7edea052-aac9-49f2-bc15-936afb5edbef · Kauno apygardos teismas

?Teikimas Nr. T-159-594/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6;1.1.7.4; 2.5.16; 2.5.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui D.

K., nuteistajam J. P. (J. P.) (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus (toliau - Institucija) teikimÄ dėl J. P. (toliau – J. P.) Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismas nustatė: J. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktÄ , 7 punktÄ , 8 punktÄ , 12 punktÄ , 13 punktÄ ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktuose numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m.

BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalies ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistasis perkeltas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į pataisos namus. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d. Institucija kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl nuteistajam J.

P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis pataisos namuose adaptavosi gerai, jo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos. Nuteistasis yra tolerantiškas, mandagus ir pagarbus, stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų, diskriminacinių nuostatų neišsako, kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 9 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinė nuobauda skirta 2013 m. gegužės 13 d., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.

Už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose nuteistasis 10 kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. Nors teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau Å¡iuo metu savo kaltės neminimalizuoja, kritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamÄ elgesį. Palaiko ryÅ¡ius su motina ir broliu, kuris gyvena Vokietijoje. Nuteistasis turi spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , laivų surinkėjo specialybę. Iki bausmės atlikimo dirbo AB „Baltijos laivų statykla“.

Darbinė motyvacija teigiama, atvykęs į pataisos namus iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo. 2020 m. kovo 3 d. įsidarbino Turto valdymo skyriuje ir Å¡iuo metu dirba valytoju. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokykloje. Pataisos įstaigoje J. P. vardu yra gauti vykdomieji patvarkymai dėl 45902,50 eurų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nuteistasis pradėjo dengti civilinį ieÅ¡kinį kai įsidarbino. Atlikus J. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. 38 balai.

Å is balas sumažėjo nuo 52 balų (vidutinė rizika), tačiau ir toliau iÅ¡lieka aktualÅ«s kriminogeniniai veiksniai –lėšų tvarkymas ir pajamos, mÄ stymas ir elgesys. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimÄ tenkinti, prokuroras prašė teikimo netenkinti. Institucijos teikimas netenkinamas. BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ .

Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. P. yra atlikęs daugiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimÄ nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Pažymėtina, kad teikimo, kuriuo praÅ¡oma pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę tenkinimas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius įstatymo reikalavimus. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimÄ dėl bausmės nuteistajam Å¡velninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs iÅ¡vadas dėl įvykdytų/įvykdyto nusikaltimų/nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais bei priemonėmis.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo iÅ¡vada ir kitais teismui pateiktais duomenimis, nustatė, kad J. P. bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymÄ , tarp kurių ir už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmonių mirtį) padarymÄ (J. P. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininku, tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė vienÄ asmenį, o slėpdamas padarytÄ nusikaltimÄ , veikdamas kartu su bendrininku, itin žiauriai nužudė antrÄ asmenį (mažametį)).

Nurodytos aplinkybės dėl nusikalstamų veikų pobÅ«džio, kiekio ir padarymo aplinkybių neabejotinai atskleidžia ypatingai didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimÄ . Nors tai jau buvo įvertinta J. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, Å¡i aplinkybė taip pat neturi bÅ«ti sumenkinama.

Remiantis teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, per visÄ bausmės atlikimo laikÄ yra 10 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, Å¡iuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. J. P. nėra susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, neiÅ¡sako diskriminacinių nuostatų. Nors teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis nepripažino savo kaltės, tačiau Å¡iuo metu kritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamÄ elgesį, savo kaltės neminimalizuoja, supranta poreikį laikytis tam tikrų visų pripažintų elgesio normų, nori bÅ«ti pilnaverčiu visuomenės nariu.

Nuteistasis nuo 2020 m. kovo 3 d. įsidarbino, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokykloje dailidės specialybės, taip pat pradėjo dengti iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, nustatyta jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Visi Å¡ie duomenys rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau sprendžiant klausimÄ dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimÄ , vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam J. P. pagal OASys metodikÄ yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 38 balai. Nors nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo minėta rizika sumažėjo 14 balų (2016 m. rugsėjo 5 d. atlikto vertinimo metu nustatyti 52 balai), tačiau Å¡is pokytis, įvertinus tai, kad didžiÄ jÄ dalį rizikos balų sudaro dinaminiai (28 balai), kurie yra kintantys, t. y. priklausantys nuo nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, nelaikytinas ženkliu ir įrodančiu, kad nuteistasis savo elgesio korekcijai ir rizikos mažinimui deda maksimalias pastangas.

Be to, Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau jam vis dar nustatomi net keli kriminogeniniai veiksniai - lėšų tvarkymas ir pajamos, mÄ stymas ir elgesys (bÅ«dingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo bÅ«dų). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Å iuo atveju, įvertinus visÄ teismui pateiktÄ medžiagÄ , teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės Å¡velninimui, teisinio pagrindo nėra. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, bÅ«tina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad J. P. yra 10 kartÄ skatintas už stropų darbÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, tačiau jis yra ir 9 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, iÅ¡ kurių 3 kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, ir tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaiÅ¡tingo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis pradėjo dirbti tik nuo 2020 m. kovo 3 d., kas leidžia teigti, jog Å¡iuo metu stebima teigiama darbinė motyvacija. Å ių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka daugiau kaip 20 metų ir nors asmens byloje esančiais duomenimis nuteistasis J. P. 2013 metais ir 2016 metais kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ dėl įdarbinimo, bet įdarbintas nebuvo, tačiau po Å¡ių kreipimųsi nuteistasis ilgÄ laikÄ neieÅ¡kojo galimybių bÅ«ti įdarbintas, nors iÅ¡ nuteistojo solidariai yra priteistas žalos atlyginimas.

Nuteistasis dėl darbo vėl kreipėsi tik teismui atsisakius jam pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, kas kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis deda visas įmanomas pastangas atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pataisos namuose nuteistojo J. P. vardu gauti vykdomieji dokumentai dėl 45902,50 eurų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nuo bausmės atlikimo pradžios civilinis ieÅ¡kinys nebuvo dengiamas, nuteistasis pradėjo dengti ieÅ¡kinį tik įsidarbinęs, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d.

Å iuo metu yra iÅ¡ieÅ¡kota yra tik 76,51 eurų (2020 m. rugsėjo 24 d. duomenimis). Pažymėtina, kad nuteistasis, siekiantis paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo Å¡velnesne, turi suvokti pareigÄ atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ir tam dėti maksimalias pastangas. Tuo tarpu aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad J. P. gana ilgÄ laikÄ po nusikaltimo įvykdymo ir atliekant bausmę jokių pastangų žalai atlyginti nedėjo. Toks nuteistojo požiÅ«ris į nusikaltimais padarytos žalos atlyginimÄ leidžia teigti, kad jis iki Å¡iol nepilnai suvokia savo vaidmenį nusikaltimų padaryme bei sukeltas pasekmes.

Nors Å¡iuo metu J. P. kritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamÄ elgesį, tačiau tik Å¡ių nuteistojo teiginių bausmės Å¡velninimui nepakanka. Juolab, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis nuteistojo mÄ stymas ir elgesys vis dar iÅ¡skiriamas kaip kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis nors ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, kÄ jis mato kaip problemÄ ir to, kaip jis supranta savo indėlį į Å¡ios problemos atsiradimÄ yra prieÅ¡taravimų. Nors ir apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, nusikaltimus vykdė su bendrininkais, nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos.

Aptartų aplinkybių ir faktų visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesuteikia pagrindo daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio, požiÅ«rio, mÄ stymo pokyčiams jau turėjo reikÅ¡mingÄ teigiamÄ Ä¯takÄ , kad nuteistojo pozityvÅ«s pokyčiai yra pakankami manyti, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės tikslai bus įgyvendinti. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo palaikomi socialiniai ryÅ¡iai su savo artimaisiais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas bei siekis įgyti dar vienÄ specialybę.

Pažymėtina, kad nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis taip pat palaikė socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, dirbo, turėjo pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , buvo įgijęs specialybę, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio J. P. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas bei siekis įgyti specialybę gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

Ä®vertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę sÄ lygų. J. P. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, iÅ¡eiti į laisvę negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, nutaria: PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam J.

P. (J. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti. Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė