7ec753c0-e8ed-4c33-a570-55f5fd25634e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                              Administracinė byla Nr. I-1993-764/2017                                                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00014-2017-8                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,dalyvaujant pareiškėjui V.

J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas V. J. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 000 Eur neturtinę žalÄ .Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-03-01 jo laisvė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes visÄ laikotarpį jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, t. y. kamerose, kurių plotas 8 kv. m buvo laikoma 3–4 asmenys.

Kamerų sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, be to, apaugusios grybeliu. Kamerose buvo drėgna, įsiveisę tarakonai. Kamerose nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, todėl sutriko regėjimas. IÅ¡ sanitarinio mazgo sklisdavo blogas kvapas. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta saugi ir sveikatai nepavojinga aplinka, jis buvo kalinamas žmogaus orumÄ pažeidžiančiomis sÄ lygomis, todėl patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, sumažėjo savivertė, pablogėjo sveikata, tapo irzlus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjo patirti iÅ¡gyvenimai atitinka neturtinės žalos sÄ vokÄ , kuriÄ pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. nuostatas privalo atlyginti Lietuvos valstybė.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7–14) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 6,12 Eur iÅ¡laidas, kurias patyrė teikdamas teismui su ginču susijusiÄ medžiagÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad visÄ jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jam nebuvo užtikrintas minimalaus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui.

Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų.

Skirstant nuteistuosius ar suimtuosius į kameras griežtai laikomasi jų izoliavimo reikalavimų. Suimtiesiems yra sudaromos galimybės pasivaikščioti gryname ore, sportuoti, žaisti stalo tenisÄ , krepÅ¡inį ir t. t. LukiÅ¡kių TI-K taikomi tik tie Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Ventiliacijos sistema turi bÅ«ti įjungta tik ten, kur ji yra įrengta. Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus.

Kameros remontuojamos pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ . Kamerose, kuriose yra iki 4 lovos įrengti stalai su dviem kėdėmis, o kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos – atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai, bet, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobÅ«džio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali bÅ«ti pripažįstami objektyviais. Teismas konstatuoja: Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo V. J. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai                            (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-03-01 buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas. ReikalavimÄ priteisti jam 4 000 Eur neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi nuostatos, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant galimÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (2016-10-20 sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).Kita vertus, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010-05-11 įsakymu             Nr. V-124 yra nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Vadinasi, nacionalinė teisė kalinamiesiems nustato iÅ¡ esmės palankesnius standartus, t. y. didesnį minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ .LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateikti duomenys patvirtina, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas užima 0,56 kv. m kameros ploto. Atskaičiavus sanitarinio mazgo plotÄ iÅ¡ bendro kameros ploto, Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytas minimalus 3 kv. m kameros ploto normatyvas kalinamiesiems nebÅ«tų paneigtas. Atsižvelgdamas į tai, vertindamas, ar pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, teismas taiko nacionalinėje teisėje nustatytÄ reguliavimÄ , kad vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas (įskaitant sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ) yra                   3,6 kv. m.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas V. J. per skunde nurodytÄ laikotarpį (nuo 2015-05-01 iki 2016-03-01) LukiÅ¡kių TI-K viso praleido 62 dienas. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Atsižvelgiant į keliamo ginčo pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, ar ne.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamÄ laikotarpį (62 dienas) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas                  14 dienų, t. y. 2015-05-20, 2015-05-22, 2015-09-02, 2015-09-11, 2016-01-08, nuo 2016-01-10 iki 2016-01-11, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-19, nuo 2016-01-30 iki 2016-01-31. Teismas taip pat pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys iÅ¡ esmės sudaro pagrindÄ paneigti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus, kad jis buvo laikomas su 3–4 asmenimis, kadangi didžiÄ jÄ LukiÅ¡kių TI-K praleisto laiko dalį pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas.

ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia ir tuo, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, nes jų sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, padengtos pelėsio, kamerose buvo drėgna, tvyrojo blogas kvapas, nebuvo pakankamo apÅ¡vietimo, buvo įsiveisę tarakonai.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylÄ galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013-12-22 nutartis a. b.

Nr. A756-2072/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2013-02-08 nutartį a. b. Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b.

Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013).Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), o nuo 2015-11-01 sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 76:2010 24 p. ir Higienos normos HN 134:2015 17 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Higienos normos HN 76:2010 22 p. ir Higienos normos HN 134:2015 14 p. nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 p. ir Higienos normos HN 134:2015 20 p., laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Higienos normos HN 76:2010 28 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. To paties akto 56 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

AnalogiÅ¡kas reikalavimas įtvirtintas ir Higienos normos HN 134:2015 39 p.Susipažinęs su į bylÄ pateiktais ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015-05-19 iki 2016-02-11) Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktais, kiek jie susiję su patikrinimais, atliktais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, (b. l. 20–21, 26, 27, 30–37, 52, 71–72, 77, 85, 97) teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl anksčiau nurodytų higienos normų pažeidimų yra nepagrįsti.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras nenustatė, kad drėgmės lygis ir apÅ¡vietimas kamerose neatitiktų nustatytų reikalavimų, bÅ«tų pažeistos ir apaugusios pelėsiu kamerų sienos ar lubos, kamerose langai nebÅ«tų pritaikyti vėdinimui, kamerose bÅ«tų įsiveisę tarakonai ar kiti buitiniai kenkėjai. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam                          (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).Pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis jis patyrė tam tikrus fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ ir pan.

Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi jo sveikatos bÅ«klė ar bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatė, jų pareiÅ¡kėjas neįrodė. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ .Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b.

Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009;                       Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo            2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui, bÅ«tų pasirÅ«pinta kalinio sveikata.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 14 dienų pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas, įvertinęs, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis. Atsižvelgęs į pažeidimo pobÅ«dį ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 140 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 140 Eur sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 6,12 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias patyrė teikdamas teismui su pareiÅ¡kėjo ginču susijusios medžiagos kopijas (102 A4 formato lapai). Teismas pažymi, kad Å¡is LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes yra nepagrįstas. Atsiliepimas į pareiÅ¡kėjo skundÄ bei su ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis, t. y. per LITEKO EPP. Vadinasi, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui jokių kopijų, už kurias galėtų reikalauti atlyginti patirtas iÅ¡laidas.Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl atsakovės atstovo nurodyta dokumentų kopijų rengimo ir apmokėjimo už juos tvarka sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 ir 5 p.,                132 ir 133 str. teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V.

J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 140 (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imties) eurų neturtinę žalÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, praÅ¡ymo atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė