2018-01-24 Nr. AB-1777-3-61-3-04373-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-223-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04373-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. V. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad atlieka bausmę VPN, kur 2014 m. spalio 20 d. apie 9.50 val. iš jo į vienkartinį indelį buvo paimta apie 10 ml šlapimo greitajam narkotiniam apsvaigimui nustatyti. Testas parodė, kad jis galbūt vartojo amfetaminų grupės narkotikus. Nesutikus su tyrimo rezultatais, šlapimas buvo išsiųstas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją (toliau – ir Toksikologijos laboratorija). Pareiškėjas pažymėjo, kad Toksikologijos laboratorija gavo 30 ml šlapimo, todėl mano, kad tyrimui buvo pateiktas ne jo šlapimas arba į jo šlapimą buvo kažko pripilta. Nurodė, kad laboratorijoje gautas indelis su šlapimu buvo užklijuotas pleistru, kai turėjo būti pateikti du indeliai, užklijuoti specialiomis banderolėmis su išsiuntimo kodais. Pareiškėjo nuomone, tuo VPN pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 18.1 punktą, kuris nustato, kad testavimui siunčiama 50 ml tiriamosios medžiagos.

3. Pareiškėjo nuomone, jo šlapimo tyrimas buvo suklastotas, siekiant skirti jam griežtesnę nuobaudą – 2 mėnesių laikymą kameros tipo patalpoje. Teigė, kad dėl nepagrįstai VPN paskirtos nuobaudos jis patyrė kančias ir nepatogumus, tai jį žlugdė, kadangi nebuvo užtikrintos sąlygos pareiškėjo sveikatai ir gerovei, jis negalėjo pirkti kai kurių maisto produktų, eiti į pasimatymus su artimaisiais, buvo pažemintas jų akyse, suprastėjo socialiniai ryšiai ir tik vienai valandai per parą buvo išvedamas į lauką.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VPN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, jog 2014 m. spalio 20 d. įtarus, kad drausmės grupės nuteistasis G. V. gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jis buvo nuvestas į VPN Sveikatos priežiūros tarnybą patikrinti dėl galimai vartotų narkotinių medžiagų. Pareiškėjas pridavė 10 ml šlapimo ir, nors buvo prašoma priduoti daugiau tyrimo medžiagos, pareiškėjas nurodė, jog daugiau priduoti neturi galimybės. Greitajam testui atlikti pakako ir tokio tyrimo medžiagos kiekio. Atlikus greitąjį testą, buvo gautas teigiamas rezultatas – nustatytas amfetamino, metamfetamino vartojimas, surašytas VPN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo 2014 m. spalio 20 d. aktas Nr. 392. Pareiškėjui priklausanti tyrimo medžiaga (šlapimas) buvo ištirta ir Toksikologijos laboratorijoje. Remiantis 2014 m. lapkričio 18 d. gauta specialisto išvada Nr. T-N 2757/14(01), pareiškėjo šlapime rasta metamfetamino ir morfino pėdsakų.

6. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus ir VPN direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 28-1336(1) pareiškėjui paskirta nuobauda – nuteistojo perkėlimas dviem mėnesiams į kamerų tipo patalpas.

7. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog VPN pažeidė Apraše įtvirtintus tyrimui reikalingo mėginio paėmimo reikalavimus. Nurodo, kad Apraše reikalaujamo kiekio – 50 ml tiriamosios medžiagos pareiškėjas negalėjo pateikti dėl fiziologinių priežasčių, todėl buvo nuspręsta tyrimui siųsti gautą medžiagos kiekį – 10 ml. Toksikologijos laboratorijai pateiktos tyrimui medžiagos pakako, jokių pastabų dėl to VPN nebuvo pateikta.

8. VPN negalėjo paaiškinti, kodėl Toksikologijos laboratorijos 2015 m. kovo 3 d. rašte Nr. 7.5-5D-151 yra nurodytas kitoks, nei buvo išsiųstas, tiriamosios medžiagos kiekis – 30 ml.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, neargumentavo, kaip skunde nurodytos aplinkybės paveikė jo fizinę ir psichinę sveikatą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad pagal Aprašo 14 punktą, pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą. Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui (Aprašo 15 p.). Tiriamosios medžiagos toksikologijos laboratorijoje tyrimams atlikti paimama šlapimo (Aprašo 16 p.). Aprašo 18 punkte yra įtvirtinta tiriamosios medžiagos paėmimo psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) kiekiui nustatyti tvarka, kurioje nurodyta, kad turi būti paimami du tiriamosios medžiagos mėginiai – ne mažiau kaip po 50 ml, jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų suimtasis (nuteistasis) vartojo – ne mažiau kaip po 100 ml. Tiriamoji medžiaga imama į du indelius be priedų (Aprašo 18.1 p.); vienas tiriamosios medžiagos mėginys naudojamas tyrimui atlikti greita tyrimo priemone (testu), kitas – esant šio aprašo 15 punkte numatytam atvejui, siunčiamas ištyrimui į toksikologijos laboratoriją (Aprašo 18.2 p.).

12. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 20 d. VPN pridavė 10 ml kiekio šlapimo mėginį. Šią aplinkybę nurodė pareiškėjas teismui pateiktame skunde ir atsakovas atsiliepime į skundą. Be to, iš VPN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo prižiūrėtojo 2014 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 14-4824 pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjas tyrimams atlikti 2014 m. spalio 20 d. pridavė tik 10 ml šlapimo. Teismas vertino, jog VPN sprendimas atlikti tyrimo, nors ir mažesnio kiekio, nei nustatyta Apraše, pareiškėjo šlapimo tyrimą buvo objektyvus ir teisingas.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tas pats tiriamosios medžiagos kiekis buvo pateiktas ir Toksikologijos laboratorijai, taip pat byloje nesant duomenų, kad Toksikologijos laboratorija būtų atsisakiusi priimti VPN pateiktą pareiškėjo šlapimo mėginį tuo pagrindu, kad jo nepakanka tyrimams atlikti, taip pat į tai, jog Toksikologijos laboratorija 2014 m. spalio 21 d. gavo pareiškėjo šlapimo mėginį, atliko jo tyrimą ir pateikė specialisto išvadą su tyrimo rezultatais, atmetė pareiškėjo argumentą dėl nepakankamo kiekio tiriamosios medžiagos pateikimo. Kita vertus, teismas sprendė, jog Toksikologijos laboratorijos 2015 m. kovo 3 d. rašto 7.5-SD-151 duomenys, kad iš VPN 2014 m. spalio 21 d. 12.50 val. buvo gautas 125 ml talpos plastikinis graduotas indelis su užrašyta pareiškėjo pavarde ir 30 ml šlapimo mėginiu, t. y. šiame rašte nurodyti duomenys neatitinka Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo prižiūrėtojo 2014 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 14-4824 nurodytų duomenų apie tyrimui pateiktą pareiškėjo šlapimo mėginio kiekį (10 ml), yra prieštaringi.

14. Atsižvelgdamas į tai, jog atsiliepime į skundą atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl Toksikologijos laboratorijos 2015 m. kovo 3 d. rašte nurodytas kitoks tiriamosios medžiagos kiekis (30 ml, o ne 10 ml), bei atkreipdamas dėmesį į tai, jog analogiškas aplinkybes apie iš VPN gautą pareiškėjo šlapimo mėginio kiekį, kaip ir Toksikologijos laboratorijos 2015 m. kovo 3 d. rašte pareiškėjui, Toksikologijos laboratorija nurodė ir teismui adresuotame 2015 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 43, vertino, kad rašymo apsirikimo tikimybė yra mažai tikėtina. Pažymėjęs, kad Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2757/14(01) 14 punkte esančioje pastaboje nurodyta, kad tyrimo objektas bus sunaikintas 2015 m. lapkričio 12 d., teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovas, net ir gavęs 2015 m. rugsėjo 1 d. teismui pateiktą pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, siekdamas paneigti pareiškėjo argumentus, kad Toksikologijos laboratorijai buvo pateiktas ne jo šlapimas, turėjo objektyvią galimybę tai padaryti, t. y. VPN galėjo kreiptis į Toksikologijos laboratoriją dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. bei 2015 m. kovo 3 d. raštuose nurodytų duomenų, susijusių su pateiktu tyrimo medžiagos kiekiu, patikslinimo, tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir iš esmės nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad Toksikologijos laboratorijai buvo pateiktas tas pats VPN 2014 m. spalio 20 d. iš pareiškėjo paimtas 10 ml kiekio šlapimo mėginys.

15. Teismas darė išvadą, kad VPN nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Toksikologijos laboratorijoje 2014 m. spalio 21 d. buvo atliktas ne pareiškėjo šlapimo tyrimas ir neįrodė, kad VPN direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 28-1336(1) nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai.

16. Įvertinęs pareiškėjui paskirtos nuobaudos atlikimo metu galiojusios redakcijos BVK 75, 86 ir 145 straipsnių nuostatas, teismas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. paskyrus pareiškėjui nuobaudą, jam buvo apribotas pasivaikščiojimų lauke laikas bei judėjimas įstaigos viduje dienos metu, t. y. pareiškėjo teisės buvo apribotos didesne apimtimi ir tai sukėlė didesnius nepatogumus bei išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei nuobauda nebūtų paskirta. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

17. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į pareiškėjui paskirtos nuobaudos laikotarpį (2 mėnesiai), į tai, kad dėl nuobaudos paskyrimo jis patyrė didesnius judėjimo suvaržymus ir neigiamus išgyvenimus, be to, nuobaudos paskyrimo faktas neigiamai atsispindėjo pareiškėjo charakteristikoje, o tuo pačiu ir sukėlė jam neigiamas pasekmes. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė, kad dėl nuobaudos paskyrimo suprastėjo jo socialiniai ryšiai ar jis neteko galimybės pasimatyti su artimaisiais. Pažymėjo, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems BVK nėra nustatyta teisė į pasimatymus, todėl nuobaudos paskyrimas šios pareiškėjo teisės neįtakojo. Pareiškėjas plačiau nusiskundimo dėl socialinių ryšių suprastėjimo neargumentavo, todėl šiuos pareiškėjo argumentus laikė deklaratyviais ir neįrodytais. Teismas nustatė, kad remiantis BVK 75 ir 86 straipsniais pareiškėjas turėjo teisę į susirašinėjimą tiek iki nuobaudos paskyrimo, tiek ir vėliau, todėl savo socialinius ryšius galėjo palaikyti šiuo būdu.

18. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl, įvertinęs byloje nustatymo pažeidimo mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 100 Eur suma.

III. 19. Pareiškėjas G. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti ir priteisti didesnę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pabrėžia, kad Toksikologijos laboratorija, ištyrusi ne jo šlapimo mėginį arba jo šlapimą, praskiestą kitu skysčiu, pateikė teigiamą specialisto išvadą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, kas sudarė VPN direktoriui pagrindą skirti griežtą nuobaudą – perkelti pareiškėją į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams. Šios nuobaudos vykdymo laikotarpiu buvo apribota pareiškėjo teisė pirkti maisto produktus, turėti televizorių, pasivaikščioti gryname ore.

21. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujamos VPN, atsiliepime prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui.

IV. 22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VPN, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skunda atmesti.

23. VPN nesutinka su teismo išdėstytais teisiniais argumentais. Teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą, motyvuodamas šį sprendimą vien tuo, jog bylos dokumentuose yra prieštaravimų dėl tiriamosios medžiagos, išsiųstos į Toksikologijos laboratoriją, kiekio. VPN nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į kitas teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes.

24. Teismas neįvertino fakto, kad Toksikologijos laboratorijoje buvo gautas tinkamai įformintas indelis su pareiškėjo šlapimu. Toksikologijos laboratorijos ekspertai neužfiksavo gautos pakuotės pažeidimo požymių, nebuvo nustatyta jokių apsauginių plombavimo elementų mechaninių pažeidimų, todėl nėra pagrindo manyti, kad galėjo būti sukeisti mėginiai.

25. 2014 m. spalio 20 d. įtarus, kad pareiškėjas gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, buvo atliktas greitasis tyrimas ir surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 392. Šiame akte nėra nurodytas iš pareiškėjo paimtos tiriamosios medžiagos (šlapimo) kiekis. Atlikus greitąją tyrimo priemonę, buvo gautas teigiamas rezultatas, tačiau pareiškėjui nesutikus su šiuo rezultatu, tiriamoji medžiaga buvo nusiųsta į Toksikologijos laboratoriją. Tokiu būdu VPN tyrimas dėl pareiškėjo galimo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų sustojo iki bus gautas rezultatas iš Toksikologijos laboratorijos. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatkreipė dėmesio, jog VPN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis prižiūrėtojas tarnybiniu pranešimu Nr. 14-4824 informavo VPN direktorių dėl pareiškėjo patikrinimo tik 2014 m. lapkričio 21 d., t. y. praėjus daugiau negu mėnesiui nuo patikrinimo atlikimo. Natūralu, jog pareigūnas, praėjus pakankamai dideliam laiko tarpui, galėjo pamiršti, koks kiekis buvo priduotas ir tarnybiniame pranešime galėjo įrašyti ne visai tikslų tiriamosios medžiagos kiekį.

26. VPN atlikto greitojo tyrimo ir Toksikologijos laboratorijos tyrimo rezultatai buvo teigiami. Taigi šiuo atveju tyrimų rezultatai nekelia abejonių ir įrodo, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, todėl pagrįstai jam buvo paskirta drausminė nuobauda.

27. VPN naudojama greitojo tyrimo priemonė Multidip-DOA Screen pasižymi labai aukštu rezultatų patikimumu. Priemonės specifikacijoje nurodoma, kad narkotinės medžiagos amfetamino nustatymo slenkstinė vertė 1000 ng/ml, kas beveik eliminuoja klaidos galimybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 28. Byloje vyksta ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas G. V. kildina iš to, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu jam buvo paskirta nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas dviejų mėnesių laikui) už 2014 m. spalio 20 d. tariamai padarytą bausmės atlikimo režimo pažeidimą – narkotinių medžiagų vartojimą (BVK 110 str. 2 d. 3 p.), atlyginimo.

29. Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstas nubaudimas lėmė jo teisinės padėties pasikeitimą ir susiaurino jam suteiktų teisių apimtį, t. y. jis laikinai neteko teisės įsigyti maisto produktų, pasimatyti su artimaisiais, naudotis televizoriumi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas (BVK 145 str. 1 d.).

30. Vadovaujantis BVK 10 straipsnio 1 dalimi bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji turi vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, privalo paklusti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymams ir įsakymams (pvz., 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1168-662/2017).

31. BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte konkrečiai įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems skiriamos nuobaudos.

32. Pabrėžtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

33. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs drausminės atsakomybės taikymą formaliųjų reikalavimų laikymosi aspektu, skundžiamame sprendime pripažino, kad 2014 m. lapkričio 20 d. nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pažeidžiant įrodymų rinkimo ir tyrimo procedūrą. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra paneigtos pareiškėjo iškeltos abejonės dėl tiriamosios medžiagos mėginio paėmimo ir perdavimo toksikologijos laboratorijai aplinkybių, t. y. liko nepašalinti prieštaravimai ginčo mėginio atsekamumą užtikrinančiuose dokumentuose.

34. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

35. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių papildomų duomenų ar įtikinamų paaiškinimų dėl iš pareiškėjo paimto ir laboratorijoje ištirto šlapimo faktinio kiekio skirtumų, vadovaudamasi minėta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle ir pritardama Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvams teisėjų kolegija konstatuoja atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme.

36. Tai lemia, kad nesant nustatytai pareiškėjo kaltei BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimo padarymu, neteisėto ir nepagrįsto VPN direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimo pagrindu pareiškėjui du mėnesius buvo taikomos mažiau palankios bausmės atlikimo sąlygos drausmės grupėje nei jos būtų buvusios, jeigu pareiškėjas bausmę ir toliau būtų atlikęs paprastojoje grupėje. Kita vertus, pareiškėjo skundo ir apeliacinio teiginiai dėl šiuo laikotarpiu patirtų nepatogumų yra bendro pobūdžio, abstraktūs. Pareiškėjas neįvardijo konkrečių atvejų, kada nustatyta tvarka kreipėsi į pataisos namų pareigūnus, prašydamas suteikti pasimatymą, leisti naudotis televizoriumi ir pan., t. y. realiai buvo išreiškęs valią pasinaudoti tam tikra turima ar tariama teise.

37. Dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir priteistinos lėšų sumos dydžio visų pirma pažymėtina, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių duomenų, esančių konkrečioje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

38. Nors, kaip matyti iš tikrinamos bylos medžiagos, pareiškėjas G. V. siekia gauti 5 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėto nubaudimo, atlyginti, tačiau apeliacinės instancijos teismui nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog būtent ši suma atitiktų jo patirtą skriaudą.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeidimo trukmę ir nedidelį intensyvumą, atsižvelgusi į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo įvardytus nepatogumus, kurie sukėlė jam dvasines kančias, į kitus teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais sprendžia, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo padidinti pareiškėjui priteistą piniginę kompensaciją. Šiuo atveju ypač reikšminga tai, kad VPN direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimo skirti ginčo nuobaudą pareiškėjas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė, t. y. nepasinaudojo atskiru teisiniu mechanizmu tam, kad kaip įmanoma griečiau būtų patikrintas nutarimo teisėtumas ir nutraukti jo teises pažeidžiantys bausmę vykdančios institucijos veiksmai. Skundą teismui, kuriame pareikštas bendro pobūdžio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas padavė tik 2015 m. rugsėjo 1 d.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis. Apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius