7ec846c5-b458-4e7a-bec1-1d3f7dbed88d · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-77-289/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02525-2014-7Procesinio sprendimo kategorija15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. M.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė :

Å iaulių apygardos administraciniame teisme 2014 m. spalio 27 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo E. M. skundas (2–3 b.l.), kuriame praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiÅ¡kėjui50000 Lt neturtinės žalos.PareiÅ¡kėjas E. M. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (69 b.l.). Dalyvauti teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nepageidavo (3 b.l.). Savo skunde (2–3 b.l.) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas nuo 2012-06-04 iki 2014 m. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvo drėgna, sienos apkerpėjusios nuo drėgmės, vienam asmeniui tekdavo mažiau kv.m, nei nustatyta teisės aktuose. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 50000 Lt. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (70 b.l.).Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (23–28 b.l.) nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje, norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl preziumuojama, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

PareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas 2012-06-01 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-03-18. PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 1,67 m2 iki 16,60 m2, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikromis dienomis pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per minėtÄ laikotarpį iÅ¡ viso buvo laikomas 57 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos normų reikalavimams nurodė, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu kameroje Nr. 102, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013-11-20 iki 2013-11-22, nuo 2013-11-29 iki 2013-12-03, nuo 2014-02-27 iki 2014-03-03 ir nuo 2014-03-07 iki 2014-03-18, Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas (patikrinimo iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2014-03-19 patikrinimo akte Nr. EP-58) buvo atliktas 2014-02-26.

Nustatyta, kad oro temperatÅ«ra ir santykinė drėgmė atitiko reikalavimus, nėra veidrodžių, tualetai atskirti pertvaromis arba užuolaidomis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tost nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai lsusiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl drėgmės, ventiliacijos nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl drėgmės ar ventiliacijos, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Atsakovas pabrėžė, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose.

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų. VisiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Visuomenės sveikatos centras ne vienÄ kartÄ pasisakė, kad apÅ¡vietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡is reikalavimas Å iaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas.Pažymėtina, kad higienos norma HN 76:2010 nustato pareigas ne tik laisvės atėmimo vietų administracijai, bet ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.

Å io teisės akto 58 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Atsakovas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administracijÄ dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje.Å iaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

Dėl neturtinės žalos pagrįstumo pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tam tikra kančia ar pažeminimas ? tai dažnai bÅ«dingi ar neiÅ¡vengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai įkalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme). Atsakovas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas į įstaigos direktorių su jokiais skundais jo kalinimo laikotarpiu nesikreipė. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais.

Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.

Be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).Sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (2007 m. spalio 23 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11- 944/2007). PareiÅ¡kėjas turi įrodyti žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp žalos ir institucijos veiksmų. Ä®statymas numato, kad valdžios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryti įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams (2009 m. kovo 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009). PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigÅ«nų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodomos neturtinės žalos.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerÄ , yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ . Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .Dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡raiÅ¡kos pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo E. M. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis), tačiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ taip pat grindžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog minėta Konvencija yra tiesiogiai taikoma Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamoje byloje patikrins, ar atsakovė nepažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio.Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Å ių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje yra pateikta 2014 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 69/06-4568 „Dėl E. M.“ (12 b.l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2014-03-18 buvo laikomas įvairius periodus.

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 46, 57, 26, 102, kurių plotai nuo 16,63 kv. m iki 19,99 kv. m, jose buvo laikoma nuo 1 iki 12 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,67 kv. m iki 16,63 kv. m plotas. PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per skundžiamÄ laikotarpį buvo laikomas iÅ¡ viso 57 dienas. IÅ¡ Å¡io laikotarpio 6 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 57, pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui kameros ploto normÄ (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas periodiÅ¡kai svyravo nuo 1,67 kv. m iki 3,33 kv. m).

Konstatuotina, kad Å¡iuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Tai, teismo nuomone, yra akivaizdus aukščiau paminėtų teisės aktų pažeidimas.

IÅ¡ pateiktos pažymos bei kitų byloje esančių įrodymų tiksliai nustatyti, kada ir kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 36 dienas atskirais periodais kamerose Nr. 46, 57, 26, 102, pažeidžiant nustatytas vienam asmeniui kameros ploto normas (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas periodiÅ¡kai svyravo nuo 2,77 kv. m iki 8,32 kv. m), nėra galimybių, tačiau tuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas             PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvo drėgna, sienos apkerpėjusios nuo drėgmės, vienam asmeniui tekdavo mažiau kv.m, nei nustatyta teisės aktuose.Byloje yra Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo aktas Nr. EP-58 (15–22 b.l.), kuriame nurodoma, jog 2014 m. vasario 27 d. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliktas patikrinimas.

Iš 2014 m. spalio 10 d. pažymos Nr. 69/06-4568 matyti, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 27 d. buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus apgyvendinimo kameroje Nr. 102. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad apgyvendinimo kameroje Nr. 102 temperatūra –18,3 0C, matavimų neapibrėžtis –0,18 0C, reglamentuojama oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu –18–22 0C. Santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 102 nustatyta 53,6%, neapibrėžtis 1,01 %. Reglamentuojama santykinė drėgmė šaltuoju metų laikotarpiu 35–60 %.

Dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 102 nustatyta 199 lx, matavimų neapibrėžtis 32,4l x, naktinė apÅ¡vieta 11 lx, matavimų neapibrėžtis 6,3 lx. Reglamentuojama dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Kontrolės metu nustatyta, kad kameroje Nr. 102 nėra veidrodžių (HN 76:2010 VI sk. 21 p. pažeidimas). Kameroje Nr. 102, kaip ir kitose tikrintose kamerose tualetai atskirti pertvaromis ir (arba) užuolaidomis. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas 102 kameroje buvo laikomas nuo 2013-11-20 iki 2013-11-22, nuo 2013-11-29 iki 2013-12-03, nuo 2014-02-27 iki 2014-03-03, nuo 2014-03-07 iki 2014-03-18.Konstatuotina, jog Å iaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ VI sk. 21 p. reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.PareiÅ¡kėjas skunde konkrečiai dėl savo sveikatos problemų nepasisako, nurodo, kad dėl netinkamų laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

LR suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. 1 d. numatyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Ä®vertinus turimus raÅ¡ytinius duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2012-06-04 iki 2014 m. – laikotarpis pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ ), pareiÅ¡kėjo gydymo stacionaro istorijos Nr. 847 (30–62 b.l.) įraÅ¡us bei atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos sužalojimu, negalima konstatuoti, kad bÅ«tent dėl aukščiau nustatytų pažeidimų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sužalota pareiÅ¡kėjo sveikata.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands).Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose, taip pat HN 76:2010 VI sk. 21 p. pažeidimas kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose bei dėl HN 76:2010 VI sk. 21 p. pažeidimo pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiÅ¡kėjui E. M. yra nustatytas sveikatos neįgalumo lygis – nedarbingas, asmens darbingumas dvideÅ¡imt procentų (62 b.l.), o tokio pobÅ«džio sveikatos negalia esant konkrečioms aplinkybėms galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui papildomų neigiamų dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų. Apskaičiuodamas neturtinės žalos, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (galimai apie 24 dienas, t. y. nuo 6 dienų iki 42 dienų), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1194/2013 už 723 dienas priteista 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 už 169 dienas priteista 550 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-2373/2013 už 107 dienas priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-275/2014 už 330 dienų priteista 6600 Lt neturtinės žalos atlyginimui, LVAT 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-793/2014, kai 232 dienas laikymo sÄ lygos neatitiko reikalavimų bei 113 dienų tik iÅ¡ dalies atitiko, priteista 5900 Lt neturtinės žalos atlyginimui), teismas sprendžia, kad už apgyvendinimÄ perpildytose kalinimo kamerose priteistina 150 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 50000 Lt neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. M. 150 (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt) Eur neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                 Virginijus Stankevičius