7ed96b60-c76d-4af4-9161-8cbdf5d02c3f · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 19 d.Klaipėda          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V.T., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Laurai Vitosienei ir Alfredui Å epÅ¡tai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pavaduotojai Linai Virvilienei, 2011 m. gegužės 9 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.T. praÅ¡ymÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pavaduotojai Linai Virvilienei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė :          pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu ir jo patikslinimu (b.l. 5-6, 29-30) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti 5 000 Lt neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir KRAAD) veiksmų, t.y. KRAAD 2011 m. kovo 8 d. direktoriaus įsakymo Nr. LV1-43, kuriuo iÅ¡dėstytas nurodymas I priedo įrenginius ir laivus tikrinti ir patikrinimo akte pasiraÅ¡yti dalyvaujant ne mažiau kaip dviems JÅ«ros aplinkos apsaugos agentÅ«ros pareigÅ«nams.         Mano, jog toks reikalavimas, negavus iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio sutikimo, pakeitė jo bÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas, todėl prieÅ¡tarauja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms bei valstybės tarnautojų veiklos etikos principams ir normoms bei jo pareigybės apraÅ¡ymui.

Pagrindas tokiam įsakymui priimti buvo 2009 m. gruodžio 7 d. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos raÅ¡tas Nr. 1774, kuriuo buvo persiųstas anoniminis piliečio skundas, kuriame buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie jį. Teigia patyręs neturtinę žalÄ , nes neteisėtais veiksmais buvo pažemintas, patyrė nepatogumų darbe, dvasiÅ¡kai pergyveno, buvo sukrėstas, buvo suformuotas jo, kaip neigiamo darbuotojo, įvaizdis, o tai gali pakenkti jo tolimesnei karjerai. Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 5 000 Lt suma ir vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos KRAAD.

         Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog KRAAD direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. LV1-43 prieštarauja jo priėmimo tvarkai, nes įsakymo projektas nebuvo suderintas su departamento teisininkais. Mano, jog korupcijos prevencijos priemonė – I priedo įrenginius ir laivus tikrinti ir patikrinimo aktus pasirašyti ne mažiau kaip 2 departamento pareigūnams prieštarauja jo pareigybės aprašymo 5 punktui, kadangi jis nebegali pats savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklos.

Teigia, jog dėl KRAAD neteisėtų veiksmų jis patyrė emocinę depresijÄ , nemigÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o tenkinti patikslintÄ skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.         Atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai Laura Vitosienė ir Alfredas Å epÅ¡tas praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.          Atsiliepime (b.l.

52) teigiama, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti neteisėti vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai – KRAAD direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. LV1-43, kuriuo patvirtintas KRAAD korupcijos prevencijos priemonių 2011 metams planas – yra teisėti. Nurodo, jog vienas iÅ¡ uždavinių regionų aplinkos apsaugos departamentų vadovams Aplinkos ministerijos sistemos 2010-2012 metų kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane – paÅ¡alinti priežastis, sudarančias sÄ lygas korupcijos apraiÅ¡koms leidimų, licencijų iÅ¡davimo, teritorijų planavimo dokumentų ir statinių statybos projektų derinimo, inspektavimo ir kt. srityse.

Å iems uždaviniams įgyvendinti KRAAD direktorius 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. LV1-125 patvirtino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. veiklos programÄ , kurios 20 dalyje „Kova su korupcija“ viena iÅ¡ priemonių numatyta TIPK leidimus I priedo įrenginiams turinčių Å«kio subjektų ir laivų patikrinimus vykdyti ir patikrinimo akte pasiraÅ¡yti ne mažiau kaip 2 pareigÅ«nams. Jos tikslas – mažinti korupcijos prielaidas ir vykdyti KRAAD kovos su korupcija priemonių planÄ .

Pažymi, jog 2011 m. kovo 8 d. KRAAD direktoriaus įsakymu Nr. Nr.LV1-43 patvirtintas KRAAD korupcijos prevencijos priemonių planas 2011 metams, kurio tikslas – Å¡alinti prielaidas korupcijos apraiÅ¡koms atsirasti aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo kontrolės srityje KRAAD kontroliuojamoje teritorijoje. Å iam tikslui pasiekti numatyta analogiÅ¡ka, kaip ir programoje, priemonė – laivų patikrinimus vykdyti ir patikrinimo akte pasiraÅ¡yti ne mažiau kaip 2 pareigÅ«nams. Su korupcijos prevencijos priemonių planu supažindinti KRAAD pareigÅ«nai, o teisės aktai nenumato, kad su darbuotojais turi bÅ«ti derinamos korupcijos prevencijos priemonės. Pabrėžia, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokolų, tiek nutarimų, laivo patikrinimo akto, sprendimo sulaikyti laivÄ ir nutarimo panaikinti sprendimÄ sulaikyti laivÄ formose, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, yra numatyta galimybė atlikti patikrinimÄ vienam, ar keliems pareigÅ«nams.

Minėtose formose numatytas toks patikrinimo variantas, kai patikrinimÄ atlieka vienas pareigÅ«nas, o kiti pasiraÅ¡o kaip patikrinime dalyvavę asmenys. Mano, kad nei minėta programa, nei priemonių planas neprieÅ¡tarauja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Valstybės tarnybos įstatyme, pareigybės apraÅ¡yme įtvirtintam asmeninės atsakomybės principui, todėl nepažeidžia pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų.          Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pavaduotoja Lina Virvilienė praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Mano, jog 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. LV1-43 patvirtinus KRAAD korupcijos prevencijos priemonių 2011 m. planÄ , nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai, įsakymas yra teisėtas, be to neįrodyta, jog dėl įsakymo priėmimo jis patyrė neturtinę žalÄ . Pabrėžė, kad korupcijos prevencijos priemonė laivus tikrinti ir patikrinimo aktus pasiraÅ¡yti ne mažiau kaip dviems departamento pareigÅ«nams nepaneigia pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatyto reikalavimo savarankiÅ¡kai planuoti ir organizuoti savo veikÄ .

         Teismas konstatuoja         PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos KRAAD, priteisti neturtinę žalÄ â€“ 5 000 Lt, kurios atsiradimÄ kildina iÅ¡ KRAAD direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. LV1-43 (b.l. 95-99), kurio pagrindu iÅ¡dėstytas nurodymas I priedo įrenginius ir laivus tikrinti ir akte pasiraÅ¡yti dalyvaujant ne mažiau kaip dviems JÅ«ros aplinkos apsaugos agentÅ«ros pareigÅ«nams.          PraÅ¡ymas pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ KRAAD, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, veiksmų.

         Administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, todėl turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.          Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos nurodyti Civiliniame kodekse. Kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008 ir kt.).         CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų.

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sÄ voka, kuri apibrėžta kaip bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas ar kitoks Å¡ių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.         Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma.

Pareiga įrodyti visas Å¡ias sÄ lygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.          Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigÅ«nų aktais laikoma Å¡ių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.          Byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pažeidė pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi patvirtinęs korupcijos prevencijos priemonių 2011 metams planÄ nustatė priemonę – vykdant TIPK leidimus I priedo įrenginiams turinčių Å«kio subjektų ir laivų Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste kontrolę, I priedo įrenginius ir laivus tikrinti ir patikrinimo aktus pasiraÅ¡yti ne mažiau kaip dviems departamento pareigÅ«nams.

BÅ«tina nustatyti, ar atsakovei teisės aktais nustatyta tvarka buvo suteikta teisė patvirtinti korupcijos prevencijos priemonių planÄ ir nustatyti jo įgyvendinimo priemones, ar jis turėjo bÅ«ti iÅ¡ anksto derinamas su KRAAD darbuotojais.          1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 straipsnis (principas) nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus.

Rekomendacija atsakomybės už žalÄ pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymÄ jie neturėjo atlikti, arba neatlikimÄ tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymÄ jie turėjo padaryti.          Dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų          Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 12 straipsnis nustato, jog korupcijos prevencijÄ be iÅ¡vardintų institucijų vykdo ir valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos.

Ä®statymo 5 straipsnis numato korupcijos prevencijos priemones, tarp kurių yra ir rizikos analizė, kovos su korupcija programos. Korupcijos rizikos analizė – valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos analizė antikorupciniu požiÅ«riu Vyriausybės nustatyta tvarka bei motyvuotos iÅ¡vados dėl kovos su korupcija programos parengimo ir pasiÅ«lymų dėl programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių rekomendavimas už jų įgyvendinimÄ atsakingoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms (Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalis).

Valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, struktÅ«riniai padaliniai arba asmenys, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevencijÄ ir jos kontrolę, pagal Å¡io straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus nustato valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiÅ¡kimo tikimybė (Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalis). Ä®statymo 7 straipsnis nustato jog kovos su korupcija programos gali bÅ«ti Lietuvos Respublikos nacionalinė, Å¡akinės, institucinės ir kitos.

Å akines (apimančias kelių valstybės ar savivaldybių įstaigų veiklos sritis), institucines ir kitas kovos su korupcija programas rengia valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos, kurias Nacionalinė kovos su korupcija programa ir kiti norminiai aktai įpareigoja tokias programas parengti. Institucines kovos su korupcija programas taip pat rengia valstybės ar savivaldybių įstaigos, kuriose buvo atlikta korupcijos rizikos analizė ir pasiÅ«lyta parengti tokiÄ programÄ (Ä®statymo 7 straipsnio 3 dalis).

Programų įgyvendinimÄ koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų vadovai ar Å¡ių įstaigų struktÅ«riniai padaliniai arba asmenys, įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevencijÄ ir jos kontrolę įstaigoje. <...>. (Ä®statymo 7 straipsnio 6 dalis). Valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos, įgyvendindamos šį Ä®statymÄ , privalo pagal kompetencijÄ rengti ir tvirtinti kovos su korupcija programas (16 straipsnio 2 dalies 3 punktas), taip pat jos turi teisę nustatyti priemones, skatinančias korupcijos prevencijos užtikrinimÄ valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinėse įstaigose (16 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

         Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-55 nauja redakcija iÅ¡dėstytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 17.1 punktas nustato, jog Departamento direktorius organizuoja Departamento darbÄ , kad bÅ«tų įgyvendinami Departamento veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, pagal kompetencijÄ leidžia įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi (17.6 punktas), todėl darytina iÅ¡vada, jog Departamento direktorius (nagrinėjamu atveju Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius) ne tik turi teisę, bet ir privalo įsakymu pavirtinti kovos su korupcija programas, o jų įgyvenimui teisės aktais suteikta teisė jam nustatyti priemones, skatinančias korupcijos prevencijos užtikrinimÄ Departamente.          Nustatant 2011 m. kovo 8 d.

KRAAD įsakymo Nr. LV1-43 priėmimo priežastis, teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-813 patvirtintame Aplinkos ministerijos sistemos 2010-2012 metų kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane (http://www.am.lt/VI/files/0.351147001262575103.doc) VII skyriaus 6 punktu nustatytas uždavinys departamentų vadovams – paÅ¡alinti priežastis, sudarančias sÄ lygas korupcijos apraiÅ¡koms leidimų, licencijų iÅ¡davimo, teritorijų planavimo dokumentų ir statinių statybos projektų derinimo, inspektavimo (miÅ¡kų ir įmonių kontrolės) ir kt. srityse.

Å iems uždaviniams įgyvendinti KRAAD direktorius 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. LV1-125 (b.l. 100-126) patvirtinto KRAAD 2010 metų veiksmų programÄ , kurios 20.1 punktas nustatė kovos su korupcija veiksmus, t.y. TIPK leidimus I priedo įrenginiams turinčių Å«kio subjektų ir laivų patikrinimus vykdyti ir patikrinimo akte pasiraÅ¡yti ne mažiau kaip dviems pareigÅ«nams korupcijos prielaidų mažinimui ir kovos su korupcija plano vykdymui. KRAAD 2011 m. kovo 8 d. direktoriaus įsakymu Nr. LV1-43 patvirtinto KRAAD korupcijos prevencijos priemonių 2011 metams plano 1 punkto tikslas – Å¡alinti prielaidas korupcijos apraiÅ¡koms atsirasti aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo kontrolės srityje KRAAD kontroliuojamoje teritorijoje, kuriam pasiekti numatyta viena iÅ¡ priemonių – vykdant TIPK leidimus I priedo įrenginiams turinčių Å«kio subjektų ir laivų Klaipėdos valstybiname jÅ«rų uoste kontrolę, I priedo įrenginius ir laivus tikrinti ir patikrinimo aktus pasiraÅ¡yti ne mažiau kaip dviems departamento pareigÅ«nams.

Atsakovės atstovų paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente yra apie 70 darbuotojų, vykdančių kontrolės funkcijas, tarp jų keletas pareigÅ«nų iÅ¡ JÅ«ros aplinkos apsaugos agentÅ«ros, todėl akivaizdu, jog korupcijos prevencijos priemonių plano 1.1.1 priemonė liečia ne tik pareiÅ¡kėjo funkcijas. Pažymėtina, jog korupcijos prevencijos priemone siekiama Å¡alinti prielaidas korupcijos apraiÅ¡koms atsirasti, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai, atlikdami patikrinimus keliese, sprendimus pagal savo kompetencijÄ priima savarankiÅ¡kai ir asmeniÅ¡kai už juos atsako, laikydamiesi Valstybės tarnybos įstatyme 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atsakomybės už priimamus sprendimus principo.

Teismas akcentuoja, jog Laivo patikrinimo akto, taip pat Patikrinimo akto formose (b.l. 53-56), patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. D1-137, atskirai yra iÅ¡skirtos grafos: „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nas“ bei „Dalyvaujantys pareigÅ«nai“, todėl laikytina, jog numatyta galimybė tiek vienam, tiek keliems pareigÅ«nams atlikti patikrinimÄ , bei patikrinimÄ atlikti vienam, kai kiti pareigÅ«nai pasiraÅ¡o, kaip dalyvaujantys patikrinime.

Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog minėtas nurodymas laivus tikrinti dviems departamento pareigÅ«nams, neprieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms, taip pat pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymo (b.l. 36-37) 5 punktui, nustatančiam reikalavimÄ valstybės tarnautojui savarankiÅ¡kai planuoti, organizuoti savo veiklÄ . Minėta priemonė taip pat nepakeičia pareiÅ¡kėjo bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų, dėl kurių pakeitimo nebuvo gautas iÅ¡ankstinis pareiÅ¡kėjo sutikimas (kaip nurodo praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymo matyti, jog jis yra valstybės tarnautojas, o su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos (Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Darytina iÅ¡vada, kad korupcijos prevencijos priemonė (1.1.1 punktas) nepakeitė pareiÅ¡kėjo darbo sÄ lygų, nes tokia sutartis su pareiÅ¡kėju nesudaryta. Bet to teismas pažymi, jog teisės aktai aiÅ¡kiai apibrėžia, kas turi tvirtinti korupcijos prevencijos programÄ , priemonių planÄ , kas pagal atliekamas funkcijas atsakingas už jo įgyvendinimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog priemonių planu pareiÅ¡kėjui nebuvo nustatytos papildomos funkcijos, kurių vykdymui jis neturi tinkamų įgaliojimų.

         Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės atstovės Lauros Vitosienės argumentas, jog neturtinės žalos atlyginimas negalimas vien tuo pagrindu, jog pareiÅ¡kėjas neskundžia Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. LV1-43. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesu neginčija įsakymo, iÅ¡ kurio kildina neturtinės žalos atsiradimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vertinimas, siekiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, nebÅ«tinai turi bÅ«ti atliekamas iÅ¡keliant reikalavimus dėl valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigÅ«nų aktų panaikinimo ar veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi bÅ«ti vertinamas iÅ¡ esmės, o administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas priima sprendimÄ dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iÅ¡ kurio kildinama žala. Administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006 teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ teismas privalo tirti ir faktinį pagrindÄ , iÅ¡ kurio kildinama žala, nežiÅ«rint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas.

Kitoje administracinėje byloje Nr. A10-332/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teisės į žalos atlyginimÄ atsiradimui, įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai bÅ«tų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka (LVAT 2008 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1655/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1419/2010). Tuo pačiu kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiÅ¡kėjo argumentas, jog 2011 m. kovo 8 d.

įsakymas Nr. LV1-43 prieÅ¡tarauja įsakymų priėmimo tvarkai, nes nesuderintas su KRAAD teisininkais. Kaip matyti, įsakymas parengtas direktoriaus pavaduotojos Linos Virvilienės, kurios pareigybė pagal pareigybės apraÅ¡ymo 4 punktÄ (b.l. 130-131) reikalinga ne tik padėti organizuoti ir vykdyti valstybinę gamtos iÅ¡teklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę Klaipėdos regione, KurÅ¡ių mariose, Baltijos jÅ«ros teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje, bet ir departamento teisinio darbo organizavimui ir koordinavimui.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lina Virvilienė turi socialinių mokslų srities teisės krypties aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , todėl laikytina, kad įsakymas neprieÅ¡tarauja jo priėmimo tvarkai.          Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai priimant KRAAD 2011 m. kovo 8 d. įsakymÄ Nr. VV1-43, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad juo nepažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės, tačiau turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar dėl priimto įsakymo pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .          Dėl patirtos neturtinės žalos          Neturtinės žalos sÄ voka apima platų spektrÄ pačių įvairiausių iÅ¡gyvenimų.

Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimÄ ir neteisybės jausmÄ (McMichael prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ (Papamichalopoulus prieÅ¡ GraikijÄ , 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ (Olsson prieÅ¡ Å vedijÄ , 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimÄ , pažeminimÄ , įtampÄ (Lopez Ostra prieÅ¡ IspanijÄ , 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan.

         PlačiÄ neturtinės žalos sampratÄ Ä¯tvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt., teismo įvertintÄ pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).          Teismų praktikoje laikytina, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ .

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).          CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, bÅ«dus ir pan. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama CK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Å¡ias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.          Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vertina 5 000 Lt suma ir nurodo, jog neturtinę žalÄ patyrė dėl KRAAD 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. LV1-43, kuris pažeidė jo garbę, orumÄ , dėl ko jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nemigÄ , patyrė nepatogumų darbe, neteisėtais atsakovės veiksmais buvo suformuotas neigiamas jo, kaip darbuotojo, įvaizdis.          Įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2010 m. rugsėjo 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010). Teismas nagrinėjamoje byloje padarė iÅ¡vadÄ , jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmai priimant 2011 m. kovo 8 d.

įsakymÄ Nr. LV1-43, kiek tai liečia korupcijos prevencijos 1.1.1 punkte nurodytÄ priemonę, yra pagrįsti ir teisėti. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir nemigos į gydytojus nesikreipė, tačiau tokius iÅ¡gyvenimus galėtų patvirtinti Å¡eimos nariai. Vienok pareiÅ¡kėjas jų į teismo posėdį nesikvietė ir neprašė apklausti liudytojais, motyvuodamas tuo, kad Å¡eimos nariai galimai patirtų stresÄ . Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnis įpareigoja pateikti argumentus pagrindžiančius įrodymus.

Byloje nenustatyta, kad dėl atsakovės veiksmų pareiškėjas patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms.          Iš skundo motyvų bei pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėjas mano, kad apie jį buvo suformuotas neigiamo darbuotojo įvaizdis Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai 2009 m. gruodžio 7 d. raštu (b.l.

45) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui persiuntus anoniminį piliečio skundÄ (b.l. 46), kuriame pateikta apie jį tikrovės neatitinkanti informacija. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros pateikta informacija (b.l. 127) patvirtina, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal V.T. pareiÅ¡kimÄ pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje (dėl Å¡meižimo) 2010 m. rugpjūčio 25 d. sustabdytas, nenustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens.

Pažymėtina, jog minėtas anoniminis skundas nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas, todėl Å¡iame kontekste negali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, patyrus dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl neigiamo darbuotojo įvaizdžio suformavimo.          Darytina iÅ¡vada, kad skundžiami atsakovės veiksmai nėra neteisėti, pareiÅ¡kėjas neįrodė patyręs neturtinę žalÄ , todėl civilinė atsakomybė nekyla, nenustačius bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.         Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

                      Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:          pareiÅ¡kėjo V.T. praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                            Dalia Gumuliauskienė