2021-05-12 Nr. AB-10573-3-62-3-02176-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-325-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02176-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (M. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo laikomas Alytaus PN patalpose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, dieninis ir naktinis apšvietimas bei oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, pastatų būklė buvo avarinė, sienos sutrūkinėjusios, langai nesandarūs, stiklai suskilę, nebuvo mechaninės ventiliacijos, stogas buvo kiauras, prausykloje nebuvo šilto vandens, elektros instaliacija buvo netvarkinga, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusios patalpos. Dėl tokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, turėjo teisę dienotvarkėje numatytu laiku laisvai judėti įstaigos teritorijoje, užsiimti leistina veikla, sportuoti, būti lauke. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, pareiškėjo gyvenamasis pastatas yra blogos, bet ne avarinės būklės. Pataisos namų patalpų remontas atliekamas atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Pastato rekonstrukcijos darbai pradėti 2018 metais. Sanitarinio mazgo patalpoje kiekvienas tualetas yra įrengtas atskiroje kabinoje. Teisės aktuose nenumatytas karšto vandens įrengimas prausyklose.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo M. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., tačiau atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN 11 būrio 2 miegamajame, kurio plotas – 43,96 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,6 kv. m ploto; 11 būrio 4 miegamajame, kurio plotas – 44,68 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,7 kv. m ploto; 17 būrio 7 miegamajame, kurio plotas – 35,85 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,9 kv. m ploto; 9 būrio 6 miegamajame, kurio plotas – 37,91 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,2 kv. m ploto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo neturintis pagrindo abejoti bylos medžiaga ir konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimalaus ploto norma (3,1 kv. m).

7. Vertindamas ginčo patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas būklę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktais, kuriuose nurodyta, kad nuteistieji yra apgyvendinami tik gyvenamosiose patalpose, pataisos namų patalpos ir aplinka tvarkinga, švari ir atitinka teisės aktų reikalavimus, langai skaidraus stiklo, pritaikyti vėdinti, patalpoms valyti išduodamos valymo priemonės, patalpoms apšviesti naudojamos liuminescencinės lempos, patikrinimų metu nenustatyta jokių higienos normų pažeidimų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte užfiksuota, jog 2 bendrabučiui, kuriame gyveno pareiškėjas, reikalingas kapitalinis remontas, šią aplinkybę pripažino ir atsakovo atstovas, tačiau net konstatavus, kad galbūt ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, iš Alytaus PN negali būti reikalaujama atlikti kapitalinį patalpų remontą. Tokio įpareigojimo teisės aktai nenumato, o Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistai higienos normų pažeidimų dėl šios aplinkybės nenustatė. Be to, pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė tokios aplinkybės, kaip prasta sienų būklė, aptrupėję dažai.

8. Remdamasis byloje pateiktomis fotonuotraukomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tualetų patalpoje klozetai yra atskirti pertvaromis su durelėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą. Dėl pareiškėjo teiginių, jog sanitariniame mazge esantys pisuarai neatskirti sienelėmis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad taip pisuarai yra įrengiami visuose viešuosiuose tualetuose, todėl pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinai blogesnės gyvenimo sąlygos nei kitiems, įskaitant laisvėje gyvenančius asmenis, be to, pareiškėjas turėjo galimybę naudotis atskirtoje kabinoje įrengtu klozetu.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nereglamentuojamas šilto vandens tiekimas prausykloje, todėl nepagrįstomis laikė su tuo susijusias pareiškėjo pretenzijas.

10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra tikslių duomenų apie apšvietimo, oro temperatūros, drėgmės ir oro judėjimo greičio atitiktį higienos normų reikalavimams konkrečiose pareiškėjo gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu, todėl šias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai ir pripažino, jog tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis ir apšvietimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka paties pažeidimo fakto konstatavimo.

III. 11. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjo skunde nurodytą neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo kriterijų, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas. Pareiškėjo teigimu, jam kalint Alytaus PN 11 būrio 2 miegamajame, jame nuolat būdavo 16 nuteistųjų, o atsakovas teismui pateikė melagingą informaciją apie miegamuosiuose įrengtų vietų skaičių. Tai buvo pripažinta administracinėje byloje Nr. I-3675-554/2018. Be to, atsakovo neteisėti veiksmai matyti iš administracinės bylos Nr. I-1531-422/2018. Lovos yra dviejų aukštų, o teismui pateikti ne ginčo laikotarpio duomenys. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (14)-ST-13 buvo pripažinta, kad pastato būklė yra bloga. Taip pat, kad tualete įrengtos pertvaros yra tik 1 m aukščio ir neužtikrino pareiškėjo privatumo.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Bylos dalykas – 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui M. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Alytaus PN nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei netinkamai taikė ABTĮ ir CK nuostatas.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos bei privatumo naudojantis tualetu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl su tuo susijusių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais melagingais ir pasenusiais duomenimis.

20. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

21. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis apie Alytaus PN pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą bei tualetų įrengimą ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl su tuo susijusių pareiškėjo kalinimo sąlygų.

22. Pareiškėjo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų perpildymo pirmosios instancijos teismas vertino vadovaudamasis atsakovo atstovo pateiktais detaliais duomenimis apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų lovų (miegamųjų vietų) skaičių. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos ir kad visose patalpose buvo laikoma iki 16 asmenų, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė, kiek konkrečiai asmenų buvo laikoma skirtingose gyvenamosiose patalpose, taip pat ar patalpose, kuriose jis buvo laikomas, buvo įrengta papildomų lovų, ar jose buvo laikoma daugiau asmenų nei buvo įrengta lovų ir (ar) kt. Be to, atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 34) pareiškėjas neginčijo Alytaus PN į bylą pateiktų duomenų apie gyvenamųjų patalpų plotus bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti pareiškėjo argumentus dėl gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičiaus paneigiančiais oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Šių duomenų teisingumo pareiškėjas nepaneigė ir apeliaciniame skunde, o teigdamas, jog atsakovo atstovo duomenys yra pasenę, nenurodė, kokį laikotarpį jie tariamai atitinka. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos teismų praktikos pažymėtina, kad nesutampa minėtų bylų bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ginčo laikotarpiai bei patalpos, kuriose buvo laikomi asmenys), todėl ši praktika nėra aktuali sprendžiant šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą.

23. Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis tualetu, atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti tinkamo aukščio (1,5 m) dalinėmis pertvaromis bei durimis, t. y. pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos privačiai pasinaudoti tualetu, įrengtu atskiroje kabinoje su durimis, todėl nagrinėjamu atveju nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1692-822/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021; kt.).

24. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ bei CK nuostatas, pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodo, kurios aptariamų teisės aktų nuostatos konkrečiai turėjo būti taikomos ir kurių iš jų pirmosios instancijos teismas nepritaikė ar pritaikė netinkamai. Todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini subjektyvia gynybine pareiškėjo pozicija, kuri nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas laikyti nepagrįstomis.

25. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 pastato būklės, pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktas patvirtina, kad Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas dalį bylai aktualaus laikotarpio (2016 m. lapkričio 22 d. – 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. kovo 31 d. – 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 25 d. – 2018 m. gegužės 31 d.) buvo laikomas Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2.

26. Minėtas 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktas patvirtina, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės. Šiame akte nurodyta, kad: vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija; praustuvai, klozetai ir visi esantys tualeto vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė išvaizda labai bloga; bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios; laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritę darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis; langų rėmai supuvę, nesandarūs; durų staktos ir pačios durys nesandarios; vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.); stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės; reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2413-575/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2240-261/2020; kt.).

27. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas (b. l. 19–21), kuriame nurodyta, kad bendrabučio Nr. 2 patalpoms būtinas kapitalinis remontas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl blogos Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 pastato būklės, kurių atsakovo atstovas nepaneigė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai tuo aspektu, kad pareiškėjas buvo laikomas blogos būklės bendrabučio Nr. 2 pastate.

28. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

29. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); kt.).

30. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. bei, atsižvelgus į konkrečią situaciją, sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).

31. Paprastai esant tik nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).

32. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimai (bloga Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 būklė bei pirmosios instancijos teismo nustatyti higienos reikalavimų, susijusių su apšvietimu, oro temperatūra, drėgme ir oro judėjimo greičiu) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl pareiškėjo laikymo blogos būklės Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 pastate, tačiau spręsdamas dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos formos parinko pagrįstą ir teisėtą neturtinės žalos kompensavimo būdą – pažeistų asmens teisių pripažinimą teismo sprendimu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė