2019-07-17 Nr. AB-14508-3-61-3-02953-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-412-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02953-2018-3,3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.1.1; 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. F. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 1V-675 „Dėl S. F. 2015 m. birželio 19 d. prašymo“; 2) išspręsti konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 3) priteisti pareiškėjui padarytą 220 322,86 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos neteisėtų veikų; 4) priteisti 146 885,24 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Omnitel“ neteisėtų veikų.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nepriskirtiną administracinių bylų kompetencijai. Nurodė, kad su skundu dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 1V-675 panaikinimo pareiškėjas turėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-771-442/2018 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje konstatavo, jog ginčas dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 1V-675 panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Vilniaus apygardos teisme), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl šio įsakymo panaikinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, o tai yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, pažeidžianti pareiškėjo teisėtą lūkestį dėl teisės į teisminę gynybą realizacijos.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui spręsti, prašė išspręsti bylos pagal pareiškėjo S. F. dėl žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, ir UAB „Omnitel“ rūšinio teismingumo klausimą.

6. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui spręsti 2019 m. sausio 23 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-1/2019 nutarė: 1) reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 1V-675 ir priteisti turtinę bei neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ir UAB „Omnitel“ (teisių perėmėjas – akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Telia Lietuva“) neteisėtų veikų, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui; 2) reikalavimų išspręsti konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą bei Administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo, priėmimo klausimas spręstinas administraciniame teisme; 3) bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, ir UAB „Omnitel“ (teisių perėmėjas – AB „Telia Lietuva“) dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti administraciniam teismui priskirtą skundo reikalavimų priėmimo klausimą, taip pat spręsti reikalavimų, nagrinėtinų bendrosios kompetencijos teisme, išskyrimo ir perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui klausimą.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo S. F. 2019 m. rugsėjo 4 d. skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui reikalavimus panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 1V-675 ir priteisti turtinę bei neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ir UAB „Omnitel“ (teisių perėmėjas – AB „Telia Lietuva“) neteisėtų veikų, išskyrė ir perdavė Vilniaus apygardos teismui.

8. Kita 2019 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. vasario 22 d. pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas pažymėjo, kad:

8.1. Pareiškėjas skundu formuluoja abstraktų reikalavimą išspręsti jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus, nedelsiant atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos jo gyvenamajam butui tiekimą bei nutraukti Administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo. Iš esmės analogiško pareiškėjo skundo reikalavimo priimtinumo administraciniame teisme klausimas jau išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3746-968/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-795-442/2018. Teismai pareiškėjui išaiškino, kad reikalavimas pagal analogišką skundo reikalavimo formuluotę yra nenagrinėtinas administraciniame teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjui siūlė suformuluoti (sukonkretinti) reikalavimą, atitinkantį ABTĮ įtvirtintus reikalavimus, nurodant, atitinkamus atsakovus, t. y. viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, kurio konkretūs aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad elektros energijos tiekimo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas savo esme yra civiliniai teisiniai santykiai ir ginčai dėl jų nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

8.2. Prašymus dėl galbūt pažeisto viešojo intereso nagrinėja apygardų prokuratūrų, o ypatingos svarbos atvejais – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. ABTĮ 111 straipsnio nuostata dėl pranešimo prokurorui taikytina tik nagrinėjant individualią administracinę bylą ir negali būti laikoma materialiuoju savarankišku proceso šalies skundo teismui reikalavimu.

9. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. vasario 22 d. gautas S. F. pareiškimas dėl skundo trūkumų šalinimo, kuriuo pareiškėjas teismo prašė: 1) išspręsti jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėto proceso trukdymo klausimus, nedelsiant atnaujinus nusikalstamai nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiant nutraukus Administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos pareiškėjui neskyrimo; 2) pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo – Prokuratūros įstatymo 19 str.; 3) panaikinti vienareikšmiškai nusikalstamus ir niekinius Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 2R-3414 ir 206 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 2R-1612 (išspręsti visus ginčo dėl teisės susijusius klausimus visiškai ir iš esmės) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų pagal ABTĮ 88 straipsnio 5 punktą; 4) panaikinti Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus nusikalstamus ir niekinius sprendimus dėl socialinės pašalpos pareiškėjui neskyrimo ir sprendimus, kad pareiškėjas neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas (išspręsti visus ginčo dėl teisės klausimus visiškai ir iš esmės) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 5) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliais – ir Inspekcija) neteisėtų veiksmų – 2 709 057,10 Eur; 6) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Administracijos neteisėtų veiksmų – 2 966 393,20 Eur.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. kovo 20 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: patikslinti abstraktaus pobūdžio skundo reikalavimą – panaikinti Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus sprendimus dėl socialinės pašalpos neskyrimo ir sprendimus dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas; pagrįsti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos faktą ir dydį. Nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog:

10.1. Dar 2019 m. vasario 5 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino, kad jo reikalavimas išspręsti konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus, nedelsiant atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos gyvenamajam butui tiekimą bei nutraukti Administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo yra išskirtinai abstraktaus pobūdžio. Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. sausio 23 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad tokia pareiškėjo skundo reikalavimo formuluotė neleidžia nustatyti rūšinio teismingumo.

10.2. Pakartotinai nurodė prašymų dėl galbūt pažeisto viešojo intereso nagrinėjimo ir dėl to priimtų sprendimų apskundimo tvarką bei nurodė, jog tokio pobūdžio ginčai administraciniuose teismuose nenagrinėjami.

10.3. Reikalavimą dėl Inspekcijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 2R-1612 panaikinimo pareiškėjas reiškė 2016 metais, Vilniaus miesto administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8090-968/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2016 šį pareiškėjo reikalavimą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti skundą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

10.4. Inspekcijos 2015 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 2R-3414 yra adresuotas ne pareiškėjui, o Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, jame nėra suformuluota jokių pareiškėjui privalomų vykdyti pareigų, nesprendžiama dėl jo teisių. Šis raštas negali būti laikomas administraciniu aktu, nes jame nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjo teisių ar pareigų ir pats savaime šis raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl yra nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

10.5. Skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, todėl pareiškėjas įpareigotinas patikslinti savo abstraktaus pobūdžio reikalavimą dėl Administracijos (jos struktūrinių padalinių) sprendimų, nurodant konkrečius šio viešojo administravimo subjekto sprendimus, jų priėmimo datas, taip pat ir sužinojimo apie šiuos sprendimus datas.

10.6. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą priteisti jam 2 709 057,10 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Inspekcijos neteisėtų veikų, ir dėl reikalavimo priteisti 2 966 393,20 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Administracijos neteisėtų veikų, šio reikalavimo nepagrindė – nenurodė, kokią dalį iš nurodytų sumų sudaro turtinė ir kokią dalį – neturtinė žala, nepridėjo jokių objektyvių turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų.

11. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. kovo 20 d. gautas S. F. prašymas dėl termino 2019 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti pratęsimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl aplaidžių ir nusikalstamų teismo veiksmų pareiškėjo keliami klausimai (dėl jo teisės į teisminę gynybą varžymo, elektros energijos pareiškėjo butui tiekimo nutraukimo, socialinės piniginės paramos neskyrimo bei pranešimo prokurorui dėl viešojo intereso gynimo) laiku nebuvo išspręsti, todėl būtent teismas privalo išspręsti susiklosčiusią situaciją. Visi faktai yra nurodyti anksčiau Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų nagrinėtose bylose (Nr. I-2594-643/2018, Nr. I-3594-171/2015), juos teismas privalo pasitikslinti pats. Pareiškėjo teigimu, padaryta turtinė ir neturtinė žala neturi būti atskiriamos, todėl reikia nurodyti tik prašomą atlyginti sumą.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjui nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti pratęsė iki 2019 m. balandžio 10 d.

13. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. balandžio 10 d. gautas S. F. pareiškimas dėl skundo trūkumų šalinimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad dalis teismo nurodytų skundo trūkumų buvo visiškai pašalinti pareiškėjo 2019 m. kovo 20 d. teismui pateiktais procesiniais dokumentais. Pareiškėjas pažymėjo, kad siekis išspręsti visas jo skunde nurodytas problemas sukėlė ypač intensyvius, ilgalaikius neigiamus išgyvenimus, stresą, nemigą, galvos svaigimą, širdies ploto skausmą, t. y. esminį sveikatos pablogėjimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Šios aplinkybės yra akivaizdžios, todėl jų nebereikia įrodinėti. Visi pareiškėjo logiškai nuoseklūs ir nepaneigiamai egzistuojantys paaiškinimai teismui yra pateikti. Žalos sveikatai faktų konstatavimas ir įvertinimas nebūtinai fiksuojamas medicininiais dokumentais, o jei teismui tokių dokumentų reikia, jis juos gali gauti savo iniciatyva. Pareiškėjui žala yra daroma ir profesine prasme, kadangi dėl patiriamų išgyvenimų ir teisybės paieškų pareiškėjas negali dalyvauti darbo rinkoje ir gauti pajamų. Neturtinės žalos padarymas neišvengiamai sukelia turtinę žalą. Šių žalų atskyrimas nėra būtinas.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi (nutartyje nurodant jos priėmimo datą buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris ištaisytas vadovaujantis ABTĮ 96 str. 2 d. – nutarties priėmimo data iš 2019 m. kovo 5 d. į 2019 m. balandžio 12 d. ištaisyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi) priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti 2 709 057,10 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Inspekcijos neteisėtų veikų, taip pat reikalavimą priteisti 2 966 393,20 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Administracijos neteisėtų veikų; atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Inspekcijos 2016 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 2R-1612 ir 2015 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 2R-3414; pareiškėjo skundo reikalavimus išspręsti jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėto proceso trukdymo klausimus, nedelsiant atnaujinant nusikalstamai nutraukto elektros energijos gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiant nutraukiant Administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo ir panaikinti Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus sprendimus dėl socialinės pašalpos neskyrimo ir sprendimus dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas laikė nepaduotais; AB „Lesto“, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą ir UAB „Sergel“ pašalino iš proceso šalių.

15. Nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

15.1. Dėl pareiškėjo reikalavimo išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėto proceso trukdymo klausimus, nedelsiant atnaujinant nusikalstamai nutraukto elektros energijos gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiant nutraukiant Administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. kovo 5 d. nutartimis buvo išaiškinta, kad šis reikalavimas yra išskirtinai abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjui nesuformulavus konkretaus reikalavimo, kuris atitiktų bent vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo rūšių, šis reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme.

15.2. Reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2016 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 2R-1612 atsisakytina priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, o reikalavimą panaikinti 2015 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 2R-3414 – pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

15.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti skundo reikalavimą dėl Administracijos sprendimų panaikinimo, t. y. nurodyti konkrečius šio viešojo administravimo subjekto sprendimus, jų priėmimo datas, taip pat sužinojimo apie šiuos sprendimus datas. Pareiškėjui šių skundo trūkumų nepašalinus, reikalavimas laikytinas nepaduotu.

15.4. Reikalavimai pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą, visus procesinius dokumentus posėdžiams rengti ir atskiriems procesiniams veiksmams atlikti perduoti spręsti teisėjų kolegijai arba teismo plenarinei sesijai ir sujungti visas bylas dėl Administracijos nusikalstamų ir neteisėtų veikų laikytini procesiniais prašymais.

15.5. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi ir 46 straipsnio 2 dalimi AB „Lesto“, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas ir UAB „Sergel“ šalintini iš proceso šalių.

II. 16. Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties (pareiškėjas atskirajame skunde nurodo iki rašymo apsirikimo ištaisymo buvusią skundžiamos nutarties priėmimo datą, tikroji nutarties priėmimo data – 2019 m. balandžio 12 d.; žr. šios nutarties 14 pastraipą) dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimus, skundo reikalavimai laikyti nepaduotais, teisiniai subjektai pašalinti iš proceso, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra niekinės ir negaliojančios. Be to, pasak pareiškėjo, Inspekcijos 2015 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 2R-3414 jau sukėlė pasekmes, nes neatitaisė ir neužkardė įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų. Nepriėmus šių skundo reikalavimų neįmanoma galutinai ir teisingai išspręsti teisme priimto reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja toliau vykdo nusikalstamą veiką nepriimdama pareiškėjo reikalavimo pranešti prokurorui apie nusikalstamas veikas bei dėl viešojo intereso gynimo. Teismo abstrakčiu įvardytą pareiškėjo reikalavimą konkretizuoja pareiškėjo reikalavimai dėl Inspekcijos bei Administracijos aktų naikinimo, o reikalavimui dėl Administracijos nusikalstamų sprendimų naikinimo patikslinti aiškiai ir tiksliai nurodytos administracinės bylos. Iš proceso nepagrįstai buvo pašalinta dalis subjektų, kadangi neišnagrinėjus šių subjektų įvykdytų nusikalstamų veikų konteksto yra neįmanomas objektyvus ir visapusiškas bylos išnagrinėjimas.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Pažymi, jog teismo nutarties dalis dėl subjektų pašalinimo iš proceso neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, todėl atskiruoju skundu neskundžiama.

19. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties dalies, kuria dalis pareiškėjo skundo laikyta nepaduota, jam per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, dalį pareiškėjo skundo atsisakyta priimti, taip pat šios nutarties dalies, kuria AB „Lesto“, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas ir UAB „Sergel“ pašalinti iš proceso šalių, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

22. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (1 punktas), taip pat jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (4 punktas).

23. Iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties matyti, kad pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Inspekcijos raštų panaikinimo pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skirtingais pagrindais: reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2016 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 2R-1612 atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, o reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2015 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 2R-3414 – pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

24. Įvertinusi teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2016 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 2R-1612 priimtinumo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8090-968/2016 jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos administracinis teismas, minėta nutartis palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2016. Šiose administracinėse bylose teismai konstatavo, kad ginčas dėl Inspekcijos 2016 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 2R-1612 yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartys yra įsiteisėjusios ir galiojančios, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, esą šios nutartys yra niekinės ir negaliojančios, atmestini kaip nepagrįsti.

25. Dėl Inspekcijos 2015 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 2R-3414 pažymėtina, kad juo Inspekcija Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui teikė informaciją apie S. F. skundų nagrinėjimo Inspekcijoje eigą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nėra šio Inspekcijos rašto adresatas, juo (raštu) pareiškėjui nėra suformuluoti jokie privalomojo pobūdžio nurodymai ar patvarkymai. Taigi Inspekcijos 2015 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 2R-3414 pagal savo turinį yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Skundas negali būti teikiamas dėl informacinio pobūdžio raštų, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

27. Šioje byloje nustačius, kad Inspekcijos 2015 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 2R-3414 nesukelia pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, konstatuotina, kad šis raštas negali būti administracinės bylos dalyku, t. y. negali būti nagrinėjamas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

28. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Inspekcijos 2016 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 2R-1612 ir 2015 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 2R-3414 panaikinimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktus.

29. Kaip minėta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tiek, kiek juo buvo prašoma išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėto proceso trukdymo klausimus, nedelsiant atnaujinant nusikalstamai nutrauktą elektros energijos gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiant nutraukiant Administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo ir panaikinti Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus sprendimus dėl socialinės pašalpos neskyrimo ir sprendimus dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus trūkumų.

30. Pažymėtina, jog skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundo dalis, kuria jis prašo išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėto proceso trukdymo klausimus, nedelsiant atnaujinus nusikalstamai nutrauktą elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiant nutraukus Administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos pareiškėjui neskyrimo, neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. kovo 5 d. nutartimis nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Paaiškino, jog tokia pareiškėjo reikalavimo formuluotė dėl savo abstraktumo yra netinkama ir siūlė suformuluoti (sukonkretinti) reikalavimą, atitinkantį ABTĮ nuostatas, taip pat nurodyti atsakovus, t. y. viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, kurio konkretūs aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, jog elektros energijos tiekimo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas savo esme yra civiliniai teisiniai santykiai ir ginčai dėl jų nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose, t. y. siūlė tikslinant skundą tokio reikalavimo nereikšti. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktų pareiškimų dėl skundo trūkumų šalinimo matyti, jog, nors pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. pateiktame pareiškime patikslino atsakovus (atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Inspekcijos, taip pat Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą Administracijos, ir Administraciją), tačiau teismo išaiškinimų dėl reikalavimų formuluotės ir pobūdžio nepaisė, t. y. skundo reikalavimų netikslino ir laikėsi pozicijos, kad visi faktai yra nurodyti anksčiau Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtose bylose, todėl teismas juos (faktus) privalo pasitikslinti pats. Šiuos argumentus pareiškėjas pakartotinai nurodo ir atskirajame skunde.

32. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kuriais remiantis nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimas (išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėto proceso trukdymo klausimus, nedelsiant atnaujinant nusikalstamai nutrauktą elektros energijos gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiant nutraukiant Administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo) yra konstatuojamojo pobūdžio, iš šio reikalavimo (taip pat iš pareiškėjo paaiškinimų skunde bei skundo patikslinimuose) nėra aišku, kas konkrečiai, kada ir kokiu būdu varžė pareiškėjo konstitucinę teisę į teisminę gynybą bei kokiems teisminiams procesams trukdė. Pažymėtina, jog būtent į teismą besikreipiančiam asmeniui teisės aktais yra nustatyta pareiga tinkamai aiškiai ir tiksliai suformuoti skundo reikalavimą bei išdėstyti su tuo susijusias aplinkybes ir motyvus, t. y. apibrėžti keliamo ginčo ribas, todėl pareiškėjo argumentai, kad šias aplinkybes turėjo aiškintis pats pirmosios instancijos teismas, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui išaiškino, jog skundo reikalavimas dėl elektros tiekimo atnaujinimo ir su juo susiję išvestiniai reikalavimai nėra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-795-442/2018).

34. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teismui pateikto skundo trūkumų nustatymu ir šalinimu, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimai (išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėto proceso trukdymo klausimus, nedelsiant atnaujinant nusikalstamai nutrauktą elektros energijos gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiant nutraukiant Administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo) neatitiko skundo turiniui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės nerealizavo ir iš esmės atsisakė taisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. kovo 5 d. nutartyse nurodytus skundo trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi aptariamą pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas taip pat pagrįstai buvo įpareigotas nurodyti konkrečius prašomus panaikinti Administracijos sprendimus, jų priėmimo datas, sužinojimo apie šiuos sprendimus datas, nes tokią pareigą jam nustato ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktai. Kaip minėta, teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, įskaitant pareigą apibrėžti keliamo ginčo ribas, t. y. bylos dalyką ir pagrindą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas ypač aktyviai naudojasi savo teise į teisminę gynybą ir ginčydamas Administracijos sprendimus dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo ar sumažinimo ne kartą kreipėsi į administracinį teismą. Dalis jo skundų buvo priimti ir išnagrinėti (administracinės bylos Nr. A-1454-502/2017, Nr. A-590-552/2018, Nr. A-1502-525/2018), dalis dar nebaigta nagrinėti (administracinė byla Nr. A-3437-261/2019), todėl konkrečių skundžiamų Administracijos sprendimų nurodymas yra ypač aktualus pirmosios instancijos teismui sprendžiant naujų pareiškėjo teikiamų skundų priėmimo klausimus, siekiant įvertinti, ar pareiškėjo skundas dėl to paties Administracijos sprendimo nėra priimtas ir nagrinėjamas administraciniame teisme, taip pat ar dėl to paties Administracijos sprendimo nėra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 ir 6 p.). Konkrečių prašomų panaikinti Administracijos sprendimų bei jų gavimo datos nurodymas šiuo atveju yra aktualus ir vertinant skundo teismui pateikimo terminus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nustatytą trūkumą, susijusį su skundžiamų Administracijos sprendimų, jų priėmimo datų, taip pat sužinojimo apie šiuos sprendimus datų nurodymu, šalinti atsisakė, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus sprendimus dėl socialinės pašalpos neskyrimo ir sprendimus dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, laikė nepaduotu.

37. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nepagrįstai nepriėmė pareiškėjo reikalavimo dėl pranešimo prokurorui apie nusikalstamas veikas bei dėl viešojo intereso gynimo, taip pat nepagrįstai iš proceso šalių pašalino AB „Lesto“, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą ir UAB „Sergel“.

38. Iš skundžiamos 2019 m. balandžio 12 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas neatsisakė priimti pareiškėjo prašymo kreiptis į prokuratūrą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi (taip pat ankstesnėmis 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. kovo 5 d. nutartimis) pareiškėjui tik išaiškino, jog toks jo prašymas nelaikytinas materialiuoju savarankišku proceso šalies skundo teismui reikalavimu, o pagal savo pobūdį yra procesinis prašymas. Todėl pareiškėjo argumentai, esą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą, atmestini kaip nepagrįsti.

39. Dėl skundžiama nutartimi iš proceso šalių pašalintų subjektų pažymėtina, kad nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1358-822/2015, 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl subjektų pašalinimo iš proceso šalių neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas yra tęsiamas, todėl ši teismo nutarties dalis negali būti skundžiama. Argumentus dėl minėtų asmenų pašalinimo iš proceso šalių pareiškėjas galės pateikti apeliaciniame skunde ar atsiliepime į apeliacinį skundą, jeigu tokie procesiniai dokumentai bus teikiami.

40. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties dalis, kuria iš proceso šalių pašalinti AB „Lesto“, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas ir UAB „Sergel“, negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl šios nutarties dalies.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečios procesinės formos, kuria turi būti sprendžiama dėl apeliacinio proceso nutraukimo. ABTĮ 154 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo teises išnagrinėjus atskirąjį skundą iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, paaiškėjus, kad yra aplinkybių, kliudančių apeliaciniam bylos nagrinėjimui iš esmės, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia skundo iš esmės nenagrinėdamas. Teismas daro išvadą, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju nutrauktinas remiantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, t. y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. Nors ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis taikoma tuo atveju, kai yra to paties straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybes, o nagrinėjamoje byloje nėra taikoma viena iš 3 dalyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis gali būti pagal analogiją pritaikyta ir kitiems panašiems atvejams, kai paaiškėja procesinio pobūdžio aplinkybė, kuri daro apeliacinį procesą negalimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-837/2013).

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties dalies, kuria atitinkami subjektai pašalinti iš proceso šalių, nutrauktinas.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytą ABTĮ 111 straipsnį, nustatantį teismo veiksmus, kai nagrinėjant administracinę bylą nustatoma nusikalstamos veikos požymių.

44. Vertinant pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Inspekcijos 2016 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 2R-1612 ir 2015 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 2R-3414, taip pat nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo reikalavimai išspręsti jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo teisėto proceso trukdymo klausimus, nedelsiant atnaujinant nusikalstamai nutrauktą elektros energijos gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiant nutraukiant Administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo ir panaikinti Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus sprendimus dėl socialinės pašalpos neskyrimo ir sprendimus dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, laikyti nepaduotais, paliekama nepakeista. Apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties dalies, kuria iš proceso šalių pašalinti AB „Lesto“, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas ir UAB „Sergel“, nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo S. F. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties dalies, kuria akcinė bendrovė „Lesto“, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas ir uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ pašalinti iš proceso šalių.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė