7ed332bb-c7a3-4748-9b2c-cf125b1114fc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-687-330/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00886-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovų L. Č. ir V. Č. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1596-781/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnora“ ieÅ¡kinį atsakovams L. Č. ir V. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Deividas Gagys, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Atskirasis skundas paduotas dėl teismo atsisakymo panaikinti byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

2. Bankroto administratorės atstovaujama ieÅ¡kovė BUAB „Alnora“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama ieÅ¡kovei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. Č. ir V. Č. 131 533,07 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir atsakovų atžvilgiu pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovams L. Č. ir V. Č. priklausantį 131 533,07 Eur vertės turtÄ .

4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes 2019 m. vasario 22 d. priimtas ieškovės BUAB „Alnora“ apeliacinis skundas.

5. Atsakovai L. Č. ir V. Č. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami panaikinti jų atžvilgiu teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. PraÅ¡ymÄ atsakovai motyvavo tuo, jog ieÅ¡kinys buvo atmestas, todėl bÅ«tinybė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡nyko. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino atsakovų praÅ¡ymo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones.

7. Teismas pažymėjo, kad priėmus sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės liko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, jog teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Vadovaudamasis iÅ¡aiÅ¡kinimais teisminėje praktikoje teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo arba iki jis bus peržiÅ«rėtas kasacine tvarka, jeigu bÅ«tų paduotas kasacinis skundas. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju neiÅ¡nyko ir nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo apeliaciniame procese priėmimo atveju egzistuoja grėsmė, kad atsakovų turtas galėtų bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkintas. Teismas nepagrįstu pripažino atsakovų argumentus dėl iÅ¡nykusios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, tai, jog vienas iÅ¡ atsakovų V. Č. sudarė taikos sutartį kitoje civilinėje byloje ir pagal jos sÄ lygas įvykdė prievolę sumokėti dalį pinigų sumos, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nebeliko grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. Atsakovai L. Č. ir V. Č. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, pavesti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti Å¡ie pagrindiniai argumentai: 8.1. Teismas neiÅ¡nagrinėjo atsakovų praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, jog nebėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų visumos, todėl priėmė nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ atmesti atsakovų praÅ¡ymÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės nebegali bÅ«ti taikomos, nes preliminariai vertinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys atmetamas, yra ieÅ¡kinio tikėtinÄ nepagrįstumÄ patvirtinanti procesinė aplinkybė. Teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, turėjo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atmesdamas atsakovų praÅ¡ymÄ , teismas nepagrįstai didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikė nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne teismo sprendimui dėl Å¡alių ginčo esmės. 8.2.

IeÅ¡kiniui esant preliminariai nepagrįstam, didelė jo suma nebesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones,. Ankstesne nutartimi taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, didelė ieÅ¡kinio suma buvo akcentuota kaip vienintelė grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo motyvai, jog neiÅ¡nyko pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra nepagrįsti. 8.3. Byloje nėra atsakovų nesÄ Å¾iningumo įrodymų ir grėsmės, kad atsakovai vengtų teismo sprendimo vykdymo. Å alių sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas.

Byloje nėra nustatyta atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų, kurie patvirtintų jų bandymus vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, jog atsakovas V. Č. kitÄ teismo sprendimÄ Ä¯vykdė geranoriÅ¡kai. 8.4. Teismas formaliai atsisakė panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl to, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimu laikinosios apsaugos priemonės yra paliktos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas pažeidė įstatymo nuostatÄ , numatančiÄ , kad praÅ¡ymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiami visose proceso stadijose.

Sprendimo neįsiteisėjimas savaime negali bÅ«ti kliÅ«tis spręsti tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ . Teismas rėmėsi nagrinėjamai situacijai neaktualia teismų praktika.

9. IeÅ¡kovė BUAB „Alnora“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovų atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 9.1. Atsakovų atskirajame skunde nurodomi argumentai nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumo, konstatuoto įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl jų taikymo. Teismas apskųstoje nutartyje suformulavo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas iÅ¡vadas, rėmėsi aktualia teismų praktika ir pagrįstai atsakovų praÅ¡ymo netenkino.

Nagrinėjamu atveju neatmestina, kad apeliaciniame procese gali bÅ«ti priimtas kitoks – ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas dėl ginčo esmės. 9.2. Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jie bÅ«siÄ pajėgÅ«s įvykdyti tokį teismo sprendimÄ . Jeigu atsakovai yra sÄ Å¾iningi ir neturi ketinimo perleisti turimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų bÅ«ti pripažįstamos varžančiomis jų teises. 9.3.

Atsakovų argumentai dėl jų sÄ Å¾iningumo nepagrįsti. Nutartyje, kuria atsakovų atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, buvo konstatuota, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, kad ieÅ¡kovės bankroto procesas tęsiasi ilgÄ laikÄ , o buvę jos vadovai ir akcininkai nesiėmė priemonių sumažinti kreditorių finansinius reikalavimus, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai. 9.4. Sprendžiant dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, aktualu yra tai, jog atsakovai dalyvauja kituose teisminiuose procesuose, kuriuose nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jie be pagrindo įgijo įmonės (ieÅ¡kovės) lėšų, neatlygintinai jomis naudojosi ilgÄ laikÄ , neketino jų grÄ Å¾inti, vengė perduoti įmonės dokumentus bankroto administratorei, teikti bankroto procesui bÅ«tinÄ informacijÄ .

Tokie veiksmai taip pat turėjo įtakos įmonės (ieškovės) nemokumui.

10. Trečiasis asmuo Deividas Gagys atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovų atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Teismas apskųstojoje nutartyje iÅ¡samiai pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų egzistavimo ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog naikinti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo priėmimo apeliaciniame procese galimybė.

Nesutikdami su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsakovai galėjo pateikti atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties. 10.2. Atsakovų skunde akcentuojama aplinkybė dėl kitoje civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties vykdymo nepaneigia jų nesÄ Å¾iningumo, nustatyto kitose civilinėse bylose. Kaip nustatyta kitose civilinėse bylose, atsakovas V. Č. be jokio teisinio pagrindo eilę metu naudojosi įmonės (ieÅ¡kovės) lėšomis ir neketino jų grÄ Å¾inti.

Å ios aplinkybės patvirtina atsakovų nesÄ Å¾iningÄ veikimÄ Ä¯monės kreditorių atžvilgiu. 10.3. Tuo atveju, jeigu atsakovai yra pelningai veikiantys asmenys, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galimam ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, negalės pakenkti atsakovų įprastinei veiklai. O jei atsakovai iÅ¡ esmės dirba nuostolingai arba nevykdo veiklos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik užtikrins ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti jų atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nors ieÅ¡kovė nepateikė jokių atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančių įrodymų, o pagal Å¡iuo metu aktualiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad atsakovai gali siekti iÅ¡vengti teismo sprendimo byloje įvykdymo. Be to, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teisme priėmus ieÅ¡kovei nepalankų sprendimÄ (ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmestus), turėjo bÅ«ti konstatuota, kad ieÅ¡kinys preliminariai nėra pagrįstas, ir padaryta atitinkama iÅ¡vada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų viseto nebuvimo.

13. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡analizavęs nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimÄ , teismų praktikÄ ir bylos medžiagÄ , neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su atsakovų atskirajame skunde dėstoma pozicija.

14. Apeliacinis teismas nenustatė sÄ lygų iÅ¡vadai, jog apskųstoji nutartis bÅ«tų tinkamai nemotyvuota, jog bÅ«tų nepasisakyta dėl atsakovų praÅ¡yme nurodytų aplinkybių. Ä®vertinęs apskųstos nutarties turinį (teismo motyvus ir suformuluotas iÅ¡vadas), apeliacinis teismas įsitikino, kad Å¡ioje nutartyje iÅ¡ esmės įvertinti visi atsakovų praÅ¡yme panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡dėstyti argumentai. Vien atsakovams nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimas nesukuria pagrindo tokį sprendimÄ laikyti nepagrįstu ir/ar neteisėtu.

15. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi.

16. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nyko Å¡ių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; kt.).

Taigi, prieÅ¡ingai nei interpretuoja apeliantai, praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones CPK 149 straipsnio prasme turi bÅ«ti grindžiamas pasikeitusiomis, palyginus su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvų vėlesniu kvestionavimu.

17. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje, egzistuojant bÅ«tinoms sÄ lygoms (jų visetui), buvo konstatuotas pagrindas atsakovų atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliantai, siekdami įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 18 straipsnis) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jokių naujų, esmingai pasikeitusių faktinės situacijos aplinkybių, palyginus su vertintomis Vilniaus apygardos teismo 2018 n, gegužės 17 d. nutartyje, nei savo praÅ¡yme, nei atskirajame skunde nenurodė, savo pozicijÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iÅ¡ esmės grįsdami tik Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuotais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl ieÅ¡kinio preliminaraus (ne) pagrįstumo, Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodinėjimo nustatinėjant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kurie (iÅ¡aiÅ¡kinimai) jau egzistavo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties priėmimo metu.

18. Kitaip tariant, atsakovai savo praÅ¡ymu panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atskiruoju skundu ne įrodinėja situacijos pasikeitimÄ (pagrindo laikinosios apsaugos priemonės taikymui iÅ¡nykimÄ ), bet iÅ¡ esmės kvestionuoja įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimÄ , manydami, kad minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės jiems buvo pritaikytos nepagrįstai, teismui netinkamai įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas ir neatsižvelgus į teismų praktikÄ . Tačiau įsiteisėjusi nutartis yra privaloma visiems ir turi bÅ«ti vykdoma (CPK 18 straipsnis). Atsakovai įrodymų, kad faktinė situacija yra pasikeitusi, nepateikė, o CPK 149 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, negali bÅ«ti aiÅ¡kinimas ir taikomas kaip priemonė įsiteisėjusių procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui iÅ¡ naujo vertinti.

19. Apeliacinis teismas negali sutikti su atsakovų praÅ¡yme panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teisme buvo priimtas jiems palankus teismo sprendimas (nuspręsta ieÅ¡kinį atmesti), sudaro pagrindÄ konstatuoti ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo sÄ lygos nebuvimÄ (iÅ¡nykimÄ ). Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog, nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmus sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir turi galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (t. y. iki apeliacinio proceso pabaigos) arba iki apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas bus peržiÅ«rėtas kasacine tvarka (jeigu bÅ«tų paduotas kasacinis skundas).

Nors apeliantai gausiai cituoja apeliacinio teismo praktikÄ dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo reikÅ¡mės vertinant ieÅ¡kinio preliminarų (ne) pagrįstumÄ , tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, analizuojamu atveju pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, kadangi suformuluoti skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne jų panaikinimo procesinėse situacijose).

20. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., tai yra tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas prielaidų preliminariai išvadai dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė.

21. Teismų praktikoje pasisakoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016).

Vis dėl to, apeliacinio teismo vertinimu, vien tik pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs, negali bÅ«ti laikomas absoliučiu pagrindu panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kinio atmetimo aplinkybė sudaro prielaidas abejonėms dėl jo (ieÅ¡kinio) preliminaraus pagrįstumo, tačiau įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, kad nėra duomenų apie neleistino ar aiÅ¡kiai neįmanomo civilinių teisių gynybos bÅ«do pasirinkimÄ , nenustatyta, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tu reikalavimu, apeliacinis teismas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste formuluoja iÅ¡vadÄ , jog įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo sÄ lyga nėra paneigta ar iÅ¡nykusi dėl pirmosios instancijos teisme priimto neįsiteisėjusio sprendimo.

PrieÅ¡ingu atveju, t. y. neįsiteisėjusiam pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl ginčo esmės suteikiant absoliutaus pagrindo skubiai (dar neįsiteisėjus sprendimui) panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones reikÅ¡mę, iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigta apeliacijos esmė ir tikimybė, kad apeliaciniame procese galėtų bÅ«ti priimtas prieÅ¡ingas (t. y. ieÅ¡kovei palankus) teismo sprendimas. Tokiu atveju iki teismo procesinio sprendimo apeliaciniame procese priėmimo ieÅ¡kovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas liktų neužtikrintas.

22. Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

23. Kiti apeliantų atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Gintaras Pečiulis