2020-12-22 Nr. AB-24365-3-61-3-01453-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3688-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01453-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 28-781 (toliau – ir Nutarimas) ir juo paskirtą nuobaudą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 2S-1141.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 28-781 paskirta nuobauda dėl jo netinkamo bendravimo su Vilniaus PN valgyklos vedėja. Pareiškėjas nesutiko su Vilniaus PN administracijos nustatytomis aplinkybėmis ir teigė, kad laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN atlieka nuo 2011 m. vasario 11 d., buvo charakterizuojamas teigiamai, skatinamas už tinkamą elgesį. 2018 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl valgyklos vedėjos ir kito nuteistojo, dirbančio valgykloje, elgesio, nurodė, kad nuteistasis į kitus asmenis kreipėsi necenzūriniais žodžiais, o nuteistąjį ir valgyklos vedėją sieja artimi santykiai. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN valgyklos vedėja nemandagiai bendrauja su nuteistaisiais, tarp nuteistųjų asmenų sukelia įtampą, verčia juos dirbti išeiginėmis dienomis. Vilniaus PN nesiėmė jokių veiksmų, pasiūlė pareiškėjui kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Pontem“ dėl valgyklos vedėjos veiksmų. Pareiškėjas iš UAB „Pontem“ atsakymų negavo, nors atvykus UAB „Pontem“ vadovui, žodžiu jam išsakė aplinkybes dėl valgyklos vedėjos netinkamo elgesio. Pareiškėjas teigė, kad dėl jo elgesio buvo atliktas patikrinimas, jis buvo klausiamas dėl jo santykių su kitu nuteistuoju bei valgyklos vedėja. Vilniaus PN, vertindami aplinkybes dėl pareiškėjo ir kitų asmenų skundų dėl valgyklos vedėjos veiksmų, neapklausė kalinių, tyrimą atliko neišsamiai. Vilniaus PN valgyklos vedėja Vilniaus PN nurodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas ją buvo užsipuolęs. Pareiškėjas teigė, kad jam nuobauda paskirta nepagrįstai.

3. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN nurodė, kad 2018 m. gruodžio 5 d. tarnybiniu pranešimu reg. Nr. 49-458 UAB „Pontem“ administratorė, Vilniaus PN teritorijoje veikiančios nuteistųjų valgyklos vedėja Vilniaus PN direktoriui pranešė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. apie 9.30 val. I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio koridoriuje, jai einant pas 1-ojo būrio viršininką, ją užsipuolė pareiškėjas dėl jos surašyto tarnybinio pranešimo dėl 1-o būrio nuteistojo atsisakymo vykti į sandėlį atvežti maisto produktų, jai sakydamas: „kad tu irgi greit rašysi prašymą išeiti iš darbo“.

Taip pat 2018 m. gruodžio 4 d. apie 8 val., jai einant į sandėlį, pareiškėjas, vaikščiodamas I-ojo korpuso kieme, pamatęs einančią valgyklos vedėją, garsiai išsireiškė, sakydamas: „kai jos nebus čia, bus lengviau kvėpuoti“. Valgyklos vedėja teigė, jog pareiškėjas su ja bendrauja įžūliai, jai yra sakęs, kad ji visus terorizuoja dėl darbų skirstymo. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) pareigūnai atliko tarnybinį tyrimą dėl UAB „Pontem“ administratorės 2018 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime reg.

Nr. 49-458 nurodytų aplinkybių. 2018 m. gruodžio 11 d. buvo surašyta Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus Tarnybinio tyrimo išvada dėl pareiškėjo elgesio Nr. 33-100. Tyrimo metu pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą, kad jis su 1-ojo būrio nuteistaisiais sutaria gerai, su valgyklos vedėja nekonfliktuoja. Jis teigė, kad tarp jo ir valgyklos vedėjos ankščiau nėra buvę barnių ar konfliktų. Tarnybinio tyrimo metu buvo apklausti kiti 1-ojo būrio nuteistieji, kurie paaiškino, kad ne kartą yra matę ir girdėję, kaip pareiškėjas įžūliai bendravo ar nevykdė valgyklos vedėjos nurodymų dėl paskirstytų darbų.

Nuteistieji teigė girdėję, kaip pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. apie 9.30 val. užsipuolė valgyklos vedėją dėl to, jog ji surašė tarnybinį pranešimą, kad 1-ojo būrio nuteistasis K. S. atsisakė vykti į sandėlį atvežti maisto produktų, jai pasakydamas, kad pati greit rašys prašymą išeiti iš darbo. Nuteistieji nurodė, kad pareiškėjas kursto nuteistuosius M. S., K. S. ir V. S., kad jie nedirbtų ir su valgyklos vedėja bendrautų įžūliai bei rašytų skundus. Atsižvelgęs į tarnybinio tyrimo metu surinktus duomenis, Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas padarė išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN valgyklos 2018 m. gruodžio 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. 49-458 ir į Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-100, paskyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą trims paroms į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjui nuobauda paskirta dėl to, kad jis sistemiškai, t. y. ne vieną kartą, nepagarbiai bendravo su Vilniaus PN nuteistųjų valgyklos vedėja.

Paskirta nuobauda nėra per griežta, skiriant nuobaudą nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjo skundo argumentai pagrįsti abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad remdamasis Vilniaus PN pateiktais duomenis nustatė, jog 2018 m. lapkričio 19 d. 9.30 val. pareiškėjas užsipuolė valgyklos vedėją dėl jos surašyto tarnybinio pranešimo kitam nuteistajam, kuris atsisakė atnešti maisto produktus iš sandėlio. 2018 m. gruodžio 4 d. 8 val. pareiškėjas, pamatęs valgyklos vedėją kieme, garsiai išsireiškė: „kai jos nebus čia, bus geriau kvėpuoti“. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuteikinėjo l-ojo būrio nuteistuosius ignoruoti, provokuoti, ginčytis ir / ar nemandagiai bendrauti su valgyklos vedėja. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją imperatyvią pareigą nuteistiesiems vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos bei Taisyklių 50 punkto reikalavimus (pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu). Vilniaus PN KŽS buvo pradėtas tarnybinis tyrimas ir pateikta išvada, kurioje nustatytos įvykio aplinkybės. Tyrimo metu apklausti nuteistieji patvirtino, kad pareiškėjas nepagarbiai bendrauja su valgyklos vedėja, nevykdo nurodymų dėl paskirstomų darbų, taip pat kursto kitus nuteistuosius valgyklos vedėjos atžvilgiu. Vilniaus PN pareiškėjui nuobaudą paskyrė pagrįstai, įvertinęs visą medžiagą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo J. R. skundą tenkino, t. y. panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 28-781 ir juo pareiškėjui paskirtą nuobaudą, panaikino 2019 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 2S-1141 ir priteisė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 78 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus PN.

8. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 49-458 Vilniaus PN teritorijoje veikiančios nuteistųjų valgyklos vedėja Vilniaus PN direktoriui pranešė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. apie 9.30 val. I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso 1-ojo nuteistųjų būrio koridoriuje, pareiškėjas ją užsipuolė dėl jos surašyto tarnybinio pranešimo dėl 1-ojo būrio nuteistojo atsisakymo vykti į sandėlį atvežti maisto produktų, jai sakydamas: „kad tu irgi greit rašysi prašymą išeiti iš darbo“. Tarnybiniame pranešime Nr. 49-458 taip pat nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d. apie 8 val., valgyklos vedėjai einant į sandėlį, pareiškėjas, vaikščiodamas I-ojo korpuso kieme, pamatė einančią valgyklos vedėją ir garsiai išsireiškė, sakydamas: „kai jos nebus čia, bus lengviau kvėpuoti“. Tarnybiniame pranešime Nr. 49-458 nurodyta, kad pareiškėjas nemandagiai elgiasi, nuolat ginčijasi, nereaguoja į pastabas, yra įkyraus charakterio. Vilniaus PN direktoriaus rezoliucija Vilniaus PN administracijos darbuotojui pavesta išsiaiškinti tarnybiniame pranešime Nr. 49-458 nurodytas aplinkybes. Vilniaus PN KŽS 2018 m. gruodžio 11 d. surašė tarnybinio tyrimo išvadą dėl pareiškėjo elgesio Nr. 33-100 (toliau – ir Išvada). Išvadoje nustatyta, kad kiti nuteistieji nurodė, jog pareiškėjas kursto nuteistuosius M. S., K. S. ir V. S., kad šie nedirbtų ir su valgyklos vedėja bendrautų įžūliai bei rašytų skundus. Išvadoje Nr. 33-100 teigiama, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Skundžiamu Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 28-781 pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas 3 paroms į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, dėl jo teikė skundą Departamentui, kuris 2019 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 2S-1141 pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN direktorius Nutarime nurodė, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Taisyklių 50 punkto reikalavimus. Byloje pateiktas nuteistojo asmens 2018 m. gruodžio 5 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas užsipuolė valgyklos vedėją, pareiškėjas kurstė nuteistuosius prieš valgyklos vedėją, ragino nevykdyti jos nurodymų. Kito nuteistojo asmens 2018 m. gruodžio 6 d. paaiškinime nurodyta, kad pareiškėjas kurstė nuteistuosius prieš valgyklos vedėją. Dar vieno nuteistojo asmens 2018 m. gruodžio 6 d. paaiškinime nurodyta, kad valgyklos vedėja pradėjo griežtai kontroliuoti, jog maistas nedingtų iš valgyklos, tai nepatiko pareiškėjui, todėl jis kurstė nuteistuosius rašyti skundus dėl valgyklos vedėjos veiksmų, kadangi tikisi, jog valgyklos vedėja bus atleista. Byloje pateiktas nuteistojo asmens 2018 m. gruodžio 7 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad valgykloje dirbantis nuteistasis elgiasi netinkamai su kitais nuteistaisiais, į juos kreipiasi necenzūriniais žodžiais. Byloje taip pat pateiktas pareiškėjo 2018 m. gruodžio 7 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad su nuteistaisiais ir valgyklos vedėja sutaria, konfliktų nėra.

10. Teismas vertino, kad aplinkybę, jog pareiškėjas sutaria su valgyklos vedėja, konfliktų nėra, iš esmės paneigia nuteistųjų asmenų pateikti paaiškinimai, taip pat pareiškėjo prie bylos pateikti dokumentai bei skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas teikė skundus dėl valgyklos vedėjos elgesio. Nors ši aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su valgyklos vedėjos veiksmais ir dėl to jis teikia skundus administracijai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas nevykdo jos nurodymų, tačiau tai įrodo, kad tarp jo ir valgyklos vedėjos yra kilusi konfliktinė situacija. Šią aplinkybę iš esmės pagrindžia ir pareiškėjo skunde teismui nurodytos aplinkybės dėl to, kad valgyklos vedėja ir valgykloje dirbantis nuteistasis su juo elgiasi netinkamai. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo Vilniaus PN teiktais paaiškinimais, kad su valgyklos vedėja konfliktų nėra.

11. Teismas, įvertinęs kitų nuteistųjų paaiškinimus, pažymėjo, kad juose pasikartojamai nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo nesutarimo su valgyklos vedėja bei aplinkybės, kad pareiškėjas ragino kitus nuteistuosius rašyti skundus dėl valgyklos vedėjos elgesio. Šie nuteistųjų asmenų pateikti paaiškinimai neįrodo Nutarime nurodytų aplinkybių dėl to, kad pareiškėjas valgyklos vedėjai pasakė „tu irgi greit rašysi prašymą išeisi iš darbo“, „kai jos nebus čia, bus geriau kvėpuoti“. Pareiškėjui nuobauda paskirta būtent dėl to, kad jis pasakė valgyklos vedėjai „tu irgi greit rašysi prašymą išeiti iš darbo“, „kai jos nebus čia, bus geriau kvėpuoti“.

12. Teismas sprendė, kad valgyklos vedėjos pateikti paaiškinimai dėl pareiškėjo jai išsakytų žodžių nėra pagrįsti jokiais kitais bylos duomenimis, apklausti nuteistieji asmenys šių žodžių savo paaiškinimuose neminėjo. Teismas vertino, kad kitų kalinių pateikti paaiškinimai, jog pareiškėjas su valgyklos vedėja nesutaria ir kursto kitus nuteistuosius, yra abstraktūs, iš šių paaiškinimų negalima nustatyti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus pareiškėjas atliko. Siūlymas rašyti skundus dėl įkalinimo įstaigoje dirbančių asmenų veiksmų negali būti laikomas kurstymu BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme.

13. Teismas pažymėjo, kad Nutarimas buvo priimtas remiantis abstrakčiais kitų nuteistųjų paaiškinimais, aplinkybės, jog pareiškėjas valgyklos vedėjai pasakė „tu irgi greit rašysi prašymą išeiti iš darbo“, „kai jos nebus čia, bus geriau kvėpuoti“, yra iš esmės neįrodytos. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas teigti, kad Nutarimas nėra pakankamai pagrįstas. Teismas konstatavo, kad Nutarime padarytos išvados yra nepagrįstos, todėl nuobauda paskirta neteisėtai ir tenkino pareiškėjo skundą.

14. Teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2339-11994 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir asmuo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu mokėjimo. Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. (2.16) NTP-7-7147, patvirtinanti, jog, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, buvo patirtos 78 Eur advokato užmokesčio išlaidos. Todėl teismas iš atsakovo Vilniaus PN priteisė 78 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

III. 15. Atsakovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodo, kad BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Taisyklių 50 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Būtent už šių BVK ir Taisyklių nuostatų pažeidimą pareiškėjui ir buvo skirta drausminė nuobauda. Byloje neginčytinai nustatytos aplinkybės, kad 2018 m. gruodžio 5 d. tarnybiniu pranešimu reg. Nr. 49-458 UAB „Pontem“ administratorė (Vilniaus PN teritorijoje veikiančios nuteistųjų valgyklos vedėja) Vilniaus PN direktoriui pranešė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. apie 9.30 val., I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso, 1-ojo nuteistųjų būrio koridoriuje einant ieškoti 1-ojo būrio viršininko, nuteistasis J. R. ją užsipuolė dėl jos surašyto tarnybinio pranešimo dėl 1-o būrio nuteistojo atsisakymo vykti į sandėlį atvežti maisto produktų, jai sakydamas, kad „tu irgi greit rašysi prašymą išeiti iš darbo“. Taip pat 2018 m. gruodžio 4 d. apie 8.00 val., jai einant į sandėlį, nuteistasis J. R. vaikščiodamas I-ojo korpuso kieme pamatė einančią valgyklos vedėją R. Š. garsiai išsireiškė, kad „kai jos nebus čia bus lengviau kvėpuoti“. KŽS atlikto tarnybinio tyrimo metu buvo gautas pačios valgyklos vedėjos paaiškinimas, pareiškėjo J. R. paaiškinimas, kitų nuteistųjų, kurie dirba kartu su pareiškėju ir valgyklos vedėja, paaiškinimai. Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta ne formaliai, o atlikus tarnybinį tyrimą, kurio metu nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo padarytus neteisėtus veiksmus.

17. Atsakovas nurodo, kad nors teismas, įvertinęs kitų nuteistųjų pateiktus paaiškinimus, valgyklos vedėjos paaiškinimus bei paties pareiškėjo J. R. paaiškinimus, konstatavo, jog paaiškinimuose pateiktos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius neva jis sutaria su kitais nuteistaisiais bei valgyklos vedėja, tačiau toliau visų šių asmenų pateiktus paaiškinimus vertino kaip nepakankamus įrodymus, įrodančius pareiškėjo neteisėtus veiksmus. Atsakovas nesutiko su teismo vertinimu, nes tiek nuteistųjų, tiek valgyklos vedėjos paaiškinimai patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir valgyklos vedėjos buvo susidaręs į konfliktiškumą linkęs bendravimas. Pareiškėjas tiek pačiai vedėjai, tiek kitiems nuteistiesiems nuolat reikšdavo ir demonstruodavo nepasitenkinimą, priešiškumą. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad pareiškėjas su valgyklos vedėja bendravo ne pagarbiai, kaip to reikalauja teisės aktai, o įžūliai, nemandagiai ir provokuojančiai. Teismui pateikti kitų nuteistųjų paaiškinimai neabejotinai įrodo, kad pareiškėjas Vilniaus PN valgyklos vedėjos atžvilgiu demonstravo savo priešiškumą, elgėsi jos atžvilgiu nepagarbiai, tokiais veiksmais pažeisdamas jam teisės aktuose nustatytą pareigą. Konkrečius pareiškėjo pasakytus žodžius tarnybiniame pranešime nurodė pati Vilniaus PN valgyklos vedėja, natūralu, kad šie žodžiai įsiminė būtent valgyklos vedėjai, nes jie buvo nukreipti būtent jos asmens atžvilgiu. Kiti nuteistieji, pateikę savo paaiškinimus, konkrečių pareiškėjo žodžių galėjo neprisiminti ir pan. Vilniaus PN nuomone, nuteistųjų paaiškinimai yra vertingi tuo aspektu, kad jie apibūdino bendrą pareiškėjo požiūrį ir elgesį valgyklos vedėjos ir kitų nuteistųjų atžvilgiu.

