2020-11-04 Nr. AB-20601-3-63-3-01243-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-705-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01243-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Z., atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. Z., V. P. ir V. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai E. Z., V. P. ir V. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjų skundas yra abstraktaus pobūdžio, pagal kurį neįmanoma apibrėžti skundo nagrinėjimo ribų, nėra galimybės įvertinti, ar skundas pateiktas nepraleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, nepateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai, nenurodoma reikalinga procesinė informacija (pareiškėjų asmens kodas, elektroninio ryšio priemonių adresai, nenurodoma, ar pageidaujama, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka), nepateiktas reikiamas skundo ir jų priedų egzempliorių skaičius, bei dokumentai, patvirtinantys E. Z. teisę atstovauti V. P. teisme.

Kadangi pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 25, 29, 34 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti iki 2020 m. rugsėjo 11 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 10 d. teismui pateikė patikslintą skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas konstatavo, kad patikslintas skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, kadangi pareiškėjai jame nesuformulavo reikalavimų, neaiškus skundo dalykas, nėra nurodyti ginčijami administraciniai aktai, nenurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas, neaišku, kokį ryšį su ginču turi pateikti dokumentai. Teismas nurodė, kad skundas pasirašytas ne pareiškėjų, o neįgalioto asmens. Teismas nurodė, kad ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kas gali būti įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme, bei nurodė, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, kokiu pagrindu veikia skundą pasirašęs asmuo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepašalino trūkumų, kurie buvo nurodyti 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, išskyrus žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas sprendė, kad visuma teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje įvardytų pareiškėjų skundo trūkumų yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjų skundą, todėl teismas sprendė, kad skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėja E. Z. (toliau – ir pareiškėja) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas.

Pažymi, kad pareiškėjai teismui pateiktame patikslintame skunde ištaisė visus trūkumus, nurodytus Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, t. y. nurodė, kad skunde prašo išanalizuoti visą ginčo situaciją, pridėjo reikiamą skundo ir pridedamų dokumentų egzempliorių skaičių, skundą pasirašė įgaliotas asmuo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria nuspręsta pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai nesuformulavo skundo reikalavimų, dalyko ir pagrindo, skundas pasirašytas neįgalioto asmens, todėl nusprendė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; ir kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Susipažinusi su pareiškėjų skundu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatė paduoto skundo trūkumus, ypač dėl būtinybės patikslinti skundo reikalavimus, kad jie atitiktų administracinio teismo kompetenciją (ABTĮ 17 str. 1 d., 88 str.), t. y. nurodyti skundžiamus administracinius aktus arba veiksmus (neveikimą), susieti juos su pažeistomis pareiškėjų individualiomis subjektinėmis teisėmis, nurodyti skundžiamų raštų gavimo datas, pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, bei ištaisyti kitus trūkumus.

Pareiškėjų pateiktame skunde ir patikslintame skunde yra nurodyti ginčijami administraciniai aktai, tačiau nėra detalizuota, kokias konkrečias pareiškėjų teises ar teisėtus interesus jie pažeidžia, taip pat nėra pateikta duomenų, kada pareiškėjai gavo ginčijamus aktus, nenurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas, nepateikti atstovavimą patvirtinantys dokumentai todėl negalima įvertinti jų apskundimo termino, taip pat nėra suformuluotas skundo reikalavimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuma šių skundo trūkumų yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjų skundą, todėl yra pagrindas pareiškėjų pateiktą skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai dar kartą išaiškintina, jog 2020 m. rugsėjo 21 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl atsakovų veiksmų, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentą, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas, pažymi, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo (teismo) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėjus. Pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai dėl teismo šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė