2022-10-12 Nr. AB-1137-3-61-3-01276-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-683-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01276-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Vilniaus paramos administravimo skyriaus 2021 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. KV_03_04 dėl išmokėtos paramos dalies pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė) susigrąžinimo (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, jog 2012 m. kovo 21 d. ji pateikė paramos paraišką pagal Priemonę. NMA patvirtino miško želdinimo ir žėlimo projektą žemės sklypui (toliau – ir Sklypas). Pareiškėja įveisė mišką ir tinkamai jį prižiūrėjo. 2013 m. birželio 27 d. pareiškėjai buvo išduota pažyma apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, kurioje miško būklė buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėja reguliariai ir pagal poreikį vykdė miško atsodinimą, kuris yra būtinas dėl laukinių žvėrių neigiamo poveikio. Paskutinį kartą pareiškėja miško dalį (pažeistose vietose) atsodino 2020 m. pavasarį, prieš tai gavusi 2020 m. kovo 16 d. leidimą įvežti ir naudoti dauginamąją medžiagą miškui želdinti.

3. Pareiškėja gavo 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje miško būklė buvo įvertinta „gerai“. Minėtoje pažymoje įrašyta pastaba, kurioje nurodyta, kad 2019 m. įvertinus želdynų kokybę „blogai“, želdiniai buvo papildyti „Dh“ sodinukais 2020 metų pavasarį. 2020 m. spalio 19 d. buvo atliktas pakartotinis miško želdinių vertinimas, kurio metu Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir VMT) į tankio vertinimą atsisakė įtraukti apie pusę vertinamų medelių. Vertintojas žodžiu nurodė, jog pagal vertinimo metu galiojančius teisės aktus pareiškėja neturėjo teisės 2020 m. pavasarį mišką papildyti jaunais medeliais, todėl medeliai į apskaitą neįtraukiami.

4. Pareiškėjos teigimu, NMA ir VMT specialistai, 2020 m. spalio 19 d. skaičiuodami želdinių tankį, į apskaitą nepagrįstai neįtraukė ir neskaičiavo 2017–2020 m. pavasarį atsodintų medelių. Pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) 21 punktą. Miškas buvo papildytas sodinukais 2020 metų pavasarį, kai galiojo Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 21 punkto redakcija, leidusi atsodinti (papildyti) mišką sodinukais visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Tik nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 21 punkte draudimas nuo ketvirtųjų augimo metų pabaigos atsodinti želdinius. NMA ir VMT specialistai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes.

5. NMA, priimdama Sprendimą, paremtą 2020 m. spalio 20 d., o ne 2020 m. rugsėjo 7 d. pažyma, pažeidė lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios) principą, t. y., pareiškėjai taikė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusią Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų redakciją. Pareiškėja, vykdydama iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. galiojusią Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų redakciją, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jos miškas bus vertinamas į apskaitą įtraukiant 2017–2020 m. pavasarį atsodintus medelius.

6. Pareiškėja 2021 m. birželio 1 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo, dalyvavęs atliekant pakartotinį miško želdinių kokybės vertinimą, nesutiko su želdinių tankio įvertinimu „blogai“ ir priešingai nei kiti vertinime dalyvavę asmenys, nepasirašė VMT 2020 m. spalio 20 d. pažymos apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą. Tą patvirtina paties atsakovo pateikta pažyma, kurioje nėra pareiškėjos įgalioto asmens parašo. Pareiškėja ir jos įgaliotas asmuo turėjo galimybę susipažinti su VMT 2020 m. spalio 20 d. pažyma Nr. A-2K-03-01 tik tuomet, kai ji šioje byloje buvo pateikta su NMA atsiliepimu.

7. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. NMA nurodė, jog dėl VMT atliktų vertinimų bei jų metu taikomos želdinių skaičiavimo metodikos nepasisako, kadangi tai nėra NMA priskirta funkcija. Pagal teisės aktų nuostatas įvertinti želdinių kokybę yra įgaliota būtent VMT. Kol nėra nuginčyti VMT pateikti patikimi duomenys, tol NMA neturi teisinio pagrindo keisti priimto Sprendimo.

9. Pareiškėja su VMT nustatytomis aplinkybėmis, jog sklypo vertinimas yra „blogas“ sutiko pasirašydama, kad su nustatytu vertinimu sutinka. Pareiškėja, teikdama skundą teismui, nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių VMT nustatytas ir NMA patvirtintas aplinkybes dėl blogos miško želdinių ir žėlinių būklės. Pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, kad medeliai ginčo sklype yra geros būklės ir paneigtų VMT padarytas išvadas, užfiksuotas pažymose. Pareiškėja skunde teigė, kad įveistus miško želdinius prižiūrėjo ir saugojo, rūpestingai taikė želdinių apsaugos bei priežiūros priemones, tačiau į bylą nėra pateikta jokių, tai patvirtinančių įrodymų (pvz., sąskaitų-faktūrų dėl įsigytų repelentų, atliktų darbų aktų ir pan.).

10. Pareiškėja turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai bei tinkamai rūpintis sodinukais, pamačiusi, kad įsipareigojimų tinkamai negali vykdyti, kreiptis į NMA ir apie tai informuoti. Pareiškėjos neveikimas negali būti suprantamas ir pateisinamas. Pareiškėjams yra numatyta pareiga informuoti NMA apie tokių aplinkybių atsitikimą. Taip nesielgiant, pareiškėja neturi teisės remtis force majeure aplinkybėmis, kadangi pati pareiškėja, visų pirma, turėjo būti aktyvi, pamačiusi, kad jos veisiamo miško dalis žuvusi, kreiptis į NMA. Neaišku, kokie iš tikrųjų buvo pareiškėjos ketinimai, nepranešant ir nesidomint dėl galimų pasekmių, nes akivaizdu, jog laikyti, kad projektas buvo įgyvendinamas tinkamai, nėra pagrindo. Tai, kad NMA gavo informaciją iš VMT neeliminuoja pareiškėjos atsakomybės laikytis reikalavimų. VMT pažymos, kaip individualaus teisės taikymo aktai, taip pat galėjo būti skundžiamos teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu pareiškėja nesutiko dėl faktų (želdinių kokybės) įvertinimo. Pareiškėja, pateikdama paraišką, prisiėmė savo riziką įgyvendinti pateiktą projektą bei įvertinti galimas grėsmes.

11. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nesikreipė į NMA ir neteikė jokių papildomų rašytinių paaiškinimų, jog jos įveistas miškas netinkamai auga.

12. NMA pareiškėjai taikyta sankcija nėra nei administracinė nuobauda, nei bausmė, nei žalos atlyginimas, nei teisių praradimas, o tik finansinės paramos, skirtos konkrečiam tikslui pasiekti, susigrąžinimas nepasiekus to tikslo, kuriam ir buvo skirta finansinė parama. Kadangi finansinės paramos tikslai nėra pasiekti, NMA pagrįstai nusprendė susigrąžinti Europos Sąjungos paramą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. kovo 22 d. NMA pateikė paraišką Nr. 2NM-KV-12-1-005717-PR001 gauti paramą pagal Priemonę (toliau – ir Paraišką). 2012 m. birželio 11 d. išsiųstas NMA informacinis pranešimas Nr. S-KV-0071259 dėl paramos gavėjo patvirtinimo.

15. NMA 2019 m. gruodžio 2 d. gavo VMT 2019 m. lapkričio 18 d. pažymą Nr. A-2K-02-14 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje nurodyta, kad sklypo miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra „blogas“. NMA 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu paprašė VMT atlikti pakartotinę miško želdinių, žėlinių kokybės patikrą. NMA 2020 m. rugsėjo 9 d. iš VMT gavo pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-0507, kurioje nurodyta, jog miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas sklype yra „geras“.

16. NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyrius papildomai kreipėsi į VMT dėl pažymų vertinimo rezultatų skirtumo. NMA 2020 m. spalio 21 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, jog sklype 2020 m. spalio 19 d. dalyvaujant NMA, VMT atstovams bei pareiškėjos įgaliotam asmeniui atliktas pakartotinis miško želdinių kokybės vertinimas. Želdinių tankis įvertintas „blogai“ (2020 m. spalio 20 d. pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-03-01).

17. NMA 2021 m. kovo 17 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti 9 331,20 Eur (3 ha x 3 110,40,60 Eur = 9 331,20 Eur) miško įveisimo išmoką už sklypą pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“. Taip pat susigrąžinti ketverių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2014–2017 metais (2013 metais miško priežiūros išmoka nebuvo mokėta, nes pritaikyta 100 proc. sankcija dėl tais metais nedeklaruoto įveisto miško ploto) 7 601,28 Eur (3,70 ha x 513,60 Eur = 1 900,32 Eur x 4 metai) už sklypą pagal miško rūšinės sudėties kategoriją „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“. Priimtas sprendimas susigrąžinti išmokėtą 16 932,48 Eur (9 331,20 Eur už miško įveisimą + 7 601,28 Eur už miško priežiūrą ir apsaugą) paramos sumą.

18. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), Nuostatus.

19. Teismas nurodė, kad paramos teisinių santykių atsiradimo momentu yra pripažintina teisinė padėtis, kai pareiškėja 2012 m. kovo 22 d. pateikė paraišką Nr. 2NM-KV-12-1-005717-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir NMA 2012 m. birželio 11 d. informaciniu pranešimu Nr. S-KV-0071259 informavo, kad pareiškėja patvirtinta paramos gavėju.

20. Teismas, atsižvelgęs į Prievolių atsiradimo metu galiojusių Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 9 d.) 55 punktą, nurodė, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog dėl miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo yra atsakinga VMT. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos miško želdiniai buvo įvertinti 2019 m. lapkričio 18 d. pažymoje Nr. A-02K-14, 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymoje Nr. A-2K-05-07 ir 2020 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. A-2K-03-01. 2019 m. lapkričio 18 d. pažymoje Nr. A-02K-14 ir 2020 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. A-2K-03-01, viso sklypo miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas blogas, o 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymoje Nr. A-2K-05-07, tankio vertinimas geras. VMT 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. NMA siūlė vadovautis 2020 m. spalio 20 d. pažyma Nr. A-2K-03-01.

21. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėja 2020 m. pavasarį želdinius papildė naujais sodinukais.

22. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad VMT 2020 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. A-2K-03-01, skaičiuojant želdinių tankį, į apskaitą nepagrįstai buvo neįtraukti atsodinti sodinukai ir todėl NMA negalėjo vadovautis šia pažyma ir priimti Sprendimą. Iš Pažymos turinio nustatyta, jog VMT patikrinimo metu atliko medelių gyvybingumo vertinimą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus. Pažymoje nurodyta, kad projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis, tūkst. vnt./ha yra 0,475, o reikalaujama reikšmė – 1,1/0,9. Pastabose inter alia (be kita ko) pateikta informacija, kad buvo apskaitomi tik perspektyvūs medeliai.

23. Teismas, išanalizavęs Nuostatų 7 priedo 5 punktą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju, vien tai, jog pareiškėja remdamasi naujų sodinukų atsodinimo metu galiojusiu Nuostatų 21 punktu, 2020 m. pavasarį želdinius papildė naujais sodinukais, nereiškia, kad atsodinti sodinukai privalėjo būti laikomi kaip perspektyvūs ir įtraukti į apskaitą, skaičiuojant želdinių tankį.

24. Teismas atkreipė dėmesį, jog onus probandi (įrodinėjimo naštos) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškėja į bylą nepateikė jokių duomenų, kad VMT 2020 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. A-2K-03-01 apskaičiuoti ne visi perspektyvūs projektuotų ir (ar) tikslinių medžių rūšių pasodinti ir želiantys medeliai. Pareiškėjai neįrodžius, kad jos atsodinti sodinukai laikytini perspektyviais pagal Nuostatų 7 priedo 5 punktą, nėra pagrindo teigti, kad jie nepagrįstai vertinant želdinius nebuvo apskaitomi.

25. Nepaisant to, jog pareiškėja neįrodė, kad jos atsodinti sodinukai turi būti laikomi perspektyviais pagal Nuostatų 7 priedo 5 punktą ir privalo būti įtraukti į apskaitą, teismas pabrėžė, kad 2020 m. spalio 20 d. pažyma Nr. A-2K-03-01 yra paskutinė pažyma priimta dėl miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo, joje nurodyta informacija atsakovui rekomendavo vadovautis VMT, taip pat pažyma įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti. Pareiškėjos ar jos atstovo nepasirašymas VMT pažymoje Nr. A-2K-03-01 ir (ar) šios pažymos negavimas, nereiškia, kad pareiškėja negalėjo efektyviai realizuoti teisės į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pareiškėja skunde nurodė, kad jos įgaliotas asmuo, dalyvavo atliekant pakartotinį miško želdinių kokybės vertinimą ir nesutiko su želdinių tankio įvertinimu „blogai“, todėl pažymos nepasirašė, kas iš esmės reiškia, kad įgaliotas asmuo su pažyma susipažino. Taigi, esant šios aplinkybėms, pareiškėjai pagal bonus pater familias (apdairaus, rūpestingo ir protingo žmogaus) elgesio standartą, turėjo būti žinoma, kad dėl blogo želdinių tankio įvertinimo jai gali kilti kokios nors neigiamos pasekmės, tačiau iki Sprendimo priėmimo jokių veiksmų nebuvo imtasi.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl VMT 2020 m. spalio 20 d. pažymos Nr. A-2K-03-01 yra nepagrįsti. Pažyma laikytina teisėta ir motyvuota, todėl NMA ex lege (pagal teisę) turėjo ja vadovautis priimant ginčijamą Sprendimą ir konstatuoti, jog viso sklypo tankis vertinamas „blogai“.

27. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja nenurodė argumentų dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta susigrąžinti išmokėtą 16 932,48 Eur paramos sumą. Teismo nuomone, teismo sprendimas būtų formalus ir neteisingas, jeigu teismas nagrinėdamas bylą Sprendimo teisėtumą įvertintų tik pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Teismas ex officio (pagal pareigas) administracinės bylos nagrinėjimo ribose nusprendė pasisakyti dėl šios Sprendimo dalies.

28. Teismas pažymėjo, jog tikrinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą dėl susigrąžinamos išmokėtos paramos sumos dydžio, yra svarbu nustatyti, ar NMA vadovavosi Paraiškos teikimo metu galiojusiomis Taisyklėmis, ar Sprendimo priėmimo metu galiojusiomis Taisyklėmis, kadangi skirtingų Taisyklių redakcijos gali numatyti skirtingas poveikio priemones, o skirtingų poveikio priemonių taikymas pažeistų lex retro non agit (teisės akto negaliojimo atgal) principą.

29. Teismas išanalizavo Paraiškos pateikimo metu galiojusių Taisyklių 65.6.2 papunktį, 65.6.1–65.6.5 punktus, Sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. birželio 22 d.) 65.6.2 papunktį.

30. Teismas nustatė, jog NMA, priimdama Sprendimą, vadovavosi netinkamos redakcijos Taisyklėmis, tačiau šis pažeidimas laikytinas neesminiu. Tiek Paraiškos pateikimo metu, tiek Sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių redakcijos numatė, jog nustačius, kad Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma. Įvertinęs Sprendimo dalį dėl susigrąžinamos išmokėtos paramos sumos, teismas darė išvadą, jog NMA pritaikius naujos redakcijos Taisykles, ji nepažeidė lex retro non agit (teisės akto negaliojimo atgal) principo.

31. Teismas darė išvadą, kad NMA tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė pareiškėjos skundą. Teismas nurodė, kad atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas netenkino.

III. 32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

33. Pareiškėja akcentuoja, jog byloje ginčas kilo dėl to, kad atsodinti medeliai apskritai nebuvo vertinami, kas lėmė iš esmės neteisėtos išvados, o vėliau ir sprendimo priėmimą.

34. Pareiškėjos teigimu, aplinkybę, kad atsodinti medeliai visgi buvo perspektyvūs patvirtina 2020 m. rugsėjo 7 d. pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje miško būklė buvo įvertinta „gerai“.

35. VMT 2020 m. spalio 20 d. pažyma (savo turiniu) patvirtina tai, kad joje nurodytas vertinimas buvo atliktas nevisapusiškai, t. y. buvo vertinami tik perspektyvūs Dh medeliai 8-ais jų augimo metais. Neabejotina, kad 2017 – 2020 metų pavasarį atsodintų medelių būklė 2020 m. spalio 20 d. patikrinimo metu buvo gera, kadangi prieš tai beveik prieš mėnesį (2020 m. rugsėjo 7 d.) vykusio patikrinimo metu (kurio metu buvo vertinamas ir atsodintų medelių perspektyvumas) medelių būklė buvo gera.

36. Kadangi NMA, priimdama Sprendimą, vadovavosi netinkamos redakcijos Taisyklėmis, pareiškėjos teigimu, buvo pažeistas lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios) principas. Iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. paramos gavėjai (tame tarpe ir Pareiškėja) turėjo teisę ir pareigą bet kada esant poreikiui mišką atsodinti (papildyti mišką naujais sodinukais).

37. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovas pažymi, jog pareiškėja su VMT nustatytomis aplinkybėmis, jog Sklypo vertinimas yra „blogas“, sutiko pasirašydama. Antra, Pareiškėja, teikdama skundą teismui, nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių VMT nustatytas ir NMA patvirtintas aplinkybes dėl blogos miško želdinių ir žėlinių būklės. Pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, kad medeliai ginčo Sklype yra geros būklės ir paneigtų VMT padarytas išvadas, užfiksuotas pažymose.

39. NMA nuomone, pareiškėja turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai bei tinkamai rūpintis sodinukais, pamačiusi, kad įsipareigojimų tinkamai negali vykdyti, kreiptis į NMA ir apie tai informuoti. Susidaro toks įspūdis, kad pareiškėja neturi jokių pareigų, nors tai aiškiai įtvirtina teisės aktai (Taisyklių 68 punktas). Tai, kad NMA gavo informaciją iš VMT neeliminuoja pareiškėjos atsakomybės laikytis reikalavimų. Juo labiau, kad Pareiškėja savo parašu patvirtino VMT pažymų gavimą, taigi jai buvo žinomas jų turinys dėl vertinamų želdinių. NMA pažymi, kad VMT pažymos, kaip individualaus teisės taikymo aktai, taip pat galėjo būti skundžiamos teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu pareiškėja nesutiko dėl faktų (želdinių kokybės) įvertinimo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos elgesys turėtų būti įvertintas atsakingo, rūpestingo, atidaus asmens veiksmų kontekste.

40. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjos Paraiškos pateikimo dienai bei NMA Sprendimo priėmimo dienai Taisyklių redakcijos numatė tą pačia taikomą poveikio priemonę. Šiuo atveju nors ir panaikinus pareiškėjos skundžiamą NMA Sprendimą tik formaliais pagrindais dėl netinkamos Taisyklių redakcijos taikymo, būtų nelogiška ir netikslinga, nes tiek Paraiškos pateikimo dienai, tiek NMA Sprendimo priėmimo dienai taikoma poveikio priemonė Pareiškėjos atžvilgiu nekito, ji buvo tokia pati.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo, kuriuo nuspręsta susigrąžinti dalį išmokėtos paramos dalies pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, teisėtumo bei pagrįstumo.

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismas detaliai išanalizavo pareiškėjos skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Šios Nutarties 14–30 punktuose nurodytos visos svarbios šiam ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir aktuali teisė, taikytina ginčo teisiniams santykiams. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

45. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėja, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

46. Pareiškėja apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja, o tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo motyvus.

47. Iš VMT 2020 m. spalio 20 d. pažymos turinio nustatyta, jog VMT patikrinimo metu atliko medelių gyvybingumo vertinimą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus. Pažymoje nurodyta, kad projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis, tūkst. vnt./ha yra 0,475, o reikalaujama reikšmė – 1,1/0,9. Pastabose inter alia (be kita ko) pateikta informacija, kad buvo apskaitomi tik perspektyvūs medeliai.

48. Pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 priedo 5 punktą apskaitos aikštelėse apskaitomi tik perspektyvūs projektuotų ir (ar) tikslinių medžių rūšių pasodinti ir želiantys medeliai. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, vien tai, jog pareiškėja, remdamasi naujų sodinukų atsodinimo metu galiojusiu Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatu 21 punktu, 2020 m. pavasarį želdinius papildė naujais sodinukais, nereiškia, kad atsodinti sodinukai privalėjo būti laikomi perspektyviais ir įtraukti į apskaitą, skaičiuojant želdinių tankį.

49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.10.1 papunkčiu, būtent VMT yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal EŽŪFKP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Nagrinėjamu atveju, VMT 2020 m. spalio 19 d. užfiksavus, kad būtent visame Pareiškėjos Sklype „bloga“ miško želdinių ir žėlinių kokybė, o ne tam tikroje Sklypo dalyje, NMA teisėtai bei pagrįstai rėmėsi 2020 m. spalio 20 d. pažyma Nr. A-2K-03-01 priimdama ginčijamą Sprendimą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ši pažyma yra paskutinė pažyma priimta dėl miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo, joje nurodyta informacija atsakovei rekomendavo vadovautis VMT, taip pat pažyma įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti.

50. Pažymėtina, kad Paraiškos pateikimo metu galiojusių Taisyklių 65.6.2 papunktyje nustatyta, kad sankcija taikoma paramos sumai, apskaičiuotai remiantis Miško želdinimo ir žėlimo projekte pateiktais duomenimis (Paramos paraiškoms, pateiktoms iki 2009 m. rugpjūčio 6 d., 65.6.1–65.6.5 punktuose nurodytos sankcijos taikomos paramos sumai, apskaičiuotai remiantis Miško želdinimo ir žėlimo projekte / projektuose pateikta informacija kadastrinio sklypo lygiu veisiamiems miško sklypams), kai Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis želdinių kokybės vertinimo 5–8 metais neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priede nurodyto „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma, o jei nepageidaujami (neprojektuoti) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas.

51. Sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. birželio 22 d.) 65.6.2 papunktyje numatyta, kad kai želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais – šeštaisiais, kai miškas įveistas pavasarį, arba septintaisiais, kai miškas įveistas rudenį (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami), Miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų arba tikslinių (tik žėliniuose) rūšių medžių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų arba nustatoma, kad miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma už plotą ar jo dalį, kuriuose nustatyti pažeidimai. Kai nepageidaujami (želdiniuose – neprojektuotų, žėliniuose – netikslinių rūšių) medžiai ir krūmai stelbia pušis ir (ar) ąžuolus, o kitų medžių rūšių želdiniuose ir (arba) žėliniuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis yra 1,5 karto didesnis už projektuotų ir (ar) tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas už plotą, kuriame nustatyti pažeidimai.

52. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Paraiškos pateikimo metu, tiek Sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių redakcijos numatė, jog nustačius, kad Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma, bei įvertinus Sprendimo dalį dėl susigrąžinamos išmokėtos paramos sumos, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad NMA pritaikius naujos redakcijos Taisykles, ji nepažeidė lex retro non agit (teisės akto negaliojimo atgal) principo. Nustatytas pažeidimas, nurodytų argumentų pagrindu, nelaikytinas esminiu.

53. Taip pat pastebėtina, kad remiantis Taisyklių 64 punkto nuostatomis, atsiradus poreikiui keisti Miško želdinimo ir žėlimo projekto duomenis po Paramos paraiškos tinkamumo vertinimo, pareiškėja turėjo teisę keisti pateiktą projektą apie tai informuodama Agentūrą. Duomenų, kad pareiškėja būtų šia teise pasinaudojusi į bylą nepateikta.

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti.

56. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė