7edfbf75-5eb5-41e1-850d-be6558183bde · Å iaulių apylinkės teismas

?Civ Civilinė byla Nr. e2-12539-476/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00907-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.10.5.2.14.; 2.6.10.9.; 2.6.39.2.6.5.; (S) 3.2.6.4. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS PRELIMINARUS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 30 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, dokumentinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams V.

K. transporto įmonei, V. K., UAB (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo H. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ bendraatsakovių V. K. transporto įmonės (subsidiariai su bendraatsakoviu V. K.) ir UAB „(duomenys neskelbtini) 22208,67 Eur, bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 500,00 Eur žyminį mokestį, bei 547,34 Eur (282,47 Eur + 264,87 Eur) už pateikiamų priedų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2018-07-23 Vokietijoje dėl H. S., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. H. S. buvo samdomas V. K. transporto įmonės ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dienÄ UAB (duomenys neskelbtini) buvo transporto priemonės DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo.

Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF105.460, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir, kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimus 22 208,67 Eur sumai ieÅ¡kovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 22208,67 Eur.

IeÅ¡kovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens (Å¡iuo atveju – V. K. transporto įmonės) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Å¡iuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)), raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas grÄ Å¾inti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 22208,67 Eur.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 673 straipsnio nuostatas, individualios įmonės savininkas (dalyvis) (šiuo atveju – V. K.) yra subsidiariai atsakingas už įmonės skolas. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos bendraatsakoviai reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 427 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu, atsakovus informuojant po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 23 d. Vokietijoje dėl H. S., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. H. S. buvo samdomas V. K. transporto įmonės ir minėtas eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas. Eismo įvykio metu transporto priemonė DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Eismo įvykio dienÄ UAB „(duomenys neskelbtini) buvo transporto priemonės DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. IÅ¡ žalos dydžio apskaičiavimo dokumentų matyti, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta 22 208,67 Eur žala. Eismo įvykio valstybės Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei 2018 m. spalio 11 d. pateikė reikalavimÄ 12 028,34 Eur sumai ir 2019 m. kovo 15 d. pateikė reikalavimÄ 10 180,33 Eur, ieÅ¡kovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

IÅ¡ 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V. už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . 2019 m. gegužės 23 d. V. K., V. K. transporto įmonei ir UAB (duomenys neskelbtini)siųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo. Eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykio metu padarytas žalas administruoja savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje galiojančiais įstatymais, todėl dokumentai, iÅ¡duoti Vokietijos institucijų, kuriais nustatytas žalos dydis, transporto priemonės savininkas, laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais įrodomÄ jÄ galiÄ .

Sausumos transporto priemonių draudimÄ reglamentuoja atskiras – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Å io įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus.

AiÅ¡kinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams, lemia jo privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Taigi, pagal TPVCAPDÄ® 4 str., Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta nedrausta transporto priemone DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininku autoįvykio metu buvo atsakovas UAB (duomenys neskelbtini), o transporto priemonę vairavo V. K. transporto priemonės samdomas darbuotojas H. S.. Už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudotis pats ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone (TPVCAPDÄ® 4 str. 2-3 d.). Taigi, atsakovas UAB (duomenys neskelbtini)autoįvykio metu buvo neįvykdęs įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jam nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad automobilio savininkas neįvykdė įstatymo imperatyvo, įpareigojančio jį apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minėta, kad automobilis yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams, todėl atsakovas turėjo suvokti apie atitinkamÄ perduoto naudotis automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsiančias neigiamas pasekmes. Perduodamas neapdraustÄ automobilį naudoti, atsakovas pažeidė įstatymo draudžiamÄ jÄ normÄ ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad paminėti kalti atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovui atsiradusia pareiga kompensuoti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui. Jeigu atsakovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bÅ«tų apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieÅ¡kovui nebÅ«tų atsiradusi pareiga atlyginti autoįvykio metu padarytÄ Å¾alÄ trečiajam asmeniui.

Aptartais motyvais darytina iÅ¡vada, kad vadovaujantis TPVCAPDÄ® nuostatomis, asmuo, įregistruotas kaip transporto priemonės savininkas, privalantis sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl jam priklausančios transporto priemonės atsako ieÅ¡kovui už atsiradusiÄ Å¾alÄ . Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ suponuoja dviejų skolininkų solidariÄ jÄ atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamÄ transporto priemonę.

TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v.

V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 17 dalyje pateiktÄ sÄ vokÄ transporto priemonės valdytoju, t. y. atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu, pripažįstamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai Å¡alis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu pripažintinas darbdavys.

Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas. Tai, kad darbdavys turi atgręžtinę reikalavimo teisę į darbuotojÄ , nesudaro pagrindo draudikui pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ tiesiogiai reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tiesiogiai iÅ¡ darbuotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v.

UAB „Kauno stiklas“, bylos Nr. 3K-3-228/2012; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DB „PZU Lietuva“ v. VÄ® „Kauno miÅ¡kų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-682/2006). Taigi, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas, sumokėjęs iÅ¡mokas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, pagal TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalį, turi teisę reikalauti, grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens (Å¡iuo atveju V.

K. transporto įmonės) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini)) Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Iš galiojančio teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos seka, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

BÅ«tent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010; 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012), todėl, nagrinėjamu atveju, atsakovas V. K. pagrįstai įtrauktas į procesÄ kaip subsidiarus skolininkas, kuris yra subsidiariai atsakingas už įmonės skolas.

Pagal Å¡io kodekso 6.210 straipsnį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ atsakovų V. K. transporto įmonės (subsidiariai su bendraatsakoviu V. K.) ir UAB (duomenys neskelbtini)solidariai priteistinos 6 procentų procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovų V. K. transporto įmonės (subsidiariai su bendraatsakoviu V. K.) ir UAB (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieÅ¡kovui priteistinos jo patirtos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos - 250,00 Eur žyminis mokesti ir 547,34 Eur vertimo iÅ¡laidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ teismui sumokėjo 500,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nagrinėtinÄ dokumentinio proceso tvarka mokėtinas 250 Eur žyminis mokestis, likusi permokėta žyminio mokesčio dalis – 250,00 Eur, grÄ Å¾intina ieÅ¡kovui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 428 straipsniu, 429 straipsniu n u s p r e n d ž i a: ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų V. K. transporto įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini), (subsidiariai su bendraatsakoviu V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 22 208,67 Eur (dvidešimt du tūkstančius du šimtus aštuonis eurus, 67 ct) žalos atlyginimo, 6 procentus metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini). į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas 398,67 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 67 ct). Iš atsakovo V. K. transporto įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini), (subsidiariai su bendraatsakoviu V. K.), ieškovo (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) 1, naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas 398,67 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 67 ct).

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų, 00 ct) žyminio mokesčio permokÄ . IeÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsakovai per dvideÅ¡imt dienų nuo preliminarus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimÄ arba preliminarų sprendimÄ priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieÅ¡taravimus. Jei atsakovai per dvideÅ¡imt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo jam dienos teismo sprendimÄ Ä¯vykdo ir raÅ¡tu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimÄ panaikina ir bylÄ nutraukia.

Jeigu per dvideÅ¡imt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieÅ¡taravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieÅ¡kovui jo praÅ¡ymu bus iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. 14 Å alims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui jÄ patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas. 15 Preliminarus teismo sprendimas apeliacinei ar kasacine tvarka neskundžiamas. Teisėja Irena Narbutienė