UAB „Kelmės rÅ«bas“, pagal kurios iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įtraukė į PVM atskaitÄ 100305 Lt PVM, nors UAB „Kelmės rÅ«bas“ deklaruoto pardavimo PVM į biudžetÄ nesumokėjo.

Pažymėjo, kad UAB „Kelmės rÅ«bas“ 2009 m. balandžio 1 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, UAB „Kelmės rÅ«bas“ mokestinę nepriemokÄ sudaro 100305,45 Lt PVM ir 7173,44 Lt PVM delspinigių, 41546 Lt GPM ir 3181,88 Lt Å¡io mokesčio delspinigių. PaaiÅ¡kino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Flegas“ ir UAB „Kelmės rÅ«bas“ yra susijusios įmonės: pareiÅ¡kėja yra UAB „Kelmės rÅ«bas“ steigėja ir 100 proc. akcininkė;

UAB „Kelmės rÅ«bas“ direktorius E. K., dirbęs iki bankrutuojančios įmonės statuso įgijimo, nuo 2009 m. vasario 19 d. dirba pareiÅ¡kėjos vyr. finansininku ir yra pareiÅ¡kėjos vienintelio akcininko P. K. sÅ«nus; pareiÅ¡kėjai priklausantis turtas siuvimo paslaugoms teikti perduoti UAB „Kelmės rÅ«bas“ pagal 2006 m. vasario 1 d. panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kelmės rÅ«bas“ siuvimo paslaugas atliko tik pareiÅ¡kėjai. Atsakovė, remdamasi LVAT ir ESTT praktika pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai MAÄ® 10 str. pagrindu apskaičiuoto PVM svarbu įvertinti ne tik mokesčio mokėtojo pretenduojančio į PVM atskaitÄ veiksmus, bet ir priežastis nulėmusias kontrahento mokesčio prievolių nevykdymÄ , kad bÅ«tų galima įsitikinti, ar mokesčių mokėtojas pretenduojantis į PVM atskaitÄ nedalyvavo sukčiavimo PVM sandoryje.

Nurodė, kad nors UAB „Kelmės rÅ«bas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, tačiau mokestinio patikrinimo metu nebuvo iÅ¡tirtos priežastys, nulėmusios UAB „Kelmės rÅ«bas“ nemokumÄ , kas padėtų nustatyti pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumÄ . Be to, nagrinėjamu atveju tikslinga įvertinti ir pareiÅ¡kėjos sumokėtų pinigų panaudojimÄ UAB „Kelmės rÅ«bas“, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar atsiskaitymai už siuvimo paslaugas nebuvo tik tariami, ar ginčo laikotarpiu UAB „Kelmės rÅ«bas“ nevykdė pirkimų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, ar nebuvo tarpusavio įsiskolinimų padengimo ir pan.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Å iaulių AVMI patikrinimo aktÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėja į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 100305 Lt PVM pagal UAB „Kelmės rÅ«bas“ 2008 m. balandžio 16 d. – 2008 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau 100305 Lt PVM nepriemoka UAB „Kelmės rÅ«bas“ susidarė už laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. Pažymėjo, kad Å iaulių AVMI patikrinimo metu neanalizavo pareiÅ¡kėjos sandorių su UAB „Kelmės rÅ«bas“ 2008 m. sausio – kovo mėn. laikotarpiu, be to, ginčo medžiagoje nėra juos pagrindžiančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, todėl konstatavo, kad remiantis vien minėtu laikotarpiu UAB „Kelmės rÅ«bas“ apskaitos kortelėje esama nepriemoka negalima, jos sieti su pareiÅ¡kėjos vykdytais sandoriais.VMI teigimu, patikrinimo metu nustatyta, kad transporto paslaugų bei elektros energijos pirkimai nebuvo naudojami pareiÅ¡kėjos PVM apmokestinamoje veikloje, kadangi įmonė vykdė ne deklaruotÄ veiklÄ (kitų virÅ¡utinių drabužių siuvimas), bet komercinio tarpininkavimo veiklÄ , o minėtomis paslaugomis naudojosi UAB „Kelmės rÅ«bas“, todėl atsakovės nuomone, Å iaulių AVMI pagrįstai konstatavo, kad UAB „Kelmės rÅ«bas“ darbuotojų vežimas į darbÄ ir iÅ¡ jo bei Å¡ios bendrovės sunaudota elektros energija gamybos procese nėra tiesiogiai susiję su pareiÅ¡kėjos vykdoma tarpininkavimo veikla ir iÅ¡ esmės nėra reikalinga pareiÅ¡kėjai vykdyti tarpininkavimo veiklÄ , o taip pat Å¡ios iÅ¡laidos nesudaro dalies pareiÅ¡kėjos bendrųjų iÅ¡laidų ir nėra sudedamoji jos teikiamų paslaugų kainos dalis.Pasak atsakovės, gamybinių pajėgumų rezervavimo sutartyje nėra numatytos sÄ lygos dėl nuolaidų taikymo pareiÅ¡kėjai, o mokestinio patikrinimo metu pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo nustatytas nuolaidų taikymas už siuvimo paslaugas UAB „Flegas“, o ir pareiÅ¡kėja jokių įrodymų apie jai taikytas nuolaidas nepateikė.

