7ec88b09-9e8d-4b2b-9aa0-db44c8ea17f3 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3753-982/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03076-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.3.; 52.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2015 m. birželio 3 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovui D. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d., 128 str. 2 d., ir n u s t a t ė : 2015 m. balandžio 14 d. 13.25 val.

Kaune, Kuršių g. 7, A. B. vairavo transporto priemonę BMW 525, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta, nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė greta stovėjusį automobilį, Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu nežymiai apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus.A. B. pripažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

Neneigė, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir kliudė kitÄ automobilį. Buvo darbe, kai prireikė nuvažiuoti keletÄ kilometrų, kad paimtų dokumentus, ir aikÅ¡telėje nežymiai kliudė kitÄ transporto priemonę. Pripažino, kad yra gavęs nutarimo, kuriuo jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę už vairavimÄ neblaiviam vieneriems metams, nuoraÅ¡Ä ir nutarime yra įraÅ¡yta, jog jis laikomas netekusiu teisės vairuoti nuo nutarimo priėmimo dienos.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pasisakydamas prašė stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Atstovo nuomone, toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, laikomas netekusiu teisės nuo nutarimo priėmimo dienos dar jam neįsiteisėjus, prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 31 str. įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Tvirtino, kad pagal teismų praktikÄ , analogiÅ¡ki principai turi bÅ«ti taikomi ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių teisės pažeidimų bylose. Kauno apylinkės teismas yra pripažinęs A. B. padarius pažeidimÄ , tačiau nutarimas yra apskųstas Kauno apygardos teismui ir nėra įsiteisėjęs. ATPK 330 str. norma, kurios pagrindu asmuo pripažįstamas kaltu dar neįsiteisėjus nutarimui, tuo pačiu apeliacinį procesÄ daro formaliu ir jis netenka prasmės. Jei Kauno apygardos teismas panaikintų nutarimÄ , tuomet Å¡ios bylos teisena turėtų bÅ«ti nutraukta nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Niekas nėra apsaugotas nuo klaidų, todėl negali būti suderinama su teisinės valstybės principu toks reguliavimas, kai asmuo laikomas netekusiu teisės vairuoti nuo nutarimo priėmimo dienos, o ne nuo jo įsiteisėjimo dienos.    Tai, kad A. B. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2d., 128 str. 2 d., įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. 1. 4), foto lentelės (b. 1. 5, 6), A.

M. paaiÅ¡kinimas (b. 1. 7), policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas (b. 1. 10), A. B. paaiÅ¡kinimas (b. 1. 11), iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. 1. 17-20). ATPK 330 str. 1 d. nurodoma, kad transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiÅ«rÄ , apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti Å¡iÄ teisę priėmimo dienos.

Kaip matyti, Å¡iame straipsnyje įstatymų leidėjas yra nustatęs iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės, t.y., kad pažeidimus padaręs neblaivÅ«s, asmenys specialios teisės netenka ne nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo nutarimo priėmimo dienos. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimu A. B., už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui. Taigi, laikoma, kad teisės vairuoti transporto priemones jis yra netekęs nuo 2015 m. kovo 30 d., ir eismo įvykio dienÄ vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės, kai Å¡i teisė yra atimta.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas tvirtino, kad tokiu teisiniu reguliavimu galimai pažeidžiamas LR Konstitucijos 31 str.

įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, be to apeliacinis procesas laikytinas tik formaliu, nepagrįstai ribojamos asmens teisės. LR Konstitucijos 31 str. 1 d. skelbiama, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra paminėjęs, kad reguliuojant baudžiamojo proceso santykius turi bÅ«ti paisoma ir Konstitucijoje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos imperatyvo. Å io konstitucinio imperatyvo turi bÅ«ti laikomasi ne tik nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, bet ir per ikiteisminį tyrimÄ .

Kaip ne kartÄ yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime pabrėžė, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigÅ«nai, kad vieÅ¡ieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimÄ nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio - prieÅ¡ingu atveju galėtų bÅ«ti pažeista žmogaus orumas ir garbė, pakenkta įvairioms asmens teisėms ir laisvėms (žr.

LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas ir kt.). Teismas sutinka, kad nekaltumo prezumpcijos principo turi bÅ«ti laikomasi ir administracinių teisės pažeidimų bylose (žr. LR Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tačiau tiek teismų jurisprudencija, tiek teisės doktrina nekaltumo prezumpcijÄ pripažįsta procesine garantine, kuriÄ , bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, sieja su įrodinėjimo naÅ¡ta ir svarbiausia, su požiÅ«riu į atsakomybėn traukiamÄ asmenį, draudžiančiu įvardinti jį kaltu, t.y. nusikaltėliu, neįsiteisėjus nuosprendžiui (nutarimui).

Å ioje administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo įsitikinimu, nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeidžiamas. A. B. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimu paskirta 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Å is teismo nutarimas jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo apskųstas, o tai reiÅ¡kia neįsiteisėjęs. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teismas ar pažeidimo tyrimÄ atlikusi institucija, administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį bÅ«tų įvardinę kaip pažeidėjÄ ar nusikaltėlį, ar perkėlę jam įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimas Å¡ioje byloje reikÅ¡mingas tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek jame nustatyta, jog A. B. skiriama specialios teisės atėmimo nuobauda už tai, kad asmuo vairavo neblaivus ir vertinamas tik kaip juridinis faktas, kuriam įvykus pripažįstama, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonės, jokiu bÅ«du nei Å¡ioje, nei ankstesnėje byloje a priori nelaikant jo kaltu. Teismas nesutinka su atstovo nuomone, kad apskundus nutarimÄ , kuriuo atimta teisė vairuoti transporto priemonę už tai, kad asmuo vairavo neblaivus, apeliacinis procesas tampa formaliu.

Tokiu atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų apylinkės teismo nutarimÄ neteisėtu ir nepagrįstu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo susigrÄ Å¾intų teisę vairuoti transporto priemones. Be to, manydamas, kad dėl apylinkės teismo neteisėto nutarimo jis patyrė žalos, administracinėn atsakomybėn traukiamas galėtų pasinaudoti LR Konstitucijos garantuojama teise, reikalauti dėl neteisėto teismo sprendimo patirtos žalos atlyginimo. Taigi, net ir tuo atveju, jei asmuo laikomas praradęs teisę vairuoti transporto priemones nuo nutarimo priėmimo dienos, teismo įsitikinimu, Å¡i aplinkybė neeliminuoja veiksmingos apeliacijos galimybės ir tuo pačiu efektyvaus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesų gynimo. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas iÅ¡imtį, kuomet asmuo laikomas netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nustatė tik tiems atvejams, kai transporto priemonė vairuojama neblaivaus asmens.

Transporto priemonė yra padidinto pavojaus Å¡altinis, todėl ja besinaudojantys asmenys turi itin atsakingai laikytis taisyklių, nustatančių jų naudojimo tvarkÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens yra vienas pavojingiausių teisės pažeidimų, kuriuo keliama didelė grėsmė eismo saugumui, sudaroma situacija dėl kurios egzistuoja reali žalos kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui, tikimybė. Todėl teismo nuomone, visiÅ¡kai pateisinamas toks teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama apriboti galimybę vairuoti transporto priemones asmenims, kurie tai daro apsvaigę nuo alkoholio.

Akivaizdu, kad asmuo, ryždamasis vairuoti transporto priemonę neblaivus, numato savo tyčinio prieÅ¡ingo teisei sprendimo ir veikimo galimus padarinius ir prisiima iÅ¡ jo kylančias teisines pasekmes. Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), ir, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Tokiu bÅ«du įstatymas, taip pat ir ATPK 330 str. numatydamas iÅ¡imtį, aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas, vertindamas neblaivių vairuotojų daromų pažeidimų pobÅ«dį, jų keliamÄ pavojų eismo saugumui, eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, visiÅ¡kai neabejoja, kad toks teisinis reguliavimas, kuriuo asmuo, vairavęs transporto priemonę neblaivus, laikomas netekusiu teisės nuo nutarimo priėmimo dienos, yra bÅ«tinas, adekvatus ir proporcingas siekiamam tikslui – apsaugoti eismo dalyvius nuo neblaivių vairuotojų keliamos grėsmės, bei neprieÅ¡tarauja nei nekaltumo prezumpcijos, nei kitiems LR Konstitucijoje įtvirtintiems principams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, gindamas ar ketindamas ginti savo interesus, turi tai daryti sÄ Å¾iningai, naudodamasis teisės suteikiamais instrumentais. A. B. ir jo atstovas, manydami, kad toks teisinis reguliavimas, kai asmuo laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo priėmimo dienos prieÅ¡tarauja LR Konstitucijai, turėjo galimybę teisėtais bÅ«dais kelti jo konstitucingumo klausimÄ , pvz., kad ir administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo neblaivus.

Tačiau užuot pasinaudojęs teisės aktuose nustatytais mechanizmais, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, sÄ moningai ryžosi nepaisyti Å¡io ribojimo, ir jį ignoruodamas padarė teisės pažeidimÄ . Teismo įsitikinimu, tokiomis aplinkybėmis keldamas konstitucingumo klausimÄ , asmuo tiesiog siekia iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.  Paminėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimas, kuriuo A.

B. buvo paskirta 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, paliktas nepakeistas.Teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, nepasirinkęs saugaus atstumo apgadino kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus bei padarė ATPK 127 str. 2 d., 128 str. 2 d. numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, visumÄ . A.

B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. kitÄ transporto priemonę apgadino itin nežymiai, pažeidimo neneigė. Jo vairavimo stažas ne mažesnis kaip septyneri metai, per šį laikotarpį, t.y. iki jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo buvo, jis keturis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau Å¡ie pažeidimai savo pobÅ«džiu nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A.

B. iki pažeidimo, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o taip pat ir Å¡ių pažeidimų padarymo, nebuvo piktybinis teisės pažeidėjas ir teise vairuoti transporto priemones naudojosi pakankami atsakingai. Pažymėtina, kad ATPK 127 str. 2 d. numatytos skirtingos sankcijos asmenims, kurie pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti, ir asmenims, kurie tos teisės neturėjo. Teismas A. B. nuobaudÄ skiria remdamasis sankcija, kuri nėra numatyta asmenims, neturintiems teisės vairuoti, nes už tai, kad neturėjo teisės vairuoti, kai teisės atimta, jam skiriama nuobauda kaip už savarankiÅ¡kÄ pažeidimÄ .

PrieÅ¡ingu atveju, teismo įsitikinimu, bÅ«tų pažeistas non bis in idem principas, draudžiantis asmenį už tÄ patį pažeidimÄ bausti du kartus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimalios ATPK 127 str. 2 d., 128 str. 2 d. sankcijose numatytos nuobaudos bÅ«tų neadekvačios ir neproporcingos teisės pažeidimams, todėl nei teisingos, nei protingos. Manytina, kad skiriant mažesnes baudas, nei numatytos sankcijose minimalios, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai Å¡iam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 301 str., 302 str., 127 str. 2 d.,128 str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas n u t a r ė : A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 128 str. 2 d., ir skirti administracines nuobaudas:- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 20 Eur (dvideÅ¡imties eurų) baudÄ ;- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 2 d., skirti 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ .Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 270 Eur (dviejų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų) baudÄ .Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ atmesti.NutarimÄ vykdyti nukreipti protokolÄ suraÅ¡iusiam organui – Kauno apskrities VPK.Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                      Darius Urbonas Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudÄ iÅ¡ karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudÄ paskyrusį teismÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).