7ec8bb53-7352-470a-89d9-fd8b10d2fbf6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1656-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00304-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7.2; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 21 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „VINGĖS TRANSSPHERE LOGISTIKA“ skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja UAB „VINGĖS TRANSSPHERE LOGISTIKA“ 2018-01-24 teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017-12-28 sprendimÄ Nr. S-278(7-243/2017);

2) panaikinti Muitinės departamento 2017-10-06 sprendimÄ Nr. 1A-242;

3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės          2017-08-30 ataskaitÄ Nr. TVM320078M.PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus teritorinė muitinė atliko pakartotinį pareiÅ¡kėjos Å«kinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimÄ , susijusį su muitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-07-31, ir 2017-08-30 pateikė ataskaitÄ Nr. 7VM320078M, kurios pagrindu apskaičiavo pareiÅ¡kėjai 31 028 Eur importo mokestinę prievolę. Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad pareiÅ¡kėjos pažeidimo, už kurį apskaičiuoti importo mokesčiai, esmę sudaro tai, kad laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-07-31 su tranzito T1 deklaracijomis į LaisvÄ jÄ zonÄ Ä¯vežtų prekių kiekiai (svoris bruto) neatitinka apskaitos registruose – Apskaitos lapuose, nurodytų prekių kiekių (svorio bruto), su tranzito T1 deklaracijomis į įmonės LaisvÄ jÄ zonÄ atgabentos ne SÄ jungos prekės, apskaitos lapuose apskaitytos mažesniais prekių svoriais (bruto), negu tranzito T1 deklaracijose nurodyti svoriai, iÅ¡gabenant prekes iÅ¡ Laisvosios zonos, tranzito procedÅ«rai įformintose T1 deklaracijose prekių kiekiai deklaruoti taip pat mažesniu svoriu.

Nesutikdama su ataskaita, pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Muitinės departamentui, kuris ataskaitÄ patvirtino. Nesutikdama su Muitinės departamento sprendimu, pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ MGK, kuri Muitinės departamento sprendimÄ patvirtino.PareiÅ¡kėjos teigimu, MGK, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , nepasisakė dėl esminių pareiÅ¡kėjos skunde keliamų klausimų, neiÅ¡samiai nagrinėjo skundo motyvus ir dėl to priėmė neteisėtÄ sprendimÄ patvirtinti Muitinės departamento 2017-10-06 sprendimÄ Nr. 1A-242 bei neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo delspinigių ir baudų mokėjimo.

Nurodė, kad joks prekių paėmimo iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros faktas nebuvo nustatytas. Vilniaus teritorinė muitinė savo ataskaitose nustatė tik tai, kad prekės į Laisvosios zonos apskaitÄ buvo įtrauktos su skirtingais duomenimis (bruto svoriu) nei buvo nurodyta atvykimo T1 deklaracijose, todėl padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tai reiÅ¡kia prekių paėmimÄ iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros. Komisija dėl Å¡io pareiÅ¡kėjos argumento savo sprendime nepasisakė, ar buvo pagrindas faktiniam prekių paėmimui iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros, nesprendė.

MGK nevertino pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kad pagrindiniai prekių matavimo vienetai (vietų skaičius, kiekis, vienetų skaičius) tiek T1 deklaracijose, tiek Laisvosios zonos apskaitos lapuose iÅ¡liko tie patys. Pažymėjo, kad Muitinės departamentas iÅ¡reiÅ¡kė dvi skirtingas pozicijas tuo pačiu klausimu – Muitinės departamentas iÅ¡ esmės pripažino, kad su atvykimo T1 deklaracijomis pateiktuose CMR važtaraščiuose prekių svoriai buvo tokie patys, kaip ir Laisvosios zonos apskaitos lapuose, tačiau jau kitame savo sprendime Muitinės departamentas palaiko Vilniaus teritorinės muitinės pozicijÄ , kad CMR važtaraščiuose pateikta informacija yra nepilna ir neiÅ¡sami, jog bÅ«tų galima nustatyti faktiÅ¡kai atvykusių prekių svorį (bruto).

MGK Å¡iuo esminiu klausimu savo iÅ¡vadų nepateikė. MGK ginčijamame sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl muitinės pareigÅ«nų veiksmų ir jų įtakos pareiÅ¡kėjos veiklai, jų atsakomybės nevertino. PareiÅ¡kėja nesutinka su MGK pozicija, kad vieninteliai dokumentai, kuriais pareiÅ¡kėja rėmėsi įformindama laisvosios zonos procedÅ«rÄ prekėms, yra muitinės dokumentai T1 tranzito deklaracijos. PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį, kad prekės į laisvosios zonos apskaitÄ yra įtraukiamos remiantis visais turimais dokumentais bei duomenimis, tame tarpe ir CMR važtaraščio bei vykdomo faktinio svėrimo duomenimis.

MGK nevertino ir nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad esminis prekių matavimo vienetas yra tas, kurio pagrindu yra skaičiuotinas muito mokestis. Mokėtinų mokesčių apskaičiavimas remiantis iÅ¡imtinai vienu mato vienetu, bruto svoriu, nors pagal kombinuotÄ jÄ nomenklatÅ«rÄ yra numatytas papildomas mato vienetas, neleidžia tinkamai nustatyti tikslios mokėtinų mokesčių sumos. Vienintelio mato vieneto – bruto svorio neatitikimas jau buvo akivaizdus prieÅ¡ prekes įvežant į laisvÄ jÄ zonÄ , t. y. muitinės pareigÅ«nams pateiktuose ir žyma „padėti leista“ pažymėtuose CMR važtaraščiuose buvo nurodyti bÅ«tent tokie svoriai, kokie ir buvo įtraukti į laisvosios zonos apskaitos lapus.

Atkreipė dėmesį, kad nuo 2016-05-01 pasikeitė teisinis reguliavimas, įsigaliojo naujas SÄ jungos muitinės kodeksas, UAB „VINGĖS TRANSSPHERE LOGISTIKA“ pradėjo veikti kaip laisvoji zona. Ä®sigaliojus SÄ jungos muitinės kodeksui, nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas negalėjo atsakyti kaip turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, reglamentuojančios laisvųjų zonų veiklos sÄ lygas. Tokiais savo veiksmais Muitinės departamentas sukÅ«rė teisinio neapibrėžtumo situacijÄ , kas iÅ¡ esmės nesiderina su konstituciniais teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais.

PareiÅ¡kėjos nuomone, į laisvosios zonos apskaitÄ buvo įtraukti praktiÅ¡kai tie patys kiekiai, kokie buvo nurodyti atvykimo T1 deklaracijose, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėja yra kalta dėl muitinės nurodomų pažeidimų. PareiÅ¡kėjos nuomone, Komisija netinkamai įvertino tiek Å¡ių teisės normų įtakÄ pareiÅ¡kėjos veiklai, tiek bendrÄ teisinio reglamentavimo padėtį ataskaitiniu laikotarpiu.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad prekes įvežant į laisvÄ jÄ zonÄ , tranzitas buvo užbaigtas vykstant „žaliuoju kanalu“ neatlikus muitinio tikrinimo ir užbaigtas be neatitikimų. Vadinasi, pripažįstama, kad tranzito procedÅ«ros vykdytojai tinkamai įvykdė SÄ jungos muitinės kodekso 233 straipsnyje Å¡iai procedÅ«rai jiems nustatytas prievoles. Laisvosios zonos procedÅ«ros vykdytojui pateikus muitinei popieriuje įformintÄ dokumentÄ â€“ CMR važtaraÅ¡tį, ant jo buvo uždėtas anspaudas „padėti leista“, tačiau Å¡is leidimas nereiÅ¡kia, jog prekės buvo muitinės patikrintos ar laikytinos atitinkančiomis CMR važtaraščio duomenis.

IÅ¡nagrinėjus byloje surinktus dokumentus, matyti, kad prekės į UAB „VINGĖS TRANSSPHERE LOGISTIKA“ laisvosios zonos apskaitÄ buvo įtrauktos pagal tranzito deklaracijas. PareiÅ¡kėjos pildomų Laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapų grafoje įraÅ¡ytos bÅ«tent skundžiamos Vilniaus teritorinės muitinės ataskaitos Nr. 7VM320078M 1 lentelės 2 skiltyje iÅ¡vardintos TI deklaracijos, tačiau prekių kiekis kilogramais apskaitos lapuose nurodytas mažesnis nei minėtose deklaracijose.

Informacijos ir įrodymų, jog TI deklaracijose, pagal kurias prekės buvo įvežtos į laisvÄ jÄ zonÄ , nurodyti duomenys buvo neteisingi, iÅ¡taisyti ar kaip nors kitaip patikslinti, pareiÅ¡kėja nei Vilniaus teritorinei muitinei, nei ikiteisminėms šį ginÄÄ nagrinėjusioms institucijoms nepateikė. Palyginus deklaracijose nurodytus duomenis (prekių svorį KGM) su tų pačių prekių duomenimis laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapuose (prekių svorį KGM), matyti, jog į apskaitÄ Ä¯traukti mažesni KGM kiekiai negu nurodyta deklaracijose, taigi, pareiÅ¡kėja neatliko pareigos visas įvežtas į laisvÄ jÄ zonÄ prekes įtraukti į apskaitÄ ir jas iÅ¡saugoti, prekės buvo prarastos (paimtos iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros).Mokestinio patikrinimo metu buvo iÅ¡nagrinėti visi pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai.

Patikrinimo metu muitinė nustatė, kad CMR važtaraščiuose pateikta informacija yra nepilna ir neišsami, kad būtų galima nustatyti faktiškai atvykusių prekių svorį (bruto) – nenurodyti prekių pavadinimai (išskyrus CMR važtaraštį Nr. BV 300501 (2016-05-30), automobilių numeriai, pridedamų dokumentų numeriai, todėl lieka neaišku, kokių prekių svoris juose yra nurodytas. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog minėtų TI deklaracijų duomenys yra neteisingi, pareiškėja nepateikė.

Taip pat nepagrindė, kodėl laisvojoje zonoje saugomų prekių kiekis turėtų bÅ«ti vertinamas tik pagal pakuočių vietų („PK“) skaičių, o ne pagal kitus turimus duomenis tarp jų ir pagal svorį. Pažymėtina, kad ir pati UAB „VINGĖS TRANSSPHERE LOGISTIKA“ laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapuose nurodo du prekių apskaitos vienetus: „KGM“ ir „PK“, taigi prekės į apskaitÄ Ä¯trauktos (apskaitomos) ir pagal svorį ir pagal pakuočių skaičių, kaip ir nurodytose TI deklaracijose.

Ne visos prekės įtrauktos į apskaitÄ ir buvo saugomos bei iÅ¡gabentos jas deklaravus nustatyta tvarka, taigi, jos buvo paimtos iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros. Muitinės departamentas nei viename sprendime neteigė, jog yra pakankamas pagrindas CMR važtaraščių duomenis pripažinti teisingais bei atitinkančiais įtraukimo į laisvosios zonos apskaitÄ reikalavimams. IÅ¡ pateiktų pareiÅ¡kėjos pildytų apskaitos lapų matyti, kad vieninteliai dokumentai, kuriais remdamasi ji įformino laisvosios zonos procedÅ«rÄ , įtraukdama jas į apskaitÄ , buvo muitinės TI deklaracijos, tačiau apskaitos lapuose nurodomas mažesnis prekių kiekis, nei buvo deklaruota TI deklaracijose.

Pažymėjo, kad tiek Europos SÄ jungos reglamentai, tiek nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai turi bÅ«ti taikomi tiesiogiai. Saugomų prekių apskaitos reikalavimai buvo reglamentuoti ir iki SÄ jungos muitinės kodekso įsigaliojimo, o jam įsigaliojus jokiais teisės aktais nebuvo pakeisti. Abejojant ar nesuprantant apskaitos registrų reikalavimų, prievolė juos suderinti su muitinės įstaiga tenka „ekonominės veiklos vykdytojui“, o nežinant reikalavimų - specialiosios procedÅ«ros negalima taikyti.

Atsakovo teigimu, MGK pagrįstai ir teisingai akcentavo, jog pareiÅ¡kėja bÅ«dama savo veiklos profesionale, iki 2016-04-30 veikė kaip laisvasis sandėlis ir buvo sudariusi laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartį su Vilniaus teritorine muitine, jai buvo žinoma, kad laisvosios zonos, įsteigtos iki 2016-04-30, nuo 2016-05-01 toliau veikia kaip laisvosios zonos, nurodytos SÄ jungos muitinės kodekso 243 straipsnio 1 dalyje, o laisvieji sandėliai, įsteigti iki 2016-04-30, nuo 2016-05-01 trejus metus turi teisę veikti kaip laisvosios zonos, nurodytos SÄ jungos muitinės kodekso 243 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, pareiÅ¡kėjos vykdytos veiklos tęstinumas buvo apibrėžtas norminiame akte, nustatant Å¡ios veiklos teisinį pagrindÄ pagal SÄ jungos muitinės kodeksÄ . Ä®sigaliojus SÄ jungos muitinės kodeksui, pareiÅ¡kėja nesikreipė į Vilniaus teritorinę muitinę dėl kito apskaitos tvarkos nustatymo.Teismo posėdyje atsakovo Muitinės departamento atstovai nedalyvavo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamo mokestinio ginčo esmė pareiÅ¡kėjai, kaip Laisvosios zonos procedÅ«ros vykdytojai, apskaičiuota importo mokestinė prievolė muitinei, nustačius, jog ji neįvykdė visų pareigų kaip procedÅ«ros vykdytoja.

Pažymėjo, kad iki SÄ jungos muitinės kodekso įsigaliojimo pareiÅ¡kėja veikė kaip laisvas sandėlis ir su Vilniaus teritorine muitine sudarė 2011-08-02 laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. l1VM03236, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjos pareiga laisvajame sandėlyje laikomų prekių apskaitÄ vesti tik pagal su muitine suderintÄ laisvajame sandėlyje laikomų prekių apskaitos tvarkÄ . Akcentavo, kad pareiÅ¡kėja nuo 2016-05-01 trejus metus turi teisę veikti kaip laisvoji zona ir yra laisvosios zonos procedÅ«ros vykdytoja.

Patikrinimo metu nustatyta, kad tranzito T1 deklaracijos, pagal kurias prekės buvo įvežtos į pareiÅ¡kėjos LaisvÄ jÄ zonÄ per laikotarpį nuo                     2016-05-01 iki 2016-07-31, buvo užbaigtos be neatitikimų Vilniaus teritorinės muitinės poste „Paneriai“. Tuo tarpu po tranzito T1 deklaracijų užbaigimo, pareiÅ¡kėja įformino įvežtoms prekėms laisvosios zonos procedÅ«rÄ , o apskaitos lapuose nurodė mažesnius prekių svorius (bruto), negu tranzito deklaracijose nurodyti svoriai.

Dokumentai, patvirtinantys prekių tikslinimÄ Laisvojoje zonoje nei patikrinimo, nei mokestinio ginčo metu pateikti nebuvo. Muitinė apie nustatytus neatitikimus laisvosios zonos procedÅ«ros įforminimo metu taip pat nebuvo informuota, minėti pažeidimai buvo nustatyti atlikto patikrinimo metu. Pagal patikrinimo ataskaitoje nurodytas tranzito T1 deklaracijas į PareiÅ¡kėjos LaisvÄ jÄ zonÄ buvo įvežtos ne SÄ jungos prekės, kurioms jau buvo įforminta muitinės procedÅ«ra (tranzitas), kuri užbaigta įforminus laisvosios zonos procedÅ«rÄ , įtraukiant į įmonės apskaitos registrus – apskaitos lapus.

IÅ¡gabenant prekes iÅ¡ Laisvosios zonos, joms buvo įformintos eksporto deklaracijos. Patikrinimo ataskaitoje muitinė įvertino visus pateiktus dokumentus, tame tarpe T1 tranzito deklaracijas, Laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitos lapus, CMR važtaraščius. IÅ¡nagrinėjus Å¡iuos dokumentus nustatyta, kad nenurodyti prekių pavadinimai, automobilių numeriai, pridedamų dokumentų numeriai, todėl neaiÅ¡ku kokių prekių svoris juose yra nurodytas. Kitų į LaisvÄ jÄ zonÄ padėtų prekių įvežimo dokumentų, iÅ¡skyrus T1 deklaracijas ir CMR važtaraščius, PareiÅ¡kėja nepateikė.

Nuo trÅ«kstamo prekių kiekio muitinė pareiÅ¡kėjai, kaip Laisvosios zonos procedÅ«ros vykdytojai, ir apskaičiavo importo skolÄ muitinei. TrÅ«kstamas prekių kiekis pareiÅ¡kėjos nebuvo niekur deklaruotas ar muitinės užfiksuotas, trÅ«kumui pagrįsti nei patikrinimo metu, nei nagrinėjant skundus, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių dokumentų.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje yra kilęs ginčas dėl MGK, Muitinės departamento sprendimų ir Vilniaus teritorinės muitinės ataskaitos panaikinimo.

Vertindamas Å¡iuos pareiÅ¡kėjos ginčijamus sprendimus teismas analizuos ar pareiÅ¡kėjai pagrįstai apskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai už tai, kad pareiÅ¡kėja T1 deklaracijų užbaigimo metu įformino laisvosios zonos procedÅ«rÄ , apskaitos lapuose nurodžiusi mažesnius prekių svorius (bruto), negu tranzito deklaracijose nurodyti svoriai, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių prekių tikslinimÄ laisvojoje zonoje bei neinformavo muitinės apie nustatytus neatitikimus laisvosios zonos procedÅ«ros įforminimo metu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja SÄ jungos muitinės kodeksas (taikomas nuo                     2016-05-01), Muitinės įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01), Muitinės prižiÅ«rimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos apskaitos taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011-12-29 įsakymu (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-05) (toliau – ir Taisyklės).Vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 245 straipsnio 1 dalies b punktu, į laisvÄ jÄ zonÄ Ä¯vežtos prekės pateikiamos muitinei ir atliekami joms numatyti muitinės formalumai, įskaitant ir atvejį, kai joms buvo įforminta muitinės procedÅ«ra, kuri užbaigiama arba pripažįstama įvykdyta laisvosios zonos procedÅ«ros įforminimo toms prekėms metu.

Pagal to paties straipsnio 3 dalies b punktÄ , laikoma, kad į laisvÄ jÄ zonÄ Ä¯vežtoms prekėms laisvosios zonos procedÅ«ra įforminama tranzito procedÅ«ros užbaigimo metu, iÅ¡skyrus atvejus, kai joms nedelsiant įforminama kita muitinės procedÅ«ra.SÄ jungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios skolos atsiradimÄ dėl reikalavimų nesilaikymo, a) punktas nustato, kad importo skola muitinei atsiranda jei nevykdoma bent viena iÅ¡ muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne SÄ jungos prekių įvežimu į SÄ jungos muitų teritorijÄ , jų paėmimu iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.

SÄ jungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalis nustato, jog skolininku laikomas:

a) asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas;

b) asmuo, kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tÄ pareigÄ , interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta;

c) asmuo, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta. SÄ jungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalyje nurodyti skolos atsiradimo pagrindai yra formalÅ«s, t. y. Å¡iais atvejais nereikalaujama įrodyti prekių pateikimo į laisvÄ apyvartÄ , užtenka nustatyti faktÄ , kad atsakingas asmuo neįvykdė jam keliamų reikalavimų.Pagal Taisyklių 22 punktÄ , pildant prekių apskaitos lapus turi bÅ«ti vadovaujamasi Muitinės sandėliuose laikomų prekių apskaitos lapo pildymo instrukcija ir Laikinojo saugojimo sandėliuose laikomų prekių apskaitos lapo pildymo instrukcija.

Prekių apskaitos registruose ar dokumentuose nurodyti duomenys turi atitikti faktiÅ¡kai muitinės sandėlyje laikomų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedÅ«ra ir kurioms ji netaikoma, ir laikinojo saugojimo sandėlyje saugomų prekių charakteristikas (apraÅ¡ymÄ , kiekį, pakuočių rÅ«Å¡is, skaičių, ženklinimÄ ir kt.) (Taisyklių 23 punktas), o padedant prekes į muitinės sandėlį prekių apskaitos registruose ar dokumentuose nurodyti duomenys turi sutapti su duomenimis, nurodytais muitinės deklaracijose, kuriomis atitinkamoms prekėms įforminta muitinio sandėliavimo procedÅ«ra, arba dokumentuose, su kuriais į muitinės sandėlį padedamos prekės, kurioms muitinio sandėliavimo procedÅ«ra netaikoma (Taisyklių 24 punktas).Bylos duomenims nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017-08-30 priėmė patikrinimo ataskaitÄ Nr. 7VM320078M, kuria nusprendė pripažinti, kad laisvosios zonos procedÅ«ros įforminimo metu pagal ataskaitos 1 priede nurodytus apskaitos lapus atsirado skola muitinei: 6 498 Eur muito ir 15 618 importo PVM, taip pat skyrė pareiÅ¡kėjai 30 proc. nuo apskaičiuotų mokesčių sumos baudÄ â€“ 6 635 Eur, priskaičiavo mokėtinų 160 Eur delspinigių ir importo PVM delspinigių 2 117 Eur, taip pat įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ griežtai laikytis LaisvÄ jÄ zonÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei nusistatyti tokias vidaus kontrolės procedÅ«ras, kurios užtikrintų SÄ jungos muitinės kodekso 214 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų vykdymÄ (b. l. 44–63).

Muitinės departamentas 2017-10-06 sprendimu Nr. 1A-242 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2017-08-30 patikrinimo ataskaitÄ Nr. 7VM320078M (b. l. 40–43). Mokestinių ginčų komisija 2017-12-28 sprendimu Nr. S-278(7-243/2017) patvirtino Muitinės departamento 2017-10-06 sprendimÄ Nr. 1A-242 ir neatleido pareiÅ¡kėjos nuo 160 Eur muito delspinigių, 2 117 Eur PVM delspinigių ir 6 635 Eur baudos mokėjimo (b. l. 9–18).Byloje pateikta Laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartis Nr. 11VM03236 (MGK bylos medžiaga, t.

I, v. l. 147–150) patvirtina, kad pareiÅ¡kėja ir Vilniaus teritorinė muitinė Å¡ia sutartimi nustatė laisvojo sandėlio, įsteigto pagal Muitinės departamento 2011-07-15 iÅ¡duotÄ leidimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. LT11L001 aptarnavimo sÄ lygas. Sutarties 2.4 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kėjos pareiga laisvajame sandėlyje laikomų prekių apskaitÄ vesti tik pagal su teritorine muitine suderintÄ laisvajame sandėlyje Nr. VL0004 laikomų prekių apskaitos tvarkÄ , kuri pridedama prie sutarties kaip priedas Nr. 1, taip pat laikytis kitų laisvųjų sandėlių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (sutarties 2.9 punktas).

Pagal pridedamos pareiÅ¡kėjos laisvojo sandėlio prekių apskaitos tvarkos 12 punktÄ , prekių apskaitos lape nurodomi bendri duomenys apie prekes, įskaitant ir prekės kiekis, vienetų skaičius, pagrindinio matavimo vieneto sutrumpintas pavadinimas, prekių kiekis Å¡iuo matavimo vienetu. Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad padėjimÄ Ä¯ laisvÄ zonÄ dokumentuose nurodyti prekių kiekiai skiriasi nuo apskaitos lapuose nurodyto prekių kiekio (kg): 2016-05-20 deklaracijoje Nr. 16LV00021012969043 nurodytas 6 601,5 kg kiekis, o 2016-05-21 apskaitos lape Nr. 696904301/01 – 6 050 kg (skirtumas 551,5 kg), 2016-05-26 deklaracijoje                                                      Nr. 16LV00021013060710 nurodytas 17 501,43 kg kiekis, o apskaitos lape – 15 930 kg (skirtumas 551,5 kg), 2016-05-30 deklaracijoje Nr. 16DE485141908178M2 nurodytas 17 293,6 kg kiekis, o apskaitos lape Nr. 68178M201/01 – 16 780,6 kg (skirtumas 513 kg), 2016-05-30 deklaracijoje            Nr. 16LV00021013179699 nurodytas 8 811,66 kg, o apskaitos lape Nr. 617969901/01 – 7 477,5 kg (skirtumas 1 333,83 Eur), 2016-06-06 deklaracijoje Nr. 16LV00021013338486 nurodytas 19 737,8 kg kiekis, o apskaitos lape Nr. 633848601/01 – 19 090 kg (skirtumas 647 kg), 2016-06-06 deklaracijoje Nr. 16DE485141977161M3 nurodytas 17 060,74 kg kiekis, o apskaitos lape                    Nr. 67161M301/01 – 16 120 kg (skirtumas 940,74 kg), 2016-06-08 deklaracijoje Nr. 16Dlv00021013382873 nurodytas 22 451,36 kg kiekis, o apskaitos lape Nr. 638287301/01 – 22 151,26 kg (skirtumas 300,1 kg), 2016-06-14 deklaracijoje Nr. 16EE1210EEN0638318 nurodytas 17 572,16 kg kiekis, o 2016-06-17 apskaitos lape Nr. 663831801/01 – 16 072 kg (skirtumas 1 500 kg), 2016-05-27 deklaracijoje Nr. 16DE485141884858M3 nurodytas 13 991,9 kg kiekis, o apskaitos lape Nr. 64858M301/01 – 13 490,9 kg (skirtumas 501 kg), 2016-05-26 deklaracijoje                                                   Nr. 16DE485141874294M0 nurodytas 12 716,5 kg kiekis, o apskaitos lape Nr. 64294M001/0101 – 12 240 kg (skirtumas 476,5 kg), 2016-05-27 deklaracijoje Nr. 16LV00021013094413 nurodytas 12 608,54 kg kiekis, o 2016-05-27 apskaitos lape Nr. 609441301 – 12 384,94 kg (skirtumas 223,6 kg) (MGK bylos medžiaga, t.

II, b. l. 1–123). Taigi apskaitos lapuose nurodyti mažesni prekių svoriai (bruto), negu muitinės dokumentuose, pagal kuriuos prekės įvežtos į laisvÄ jÄ zonÄ , nurodyti svoriai, kas reiÅ¡kia, kad prekių apskaitos dokumentuose nurodyti duomenys nesutampa su duomenimis, nurodytais muitinės deklaracijose, kuriomis atitinkamoms prekėms įforminta muitinio sandėliavimo procedÅ«ra. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog trÅ«kstamÄ prekių kiekį pareiÅ¡kėja bÅ«tų deklaravusi ar jis kitaip bÅ«tų užfiksuotas, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių prekių kiekio patikslinimÄ .

Nors pareiÅ¡kėja 2016-11-10 raÅ¡te Vilniaus teritorinei muitinei paaiÅ¡kino, kad neatitikimai galėjo atsirasti dėl prekių kiekio tikslinimo pagal disponento pateiktÄ informacijÄ (MGK bylos medžiaga,                  t. I, 133–136),tačiau prekių kiekio patikslinimÄ pagrindžiančių dokumentų byloje nėra. Vertinant pareiÅ¡kėjos nurodomus teiginius, kad pagrindiniai prekių matavimo vienetai (vietų skaičius, kiekis, vienetų skaičius) tiek T1 deklaracijose, tiek Laisvosios zonos apskaitos lapuose iÅ¡liko tie patys, teismas pastebi, jog laisvojoje zonoje saugomų prekių duomenys vertinami atsižvelgiant į visÄ muitinei pateiktÄ informacijÄ , todėl aplinkybė, kad vietų skaičius, kiekis, vienetų skaičius sutampa nereiÅ¡kia, kad sutampa ir prekių svoriai, kurie, kaip nurodyta aukščiau, apskaitos lapuose įraÅ¡yti mažesni nei deklaracijose.

Teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, prekės į apskaitÄ Ä¯traukiamos bÅ«tent pagal deklaracijose nurodytus duomenis, pareiÅ¡kėja apskaitos lapuose taip pat nurodė konkrečias muitinės deklaracijas, kurių pagrindu prekės įtrauktos į apskaitÄ (t. II,        b. l. 1, 19, 34, 48, 57, 65, 75, 86, 104, 110, 117). Todėl nustačius, jog apskaitos dokumentuose nurodyti mažesni prekių svoriai, muitinė pagrįstai trÅ«kstamÄ prekių skirtumÄ pripažino prarastu, t. y. paimtu iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjos teiginius, kad svorio neatitikimas buvo akivaizdus dar prieÅ¡ prekes įvežant į laisvÄ jÄ zonÄ , t. y. muitinės pareigÅ«nams pateiktuose ir žyma „padėti leista“ pažymėtuose CMR važtaraščiuose buvo nurodyti bÅ«tent tokie svoriai, kokie ir buvo įtraukti į laisvosios zonos apskaitos lapus. Akcentuotina, kad vadovaujantis Laisvojo sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 11VM03236 (MGK bylos medžiaga, t. I, v. l. 147–150) 2.13 punktu, muitinės įstaigos spaudu ar pareigÅ«no paraÅ¡u patvirtintas įraÅ¡as „padėti leista“ leidžia padėti prekes į laisvÄ jį sandėlį, taigi įraÅ¡as „padėti leista“ ant CMR važtaraščių (MGK bylos medžiaga, t.

II, b. l. 2, 20, 38, 52, 58, 67, 76, 87, 105, 113, 121, 123) nereiÅ¡kia, kad prekes muitinė patikrino ar, kad Å¡ios prekės atitinka CMR važtaraščio duomenis. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjos nurodomus teiginius, kad 2016-05-01 pasikeitęs teisinis reguliavimas sukÅ«rė teisinio neapibrėžtumo situacijÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja dar         2011-08-02 sudarė Laisvojo sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. 11VM03236 (MGK bylos medžiaga,   t. I, b. l. 147–150), kuria nustatė laisvojo sandėlio, įsteigto pagal Muitinės departamento 2011-07-15 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. LT11L001, aptarnavimo sÄ lygas.

Taip pat Muitinės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-04-27) 69 straipsnio pastaboje nustatyta, kad Laisvosios zonos, įsteigtos iki 2016-04-30, nuo 2016-05-01 toliau veikia kaip laisvosios zonos, nurodytos 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas, 243 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobÅ«džio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobÅ«džio ir vietos SÄ jungos teisės Å¡altinių sistemoje veikia iÅ¡ karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (ESTT 2002-09-17 sprendimas Antonio Muoz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieÅ¡ Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00).

Todėl teigti, kad pareiÅ¡kėja negalėjo suprasti jai tenkančių pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, ypač atsižvelgiant į juridiniam asmeniui taikytinus didesnius rÅ«pestingumo, atidumo ir protingumo standartus, nėra pagrindo. Vertinant ar buvo pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo baudų ir delspinigių mokėjimo, pažymėtina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnį, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifÄ ir dėl Å¡ių priežasčių mokėtinÄ mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trÅ«kstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudÄ . Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrindas atleisti mokesčio mokėtojÄ nuo paskirtų baudų atsiranda, jei nustatyta, kad mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjai paskirta 30 proc. dydžio bauda, nesant nustatytų aplinkybių, panaikinančių pareiÅ¡kėjos kaltę dėl padaryto pažeidimo. Teismas palaiko MGK iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ji nėra kalta dėl padaryto pažeidimo, o pažeidimai buvo nulemti aplinkybių, kurių pareiÅ¡kėja nenumatė ar negalėjo numatyti.

Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad laisvasis sandėlis, veikiantis kaip laisvoji zona, apie jame laikomų prekių apskaitos tvarkÄ sužinojo tik po Muitinės departamento 2016-06-06 įsakymo įsigaliojimo                              2016-07-02 datos, teismas jau aukščiau konstatavo pareiÅ¡kėjos pareigÄ suprasti jai tenkančias laisvosios zonos apskaitos pareigas ir laikomų prekių apskaitos tvarkÄ , įtvirtintÄ norminiuose teisės aktuose, kurie turėjo ir galėjo bÅ«ti žinomi pareiÅ¡kėjai iki 2016-07-02 datos.

Teismas papildomai pastebi, kad nors pareiÅ¡kėja teigia, jog neatitikimai apskaitos lapuose ir deklaracijose galėjo atsirasti dėl prekių kiekio tikslinimo pagal disponento pateiktÄ informacijÄ (MGK bylos medžiaga, t. I, 133–136), tačiau byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių Å¡iÄ pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę. Taigi nenustačius pareiÅ¡kėjos kaltę Å¡alinančių aplinkybių, nėra pagrindo atleisti jos nuo baudų ir delspinigių mokėjimo. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad MGK, priimdama ginčijamÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2017-12-28 sprendimÄ Nr. S-278(7-243/2017), tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Å¡io sprendimo teismas neturi teisinio pagrindo.

Kadangi nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, vykdydama laisvosios zonos procedÅ«rÄ , neįtraukė visų įvežtų prekių į laisvojoje zonoje laikomų prekių apskaitÄ ir jų neiÅ¡saugojo, ji netinkamai vykdė jai tenkančiÄ pareigÄ tinkamai tvarkyti laisvosios zonos apskaitos registrus. Todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimai panaikinti Muitinės departamento 2017-10-06 sprendimÄ Nr. 1A-242 ir Vilniaus teritorinės muitinės                2017-08-30 ataskaitÄ Nr. TVM320078M taip pat netenkintini, o pareiÅ¡kėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „VINGĖS TRANSSPHERE LOGISTIKA“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .       Teisėja                                                                       Mefodija Povilaitienė                                                                                                                                  Â