VMI nuomone, gamybinių pajėgumų sutartis šiuo atveju nėra reikšminga pelningai veiklai vykdyti, kadangi UAB „Kelmės rūbas“ paslaugas teikė tik pareiškėjai. Pažymėjo, kad patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „Kelmės autobusų parkas“ ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ teikiamos paslaugos buvo reikalingos ir naudojamos UAB „Kelmės rūbas“, o ne pareiškėjos, veiklai vykdyti, todėl ir buvo konstatuota, jog pareiškėjos paslaugų pirkimai iš UAB „Kelmės autobusų parkas“ ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ pagrįstai nepripažinti bendrosiomis UAB „Flegas“ išlaidomis, kadangi jos nebuvo iš esmės reikalingos komercinio tarpininkavimo veiklai vykdyti ir nebuvo tiesiogiai su ja susijusios.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos UAB „Flegas“ atstovas advokatas Petras Butkevičius prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais (b. l. 113–114). Papildomai pažymėjo, kad pirmojo patikrinimo metu viskas buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirta. UAB „Kelmės rÅ«bas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, kurioje VMI yra kreditorė. PareiÅ¡kėja neturėtų bÅ«ti atsakinga už tai, kad VMI bankroto byloje nerealizavo visų savo teisių. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Kelmės rÅ«bas:

PVM deklaravo, o tai, kad Å¡i bendrovė buvo nemoki ir bankrutavo, nesudaro pagrindo perkelti jos mokestinės prievolės UAB „Flegas“.Teismo posėdyje atsakovės VMI ir trečiojo suinteresuoto asmens Å iaulių AVMI atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 111, 112).Skundas atmestinas.Mokestinis ginčas kilęs dėl MGK 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. S-271(7-226/2011), VMI 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 69-211 ir Å iaulių AVMI 2011 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 14.4-21-14 teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad Å iaulių AVMI, atlikusi UAB „Flegas“ PVM, pelno mokesčio bei laikinojo socialinio mokesčio patikrinimÄ , 2011 m. kovo 28 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. 35-16 (b. l. 12–16).

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad, nors UAB „Flegas“ deklaruota veikla – kitų virÅ¡utinių drabužių siuvimas, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėja vykdo komercinio tarpininkavimo veiklÄ , t. y. bendrovė priima užsakymus iÅ¡ užsakovų ir vykdymui juos anksčiau perduodavo UAB „Kelmės rÅ«bas“, o dabar perduoda UAB „Astromlita“. Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiÅ¡kėja į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 100305 Lt PVM pagal UAB „Kelmės rÅ«bas“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas, nors bÅ«dama susijusiu asmeniu su UAB „Kelmės rÅ«bas“ žinojo ir turėjo galimybę žinoti, jog UAB „Kelmės rÅ«bas“ pardavimo PVM į biudžetÄ nesumokės. Å iaulių AVMI atsižvelgdama į nustatytas pareiÅ¡kėjos su UAB „Kelmės rÅ«bas“ sandorių aplinkybes, konstatavo, kad UAB „Flegas“ elgėsi kaip nesÄ Å¾iningas mokesčių mokėtojas, todėl taikydama MAÄ® 10 str. pareiÅ¡kėjai apskaičiavo UAB „Kelmės rÅ«bas“ 81228 Lt PVM nepriemokÄ .

Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 27937 Lt pirkimų PVM, kurie nebuvo susiję su jos vykdoma veikla, t. y. pareiÅ¡kėja apmokėjo už UAB „Kelmės rÅ«bas“ darbuotojų vežimÄ Ä¯ darbÄ 41093 Lt (7397 Lt PVM) UAB „Kelmės autobusų parkas“ bei už UAB „Kelmės rÅ«bas“ sunaudotÄ elektros energijÄ AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ sumokėjo 114112,42 Lt (20540 Lt PVM), dėl ko pažeidžiant PVMÄ® 58 str. nuostatas neteisėtai padidino PVM atskaitÄ 27937 Lt.

Vadovaudamasi PVMÄ® 123 str. 2 d. Å iaulių AVMI patikrinimo akte pareiÅ¡kėjai iÅ¡ viso apskaičiavo 109165 Lt PVM bei 42204 Lt PVM delspinigių. Be to, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Flegas“ į leidžiamus atskaitymus už 2006–2008 m. ir 2009 m. sausio–kovo mėn. įtraukė iÅ¡laidas, kurios nebuvo susijusios su jos vykdoma PVM apmokestinama veikla ir taip sumažino apmokestinamÄ jį pelnÄ , patikrinimo akte, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio (toliau – ir PMÄ®) 11 str. papildomai apskaičiavo 43363 Lt pelno mokesčio, 12251 Lt pelno mokesčio delspinigių bei 605 Lt laikinojo socialinio mokesčio ir 350 Lt Å¡io mokesčio delspinigių.Å iaulių AVMI 2011 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 14.4-21-14 (b. l. 24–35) patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaičiuotus 109165 Lt PVM, tačiau nustačiusi, kad PVM delspinigiai buvo apskaičiuoti neteisingai, pastaruosius sumažino iki 18888 Lt, taip pat paskyrė 2794 Lt (10 proc.) PVM baudÄ .

Minėtame sprendime Å aulių AVMI taip pat patvirtino papildomai apskaičiuotÄ 23281 Lt pelno mokestį, tačiau nustačiusi, jog patikrinimo akte buvo neteisingai nustatytas laikotarpis ir tarifai delspinigių skaičiavimui, apskaičiavo 9819 Lt pelno mokesčio delspinigių bei paskyrė 2328 Lt Å¡io mokesčio baudÄ . Taip pat patvirtino 605 Lt laikinÄ jį socialinį mokestį bei patikslinusi delspinigių skaičiavimo laikotarpį priskaičiavo 309 Lt Å¡io mokesčio delspinigių bei paskyrė 61 Lt laikinojo socialinio mokesčio baudÄ .Å iaulių AVMI sprendime Nr. 14.4-21-14 konstatavo, kad UAB „Flegas“ leidžiami atskaitymai nemažintini 100408,64 Lt suma pagal 2009 m.

UAB „Kelmės rÅ«bas“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už siuvimo paslaugas, nes po mokestinio tyrimo, 2010 m. kovo 24 d., UAB „Flegas“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2009 m. vasario ir kovo mėn., ir nei mokestinio tyrimo metu, nei mokestinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pagal Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras siuvimo paslaugos pareiÅ¡kėjai nebuvo atliktos, tačiau Å iaulių AVMI pavedė atlikti pakartotinį patikrinimÄ dėl papildomai apskaičiuoto 20082 Lt pelno mokesčio, Å¡io mokesčio delspinigių bei pridėtinės vertės mokesčio už 2009 ir 2010 m., nes patikrinimo akte nėra informacijos dėl 2009 m.

UAB „Kelmės rÅ«bas“ darbuotojų vežimo į darbÄ ir iÅ¡ jo ir Å¡ios bendrovės sunaudotos elektros energijos bei Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimo ir apskaitymo pareiÅ¡kėjos buhalterinėje apskaitoje.PareiÅ¡kėjai apskundus Å iaulių AVMI sprendimÄ Nr. 14.4-21-14, VMI sprendimu Nr. 69-211 (b. l. 37–47) iÅ¡ dalies patvirtino minėtÄ Å iaulių AVMI sprendimÄ , t. y. patvirtino nurodymÄ pareiÅ¡kėjai sumokėti 23281 Lt pelno mokesčio, 9819 Lt pelno mokesčio delspinigių, 2328 Lt pelno mokesčio baudÄ , 605 Lt laikinojo socialinio mokesčio, 309 Lt laikinojo socialinio mokesčio delspinigių ir 61 Lt Å¡io mokesčio baudÄ , o vietoj 109165 Lt PVM nurodė sumokėti 27937 Lt PVM bei 11714 Lt PVM delspinigių, paliekant sumokėti 2794 Lt baudÄ .

Dėl sprendimo Nr. 14.4-21-14 dalies, kuria pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti 81228 Lt PVM ir 7173 Lt PVM delspinigių VMI pavedė atlikti pakartotinį patikrinimÄ . Sprendime Nr. 69-211 konstatuota, kad Å¡iuo atveju svarbu įvertinti ne tik mokesčio mokėtojo pretenduojančio į PVM atskaitÄ veiksmus, bet ir priežastis, nulėmusias kontrahento mokesčio prievolių nevykdymÄ , kad bÅ«tų galima įsitikinti ar mokesčių mokėtojas, pretenduojantis į PVM atskaitÄ , nedalyvavo sukčiavimo PVM sandoryje.

Nurodyta, kad nėra iÅ¡tirtos priežastys nulėmusios UAB „Kelmės rÅ«bas“ nemokumÄ . Taip pat pažymėta, kad VMI atkreipia dėmesį į UAB „Flegas“ vykdytÄ veiklos modelį su susijusiomis bendrovėmis bei į tai, kad su pareiÅ¡kėja susiję asmenys, vykdę jos užsakymus bankrutavo, tačiau patikrinimo metu nustatytas UAB „Flegas“ žinojimas apie kontrahento nemokumÄ nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad sandoriai su UAB „Kelmės rÅ«bas“ buvo sudaromi ne įprastinėje komercinėje veikloje, bet dėl vienintelio tikslo gauti mokestinę naudÄ , todėl patikrinimo metu nustatytos aplinkybės nėra pakankamos pareiÅ¡kėjai MAÄ® 10 str. pagrindu apskaičiuoti UAB „Kelmės rÅ«bas“ mokestinę nepriemokÄ .

VMI sprendime Nr. 69-211 pažymėjo, kad tikslinga įvertinti ir pareiÅ¡kėjos sumokėtų pinigų panaudojimÄ UAB „Kelmės rÅ«bas“, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsiskaitymai už siuvimo paslaugas nebuvo tik tariami, ar ginčo laikotarpiu UAB „Kelmės rÅ«bas“ nevykdė pirkimų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, ar nebuvo tarpusavio įsiskolinimų padengimo ir pan. Taip pat pažymėta, kad patikrinimo akto duomenimis, pareiÅ¡kėja į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 100305 Lt PVM pagal UAB „Kelmės rÅ«bas“ 2008 m. balandžio–gruodžio mėn. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nors 100305 Lt PVM nepriemoka UAB „Kelmės rÅ«bas“ susidarė už laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. Sprendime Nr. 69-211 nurodyta, kad Å iaulių AVMI patikrinimo metu neanalizavo UAB „Flegas“ sandorių su UAB „Kelmės rÅ«bas“ 2008 m. sausio–kovo mėn. laikotarpiu, be to, ginčo medžiagoje nėra juos pagrindžiančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, todėl remiantis vien minėtu laikotarpiu UAB „Kelmės rÅ«bas“ apskaitos kortelėje esama nepriemoka, negalima jos sieti su pareiÅ¡kėjos vykdytais sandoriais.Dėl UAB „Flegas“ pirkimų iÅ¡ UAB „Kelmės autobusų parkas“ ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ PVM atskaitos ir leidžiamų atskaitymų VMI sprendime Nr. 69-211 pritarė Å iaulių AVMI pozicijai, kad minėtų paslaugų pirkimai nebuvo reikalingi pareiÅ¡kėjos veiklai vykdyti ir nebuvo su jos veikla tiesiogiai susiję, todėl pareiÅ¡kėjai pagrįstai papildomai apskaičiuotos PVM, pelno mokesčio bei laikinojo socialinio draudimo mokesčio sumos.PareiÅ¡kėja, nesutikdama su sprendimu Nr. 69-211, apskundė jį MGK (MGK byla, b. l. 1–8).

MGK 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. S-271(7-226/2011) (b. l. 49–60) pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė ir patvirtino VMI sprendimÄ Nr. 69-211. MGK konstatavo, kad VMI teisingai nustatė, kad surinktų įrodymų visuma neleidžia priimti galutinio sprendimo dėl pareiÅ¡kėjai apskaičiuoto 81228 Lt PVM, todėl pagrįstai mokesčių administratoriui buvo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimÄ , kurio metu turi bÅ«ti papildomai nustatomos ir įvertinamos VMI sprendime nurodytos aplinkybės ir sprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo (teisės atskaityti kontrahento nesumokėtÄ pirkimo PVM).

MGK sprendime Nr. S-271(7-226/2011) taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Kelmės rÅ«bas“ darbuotojų atvežimo į darbÄ ir iÅ¡ jo bei Å¡ios bendrovės sunaudotos elektros energijos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos pareiÅ¡kėjos veiklai vykdyti, ir atsižvelgdama į tai, kad pati pareiÅ¡kėja neginčija, kad visi UAB „Kelmės rÅ«bas“ naudojami gamybiniai pajėgumai nuosavybės teise priklausė UAB „Flegas“ ir UAB „Kelmės rÅ«bas“ teikė siuvimo paslaugas tik jai, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai nebuvo reikalo kÄ nors rezervuoti.

MGK pažymėjo, kad prieÅ¡ingu atveju, Å¡alys turėjo vadovautis PVMÄ® 10 str. „Mainai“, nustatančiu, kad tuo atveju, jeigu už prekes ir (arba) paslaugas atlyginama (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) prekėmis ar paslaugomis, laikoma, kad kiekviena tokio sandorio Å¡alis tiekia prekes ir (arba) paslaugas.Kaip matyti i             š patikrinimo akto ir Å iaulių AVMI sprendimo, 81228 Lt PVM UAB „Kelmės rÅ«bas“ nepriemoka, dėl kurios VMI pavedė atlikti pakartotinį UAB Flegas“ patikrinimÄ , pareiÅ¡kėjai buvo priskaičiuota vadovaujantis turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu (MAÄ® 10 str.), konstatavus, jog UAB „Flegas“ sandoriuose su sijusiu asmeniu – UAB „Kelmės rÅ«bas“ – elgėsi kaip nesÄ Å¾iningas mokesčių mokėtojas, nes žinodama apie minėtos bendrovės nesumokėtus mokesčius siekė sau mokestinės naudos.Teismo vertinimu, sprendžiant 81228 Lt PVM priskaičiavimo klausimÄ , iÅ¡ esmės reikia spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos teisės atskaityti 81228 Lt PVM sumÄ pagal UAB „Kelmės rÅ«bas“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.LVAT 2007 m. birželio 15 d. nutartyje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi PVM įstatymo aiÅ¡kinimo nuostatų, paremtų Europos Teisingumo Teismo praktika, kurių esmė yra ta, kad bylose dėl teisės į PVM atskaitÄ bÅ«tina atsakyti į du esminius klausimus: pirma, ar egzistuoja PVM objektas, t. y., ar Å«kinė operacija, už kuriÄ sumokėtÄ PVM mokesčių mokėtojas siekia susigrÄ Å¾inti, realiai įvyko; antra, ar yra pagrindas teigti, kad mokesčių mokėtojas yra nesÄ Å¾iningas, t. y. jis į atskaitÄ Ä¯traukė PVM sumÄ , žinodamas (turėdamas žinoti), kad jo Å«kinės operacijos partneris PVM į biudžetÄ nesumokės (administracinė byla Nr. A14-606/07).Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl realaus Å«kinių operacijų tarp UAB „Flegas“ ir UAB „Kelmės rÅ«bas“ turinio, tačiau Å¡iuo atveju spręstinas klausimas dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo.

Tiek VMI, tiek ir MGK savo sprendimuose konstatavo, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės nėra pakankamos pareiÅ¡kėjai MAÄ® 10 str. pagrindu apskaičiuoti UAB „Kelmės rÅ«bas“ mokestinę nepriemokÄ , nes nustatytas pareiÅ¡kėjos žinojimas apie kontrahento nemokumÄ nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad sandoriai su UAB „Kelmės rÅ«bas“ buvo sudaromi ne įprastinėje komercinėje veikloje, bet dėl vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudÄ . Pažymėtina, kad VMI sprendime Nr. 69-211 nusprendė Å iaulių AVMI pavesti atlikti pakartotinį patikrinimÄ tikslu nustatyti, ar pareiÅ¡kėja turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM sumas už UAB „Kelmės rÅ«bas“ atliktas ir PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas siuvimo paslaugas, žinodama, kad UAB „Kelmės rÅ«bas“ Å¡io PVM į valstybės biudžetÄ nesumokės, t. y. vietos mokesčių administratorius turi nustatyti, ar UAB „Flegas“ dalyvaudama Å¡iose operacijose buvo sÄ Å¾ininga ir nedalyvavo PVM sukčiavimo sandoryje.

Teismas pažymi, kad asmens sÄ Å¾iningumas, žinant arba galint žinoti, kad jo kontrahentas nesumokės pardavimo PVM į biudžetÄ yra siejamas su praradimu teisės į PVM atskaitÄ ne bet kokiais PVM nesumokėjimo į biudžetÄ atvejais, o tik tais, kai yra piktnaudžiaujama Å¡io mokesčio atžvilgiu, o asmuo tokiais veiksmais prisideda prie Å¡io piktnaudžiavimo. Tais atvejais, kai kontrahentas dėl finansinio neiÅ¡galėjimo, nesant jo veiksmuose sukčiavimo, nesumoka į biudžetÄ PVM, asmens teisė į PVM atskaitÄ yra nepaneigiama (LVAT 2007 m. balandžio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A8-345/2007).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytÄ LVAT praktikÄ , Å iaulių AVMI nenustatė visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimui dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo priimti.MAÄ® 154 str. 4 d. 5 p. nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius, iÅ¡nagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundÄ , pagal savo kompetencijÄ paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Centrinis mokesčių administratorius turi teisę pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ , jeigu nagrinėdamas mokestinį ginÄÄ centrinis mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojo apskųstame sprendime vietos mokesčių administratorius nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių patikrinimo metu konstatuotus mokesčių įstatymų pažeidimus arba kai mokesčių mokėtojas pateikia papildomų dokumentų, kurių vietos mokesčių administratoriui nebuvo pateikęs ir pastarasis jų nebuvo vertinęs, t. y. nebuvo nustatęs jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių turėjo bÅ«ti priimtas sprendimas, nustatantis mokestinę prievolę ar paneigiantis prielaidas dėl galimos mokestinės prievolės nustatymo.

Taigi centrinio mokesčių administratoriaus galimybė pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį tikrinimÄ susijusį su tuo, kad centrinis mokesčių administratorius pagal vietos mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus negali priimti nei sprendimo patvirtinti, nei sprendimo panaikinti ar pakeisti vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nes turimų dokumentų nepakanka tokių sprendimų priėmimui. Tokiu atveju konstatuojama, kad turi bÅ«ti renkami nauji įrodymai mokestinėje byloje, kÄ ginčijamu atveju ir konstatavo centrinis mokesčių administratorius.Minėta, kad VMI skundžiamame sprendime Nr. 69-211 konstatavo, jog pakartotinis patikrinimas turi bÅ«ti atliktas dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo sprendžiant klausimÄ dėl teisės atskaityti kontrahento nesumokėtÄ pirkimo PVM.

Centrinis mokesčių administratorius konstatavo bÅ«tinumÄ atlikti pakartotinį patikrinimÄ dėl to, kad vietos mokesčių administratorius nevertino priežasčių, nulėmusių kontrahento UAB „Kelmės rÅ«bas“ mokestinių prievolių nevykdymÄ tam, kad bÅ«tų galima įsitikinti, ar mokesčių mokėtojas, pretenduojantis į PVM atskaitÄ , t. y. UAB „Flegas“, nedalyvavo sukčiavimo PVM sandoryje, be to, VMI pažymėjo, jog vietos mokesčių administratorius patikrinimo metu neanalizavo UAB „Flegas“ sandorių su UAB „Kelmės rÅ«bas“ 2008 m. sausio–kovo mėn. ir ginčo medžiagoje nėra juos pagrindžiančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, todėl remiantis vien minėtu laikotarpiu UAB „Kelmės rÅ«bas“ apskaitos kortelėje apskaityta nepriemoka pastarosios negalima sieti su pareiÅ¡kėjos vykdytais sandoriais.

Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjos argumentus, kad VMI nepateikė nurodymų, kokie veiksmai turi bÅ«ti atliekami pakartotinio patikrinimo metu, nes kaip matyti iÅ¡ sprendimo Nr. 69-211, VMI, nurodydama, kokių duomenų trÅ«ksta klausimui dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo iÅ¡spręsti, pavedė vietos mokesčių administratoriui pastaruosius iÅ¡nagrinėti pakartotinio patikrinimo metu.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog VMI sprendime Nr. 69-211 teisingai nurodė, kad Å¡iuo atveju reikia spręsti klausimÄ dėl PVM atskaitos galimumo pagal PVMÄ® 64 str. 9 d. 1 p., tačiau neturint pakankamų duomenų spręsti dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo tuo aspektu, ar UAB „Kelmės rÅ«bas“ PVM nesumokėjo dėl finansinio neiÅ¡galėjimo, ar dėl sukčiavimo, kuris turėjo bÅ«ti žinomas pareiÅ¡kėjai, VMI pagrįstai nurodė Å¡iuo aspektu atlikti pakartotinį pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ .

Pažymėtina, jog nesant duomenų apie 2008 m. sausio–kovo mėn. vykusius sandorius su UAB „Kelmės rÅ«bas“ bei minėtos informacijos apie UAB „Kelmės rÅ«bas“ nemokumo priežastis, VMI neturi pagrindo priimti nei sprendimo patvirtinti, nei sprendimo panaikinti ar pakeisti vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ , o tai sudaro pagrindÄ vietos mokesčių administratoriui pavesti atlikti pakartotinį pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ nagrinėjamu klausimu.Byloje taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su UAB „Kelmės rÅ«bas“ 2006 m. sausio 11 d. sudarė gamybinių pajėgumų rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61), kuria UAB „Flegas“ įsipareigojo teikti pasiÅ«lymus gamybai pagal UAB „Kelmės rÅ«bas“ rezervuotus gamybinius pajėgumus, sutartu laiku paruoÅ¡ti medžiagas, reikalingas drabužių kirpimui, apdailinių operacijų atlikimui, siuvimui ir pakavimui, pateikti užsakomų drabužių pavyzdžius–etalonus ir techninę dokumentacijÄ , apmokėti už UAB „Kelmės rÅ«bas“ sunaudotÄ elektros energijÄ , apmokėti už UAB „Kelmės rÅ«bas“ darbuotojų atvežimÄ Ä¯ darbo vietÄ marÅ¡rutu Kelmė–Mažūnai.

UAB „Kelmės rÅ«bas“ minėta sutartimi įsipareigojo rezervuoti visus esamus gamybinius pajėgumus UAB „Flegas“ užsakymų gamybai, sukirpti ir pasiÅ«ti drabužius nurodytais kiekiais ir terminais pagal pateiktus užsakymus, atitinkančius pavyzdžius–etalonus ir techninę dokumentacijÄ .PareiÅ¡kėja už UAB „Kelmės rÅ«bas“ darbuotojų vežimÄ Ä¯ darbÄ ir iÅ¡ darbo 2006–2008 m. UAB „Kelmės autobusų parkas“ sumokėjo 41093 Lt ir 7396,56 Lt PVM, o AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ už UAB „Kelmės rÅ«bas“ sunaudotÄ elektros energija – 114112,42 Lt ir 27937 Lt pirkimo PVM (MGK byla, b. l. 66).

Minėtas PVM sumas pareiÅ¡kėja įtraukė į atskaitÄ bei patirtomis iÅ¡laidomis susimažino apmokestinamÄ jį pelnÄ . PareiÅ¡kėjos ginčijamuose sprendimuose konstatuota, kad Å¡ių iÅ¡laidų negalima priskirti įleidžiamiems atskaitymams, o sumokėto PVM įtraukti į atskaitÄ .PMÄ® 11 str. 1 d. 2 p. įtvirtina, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamÄ jį pelnÄ , iÅ¡ pajamų inter alia yra atskaitomi leidžiami atskaitymai. Paminėto įstatymo 17 str. 1 d. nustato bendrÄ jÄ leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarkÄ , t. y. leidžiami atskaitymai yra visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai apmokestinamojo vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos Å¡io vieneto pajamoms uždirbti ar Å¡io vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Å¡is įstatymas nenustato ko kita.

Å ios bendrÄ jÄ taisyklę įtvirtinančios normos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tam, jog apmokestinamojo vieneto iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos leidžiamais atskaitymais PMÄ® prasme, yra bÅ«tinos trys sÄ lygos:

1) išlaidos turi būti faktiškai patirtos;

2) iÅ¡laidos turi bÅ«ti įprastinės apmokestinamojo vieneto veiklai sÄ naudos;

3) iÅ¡laidos turi bÅ«ti bÅ«tinos apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į Å¡ios bylos aplinkybes, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas UAB „Kelmės rÅ«bas“ darbuotojų vežimo bei elektros energijos iÅ¡laidas laikyti leidžiamais atskaitymais pagal paminėtas nuostatas, yra bÅ«tina įvertinti pareiÅ¡kėjos vykdomos veiklos pobÅ«dį. Kaip minėta, pareiÅ¡kėja vykdo tarpininkavimo veiklÄ â€“ priima siuvimo užsakymus ir perduoda juos vykdyti siuvimo įmonėms, Å¡iuo atveju UAB „Kelmės rÅ«bas“.

Taigi teismo nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad darbuotojų vežino ir elektros energijos apmokėjimo iÅ¡laidos, patirtos UAB „Kelmės rÅ«bas“ naudai, yra įprastinės tarpininkavimo veikla užsiimančioms įmonėms arba buvo bÅ«tinos pareiÅ¡kėjos veiklos vykdymui. Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjos argumentus, kad, kadangi UAB „Flegas“ už UAB „Kelmės rÅ«bas“ sunaudotÄ elektros energijÄ bei už minėtos bendrovės darbuotojų vežimÄ Ä¯ darbÄ bei iÅ¡ jo sumokėjo pagal gamybinių pajėgumų rezervavimo sutartį, kuri buvo bÅ«tina UAB „Flegas“ veiklai vykdyti, tai minėtos iÅ¡laidos buvo skirtos pareiÅ¡kėjos veiklai vykdyti ir minėtinos iÅ¡laidos laikytinos leidžiamais atskaitymais.

Teismo vertinimu, minėtos sutarties sÄ lygos nesudaro pagrindo teigti, jog nurodytos iÅ¡laidos yra tiesiogiai susijusios su pareiÅ¡kėjos vykdoma tarpininkavimo veikla. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, jog be Å¡ių iÅ¡laidų pareiÅ¡kėja, vykdydama įprastinę veiklÄ , negali uždirbti pajamų ar gauti ekonominės naudos. Be to, kaip teisingai pažymėjo VMI ir MGK ginčijamuose sprendimuose, nors pareiÅ¡kėja ir teigia, kad pagal gamybinių pajėgumų rezervavimo sutartį jai buvo taikomos siuvimo paslaugų nuolaidos, tačiau sutartyje nėra numatytos sÄ lygos dėl jų taikymo, be to, ir patikrinimo metu pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo nustatytas nuolaidų taikymas už siuvimo paslaugas pareiÅ¡kėjai, pastaroji jokių įrodymų apie taikytas nuolaidas taip pat nepateikė, todėl UAB ‚Flegas“ skundo motyvai neva UAB „Kelmės rÅ«bas“ elektros energijos apmokėjimas ir darbuotojų vežimas į darbÄ ir iÅ¡ jo sudarė jos teikiamų paslaugų kainÄ atmetami kaip nepagrįsti.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nurodytos iÅ¡laidos, patirtos UAB „Kelmės rÅ«bas“ darbuotojų vežimui bei apmokėjimui už UAB „Kelmės rÅ«bas“ sunaudotÄ elektros energijÄ , savo esme nesančios bÅ«tinomis iÅ¡laidomis, negalėjo bÅ«ti pripažintos 2006–2008 m. laikotarpio leidžiamais atskaitymais iÅ¡ pajamų, apskaičiuojant pelno mokestį.

Pažymėtina, kad pagal PVMÄ® 58 str. 1 d. 1 p. vien tik formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančio buhalterinės apskaitos dokumento (atitinkamos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros) turėjimas nesuteikia teisės turimame buhalterinės apskaitos dokumente iÅ¡skirtÄ PVM sumÄ Ä¯traukti į PVM atskaitÄ . Akcentuotina, jog PVMÄ® 58 str. 1 d. 1 p. yra įtvirtinta imperatyvi taisyklė nustatanti, jog PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog sprendžiant klausimÄ dėl buhalterinės apskaitos dokumente iÅ¡skirtos PVM sumos įtraukimo į PVM atskaitÄ turi bÅ«ti vertinami ne tik formalieji kriterijai (reikalavimai buhalterinės apskaitos dokumento formai bei turiniui), bet ir materialieji kriterijai, t. y. privalo bÅ«ti nustatytas (pagrįstas) faktas, jog atitinkamo buhalterinės apskaitos dokumento pagrindu įsigytos prekės ir (arba) paslaugos yra skirtos naudoti PVM mokesčio mokėtojo ekonominėje veikloje (PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui).

Tik nustačius (pagrindus) Å¡ių kriterijų visumos egzistavimo faktÄ , PVM mokesčio mokėtojas įgyja teisę įtraukti į PVM atskaitÄ atitinkamas buhalterinės apskaitos dokumente nurodytas PVM mokesčio sumas. Nagrinėjamu atveju, nors byloje buvo nustatytas faktas, kad UAB „Kelmės autobusų parkas“ ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ iÅ¡rašė pareiÅ¡kėjai PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už vežimo paslaugas bei suvartotÄ elektros energijÄ ir Å¡iose sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skyrė pirkimo PVM sumÄ , tačiau pareiÅ¡kėjos mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog minėtos paslaugos nebuvo susijusios su pareiÅ¡kėjos vykdyta ekonomine veikla, kadangi į darbÄ ir iÅ¡ jo buvo vežami UAB “Kelmės rÅ«bas“ darbuotojai, elektros energija taip pat suvartota UAB „Kelmės rÅ«bas“.

Pažymėtina, jog LVAT yra nurodęs, jog tam, kad apmokestinamajam asmeniui bÅ«tų pripažinta teisė į PVM atskaitÄ ir nustatyta tokios teisės apimtis, iÅ¡ principo yra bÅ«tinas tiesioginio ir betarpiÅ¡ko ryÅ¡io egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitÄ (2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-963/2009).Kaip jau minėta, teismas pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidų UAB „Kelmės rÅ«bas“ darbuotojų vežimui bei Å¡ios bendrovės sunaudotos elektros energijos apmokėjimui nepriskyrė leidžiamiems atskaitymams, nes Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos pareiÅ¡kėjos veiklos vykdymui ir buvo skirtos kito juridinio asmens naudai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuo minėtų sumų sumokėtas PVM taip pat negalėjo bÅ«ti atskaitytas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja pažeidė PVMÄ® 58 str. 1 d. nuostatas, nes sumokėjusi už paslaugas ir įsigijusi prekes (keleivių vežimÄ ir elektros energijÄ ), kurios nėra skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, atskaitė pirkimo PVM, todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiÅ¡kėjai apskaičiavo papildomai mokėtinÄ 27937 Lt PVM.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „Flegas“ skundžiami MGK sprendimas Nr. S-271(7-226/2011), VMI sprendimas Nr. 69-211 ir Å iaulių AVMI sprendimas Nr. 14.4-21-14 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjos UAB „Flegas“ skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Milda Vainienė