18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo bylos faktines aplinkybes, sprendimą motyvavo vien ta aplinkybe, kad kiti nuteistieji pateiktuose paaiškinimuose nenurodė konkrečių pareiškėjo žodžių pasakytų Vilniaus PN valgyklos vedėjos atžvilgiu, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus PN yra įkalinimo įstaiga, kurioje tiksliai ir preciziškai privalo būti užtikrintas nustatyto režimo reikalavimų vykdymas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pareiškė prisidėjimą prie apeliacinio skundo.

20. Pareiškėjas J. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

21. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN KŽS Išvada yra netiksli, klaidinanti ir ja remtis kaip įrodymu negalima. Byloje nėra Išvadoje nurodyto vieno iš nuteistųjų paaiškinimo, be to, Išvada prieštarauja Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. raštui Nr. 42-189.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 28-781, kuriuo pareiškėjui J. R. paskirta nuobauda – uždarymas 3 paroms į kamerų tipo patalpas, bei Departamento 2019 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 2S-1141, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino konstatavęs, kad Nutarimas buvo priimtas remiantis abstrakčiais kitų nuteistųjų paaiškinimais, aplinkybės, jog pareiškėjas valgyklos vedėjai pasakė „tu irgi greit rašysi prašymą išeiti iš darbo“, „kai jos nebus čia, bus geriau kvėpuoti“, t. y. būtent tos, už ką jam paskirta nuobauda, yra iš esmės neįrodytos. Todėl Nutarimas nėra pakankamai pagrįstas.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, atlikus tyrimą, jis pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Taisyklių 50 punkte nustatytas pareigas, nevykdė nustatytų režimo reikalavimų, elgėsi nepagarbiai, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Nutarimu paskirta drausminė nuobauda – uždarymas 3 paroms kamerų tipo patalpose, dėl to, kad 2018 m. lapkričio 19 d. apie 9.30 val. I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso, 1-ojo nuteistųjų būrio koridoriuje pareiškėjas užsipuolė valgyklos vedėją R. Š. dėl jos surašyto tarnybinio pranešimo dėl 1-ojo būrio nuteistojo K. S. atsisakymo vykti į sandėlį atvežti maisto produktų, jai sakydamas: ,kad tu irgi greit rašysi prašymą išeiti iš darbo“. 2018 m. gruodžio 4 d. apie 8 val. valgyklos vedėjai R. Š. einant į sandėlį, pareiškėjas, vaikščiodamas I-ojo korpuso kieme, pamatęs ją, garsiai išsireiškė, kad: „kai jos nebus čia, bus geriau kvėpuoti“. Taip pat dalis 1-ojo būrio nuteistųjų patvirtino, kad pareiškėjas nuteikė nuteistuosius M. S., K. S. ir V. S. ignoruoti, provokuoti ir ginčytis ar nemandagiai bendrauti su valgyklos vedėja R. Š.. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 50 punktą.

28. Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

29. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėjų kolegija nurodo, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo surinktais duomenimis apie pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nesurinko pakankamai objektyvių duomenų, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Iš byloje esančių kitų nuteistųjų paaiškinimų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas elgėsi būtent taip, kaip nurodyta valgyklos vedėjos R. Š. 2018 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime. Konkrečių duomenų apie 2018 m. gruodžio 4 d. 8 val. įvykusį pareiškėjo ir valgyklos vedėjos R. Š. konfliktą byloje esančiuose kitų nuteistųjų paaiškinimuose nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abstrakčių kitų nuteistųjų paaiškinimų apie buvusias konfliktines situacija tarp pareiškėjo ir valgyklos vedėjos, nagrinėjamu atveju nepakanka, kad Nutarimas būtų pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Kaip minėta, būtent pataisos įstaiga, skirianti drausminę nuobaudą nuteistajam, turi įrodyti pažeidimą padariusio asmens kaltę. Tai, kad pareiškėjas padarė būtent tokius veiksmus, už kuriuos jam Nutarimu paskirta nuobauda, šiuo atveju nekeliančiais abejonių įrodymais padaryta nebuvo. Be to, ir bylą nagrinėjant teisme, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą (ABTĮ 56 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė pareiškėjui inkriminuojamo pataisos įstaigos režimo pažeidimo sudėties. Todėl Nutarimas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atitinkamai ir Kalėjimų departamento sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra klastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, padarė pagrįstas išvadas dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo.

33. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė