2021-06-23 Nr. AB-13535-3-63-3-00526-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-381-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00526-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninės inovacijos“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninės inovacijos“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skaitmeninės inovacijos“ su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. kovo 12 d. nurodymą Nr. (27.13)-FR0706-355 (toliau – ir Nurodymas), kuriuo pareiškėjo prašoma pateikti operatyviam patikrinimui didžiąją knygą, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Taip pat pareiškėjas prašė sustabdyti bylą, kol bus baigtas bylinėjimasis civilinėje byloje Nr. e2-762-838/2021.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 punkto, 41 straipsnio nuostatas, nusprendė, jog nurodymas nenulemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas dokumentas laikomas tarpinį (procedūrinį) pobūdį turinčiu dokumentu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teisminėje praktikoje mokesčių administratoriaus duodamas nurodymas suprantamas kaip dokumentas, kuris rengiamas, turint tikslą užtikrinti įrodymų surinkimą bei visapusišką jų įvertinimą, ir mokesčių administratoriaus baigiamojo akto priėmimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, mokesčių administratoriaus nurodymo teisėtumas gali būti vertinamas mokesčių administratoriui priėmus galutinį sprendimą, kuris ir sukelia realius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-403/2011, 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-275/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-432/2011, 2012 m. lapkričio 20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-657/2012, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas sprendžia, jog ginčas dėl mokesčių administratoriaus įgaliojimų, jo kompetentingumo taip pat gali būti keliamas tik mokesčių mokėtojui skundžiant mokesčių administratoriaus baigiamąjį aktą.

Iš pareiškėjo teikiamo skundo ir ginčijamo akto turinio teismas nustatė, kad Nurodymas, kuriuo pareiškėjo prašoma pateikti operatyviam patikrinimui didžiąją knygą, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. priimtas mokesčių administratoriui atliekant mokestinio tyrimo veiksmus (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 136 str.), todėl jis pats savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, jis nėra galutinis ir nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Kadangi Nurodymas yra procedūrinis, tarpinis dokumentas, priimtas mokesčių administratoriui atliekant tiesiogines teisės aktuose nustatytas funkcijas ir sukeliantis pareiškėjui tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl, kaip nurodė teismas, toks nurodymas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Taigi, teismas padarė išvadą, kad Nurodymas negali būti laikomas teisės taikymo aktu (pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu) ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-714/2014, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1134-556/2015, 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-634-575/2017).

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Nurodymas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai, kad Nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo jo vertinti kitaip. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad reikalavimas sustabdyti bylą iki 2022 m. kovo 11 d. ar iki kol bus baigtas bylinėjimasis civilinėje byloje Nr. e2-762-838/2021, visiškai neaiškus ir negali būti reiškiamas kaip atskiras reikalavimas.

III. Pareiškėjas UAB „Skaitmeninės inovacijos“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl Nurodymo panaikinimo priimti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Pareiškėjas visų pirma paaiškina, kad be Nurodymo nėra gavęs kito Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo ir / ar kito individualaus akto dėl to, jog pareiškėjo atžvilgiu yra nuspręsta atlikti patikrinimą. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad skunde išdėstė išsamius argumentus, kurie pagrindžia faktą, jog jo atžvilgiu yra vykdomas susidorojimas ir persekiojimas.

Pareiškėjas vadovaujasi LVAT praktika ir daro išvadą, kad Nurodymas yra individualus administracinis aktas, nes: pirma, priimtas tik pareiškėjo atžvilgiu; antra, Nurodymu inicijuotas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinis patikrinimas, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas pateikė teisinius argumentus ir prašė teismo įvertinti jo atlikimo teisėtumą; trečia, Nurodymas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes jo atžvilgiu yra atliekamas mokestinis patikrinimas, pareiškėjas privalo pateikti reikiamus dokumentus; ketvirta, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos akte nėra nuorodų į kitą priimtą individualų administracinį aktą dėl mokestinio patikrinimo atlikimo, todėl pareiškėjas, skųsdamas Nurodymą, siekia ginti savo pažeistas teises; penkta, pareiškėjo nuomone, galimai tam tikra informacija yra nutekinama Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje aukštas pareigas užimančiam pareigūnui Stasiui Sadauskui.

Pareiškėjo nuomone, mokestinio patikrinimo atlikimo teisėtumas, esant jo kreipimuisi į teismą, privalėjo būti patikrintas, nes kitaip ginti savo pažeistų teisių negali. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo atimti jo teisės kreiptis į teismą ir naudotis teisminės gynybos priemone dėl nepagrįsto ir neteisėto mokestinio patikrinimo atlikimo, nes dėl to kyla neigiamos pasekmės ir daroma neatitaisoma didelė žala įmonei, o persekiojimas gali tapti nuolatinis.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokestinio patikrinimo atlikimas negali būti savitikslis dalykas, juo Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka jai įstatymu suteiktų įgaliojimų ir funkcijų vykdymą, todėl įstatymu suteikta diskrecijos teise dėl sprendimo atlikti / neatlikti mokestinio patikrinimo konkretaus subjekto atžvilgiu, privalo būti naudojamasi tik pagal įstatyme numatytus tikslus ir siekiant teisėto intereso. Nagrinėjamu atveju teisėto tikslo ir intereso nėra siekiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Skaitmeninės inovacijos“ skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-236/2014; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020; Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-438/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-652-438/2015; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-159-602/2016; 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-438/2016).

Mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti dokumentus yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, juo yra išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl pareiškėjui jokių materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2004-442/2017).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo Nurodymo turinio matyti, kad pareiškėjo buvo prašoma iki 2021 m. kovo 21 d. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti operatyviam patikrinimui didžiąją knygą, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Nurodymo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio pobūdžio dokumentai yra laikytini tarpinio pobūdžio, todėl tokie nurodymai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines neigiamas materialines teisines pasekmes.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninės inovacijos“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis