7ecc486b-cc56-484c-b99c-352b6f14da72 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-15-344/2018 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4.; 2.4.2.1.; 2.4.2.2.; 2.4.2.5.; 2.4.9.1.; 2.4.2.10.; 2.4.2.13.; 3.1.16.; 3.2.6.1. (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 26 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja E. G., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J., dalyvaujant ieÅ¡kovei E. S., jos atstovui advokatui V. S., atsakovei Z. G., jos atstovei pagal įgaliojimÄ V. G. ir atstovei advokatei V.

P., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei V. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atsakovei Z. G. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės Z. G. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė E. S. patikslintu ieÅ¡kiniu (7 t., b. l. 145-149), kuriame padarytÄ klaidÄ paÅ¡alino pareiÅ¡kimu (8 t., b. l. 59-60), prašė:

1) nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Jai prašė paskirti naudotis pateiktame žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „2“, nuspalvintomis žalsva spalva; atsakovei Z. G. prašė nustatyti naudotis pateiktame žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „1“, nuspalvintomis geltona spalva; nustatyti Å¡alims bendrai naudotis žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „B“, nuspalvintomis mėlyna spalva;

2) atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype esančius statinius: – ieÅ¡kovei E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti pastatÄ -sandėlį, žymimÄ indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 817 Eur vertės, kiemo statinius: Å¡iukÅ¡lių dėžę, Å¡ulinį 2k, nenaudojamus kiemo tualetÄ , žymimÄ 7I1ž, stoginę, plane žymimÄ â€žN“, (sklypo dalyje plane nuspalvintoje žalsva spalva), ir tvoros dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančiÄ su ieÅ¡kovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kuriÄ ieÅ¡kovė vertinÄ 100 Eur;

– atsakovei Z. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti pastatÄ -sandėlį, žymimÄ indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 689 Eur vertės, kiemo statinius: Å¡ulinį 1k, stoginę, žymimÄ indeksu 6I1ž, plane žymimÄ â€žMN“, (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), rÅ«kyklÄ ir tvoros dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančiÄ su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kuriÄ ieÅ¡kovė vertinÄ 100 Eur; – Å¡alims palikti bendrai naudotis kiemo aikÅ¡telę, namo Å¡ilumos mazgÄ , kanalizacijos Å¡ulinį (kanalizacijos įrenginius), įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojančias su bendrai naudojamo žemės sklypo dalimis;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. atsakovei Z. G. 128 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkantį vertingesnį statinį (817 Eur – 689 Eur = 128 Eur). Atsakovė Z. G. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (5 tomas, b. l. 14-27) prašė atidalinti Å«kinius pastatus ir kiemo įrenginius, esančius Mažeikiuose, Bažnyčios g. 22, iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti: – ieÅ¡kovei E. S. – mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ â€žMN“, mÅ«rinę Å¡iukÅ¡lių dėžę, plane pažymėtÄ mÅ«rinė organinių medžiagų kompostavimo dėžė, stoginę, plane pažymėtÄ â€žN stoginė“; tualetÄ , plane pažymėtÄ â€žV“, ir Å¡ulinį, plane pažymėtÄ â€žÅ 2“;

– atsakovei Z. G. – medinį Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ â€žN“, už nevienodo vertingumo Å«kinius pastatus atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 900 Eur kompensacijÄ , rÅ«kyklÄ , plane žymimÄ â€žMN“, ir Å¡ulinį plane žymimÄ â€žÅ 1“. Nustatyti naudojimosi tvarkÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 0,0966 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) : – ieÅ¡kovei E. S. paskirti naudotis 0,0430 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raudona spalva ir indeksu „P2“ – atsakovei Z.

G. paskirti naudotis 0,0518 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksais „P1“ ir „P.“; – bendram Å¡alių naudojimui paskirti 0,0018 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ Å¾aliÄ spalva ir indeksu „B“; – nustatyti Å¡alims 1 m bendro naudojimo plotÄ apie gyvenamÄ jį namÄ namo remonto, eksploatacijai ir kitiems nenumatytiems darbams.

4. Priteisti atsakovei Z. G. iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. 505,59 Eur kompensacijÄ už naudojimÄ si didesniu, nei turimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, 0,0044 ha žemės plotu. 2018 m. gegužės 21 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog atsisako prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atidalinti aukščiau minėtus Å«kinius pastatus ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), (7 tomas, b. l. 113-114). 2018 m. birželio 15 d. patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymu (7 tomas, b. l. 113-114) ji atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å«kinius pastatus ir kiemo įrenginius, ir teismas praÅ¡ymÄ tenkino.

Atsakovė prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Jai prašė paskirti naudotis 0,0119 ha žemės sklypo plotu, jos pateiktame plane žymimu geltona spalva ir simboliu (1), ieÅ¡kovei E. S. prašė paskirti naudotis 0,0119 ha žemės sklypo plotu, jos pateiktame plane žymimu žalsva spalva ir simboliu (2), bendrai naudotis prašė paskirti likusį 0,0728 ha žemės sklypo plotÄ , plane žymimÄ mėlyna spalva ir simboliu (B).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė E. S. ir jos atstovas advokatas V. S. palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje, kuriame padaryti netikslumai buvo iÅ¡taisyti pareiÅ¡kimu, iÅ¡dėstytus reikalavimus. IeÅ¡kovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alims tenkančios žemės sklypo dalys bendroje nuosavybėje yra lygios, tačiau ieÅ¡kovė jau daug metų neturi galimybės naudotis įvažiavimu į kiemÄ , nes atsakovė jos neįleidžia, jos teisės naudotis savininkės teisėmis yra ribojamos, nes atsakovė kiemo viduryje prie Å¡ulinio laiko Å¡unį, todėl ji negali pasisemti vandens, atsakovė pasididino laiptus, vedančius į jai priklausančiÄ namo dalį, dėl ko ieÅ¡kovei tapo sunku pravažiuoti su karučiu į jos naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį.

Atsakovė su dukra jÄ pastoviai įžeidinėja, todėl prašė atidalinti namo priklausinius ir įrenginius, kad bÅ«tų galima nepriklausomai jais naudotis. Nurodė, kad atsakovės nurodyta atidalijimo tvarka neiÅ¡spręs įsisenėjusių ginčų, bendrai naudotis Å«kiniais pastatais bei kiemo įrenginiais dėl konfliktiÅ¡kų santykių nėra galimybės, todėl prašė tenkinti jos reikalavimus. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji savo lėšomis iÅ¡sikasė Å¡ulinį nuo gatvės pusės, bendraturčiai prie to neprisidėjo.

Žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ prašė nustatyti pagal ieÅ¡kovės prie patikslinto ieÅ¡kinio pateiktÄ planÄ , kurį sudarė IÄ® „Geolinija“. Atsakovė Z. G., jos atstovė V. G. ir atstovė advokatė V. P. palaikė patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nurodė, kad pateikti ieÅ¡kovės reikalavimai pažeistų atsakovės teises, atsakovės siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka, nurodyta atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje, visiÅ¡kai atitiktų bendrasavininkių interesų pusiausvyrÄ , jų valdomo turto dalis bei suformuotÄ teismų praktikÄ .

Atsakovė nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta dar 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu, taip naudojosi ir senieji savininkai, tokia tvarka žemės sklypu naudojosi ir Å¡alys. Be to, ieÅ¡kovė naudojosi mÅ«riniu Å«kiniu pastatu, jį nuomojo ir gavo pajamas, tačiau atsakovė nereiÅ¡kė pretenzijų, nes buvo susitarta, kad ieÅ¡kovė nesinaudos įvažiavimu į kiemÄ . IeÅ¡kovė naudojasi Å¡iukÅ¡lių dėže kompostavimui, nors jai taip pat reikalinga komposto dėžė, ieÅ¡kovė nugriovė mÅ«rinį tualetÄ ir pasistatė rÅ«kyklÄ , be to, Å«kiniai pastatai ir įrenginiai yra atidalinti dar 2010 metais teismo sprendimu ir tokia tvarka jÄ tenkinÄ .

Atstovė V. G. nurodė, kad 2010 metais Å iaulių apygardos teismas nustatė naudojimosi tvarkÄ ir nurodė, jog Å«kiniais pastatais ir kiemo įrenginiais Å¡alys naudosis lygiomis dalimis po ½. Prašė pripažinti, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina procesÄ , nes visi ginčai yra iÅ¡spręsti ankstesniais teismų sprendimais. Advokatė V. P. nurodė, kad Å¡alys yra konfliktiÅ¡kuose santykiuose, atsakovė ne kartÄ siÅ«lė įvairius kompromisinius variantus taikiam bylos iÅ¡sprendimui, tačiau ieÅ¡kovės jokie pasiÅ«lymai netenkino, todėl prašė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu pagal atsakovės pateiktÄ planÄ .

IeÅ¡kovė siÅ«lomas kompensacija neadekvati, nes nėra žinoma dabartinė turto vertė, todėl Å¡alių interesus atitiktų ir užtikrintų proporcingumo principÄ atsakovės patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka. IeÅ¡kovė žinojo, kad papildomai perkama 18 m2 žemės sklypo dalis yra prie atsakovei priklausančios parduotuvės, tačiau dabar nori pasididinti savo dalį geresnės vertės plotu, atsakovės siÅ«lomas žemės sklypo planas atitinka proporcingumo principus, Å¡alys galės lengvai patekti prie jiems priklausančių Å«kinių pastatų ir įrenginių, kurių naudojimosi tvarka nustatyta teismų sprendimais dar 2010 metais.

Atstovės nurodė, kad ieÅ¡kovės siÅ«loma priteisti kompensacija yra netinkama, nes nėra galimybės įvertinti priklausinių ir nustatyti jų kainos. Trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė V. V. paaiÅ¡kino, kad nepalaiko nė vienos Å¡alių reikalavimų, teigė, kad Å¡alys turėjo žinoti, kurioje vietoje perka papildomÄ 18 m2 žemės sklypÄ , mano, kad Å¡alys turėtų ir toliau naudotis žemės sklypo dalimis, kuriomis naudojasi faktiÅ¡kai.

BylÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Liudytojas S. J. paaiÅ¡kino, kad teismo pavedimu jis sudarė Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinio naudojimo planÄ . Jis nurodė, kad yra daugybė variantų nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , tačiau siekiant iÅ¡vengti Å¡alių ginčų ateityje, tikslingiausia, kad Å¡alys kuo mažiau kontaktuotų. PaaiÅ¡kino, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės (jų atstovų) praÅ¡ymu jis padarė keletÄ planų variantų, tačiau jo įsitikinimu, kylant konfliktams, Å¡alims geriausia bÅ«tų nusistatyti tokiÄ Å¾emės sklypu naudojimosi tvarkÄ , kad bÅ«tų kuo mažiau bendrai naudojamo ploto.

Jo teigimu, įvažiavimas į kiemÄ yra pakankamas, vietos bendrasavininkių automobiliams pastatyti yra ir galima užtikrinti kiekvieno jų įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ bei privažiavimÄ prie pastatų. IeÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas, o atsakovės patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies reikalavimų atsisakymo IeÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) atsisakymas – procesinis veiksmas, kuriuo ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ ir atsisako nuo ieÅ¡kinyje (pareiÅ¡kime) pareikÅ¡to materialiojo teisinio reikalavimo. Proceso teisės normos suteikia teisę ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo pateikti bet kurioje proceso stadijoje tiek raÅ¡tu, tiek ir žodžiu teismo posėdyje, ieÅ¡kovui paraÅ¡u patvirtinant tokio pareiÅ¡kimo tikrumÄ (140 str. 1 d.).

Atitinkami reikalavimai taikomi ir prieÅ¡inius reikalavimus pareiÅ¡kusiai Å¡aliai. Teismas automatiÅ¡kai netvirtina ieÅ¡kinio atsisakymo, o turi pareigÄ patikrinti, ar Å¡is procesinis veiksmas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, vieÅ¡ajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar Å¡alis žino ieÅ¡kinio atsisakymo teisinius padarinius. Teismas turi įsitikinti, kad Å¡alies pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio atsisakymo iÅ¡reikÅ¡tas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų.

Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, jog ieÅ¡kinio atsisakymo atveju teismas bylÄ nutraukia ir vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir CPK, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė teismui raÅ¡tu pareiÅ¡kė apie dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų – gyvenamojo namo priklausinių (pastatų ir inžinerinių statinių) – atidalijimo atsisakymÄ , tačiau nenurodė, kad jai žinomi tokio procesinio veiksmo teisiniai padariniai. Byla yra dispozityvi, joje nėra vieÅ¡ojo intereso, bylinėjasi du privatÅ«s asmenys, kurie yra atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nėra pagrindo abejoti, jog atsakovė nesuvokia atsisakymo nuo dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų teisinių padarinių, atsisakius dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų Å¡alių teisėti interesai, imperatyvios įstatymų nuostatos nebus pažeistos.

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja tai, kad tarp Å¡alių yra įsisenėję ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų turto objektų, Å¡alys jau du deÅ¡imtmečius bylinėjasi teismuose, nerasdamos kompromiso, Å¡ioje byloje taikytos mediacijos procese Å¡alys taip pat kompromiso nerado, taikiai kylančių nesutarimų nesprendė, tačiau kiekviena Å¡alis turi teisę teikti jos teisėtus interesus ginančius reikalavimus ir teismas negali priversti Å¡alis elgtis kitaip. Nors atsakovė nenurodė, kad jai žinomi dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo teisiniai padariniai, tačiau teismas, vertindamas tai, kad atsakovę atstovauja advokatė, o taip pat tai, kad iÅ¡spręsdamas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl atsisakymo nuo dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo privalo iÅ¡aiÅ¡kinti tokio atsisakymo padarinius, sprendžia, kad atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas ir byla toje dalyje pagal atsakovės reikalavimus nutrauktina.

Atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis). Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Nagrinėjamu atveju Å¡alys siekia atidalinti Å«kinius pastatus bei įrenginius, esančius Mažeikiuose, Bažnyčios g. 22, 0,0966 ha žemės sklype, kuriuo naudojimosi tvarkÄ Å¡alys taip pat praÅ¡o nustatyti.

Reikalavimo dėl pagrindinio daikto – gyvenamojo namo atidalijimo Å¡alys nereiÅ¡kė, akivaizdu, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimu, iÅ¡ dalies pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu jas tenkina ir ginčo dėl to nekyla. CK 4.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagal bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismas, spręsdamas atidalijimo klausimus, visų pirma turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis bÅ«tų paskirta natÅ«ra.

Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra, bÅ«tina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziÅ¡kai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali bÅ«ti kaip savarankiÅ¡kas dalykas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos fiziÅ¡kai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai.

Taigi, daikto dalumÄ ar nedalumÄ lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus jį, Å¡i paskirtis iÅ¡lieka, pasikeičia ar iÅ¡nyksta. Suprantama, kad pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedalusis daiktas taip pat yra toks, kurį nedaliuoju pripažįsta įstatymai. Tikslinę daikto paskirtį taip pat lemia tai, ar atidalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris pagal CK 4.12 straipsnį gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku teisinių santykių objektu, ar antraeilis, kuris pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas.

Å is įstatyme nustatytas pagrindinio ir antraeilio daikto apibÅ«dinimas turi reikÅ¡mės sprendžiant klausimus dėl bendraturčio atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes gali lemti CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, taikymÄ . Atsižvelgdamas į pagrindinių ir antraeilių daiktų buvimÄ , teismas gali spręsti, ar padalijamam daiktui natÅ«ra padaroma neproporcinga žala jo paskirčiai. Kaip minėta, ginčas kyla dėl antraeilių daiktų atidalijimo.

Galimybė nustatyti skirtingÄ antraeilio daikto likimÄ , kitokį nei pagrindiniam daiktui, yra įtvirtinta ir CK 4.19 straipsnio 1 dalies normoje, kurioje nustatytas antraeilių daiktų, kaip pagrindinio daikto priklausinių, teisinis režimas. Sisteminis aptartų CK normų, reglamentuojančių pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinį režimÄ , aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atveju antraeilio daikto, esančio priklausiniu, teisinis režimas gali bÅ«ti nustatytas kitoks, negu jį turės pagrindinis daiktas.

Tokia praktika įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Svarbu, jog dėl atidalijimo pagrindinis daiktas neprarastų savo pirminės paskirties, iÅ¡skyrus atvejus, kai atidalijamas bendraturtis siekia naudoti atidalyto daikto dalį pagal kitokiÄ paskirtį ir toks daikto paskirties keitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus.

Taigi, remiantis įstatymų nustatytu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika, darytina iÅ¡vada, kad tam tikrais atvejais galimas antraeilio daikto atidalijimas, neatidalijant pagrindinio daikto. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas, kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi bÅ«ti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Nagrinėjant asmenų civilinį ginÄÄ dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, svarbu, kad nebÅ«tų pažeidžiamos Å¡ių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebÅ«tų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Nesant galimybės atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės dalies, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, vadovaujantis civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais, bendraturčių ginčas spręstinas siekiant suderinti jų prieÅ¡ingas pozicijas tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų padaryta kuo mažiau žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Mažeikių rajono liaudies teismas 1969 m. gruodžio 26 d. sprendimu nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (buvusi esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , kuriuo nusprendė padalinti bendrasavininkių J. P. ir Z. V. žemės sklypÄ ir sodÄ , ir nustatė, kad bendrasavininkiai naudosis lygiomis, Å¡iaurinę daržo dalį 10,5 m pločio paliko J. P. naudojimuisi, pietinę daržo dalį 12,2 m pločio palikti Z. V. naudojimuisi (1 t., b. l. 38). 1970 m. gegužės 7 d.

Sklypo padalijimo aktu Mažeikių rajono liaudies teismo vykdytojas pagal teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-361, iÅ¡duotÄ Mažeikių rajono liaudies teismo 1969 m. gruodžio 26 d. sprendimo pagrindu, padalijo žemės sklypÄ tarp J. P. ir Z. V., kuriuo Å¡iaurinę daržo dalį – 10,5 m pločio paliko J. P. naudojimui, o pietinę daržo dalį – 12,2 m pločio paliko Z. V. naudojimui (1 t., b. l. 10, 11). 1971 m. sausio 27 d. J. P. sutartimi pardavė ieÅ¡kovei E. S. pusę mÅ«rinio namo su mansarda (salka) ir pusę kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 8–9).

Z. V.-G. ir V. V. 1974 m. gegužės 13 d. pasirašė sutartį, kuria Z. V.-G. padovanojo V. V. ½ dalį gyvenamojo namo su mansarda, ½ ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių, esančių esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 67). Namų valdybos techninės apskaitos kortelėje dėl valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėta, kad E. S. nuo 1971 m. sausio 27 d., o V. V. nuo 1974 m. birželio 3 d., valdo po ½ dalį valdos (1 t., b. l. 12).

Mažeikių miesto mero 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 506 „Dėl esamų privačių namų valdų juridinio įteisinimo“ nutarta įteisinti 9,48 arų žemės ploto sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise – E. S. ir V. V. po 4,74 aro (3 t. b. l. 40). TelÅ¡ių apskrities valdytojo administracijos Mažeikių rajono žemės Å«kio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. liepos 11 d. pažymoje Nr. 132 „Dėl įmokėjimo už žemę“ nurodyta, kad E. S. 1992 m. rugpjūčio 13 d.

įmokėjo 32,42 Lt už 474 kv. m. namų valdos žemė sklypÄ , o V. V. 1992 m. rugpjūčio 26 d. įmokėjo 32,42 Lt už 474 kv. m. namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 13). IeÅ¡kovei E. S. ir atsakovei Z. G. nuosavybės teise priklauso po ½ gyvenamojo namo, pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. esančio (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių statinių-kiemo statinių (Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡ulinys 1 k, Å¡ulinys 2 k, kanalizacijos Å¡ulinys, tualetas, rÅ«kykla, stoginė 6I1ž, stoginė 7I1ž, kiemo aikÅ¡telė, tvora), unikalus Nr. esančio (duomenys neskelbtini), esančių M esančio (duomenys neskelbtini), (6 t., b. l. 28-31).

Ieškovė E. S. 2011 m. gegužės 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš Lietuvos Respublikos įsigijo asmeninės nuosavybės teise 483/966 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 123–125, 2 t., b. l. 10–11). 2011 m. rugpjūčio 12 d. mirus Atsakovei V. V. (2 t., b. l. 15), jos teises ir pareigas perėmė Z. G. (2 t., b. l. 25, 30). Atsakovė Z. G. 2015 m. vasario 11 d. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi iš Lietuvos Respublikos įsigijo asmeninės nuosavybės teise 483/966 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 17–19, 44–46).

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimu, iÅ¡ dalies pakeistu Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, buvo nustatyta Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. po 500/1000 dalių, teise priklausančio gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų ir kiemo įrenginių, esančių Mažeikiuose, Bažnyčios g. 22, naudojimosi tvarka (1 t., b. l. 104–114, 115–117). Naudojantis gyvenamuoju namu pagal aukščiau minėtų teismų procesinių sprendimų nustatytÄ tvarkÄ , Å¡alims nekyla nesutarimų, tačiau net nuo 1996 metų jos nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų gyvenamojo namo priklausinių bei žemės sklypo valdymo, disponavimo, naudojimosi, dėl ko ginčas sprendžiama teisme.

Å alys daug kartų tikslino savo reikalavimus, teismas ne kartÄ sudarė galimybę Å¡alims siekti susitarimo ir bylÄ baigti taikiai, buvo paskirta ir teisminė mediacija, tačiau Å¡alims nepavyko rasti kompromiso. Å alių ginčas yra įsisenėjęs, santykiai tarp Å¡alių yra itin konfliktiÅ¡ki, tačiau konfliktų dėl naudojimosi pagrindiniu daiktu, t. y. gyvenamuoju namu, esančiu Mažeikiuose, Bažnyčios 22, Å¡alims nekyla, atidalinti gyvenamojo namo Å¡alys nereikalavo, todėl spręstini jų reikalavimai dėl priklausinių – Å«kinių pastatų ir įrenginių atidalijimo ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

Byloje yra keletas Å¡alių pateiktų atidalijimo variantų, be to, vienÄ iÅ¡ atidalijimo variantų pateikė IÄ® „Geolinija“ teismo pavedimu. Siekiant sudaryti galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigti nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančiÄ dalį teismas privalo parinkti optimaliausiÄ iÅ¡ jų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).

Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Kadangi bylos nagrinėjimo metu bendraturčiams nepavyko rasti priimtino sprendimo bÅ«do, Å¡alių konfliktai tęsiasi ne vienÄ deÅ¡imtmetį, todėl teismas pripažįsta, kad bendraturčių turtas atidalintinas taip, kad maksimaliai padėtų iÅ¡vengti Å¡alių kontaktų įgyvendinant savininkų teises ir geriausiai apgintų bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ turto dalį ir užtikrintų tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ .

IeÅ¡kovė E. S. patikslintu ieÅ¡kiniu (7 t., b. l. 145-149), kuriame padarytÄ klaidÄ paÅ¡alino pareiÅ¡kimu (8 t., b. l. 59-60), prašė atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype esančius statinius, atsižvelgiant į IÄ® „Geolinija“ savininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. parengtÄ Å½emės sklypo vidinio atidalijimo planÄ . Atsakovė Z. G. su tokia atidalijimo tvarka nesutiko ir nurodė, kad taip bus pažeistos jos teisės, nes pateiktas planas neatitinka jau nusistovėjusios ir teismų sprendimais patvirtintos tvarkos, pažeidžia jos, kaip savininkės interesus.

Pagal ieÅ¡kovės planÄ atidalijus pastatus, jai tektų blogesnės bÅ«klės Å«kinis pastatas, o ieÅ¡kovės siÅ«loma kompensacija neatitinka atidalijamų turto objektų vertės skirtumo. Ji nurodė, kad nėra jokio reikalo atidalinti Å«kinių pastatų bei įrenginių, nes Å¡alys gali jais toliau naudotis bendrai. Teismas pažymi, kad Å¡alys bylos nagrinėjimo metu teigė, jog Å¡uliniai 1k ir 2k įrengti bendrasavininkų lėšomis ir jokių įrodymų, už kieno lėšas buvo įrengti Å¡uliniai, Å¡alys nepateikė, todėl akivaizdu, kad abu Å¡uliniai Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodyta gyvenamojo namo priklausinių vertė neatitinka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2017 m. vasario 15 d. nurodytos vertės (6 t., b. l. 28-31). Teismas patikrino VĮ „Registrų centro“ duomenų bazėje nurodytas šių turto objektų vertes sprendimo priėmimo momentui ir konstatuoja, kad jos yra tapačios, todėl vadovaujasi minėtame išraše nurodytais duomenimis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos turto vertės nėra pagrįstos jokiais nei ieškovės, nei atsakovės pateiktais įrodymais, sprendžia, kad turto vertės nustatytinos remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktomis turto objektų kainomis (6 t., b. l. 28-31).

Teismas pažymi, kad nė viena iÅ¡ Å¡alių nenurodė ir nepagrindė kiekvieno iÅ¡ kiemo statiniams priklausančio turto objekto kainos (t. y. Å¡iukÅ¡lių dėžės, Å¡ulinių, kanalizacijos Å¡ulinio, tualeto, rÅ«kyklos, stoginių, kiemo aikÅ¡telės ir tvoros), t. y. Å¡alys nepasisakė dėl kiekvieno iÅ¡ jų vertės. Atsakovė nurodė, kad ji siekė įvertinti atidalijamo turto objektus, tačiau neatsirado tai darančių vertintojų. Teismas, siekdamas iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ , vadovaudamasis protingumo principu, savo ruožtu nustato kiekvieno kiemo įrenginių objekto kainÄ , atsižvelgdamas į minėtame iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ bendrÄ 437 Eur vidutinės rinkos vertę, (atsižvelgdamas į vietos apžiÅ«ros metu matytÄ jų bÅ«klę, kuri užfiksuota ir teismui pateiktose fotonuotraukose, esančiose 5 t., b. l. 97), ir kiemo statinius vertina taip:

Å¡iukÅ¡lių dėžę – 40 Eur, Å¡ulinius 1k ir 2k – kiekvienÄ po 50 Eur, kanalizacijos Å¡ulinį – 50 Eur, tualetÄ â€“ 50 Eur, rÅ«kyklÄ â€“ 40 Eur, 2 stogines – kiekvienÄ po 50 Eur, kiemo aikÅ¡telę – 37 Eur, tvorÄ â€“ 20 Eur. Vertindamas byloje esančius įrodymus, planus sudariusio liudytojo, t. y. kvalifikuoto specialisto S. J., paaiÅ¡kinimus, vietos apžiÅ«ros metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės teikiamas inžinierinių įrenginių-kiemo statinių atidalijimo variantas padės kiek įmanoma maksimaliai atriboti Å¡alių bendravimÄ , naudojantis joms priklausančiu turtu, sudarys galimybę ateityje iÅ¡vengti ginčų.

Teismo įsitikinimu, toks atidalijimo bÅ«das geriausiai atitinka Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , tuo pačiu nebus padaryta neproporcingos žalos daiktų paskirčiai. Teismas buvo nuvykęs į vietÄ , atliko vietos apžiÅ«rÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das yra pagrįstas. Nors vienas iÅ¡ Å«kinių pastatų yra mÅ«rinis, tačiau jo bÅ«klė akivaizdžiai yra prasta, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė privalėjo rÅ«pinti bendrai namo priklausiniais, nes naudojimosi tvarka buvo nustatyta teismų procesiniais sprendimais dar 2010 metais.

IÅ¡ 2017 m. vasario 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad vertės skiriais 132 Eur, todėl kainų skirtumas kompensuotinas. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybe ir esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad atidalijant bendrasavininkų turtÄ , ieÅ¡kovei E. S. pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į : – pastatÄ -sandėlį, žymimÄ indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) :

Å¡iukÅ¡lių dėžę, 40 Eur vertės, Å¡ulinį 2k, 50 Eur , nenaudojamus kiemo tualetÄ , žymimÄ 7I1ž, 50 Eur vertės, stoginę, plane žymimÄ â€žN“, (sklypo dalyje plane nuspalvintoje žalsva spalva), 50 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančiÄ su ieÅ¡kovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kuriÄ teismas vertinÄ 10 Eur; – atsakovei Z. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti pastatÄ -sandėlį, žymimÄ indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 656 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) :

Å¡ulinį 1k, 50 Eur vertės, stoginę, žymimÄ indeksu 6I1ž, plane žymimÄ â€žMN“, (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), 50 Eur vertės, rÅ«kyklÄ , 40 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančiÄ su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi, 10 Eur vertės. – Å¡alims palikti bendrai naudotis kiemo aikÅ¡telę, 37 Eur vertės, kanalizacijos Å¡ulinį (kanalizacijos įrenginius), 50 Eur vertės, namo Å¡ilumos mazgÄ , įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojančias su bendrai naudojamo žemės sklypo dalimis;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. atsakovei Z. G. 172 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį (978 Eur – 806 Eur = 172 Eur). (Statinių indeksai ir unikalÅ«s numeriai bei vertės nurodyti 2017 m. vasario 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e). Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo IeÅ¡kovė prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal IÄ® „Geolinija“ inž. geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytÄ Å½emės sklypo vidinio padalijimo planÄ (7 t., b. l. 148, 149).

Atsakovė Z. G. su tokiu žemės sklypo padalijimu nesutiko ir prašė žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ nustatyti pagal IÄ® „Geolinija“ inž. geodezininko S. J. sudarytÄ Å½emės sklypo vidinio padalijimo planÄ , esantį prie patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio (7 t., b. l. 127-128, 129), nustatant kiekvienai bendraturtei naudotis 0,0119 ha žemės sklypo dalimi atskirai, o 0,0728 ha žemės sklypo dalį palikti bendram naudojimui. Teismo pavedimu IÄ® „Geolinija“ 2018 m. gegužės 18 d. inž. geodezininkas S. J. sudarė Žemės sklypo vidinio padalijimo planÄ (7 t., b. l. 115 esantis segtuvas).

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, vietos apžiÅ«ros metu nustatytÄ faktinę situacijÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateiktas žemės sklypo vidinio atidalijimo planas padės maksimaliai atriboti Å¡alių bendravimÄ , naudojantis joms priklausančiu turtu, nes suteikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti. Teismo įsitikinimu, toks atidalijimo bÅ«das geriausiai atitinka Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nepažeidžia proporcingumo principo. IÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateiktas žemės atidalijimo planas yra tinkamiausias teismas grindžia tuo, kad Å¡alys, dėl itin konfliktiÅ¡kų santykių, negali toliau bendrosios dalinės nuosavybės teise naudotis kiemo priklausiniais, tačiau kiekviena jų turi galimybę turėti po atskirÄ Å«kinį pastatÄ , o taip pat prie jų esančius kiemo statinius, kuriais iki Å¡iol faktiÅ¡kai ir naudojasi.

Pažymėtina, kad visi šie statiniai ir įrenginiai yra pastatyti būtent ieškovės siūlomu variantu atidalintinose žemės sklypo dalyse. Teismų praktikoje nustatyta, kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Teismas pripažįsta, kad ir pati atsakovė ir jos atstovės ne kartÄ akcentavo, kad žemės sklypu faktiÅ¡kai jos naudojasi pagal tvarkÄ , kuri buvo nustatyta dar 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu ir geranoriÅ¡ku buvusių savininkų J. P. ir Z. V. sutarimu, t. y. ieÅ¡kovė naudojasi Å¡iaurine, o atsakovė – pietine žemės sklypo dalimi. Žemės sklypo plotas 0,0018 ha padidėjo neatidalintame žemės sklype atsakovei be ieÅ¡kovės sutikimo pastačius parduotuvę-paviljonÄ , t. y. 2001 m. kovo 19 d.

TelÅ¡ių virÅ¡ininko administracijai įsakymu Nr. 455 padidinus žemės sklypÄ nuo 948 kv. m iki 966 kv. m, prijungus prie namų valdos 18 kv. m miesto fondo žemės sklypo dalį. Teismas, vadovaudamasis vietoje nustatyta situacija, pripažįsta, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalys, kurios atvaizduotos plane yra kiek įmanoma minimalios ir sudarys galimybę Å¡alims įgyvendinti jų teises bei pareigas, kaip antai bendro naudojimo plotas iÅ¡ Å¡iaurinės pusės (plane pažymėtas mėlyna spalva ir skaičiumi 12, 13.27), yra pakankamas Å¡alims namo aptarnavimui, nes ten yra įvairias paslaugas fiksuojantys skaitikliai, o ieÅ¡kovė pro šį bendro naudojimo žemės sklypo plotÄ galės patekti į jai priskiriamÄ Å¾emės sklypo dalį, kaip ir atsakovė iÅ¡ jai priskiriamo žemės sklypo dalies, t. y. ties įėjimu į jos gyvenamojo namo dalį galės lengvai patekti prie skaitiklių.

Spręsdamas įvažiavimo dalies klausimÄ , teismas pripažįsta, kad pakankamai nedideliame žemės sklypo plote, esančiame pačiame miesto centre, bÅ«tų neprotinga įrengti dar vienÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ jį. Be to, Å¡alys nepateikė jokių įrodymų, kad kompetentingos institucijos neprieÅ¡tarautų tokio įvažiavimo iÅ¡ Naftininkų g. įrengimui, nes Å¡i gatvė yra judrioje eismo zonoje. Teismas atmeta atsakovės teiginį, kad kieme, (atsakovės naudojama gyvenamojo namo dalis yra nukreipta į kiemÄ ), po jos langais stovinčios svetimos maÅ¡inos pažeis jos teises, be to, teks nuardyti įrengtas klombas bei iÅ¡rauti suformuotus vaismedžius.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovės naudojama gyvenamojo namo dalis yra nukreipta į gatvę, kuria nuolat važiuoja transporto priemonės. Tokia situacija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sÄ naudos, kurios gali bÅ«ti reikalingos įgyvendinti bendrasavininkių teises, nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ nepažeis proporcingumo principo, nes kaip nustatyta vietoje ir matyti 5 t., b. l. 93 esančioje fotonuotraukoje, klomboje nesimato jokių vertingų gėlynų, iÅ¡skyrus keletÄ palinkusių, nesuformuotų medžių.

Teismas pripažįsta, kad nustatomai naudojimosi žemės sklypu tvarkai užtikrinti sÄ naudos nepažeis proporcingumo principo, nes pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , bendram naudojimui turi bÅ«ti paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek bÅ«tina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams, o proporcinga žala turtui yra galima, nes, teismo įsitikinimu, tokia atidalijimo tvarka sudarys Å¡alims konkrečias galimybes sklypus naudoti pagal paskirtį, racionaliai valdyti ir naudotis žemės sklypu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 93, 98 straipsniai). Å alys patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad jos patirtos iÅ¡laidos sudaro 41,60 Eur už 2015 m. sausio 15 d. apeliacinį skundÄ (4 t., b. l. 20).

Advokato pagalbos iÅ¡laidos, kurias ieÅ¡kovės pagrindė įrodymais, sudaro 500 Eur (1 t., b. l. 150, 154). Teismas pripažįsta, kad advokato pagalbos iÅ¡laidos nėra didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių, todėl patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ios iÅ¡laidos – 541,61 Eur priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės priteitinas žyminis mokestis į valstybės biudžetÄ (CPK 96 straipsnio1 dalis). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas atidalyti bendraturčių turtÄ yra priskiriamas neturtinių ginčų grupei, nes reikalavimu dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nepraÅ¡oma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y.

Å¡iuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrÄ jÄ dalinę į asmeninę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Toks reikalavimas turi bÅ«ti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Už reikalavimÄ atidalinti bendrasavininkių turtÄ mokėtinas 100 Eur (vienas Å¡imtas eurų), kurios priteistinas iÅ¡ atsakovės Valstybės naudai.

IÄ® „Geolinija“ teismo pavedimu padarė 0,0966 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planÄ , ir pateikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad iÅ¡laidos sudaro 300 Eur (8 t., b. l. 73). 2018 m. kovo 23 d. teismo nutartimi Å¡alys buvo įpareigotos kiekvienÄ sumokėti po 100 Eur į TelÅ¡ių apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ IÄ® „Geolinija“ apmokėjimui už minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimÄ (7 t., b. l. 97-98).

IeÅ¡kovė E. S. teismo įpareigojimo neįvykdė ir pinigų į teismo depozitinę sÄ skaitÄ neįmokėjo, o atsakovės Z. G. 2018 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 018087A4P9 į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 100 Eur. Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės Z. G. priteistina visa 300 Eur suma – teismo nurodymu parengto plano padarymo iÅ¡laidos, kurių 100 Eur, esantys teismo depozitinėje sÄ skaitoje, pervestini IÄ® „Geolinija“, įm. k. 300053493; likusiÄ 200 sumÄ Ä¯pareigotina sumokėti atsakovė.

Dėl baudos skyrimo Atsakovė ir jos atstovės prašė paskirti ieÅ¡kovei baudÄ už teismo įpareigojimo įmokėti 100 Eur į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nevykdymÄ . Teismas, atsižvelgdamas, kad 2018 m. kovo 23 d. nutartyje nebuvo nurodyta, iki kada Å¡alys turi sumokėti nurodytas sumas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos iÅ¡nagrinėjimui tai nesutrukdė, sprendžia, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovei skirti baudÄ . Atsakovė ir jos atstovės prašė teismo skirti ieÅ¡kovei baudÄ už proceso vilkinimÄ .

Teismas pripažįsta, kad byla yra itin ilgai nagrinėjama tiek dėl ieÅ¡kovės, tiek dėl atsakovės negebėjimo ir nenoro rasti kompromisÄ , taip pat dėl objektyvių priežasčių (Å¡alių reikalavimų tikslinimas, advokato mirtis, apeliacijos ir kt.), ir sprendžiÄ , kad baudÄ skirti nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : priimti atsakovės Z. G. 2018 m. gegužės 21 d. praÅ¡ymu pateiktÄ atsisakymÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies, kuria ji prašė atidalinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinius – pastatus ir inžinerinius statinius, ir bylÄ pagal atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje nutraukti.

IeÅ¡kovės E. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti, o atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovei E. S. nustatyti asmeninės nuosavybės teisę į : – pastatÄ -sandėlį, žymimÄ indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) : Å¡iukÅ¡lių dėžę, 40 Eur vertės, Å¡ulinį 2k, 50 Eur, nenaudojamus kiemo tualetÄ , žymimÄ 7I1ž, 50 Eur vertės, stoginę, plane žymimÄ â€žN“, (sklypo dalyje plane nuspalvintoje žalsva spalva), 50 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančiÄ su ieÅ¡kovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kuriÄ teismas vertinÄ 10 Eur;

Atsakovei Z. G. nustatyti asmeninės nuosavybės teisę į: – pastatÄ -sandėlį, žymimÄ indeksu 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 656 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) : Å¡ulinį 1k, 50 Eur vertės, stoginę, žymimÄ indeksu 6I1ž, plane žymimÄ â€žMN“, (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), 50 Eur vertės, rÅ«kyklÄ , 40 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančiÄ su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi, 10 Eur vertės. – Å¡alims palikti bendrai naudotis kiemo aikÅ¡telę, 37 Eur vertės, kanalizacijos Å¡ulinį (kanalizacijos įrenginius), 50 Eur vertės, namo Å¡ilumos mazgÄ , įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojančias su bendrai naudojamo žemės sklypo dalimis;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. atsakovei Z. G. 172 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį. Nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal IÄ® „Geolinija“ inž. geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytÄ Å½emės sklypo vidinio padalijimo planÄ , esantį civilinės bylos Nr. 2-15-344/2018 7 t., b. l. 148, 149, ir : – paskirti ieÅ¡kovei E. S. naudotis 433 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalsva spalva ir indeksu „2“;

– paskirti atsakovei Z. G. naudotis 433 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta geltona spalva ir indeksu „1“; – 100 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksu „B“, ieškovei E. S. ir atsakovei Z. G. paskirti naudotis bendrai. Nustatyti, kad sprendimas dėl atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo galioja tik kartu su IĮ „Geolinija“ inž. geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytu Žemės sklypo vidinio padalijimo planu.

IÅ¡ atsakovės Z. G. priteisti 541,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei E. S.. IÅ¡ atsakovės Z. G. priteisti 300 Eur teismo nurodymu parengto plano padarymo iÅ¡laidas, kurių 100 Eur, esančius teismo depozitinėje sÄ skaitoje, pervesti IÄ® „Geolinija“, įm. k. 300053493; likusiÄ 200 (dviejų Å¡imtų eurų) sumÄ Ä¯pareigoti sumokėti atsakovę Z. G.. Atsakovės ir jos atstovių praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei E. S. atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių, TelÅ¡ių ar Akmenės rÅ«mus.

Teisėja E. G.