AS-492-470-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-470/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01230-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. L. ir Z. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. L. ir Z. Č. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjai V. L. ir Z. Č. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 25 d. raštą Nr. 49SJN-(14.49.105)-139; panaikinti Tarnybos 2012 m. balandžio 6 d. atsakymą Nr. 1SS-(9.5)-629 ir įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių įtraukti Z. Č. ir V. L., į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūrą, sąrašus.

2012 m. gegužės 17 d. teisme gautame patikslintame skunde pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu buvusio rėžinio Viežby Polskie kaimo pretendentams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjų patikslintą skundą, tačiau netenkino jų prašymo pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nepateikė pagrįstų motyvų bei įrodymų, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas gali ar rengiasi priimti sprendimus, susijusius su žemės grąžinimu buvusio rėžinio Viežby Polskie kaimo pretendentams, todėl nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo, jei būtų patenkintas pareiškėjų prašymas, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

III. Pareiškėjai V. L. ir Z. Č. padavė atskirąjį skundą ir prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atskirajame skunde nurodo, kad siekia, jog būtų įtraukti į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus. Nurodė, kad į žemę buvusiame Viežby Polskie rėžiniame kaime nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti daugiau nei 100 asmenų, todėl mano, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir neuždraudus atsakovui Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą Viežby Polskie rėžiniame kaime, kol nėra išspręstas pareiškėjų reikalavimas dėl jų įtraukimo į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus, gali kilti pasekmės, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, gali būti ypač sudėtingas.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje Nr. I-2536-365/2011 nutarė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždraudė Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu Viežby Polskie rėžinio kaimo pretendentams, iki sprendimo įsiteisėjimo nurodytoje byloje. Pažymėjo, kad nurodyta reikalavimo užtikrinimo priemonė dar nėra panaikinta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. atskirasis skundas tenkintinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pareiškėjai paduodami skundą teismui siekia, kad būtų įtraukti į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašą. Nustatyta, kad pareiškėja Z. Č. prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje pateikė 2001 m. gruodžio 17 d., o pareiškėjas V. L. – 2001 m. gruodžio 28 d. (b. l. 98–99). 2009 m. kovo 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. S22-179 (b. l.

96) pareiškėjai buvo informuoti, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo pakartotinai įvertinti nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 3090/3372 esantys nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai ir nustatyta, kad nėra pateikti archyviniai dokumentai, įrodantys, kokio ploto žemės sklypą nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė V. L. ir išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyto termino atnaujinimo. 2010 m. balandžio 6 d.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. L. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,5 ha žemės sklypą buvusiame Viežby Polskie kaime, dabartinėje Pramonės gatvėje, Vilniuje bei atnaujino V. L. praleistą terminą buvusio savininko V. L. nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti (b. l. 111–112). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Taip pat nustatyta, kad į žemę buvusiame Viežby Polskie rėžiniame kaime nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti daugiau nei 100 asmenų (b. l. 59–63).

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nepritaikius pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir neuždraudus atsakovui tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą Viežby Polskie rėžiniame kaime, kol nėra išspręstas pareiškėjų reikalavimas dėl įtraukimo į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus, gali kilti pasekmės, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, gali būti ypač sudėtingas.

Visų pirma, pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, lemia nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, specifika. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 1061 punktu – jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Todėl ypač svarbu šiuo atveju prieš priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio rėžinio kaimo teritorijos žemę nustatyti visus pretendentus. Pareiškėjai siekia, kad jiems, kartu su kitais pretendentais, natūra būtų atkurtos nuosavybės teisės buvusiame Viežby Polskie rėžiniame kaime. Įvertinus tai, kad jei atsakovas tuo metu, kai neišspręstas pareiškėjų skundo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, priimtų sprendimus, kurias atkurtų nuosavybės teises visiems pretendentams, o teismas priimtų sprendimą tenkinti pareiškėjų reikalavimą, atsižvelgiant į nuosavybės teisių į žemę, esančią buvusiame rėžiniame kaime, atkūrimo specifiką, susidarytų situacija, kad siekiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą, turėtų būti inicijuota daugybė naujų teisminių ginčų. Tai, savo ruožtu, galėtų ženkliai padidinti šalių išlaidas, užtęsti galutinio sprendimo dėl nagrinėjamos bylos esmės priėmimą. Todėl yra tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas šis ginčas. Vertintina, kad laikinas nuosavybės teisių atkūrimo proceso sustabdymas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis, neturėtų reikšmingai pažeisti viešojo ar kitų pretendentų interesų.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina pritaikant pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad aptariama reikalavimo užtikrinimo priemonė pritaikyta kitoje administracinėje byloje, neturi įtakos prašymo išsprendimui nagrinėjamoje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų V. L. ir Z. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir pareiškėjų prašymą tenkinti – laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu Viežby Polskie rėžinio kaimo pretendentams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė