7ec9b01d-bbf0-4337-b222-4e8eee8645fa · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. e2-700-524/2017              Proceso Nr. 2-57-3-00603-2016-5                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                      2.6.10.2.4.1; 2.4.4.1                                                                                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant J.

D., dalyvaujant ieÅ¡kovei L. G., atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ atstovėms V. Č., J. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. G. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Klaipėdos nafta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 45 000 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,9487 ha. Teigia, kad atsakovės iniciatyva parengto Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialiojo plano sprendiniais ir atsakovės praÅ¡ymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius iÅ¡leido 2013-08-19 įsakymÄ Nr. 12 VÄ®-( 14.12.2)-1103, kurio 1.1 punktu ieÅ¡kovės sklypui nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 1,8911 ha plote tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, taip pat suplanuota magistralinio dujotiekio apsaugos zona, į kuriÄ patenkančiam ieÅ¡kovės sklypui nustatytinos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos.

Kaip nuostolių atlyginimÄ dėl žemės servitutų nustatymo ieÅ¡kovei atsakovė iÅ¡mokėjo 6304,76 Eur vienkartinę piniginę kompensacijÄ . Nuostolių, susijusių su specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų taikymu, atlyginimas ieÅ¡kovei nepaskirtas. Nurodo, kad dėl ieÅ¡kovės sklypui nustatytų servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų taikymo ieÅ¡kovei padaryti materialiniai nuostoliai, kurių reikÅ¡minga dalis susidarė dėl to, jog žemės sklypas prarado didelę dalį rinkos vertės, t. y. nuvertėjo.

Teigia, kad nutiesus ieÅ¡kovės žemės sklype magistralinį dujotiekį, kuris priskiriamas prie potencialiai pavojingų įrenginių, ieÅ¡kovė neturės realios galimybės parduoti žemės sklypÄ rinkos dalyviams rinkos kaina, buvusia iki nutiesiant dujotiekį. Mano, kad sklypo nuvertėjimas sudaro daugiau nei 58 000 Eur. IeÅ¡kovės nuomone, 45 000 Eur nuostolių atlyginimas bÅ«tų teisingas ir protingas, nepažeistų tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų teisių pusiausvyros ir bÅ«tų pakankamai proporcingas vertinant tai, kad atsakovė eksploatuoja ir ateityje neterminuotai eksploatuos dujotiekį gaudama turtinę naudÄ . 2016-11-24 ieÅ¡kovė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo iÅ¡ dalies, jame nurodė, kad atsisako 10 000 Eur dydžio dalies ieÅ¡kinio, atsisakymÄ praÅ¡o priimti, Å¡iÄ bylos dalį nutraukti.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį palaiko ir praÅ¡o priteisti 35 000 EUR nuostolių atlyginimo. 2017-08-21 ieÅ¡kovė pareiÅ¡kimu patikslino savo reikalavimÄ Â ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 45 000 EUR žalos atlyginimo.Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, juo su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad dar iki servituto nustatymo ieÅ¡kovei, per kurios žemės sklypÄ buvo tiesiamas dujotiekis, buvo pasiÅ«lyta savanoriÅ¡kai sudaryti sutartį dėl servituto nustatymo jos sklype ir dėl to gauti 30 proc. didesnę kompensacijÄ , 8 596,26 Eur, bet su minėtu siÅ«lymu ieÅ¡kovė nesutiko.

Atsakovė pažymi, kad yra suėjęs senaties terminas reikalavimams dėl nuostolių dėl ieÅ¡kovės žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sÄ lygų reikÅ¡ti. Atsakovės teigimu, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ieÅ¡kovė galėjo kreiptis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo praneÅ¡imo apie papildomų specialiųjų sÄ lygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymÄ gavimo dienos. Pažymi, kad minėtÄ praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovė gavo 2015 m. sausio 23 d. Be to, atsakovė mano, kad ieÅ¡kovės patirti nuostoliai jau yra atlyginti, ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjus 6304,76 Eur vienkartinę piniginę kompensacijÄ , nes servituto nustatytas plotas apima ir ieÅ¡kovės žemės sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sÄ lygų plotÄ .

Taip pat atsakovė mano, kad ieÅ¡kovė neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, atsakovės kaltės ir jos neteisėtų veiksmų.2017-09-05 atsakovė pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, jog ekspertizei atlikti buvo pasirinkti nelygiaverčiai lyginamieji objektai, ekspertizės iÅ¡vados prieÅ¡tarauja teisės aktams. Ekspertė klaidingai nurodo, jog specialioji žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lyga neturi įtakos žemės sklypų vertei, nes pagal 1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 patvirtintÄ Å½emės įvertinimo metodikÄ Å¾emės sklypo vertė nustatoma sklypo vertę dauginant iÅ¡ pataisos koeficiento.

Å is koeficientas nustatomas tik tiems žemės sklypams, kuriems taikoma specialioji žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lyga. Be to, ekspertės iÅ¡vados prieÅ¡tarauja pačios ekspertės teiginiams. Ekspertizės akte ( žr. 30 psl. 3 nuo apačios pastraipÄ ) ekspertė nurodo, kad specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – tai nustatyti Å«kinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingos specialiosios žemės sÄ lygos skirtingai apriboja veiklÄ Å¾emės sklype, yra tikėtina, kad žemės sklypas turintis kuo daugiau apribojimų, taikomų didesniam plotui, žemės rinkoje bÅ«na mažiau aktyvus, o tai turi įtakos vertei.

Nepaisant to, ekspertizės akte ekspertė neatsižvelgė į Å¡ių papildomų specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų įtakÄ ekspertės palyginimui pasirinktų žemės sklypų vertei ir netaikė pataisos koeficientų, kai ekspertizės akte pati nurodė, kad visi apribojimai turi įtakos sklypo vertei. Å is prieÅ¡taravimas įrodo, kad ekspertė nesilaikė nuoseklios vertinimo metodikos bei teisės aktų reikalavimų ir apribojimų įtakÄ sklypų vertei vertino selektyviai ir neiÅ¡laikydama objektyvumo.

Todėl ekspertizės akte buvo nepagrįstai sumažinta žemės sklypo vertė. Ekspertizės akte nurodoma, kad žemės sklype draudimas statyti gyvenamuosius ir kitus pastatus taikomas ne visoje 100 m pločio nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto linijos teritorijÄ užimančioje apsaugos zonoje, bet 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) Å¡laito briaunos, tai yra 50 proc. apsaugos zonos ploto. Å i ekspertės iÅ¡vada yra klaidinga. Vyriausybės nutarimu patvirtintų SÄ lygų 127.9 p. nustatyta, kad draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininkų Å«kio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, iÅ¡skyrus buvusių sodybų atkÅ«rimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatyme nustatytomis sÄ lygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiÅ¡kai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).2017-09-11 ieÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir jame nurodo, jog dėl atsakovės nutiesto dujotiekio ieÅ¡kovės žemės sklypo plote, apimančiame po 29,33 m abipus dujotiekio aÅ¡ies, iÅ¡ viso 22016 kv. m plote arba 55,76 proc. sklypo ploto, yra visiÅ¡kai draudžiama bet kokių pastatų statyba.

Atsakovė tvirtina, kad statyba dujotiekio apsaugos zonoje yra leistina gavus atsakovės sutikimÄ , tačiau tokia pozicija prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 26.1 punktas numato, kad magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose statyti pastatus ir įrenginius draudžiama be raÅ¡tiÅ¡ko juos eksploatuojančių įmonių sutikimo, tai yra remiantis Å¡iuo teisės aktu statybos ieÅ¡kovės sklypuose galimybė tarsi bÅ«tų, nors ir sunki, nes siejama su atsakovės sutikimu.

Tačiau, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, remiantis Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių 44.1 punktu apsaugos zonoje draudžiama „statyti bet kokius pastatus, pavojingų medžiagų talpyklas, įrengti sÄ vartynus“; pagal 44.2 punktÄ draudžiama „įrengti sporto, žaidimų aikÅ¡teles, stadionus, turgavietes, transporto sustojimo vietas, maÅ¡inų ir mechanizmų stovėjimo aikÅ¡teles“. Å ių taisyklių 45 punkte draudimas statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti bet kokius statinius ir įrenginius, perstatyti, užstatyti įspėjamuosius ženklus siejamas su dujotiekį eksploatuojančių asmenų sutikimu, tačiau iÅ¡ teisės akto teksto akivaizdu, kad Å¡iame punkte kalbama tik apie statinius, nepriklausančius 44.1, 44.2 punktuose nurodytiems statiniams.

Pastatai ir statiniai nėra tapatÅ«s objektai. Å ioje byloje aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punktas) iÅ¡aiÅ¡kino, kad pastatai yra viena iÅ¡ statinių rÅ«Å¡ių ir kad statiniais, nesančiais pastatais, pripažintini tiktai inžineriniai statiniai. Taigi, magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje net ir gavus atsakovės sutikimÄ nebÅ«tu galima statyti pastatų, o iÅ¡ kitų statinių bÅ«tų galima statyti, gavus atsakovės sutikimÄ , tik inžinerinius statinius, nepriskirtus Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių 44.2 punktuose nurodytiems statiniams.

Ekspertizės akto kritika visiÅ¡kai nepagrįsta, nes iÅ¡ paminėto nutarimo 2.1 punkto, iÅ¡vardijančio nutarimu tvirtinamos metodikos taikymo atvejus, akivaizdu, jog Å¡i metodika netaikoma atliekant individualų privačios žemės vertinimÄ . Todėl ekspertė pagrįstai vadovavosi kitais teisės aktais, kuriuos nurodė ekspertizės akto 6 lape. Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad žala, padaryta dėl servituto nustatymo, yra mažesnė nei dėl sklype nustatytų apribojimų, susijusių su dujotiekio įrengimu.

Nurodo, kad žalos atsiradimo data – 2014-12-31. Pažymi, kad terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nėra praleistas, o jei yra praleistas, tai jį praÅ¡oma atnaujinti dėl teisės normos neaiÅ¡kumo. Teigia, kad sklype įrengus pavojingÄ Ä¯renginį, žemės sklypo vertė labai sumažėjo. Pažymi, kad pažeisti dujotiekio įrengimo reikalavimai, dėl kurių kelio neįmanoma nutiesti, neįrengus estakados. 2014 m. gruodžio mėn. žemė buvo žemės Å«kio paskirties, šį sklypÄ Å«kininkas naudojo neatlygintinai kaip pievÄ .

PrieÅ¡ tai Å«kininkas buvo pasėjęs grikius, bet dėl dujotiekio nutiesimo nuomos sutartį teko nutraukti. Iki dujotiekio nutiesimo sklypas buvo nuomojamas. IeÅ¡kovė buvo iÅ¡nuomojusi Å«kininkui minėtÄ Å¾emės sklypo, per kurį nutiestas dujotiekis, dalį. IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas dėl žalos atlyginimo nuvertėjus sklypui, nes iÅ¡mokėta kompensacija neapima turto nuvertėjimo. 2016-10-21 praÅ¡yme paaiÅ¡kino, kaip buvo apskaičiuota kompensacija ir kad ji iÅ¡mokėta dėl pasėlių sunaikinimo.

Atsakovė panaudojo jos sklypÄ ne pagal paskirtį, kuri buvo numatyta jos žemės dokumentuose.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė V. Č. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad dėl nutiesto dujotiekio ir nustatyto servituto jos žemės sklypo rinkos vertė sumažėjo. Pateiktuose įrodymuose apie minėto sklypo vertę nėra analizuota, kaip dujotiekio įrengimas paveikė sklypo vertę. IeÅ¡kovės sklypas yra žemės Å«kio paskirties ir jame nėra draudžiama vykdyti žemės Å«kio veiklÄ .

Pagal bendrojo plano sprendinius yra ribojama statyba šioje zonoje. Dujotiekis nesukuria papildomų apribojimų, nes ieškovės žemės sklype yra pakrantės apsaugos zona.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė J. L. paaiškino, kad atsakovė nuolat geranoriškai išduoda leidimus dėl nustatytų apribojimų. Šioje vietovėje leidžiama statyti mažaaukščius namus iki 4 aukštų. Be sutikimo leidžiama kasti ne giliau 0,3 metro apsaugos zonoje, t. y. visoje servituto zonoje. Dujotiekis buvo įrengtas ieškovės sklype esančio upelio apsaugos zonoje.

Pagal raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ galima atlikti kitus darbus sklype.             IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoAtsakovės teigimu, ieÅ¡kovė praleido terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti, nes Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 d. nustatytas vienerių metų senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo, atlyginimo.Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo, atlyginimo (iÅ¡skyrus atvejus, kai papildomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos buvo nustatytos žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio raÅ¡ytiniu sutikimu), turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka.

Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių dėl Å¡ioje dalyje nurodytų nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo praneÅ¡imo apie papildomų specialiųjų sÄ lygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymÄ gavimo dienos. Å alims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo CPK nustatyta tvarka sprendžia teismas.Dėl paminėto teisinio reglamentavimo Žemės įstatymu yra nustatytas ne ieÅ¡kinio senaties terminas, o procedÅ«rinis terminas. ProcedÅ«rinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedÅ«rose (DK 29 straipsnis, 292 straipsnio 3 dalis ir kt.), terminai, susiję su juridinio asmens veiklos vidinėmis procedÅ«romis (CK 2.91 straipsnio 3 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 3 dalis ir kt.).

Nuo ieÅ¡kinio senaties terminų procedÅ«rinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedÅ«rinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedÅ«rose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ teisme (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, Teismų praktika Nr. 18). Taigi, įstatyme nustatytas terminas (vieneri metai), per kurį žemės savininkas, patikėtinis ar naudotojas turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių dėl nuostolių atlyginimo, tačiau Å¡is terminas netaikomas kreipiantis į teismÄ .

Kreipimuisi su ieÅ¡kiniu į teismÄ galioja CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų senaties terminas. Nagrinėjamojoje byloje žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre servitutai buvo įregistruoti 2013-08-29, magistralinio dujotiekio specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos buvo įregistruotos 2014-12-04. Su ieÅ¡kiniu į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi 2016-08-29, todėl senaties terminas nėra praleistas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės 3, 9487 ha žemės sklype 2014-12-04 įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona 1 8911 ha plote.

Iki Å¡ių specialiųjų sÄ lygų nustatymo ieÅ¡kovės visame žemės sklype buvo įregistruotos ir kitos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – valstybei priklausančių melioracijos sistemų ir įrenginių eksploatavimo sÄ lygos ir pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zona bei pakrantės apsaugos juostos. IeÅ¡kovės sklypo paskirtis tiek iki paminėtų specialiųjų sÄ lygų įregistravimo, tiek ir po to yra žemės Å«kio paskirties žemės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, jog jos sklypo paskirties pakeitimas dėl nutiesto dujotiekio prarado prasmę.

Dėl nuostolių atlyginimo pagrindo. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad teritorijai, kurioje turi bÅ«ti įrengta SGD terminalo infrastruktÅ«ra ir (ar) gamtinių dujų sistemos įrenginiai, susiję su SGD terminalo projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma bendrovės ar perdavimo sistemos operatoriaus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis nustatomas žemės servitutas.

Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktÅ«ra suprojektuojami projekto specialiajame plane. Nustačius servitutÄ ir įrengus SGD terminalÄ , siekiant aptarnauti SGD terminalo dujotiekį, ieÅ¡kovės ginčo žemės sklype buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos. Specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – tai įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti Å«kinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių, kurių privalo laikytis žemės savininkai ir kiti naudotojai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 punktas, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Specialiuoju planu ieÅ¡kovės sklypui buvo suplanuoti žemės servitutai.

Remdamasis Specialiojo plano sprendiniais ir atsakovės praÅ¡ymu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius iÅ¡leido 2013-08-19 įsakymÄ Nr. 12 VÄ®-( 14.12.2)-1103, kurio 1.1 punktu ieÅ¡kovės sklypui nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 1,8911 ha plote: tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas; aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas; naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas.

Å io įsakymo 2.1 punkte nurodyta, jog vieÅ¡pataujantysis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) dujotiekio inžineriniai tinklai. Pagal įsakymo 2.2 punktÄ , jų savininkė yra atsakovė.IeÅ¡kovės sklypui nustačius magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonas, taikytini suvaržymai, reglamentuoti Specialiosiose žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygose (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343), Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. 1-213), Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėse (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12). Ä®sakymo 2.4 punktu nustatytas ieÅ¡kovės nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo atlyginimas, iÅ¡mokant ieÅ¡kovei 21 769,08 Lt (6 304,76 Eur) vienkartinę piniginę kompensacijÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2017-06-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-360-241/2017 yra konstatavęs, kad pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, 2 punktÄ (2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo redakcija) nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už sunaikinamus pasėlius ir sodinius (2.1 punktas), iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ (2.2 punktas), prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį (2.3 punktas).

Å ioje metodikoje nurodytais bÅ«dais apskaičiuojama kompensacija laikytina nuostoliais, kurių nereikia įrodyti, nes jų dydis apskaičiuojamas pagal metodikoje nurodytas formules, remiantis vidutiniais, normatyviniais ir kt. rodikliais (vidutinis derlingumas pagal kultÅ«ras, normatyvinė kaina, vidutinė žemės rinkos vertė ir pan.). Å i kompensacija mokama tarnaujančiojo daikto savininkui už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę ir į kitų nuostolių atlyginimÄ , tačiau tokie nuostoliai, kurių nepadengia nurodyta kompensacija, turi bÅ«ti pagrindžiami įrodymais.

Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato metodikos, kuri reglamentuotų nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, atlyginimo apskaičiavimo tvarkÄ . Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta bendro pobÅ«džio nuostata, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka;

žemės savininko patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko susitarimu, o Å¡alims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taigi taikytinos visos materialiojoje teisėje įtvirtintos nuostolių (žalos) atlyginimo instituto nuostatos (CK 6.245–6.249 straipsniai).Dėl nuostolių dydžio IeÅ¡kovė įrodinėja, kad ginčo žemės sklypo vertės sumažėjimÄ lėmė specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymas.

Å iÄ ieÅ¡kinio dalį ieÅ¡kovė įrodinėja UAB „OBER-HAUS“ 2013-04-18 konsultacine iÅ¡vada dėl turto vertės, nurodydama, kad ieÅ¡kovės sklypo tikėtina rinkos kaina galėtų siekti iki 600 Lt už vienÄ arÄ , o pakeitus sklypo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – iki 1000 Lt už vienÄ arÄ , t. y. viso žemės sklypo rinkos kaina iki nutiesiant jame dujotiekį buvo apie 6 8617 Eur; pakeitus sklypo žemės paskirtį kaina galėjo bÅ«ti 114 362 Eur (24 ieÅ¡kinio priedas).

Be to, ieÅ¡kovė nurodo, jog turto vertintojų konsultacinė iÅ¡vada dėl sklypo vertės yra pagrįsta žemės rinkos kainomis, patvirtinta ta aplinkybė, kad panaÅ¡aus dydžio 4,1598 ha ploto Å¡alia esantį žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra jokių su dujotiekiu susijusių apribojimų (sklypas atidalytas iÅ¡ ieÅ¡kovės sklypo Nr. 5544/0002:43), ieÅ¡kovė 2015-05-29 pardavė už 69 277 Eur (25 ir 26 ieÅ¡kinio priedai). IeÅ¡kovė pateikė 2016-11-22 turto vertinimo ataskaitas, kuriose 2012-08-21 ginčo sklypo vertė nurodoma 61 000 Eur, o 2014-12-31 – 15 300 Eur.

IeÅ¡kovės manymu, dėl nutiesto dujotiekio jos žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini):143 dabar tėra vertas ne daugiau kaip 10 000 Eur. PraÅ¡omų priteisti patikslintu ieÅ¡kiniu 45 000 Eur patirtų nuostolių dydį dėl žemės sklypų nuvertėjimo, nustačius servitutus ir specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas, ieÅ¡kovė įrodinėjo teismo byloje paskirtos ir atliktos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 170329LCH-01. Ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados, jog dėl servitutų, specialiųjų sÄ lygų nustatymo vertinamo ieÅ¡kovės žemės sklypo vertės sumažėjimas galėjo bÅ«ti 53 000 Eur.

Ekspertė 1 iÅ¡vadoje nurodo, jog 2014 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovės sklypo rinkos vertė galėjo bÅ«ti 62 000 Eur, o dėl servitutų, specialiųjų sÄ lygų nustatymo – 9 000 Eur. Atsakyti į 5 klausimÄ ekspertė negalėjo, t. y. ar įmanoma Å¡iame sklype suformuoti atskiras sklypo dalis, kurioms bÅ«tų netaikomi apribojimai dėl nutiesto dujotiekio.Atsakovė Å¡ios nutarties 2 punkte nurodytais argumentais įrodinėjo, jog ekspertizės iÅ¡vadų pagrįstumas kelia abejonių, todėl jomis negalima vadovautis.

IeÅ¡kovė pateikė savo argumentus dėl ekspertizės akto, kurie nurodyti Å¡ios nutarties 3 p.CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytÄ iÅ¡imtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Å is reikalavimas taikomas ir eksperto iÅ¡vados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles.

Taigi turi bÅ«ti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimÄ atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, apskaičiuodamas žalÄ , tiria kiekvienÄ su tuo susijusį bylos įrodymÄ ; vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas; civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis); teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu; jeigu Å¡alys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieÅ¡kovo pateikti įrodymai prieÅ¡taringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus; nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du – remiantis Å¡alių pateiktais įrodymais ar kitais byloje esančiais įrodymais – nustatomas atlygintinos žalos dydis, jis turi bÅ«ti motyvuotas, t. y. teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje                                   Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

Ieškovė prašo priteisti 45 000 Eur patirtų nuostolių dėl žemės sklypų nuvertėjimo dėl nustatytų papildomų apribojimų įrengus dujotiekį sklypo dalyje ir servituto nustatymo. Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusios iki servituto ir po servituto nustatymo, papildomų apribojimų nustatymo turto vertės palyginimu.

Turto nuvertėjimo faktÄ ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris Å¡iomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis). Sklypo nuvertėjimo atlyginimo praÅ¡antis savininkas privalo įrodyti turto nuvertėjimo dydį. Jis gali pateikti turto vertintojo iÅ¡vadÄ , ekspertizės iÅ¡vadÄ dėl turto vertės, kompetentingų institucijų, atliekančių vertinimus, teikiamus duomenis apie turto vertę ir jos pokyčius dėl servituto nustatymo. Eksperto iÅ¡vados pateikimas nereiÅ¡kia, kad turto nuvertėjimas yra įrodytas, o kiti įrodymai neturi bÅ«ti tiriami.

Eksperto iÅ¡vados yra vienas iÅ¡ įrodymų, jis neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnis). Turto vertintojo iÅ¡vadÄ teismas motyvuotai gali atmesti (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ja teismas vadovaujasi kaip vienu iÅ¡ įrodymų ir gali atmesti, jeigu yra duomenų dėl jos nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesivadovauti eksperto iÅ¡vada ar jos dalimi gali bÅ«ti tai, kad akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad ji pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai teismui kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertinimo eigos, apimties ir rezultato patikimumo.

Turto vertinimo akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad Å¡io akto duomenys kaip įrodymai neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Å ioje byloje ieÅ¡kovė, t. y. tarnaujančiojo daikto savininkė, neįrodė dėl turto nuvertėjimo atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio, t. y. realių negautų pajamų dėl žemės Å«kio paskirties sklypo rinkos vertės sumažėjimo, t. y. savo realaus ketinimo parduoti ginčo sklypÄ ir mažesnės rinkos kainos gavimo dėl nustatyto servituto ir apribojimų, tačiau tai nesudaro pagrindo nepriteisti jai kompensacijos.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nepriteisti kompensacijos, kuri apimtų ir turto nuvertėjimÄ , todėl Å¡ios nutarties 3 ir 18 p. nurodomi atsakovės argumentai dėl ekspertizės akto ydingumo Å¡ioje byloje yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes teismas vadovaujasi visais bylos įrodymais dėl ieÅ¡kovės sklypo vertės iki servituto ir apribojimų nustatymo ir po. IÅ¡ esmės Å¡ie įrodymai, nurodyti nutarties 16 p., nustato artimas rinkos vertei kainas iki servituto įregistravimo (2013-08-28) ir magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos specialiųjų sÄ lygų įregistravimo (2014-12-04).

Byloje pirkimo–pardavimo sutartimi įrodyta, kad ieÅ¡kovė atidalytÄ sklypÄ , kuriame nėra paminėto servituto ir apribojimo, 2015-05-29 pardavė už 69 277 Eur (25 ir 26 ieÅ¡kinio priedai). Tiek 2016-11-22 turto vertinimo ataskaita, kurioje 2012-08-21 ginčo sklypo vertė nurodoma 61 000 Eur, tiek UAB „OBER-HAUS“ 2013-04-18 konsultacinė iÅ¡vada, kurioje nurodoma sklypo rinkos vertė iki apribojimų nustatymo – 68 617 Eur, tiek ekspertizės iÅ¡vada, kurioje nurodyta 62 000 Eur vertė, pateikė artimÄ vertę realiai įvykdytam ieÅ¡kovės sandoriui, todėl abejoti paminėtais įrodymais nėra pagrindo.

IeÅ¡kovė vadovaujasi iÅ¡ esmės žemiausia ekspertės nurodyta buvusia sklypo verte – 62 000 Eur, todėl Å¡i ekspertės iÅ¡vada nepažeidžia atsakovės teisių. Ä®vertinus Å¡alių teikiamus įrodymus dėl ieÅ¡kovės sklypo rinkos vertės nustatymo po paminėtų apribojimų ir servituto nustatymo, darytina iÅ¡vada, jog realiai įvykdytų sandorių, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų ieÅ¡kovės sklypui, nėra. Tokia iÅ¡vada padaryta iÅ¡ 2016-12-16 turto vertinimo ataskaitos (26 l.) ir ekspertizės akto 46 l. lentelės. Todėl bÅ«tina įvertinti Å¡ioje byloje sunkiai įrodomÄ turto nuvertėjimÄ . 2016-12-16 turto vertinimo ataskaitoje nurodyta sklypo vertė 2014-12-31 – 15 300 Eur, tačiau lyginamieji objektai nebuvo susiję su paminėtais apribojimais ir yra visai kitoje nei ieÅ¡kovės sklypas teritorijoje.

Ekspertės nurodomi lentelėje lyginamieji objektai taip pat nėra iÅ¡ esmės identiÅ¡ki ieÅ¡kovės sklypui, nes palyginti buvo paimti sklypai v, kurie yra sÄ vartyno zonoje, žemės sklypas v yra visai kitoje teritorijoje, t. y. labiau nutolęs nuo Klaipėdos miesto. Ekspertė nurodo ieÅ¡kovės sklypo rinkos vertę 2014 m. gruodžio mėn. 9 000 Eur, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo tokio sklypo vertę 10 000 Eur. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje praÅ¡o 45 000 Eur žalos atlyginimo, t. y. visais atvejais mažiau nei ekspertės nustatytas sklypo nuvertėjimas įskaičius 6 304,76 Eur iÅ¡mokėtÄ vienkartinę piniginę kompensacijÄ .

Todėl nesant įrodymų dėl ieÅ¡kovės žemės sklypo ar analogiÅ¡ko sklypo rinkos vertės po nustatytų apribojimų, neįmanoma teisingai nustatyti ieÅ¡kovei padarytos žalos dydžio dėl jos žemės sklypo rinkos vertės nuvertėjimo, tačiau kompensacijai priteisti byloje yra pakankamai įrodymų, nes ekspertizės akte, turto vertinimo ataskaitose yra detalizuoti visi apribojimai ieÅ¡kovės žemės sklype dėl dujotiekio įrengimo. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog žemės Å«kio paskirties sklypas su bet kokiais apribojimais nėra paklausus rinkoje.IeÅ¡kovės žemės sklypas servituto įregistravimo (2013-08-28) ir magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos specialiųjų sÄ lygų įregistravimo metu (2014-12-04) buvo žemės Å«kio paskirties.

IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimo nustatyta, jog 2014 m. metų vasarÄ ji šį sklypÄ neatlygintinai buvo perdavusi Å«kininkui, kuris naudojo sklypÄ kaip pievÄ , kitu sezonu sklype buvo sodinami grikiai, iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimo nustatyta, jog ji šį sklypÄ buvo ketinusi perleisti dukrai kaimo turizmo sodybai įrengti. Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad žalos atlyginimas ar kompensacija apskaičiuotina atsižvelgiant į ginčijamo akto priėmimo metu nustatytÄ pagrindinę tikslinę žemės paskirtį.

Byloje ieÅ¡kovė pateikė 2012-07-12 detaliojo plano rengimo sutartį, sudarytÄ su UAB ,,Statybos projektų sprendimai“ dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, tačiau ieÅ¡kinyje nurodo, jog paskirties pakeitimas prarado prasmę dėl nustatytų apribojimų, todėl ieÅ¡kovė įrodė, jog ji siekė tam tikro pelno, kol nebuvo nustatytas servitutas ir paminėti apribojimai. Å io veiksmo atsisakymas iÅ¡ dalies lėmė ieÅ¡kovės ateities ar jos Å¡eimos nario įplaukų praradimÄ .Byloje įrodyta, jog ieÅ¡kovės 3,9487 ha žemės sklype 2014-12-04 įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona 1, 8911 ha plote, t. y. 47,89 proc.

žemės sklypo ploto (ieškovė klaidingai nurodo ieškinyje 54,05 procento). Atsakovė įrodinėja pateiktomis schemomis, 2017-09-11 UAB ,,OBER-HAUS“ atsakymu, jog ieškovės sklype upelio pakrantės apsaugos juosta (1,8 ha ploto) ir magistralinių dujotiekių bei naftotiekių vamzdynų ir jų įrenginių apsaugos zona (1,89 ha ploto) persidengia, t. y. nauji apribojimai sukuriami tik 0,1163 ha žemės plote, tačiau tokia pozicija prieštarauja teisės aktams ir nekilnojamo turto registro pažymėjimui, kuris įrodo, jog ieškovės žemės sklype yra registruojami skirtingo pobūdžio apribojimai.

Paminėtas 2017-09-11 UAB ,,OBER-HAUS“ atsakymas įrodo, jog nauji apribojimai buvo sukurti, tačiau tik 0,1163 ha žemės plote. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja logiÅ¡kai iÅ¡vadai, nes akivaizdu, jog tokie pat nauji apribojimai sukuriami papildomai ne tik 0,1163 ha žemės plote, bet ir visame servitutiniame plote, t. y. upelio pakrantės apsaugos juostoje papildomai įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona. IÅ¡ atsakovės atstovių paaiÅ¡kinimo nustatyta, jog visoje servituto zonoje yra draudžiama kasti žemę giliau nei 0,30 cm, visi apribojimai yra nustatyti Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-07-16 įsakymu Nr. 1-213, todėl paneigta atsakovės pozicija, jog magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonoje ir upelio pakrantės apsaugos juostoje yra sukurti tokie pat apribojimai.

Nekilnojamojo turto registro pažymėjime yra iÅ¡vieÅ¡inami skirtingo pobÅ«džio apribojimai ir Å¡ioje byloje paminėtais teisės aktais įrodyta, jog ieÅ¡kovės žemės sklype dėl servituto ir magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos buvo nustatyti papildomi apribojimai, kurių turinys yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas paminėtose Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse , pvz., 45.5 p. draudžia krauti į stirtas Å¡ienÄ , Å¡iaudus, 45.12 p. – vykdyti žemės darbus giliau kaip 0,3 metrų.

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovė žemės sklype vykdė žemės Å«kio veiklÄ , t. y. sklype buvo pieva ir sodinami grikiai, Å¡ie apribojimai yra esminiai ir tokių apribojimų nebuvo upelio pakrantės apsaugos juostoje.Paminėtų apribojimų intensyvumas paneigia iÅ¡ dalies nuosavybės teisės esmę tik servitutiniame žemės plote. Vertinant teisės aktų turinį matyti, kad jie riboja Å«kinę komercinę veiklÄ tik servitutiniame plote, tačiau apskritai nedraudžia naudoti ginčo žemės sklypÄ pagal pirmiau minėtÄ Å¾emės Å«kio pagrindinę tikslinę paskirtį, nepadaro tokios Å«kinės veiklos, kuriÄ vykdė ieÅ¡kovė iki ginčo servituto ir apribojimų nustatymo likusiame žemės sklypo plote, neįmanomos.

Teismas įvertina ekspertės iÅ¡vadÄ 5 klausimu, nes negalėjo ekspertė, t. y. ar įmanoma Å¡iame sklype suformuoti atskiras sklypo dalis, kurioms bÅ«tų netaikomi apribojimai dėl nutiesto dujotiekio. Todėl byloje yra nepaneigta aplinkybė, jog Å¡is žemės sklypas gali bÅ«ti atidalytas, o net ir neatidalijus jo kitoje dalyje gali bÅ«ti vykdoma ieÅ¡kovės įprasta žemės Å«kio veikla – leidžiama auginti pievÄ ir sodinti žemės Å«kio produkcijÄ . IeÅ¡kovei priteistina kompensacija atsižvelgiant į servituto nustatymo pasekmes, t. y. faktinį sklypo padalijimÄ , bÅ«tinumÄ jį pertvarkyti, naudojimo nepatogumus, sunkiai įrodomÄ turto nuvertėjimÄ , nes 6 304,76 Eur iÅ¡mokėta vienkartinė piniginė kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį nustačius servitutÄ ir Å¡ios nutarties 13 p. nurodytais motyvais neapima kompensacijos dėl sklypo vertės sumažėjimo.Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis).

Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti.

Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu Å¡alis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiÅ¡ka. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo bÅ«das, taikoma tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensacijÄ dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai.

Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.Paminėtais motyvais iš atsakovės ieškovei priteistina 21 550 Eur kompensacija, t. y. 47,89 procento nuo prašomos priteisti 45 000 Eur žalos atlyginimo sumos, t. y. procentiškai tiek, kiek ieškovės žemės sklypo plote yra nustatytas servitutas ir apribojimai dėl magistralinių dujotiekių bei naftotiekių vamzdynų ir jų įrenginių apsaugos zonos.

Procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palÅ«kanos mokamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl Å¡i reikalavimo dalis tenkintina.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 484,88 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d., 7 d.). IeÅ¡kovė byloje turėjo 450 Eur iÅ¡laidų už turto vertinimo ataskaitas ir 1700 Eur už ekspertizės atlikimÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y, 47,89 procento pagal CPK 93 str., 88 str. nustatytas taisykles, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 1029,64 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti L. G. iÅ¡ AB ,,Klaipėdos nafta“ 21 550 Eur kompensacijÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 1479,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                    Erika MisiÅ«nienė