2022-08-31 Nr. CB-6993-2-55-3-01561-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4133

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01561-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su ieškovo E. L. 2022 m. rugpjūčio 8 d. paduotu kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas E. L. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai dėl atleidimo iš Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi panaikintos šios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalys: dalis dėl Teisėjų tarybos 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 13P-144-(7.1.2), kuriuo patarta Lietuvos Respublikos Prezidentui teikti Lietuvos Respublikos Seimui atleisti ieškovą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, panaikinimo; dalis dėl ieškovo reikalavimo pripažinti neteisėtu, dėl to negaliojančiu Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 30 d. dekretą Nr. 1K-25, kuriuo kreiptasi į Teisėjų tarybą prašant patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti ieškovą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, nutraukimo; ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad:

1) apeliacinės instancijos teismas neatskleidė aktualaus ir taikytino teisinio reguliavimo esmės ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnyje egzistuojančios legislatyvinės omisijos, o pirmosios instancijos teismui grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo suformavo nenuoseklius, prieštaringus ir neįgyvendinamus išaiškinimus; tai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą, nes nepašalinus legislatyvinės omisijos buvo sukurta situacija, kuomet Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Teismų įstatymas numato teisę kreiptis į teismą dėl atleidimo pažeminus teisėjo vardą, tačiau nenumato apibrėžto atleidimo teisinio proceso: teisėjo atleidimo procedūroje dalyvaujančių institucijų kompetencijos, būtinųjų reikalavimų šių institucijų sprendimams, atleidžiamo teisėjo teisių ir pareigų, procesinių terminų bei kitų būtinų procesinių garantijų; nesant minėto įstatyminio reguliavimo yra pažeidžiamas ne tik Konstitucijos 115 straipsnis ir teisinio saugumo principas, bet ir teismų nepriklausomumo principas;

2) jeigu kasacinis teismas laikytų, kad legislatyvinės omisijos Teismų įstatyme nėra ir kad „teisėjo atleidimui iš pareigų taikoma speciali procedūra, reglamentuota Konstitucijoje, Teismų įstatyme, išsamiai išaiškinta oficialiojoje Konstitucinio Teismo doktrinoje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85/2014), tuomet apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai dėl teisėjo atleidimo iš pareigų pagal Konstitucijos 102 ir 115 straipsnius prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 bei 14 straipsniams; nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kokia tvarka pirmosios instancijos teismas turėtų nagrinėti tokį ginčą;

3) apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes byla visa apimtimi galėjo būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas ne tik nepagrindė sprendimo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau ir neįvertino bylos faktinių aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuosekliai įvertino (CPK 317, 329 straipsniai); grąžinus bylą nagrinėti iš naujo nebus renkami nauji duomenys, nebus tikslinami ieškinio reikalavimai, o „vientisos procedūros“ elementas net nenulems esminio vertinimo pasikeitimo, nes faktinis pagrindas priimti skundžiamus sprendimus yra jau išanalizuotas ir įvertintas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl Teismų įstatymo 90 straipsnyje egzistuojančios legislatyvinės omisijos ir pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nebuvimo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais bei 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Sigita Jokimaitė

Jūratė Varanauskaitė