2013-06-12 Nr. AB-2375-3-62-3-01024-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS520-428/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01024-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas U. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Urbanistikos ir architektūros skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 70-2-1070 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių pagal U. K. prašymą leisti pradėti rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Sprendimas akivaizdžiai pažeidžia ne tik pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, bet taip pat ir imperatyvias teisės normas, todėl turėtų būti panaikintas. Paaiškino, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Minėto sklypo viena kraštinė (apie 23 m) ribojasi su valstybinės žemės sklypu (kalno šlaitu), įsiterpusiu tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško.

U. K. 2011 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą ir kitus būtinus dokumentus dėl valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp valstybinės reikšmės miško ir jam nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), prijungimo. Skyrius 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 40-2-2410 pareikalavo trūkstamų dokumentų – banko sutikimo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes yra įregistruota hipoteka, pažymėdamas, kad sutikimas reikalingas siekiant tęsti pradėtas procedūras prijungiant laisvą valstybinės žemės sklypą prie esamos valdos.

Pareiškėjas iš minėto rašto suprato, jog procedūra bus tęsiama, kai bus pateiktas banko sutikimas, tačiau atsakovas 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 70-2-480 informavo pareiškėją, kad pakartotinai išnagrinėjus situaciją, atsisakytina rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, nes pasikeitė valstybinės reikšmės miškų ribos. Skyrius savo sprendime pažymėjo, kad valstybinės reikšmės miško riba sutampa su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietine riba, t. y. nebeliko įsiterpusios laisvos valstybinės žemės, dėl ko nėra teisinio pagrindo rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.

Pareiškėjas pakartotinai pateikė prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, dėl valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp valstybinės reikšmės miško ir U. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo, prijungimo. Prie minėto pakartotinio prašymo pateikė naują rašytinį įrodymą – Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. liepos 19 d. raštą Nr. R2-1976, kuriame nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 bei, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d.

Kauno miesto savivaldybėje buvo apsvarstytas Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas, kuriame valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo sutapo su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 patvirtinta riba. Teigė, kad minėtas raštas patvirtino, jog Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nepakito, kaip tą teigia atsakovas.

Nurodė, jog atsakovas 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 70-2-1070 pakartotinai atsisakė leisti pradėti rengti valstybinės žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, nes tai prieštarautų teisės aktams. Pažymėjo, jog atsakovo sprendimai yra dviprasmiški, nemotyvuoti, nėra vieningo teisinio pagrindo, būtent kuriam esant yra atsisakoma leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, siekiant prijungti valstybinės žemės sklypą. Teigė, jog ginčijamas sprendimas grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punktą.

Sprendime nenurodyta, kokiems teisės aktams prieštarautų ir kokie teisės aktai draudžia pareiškėjui pasinaudoti suteikta teise išsipirkti ar išsinuomoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime rėmėsi Aprašo 8 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2002 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-64/2002). Teigė, jog norimas prijungti valstybinės žemės sklypo plotas negali būti laikomas laisva valstybine žeme, nes tame plote yra įregistruotų statinių. Pažymėjo, kad šalia pareiškėjo valdomo žemės sklypo esančiame valstybinės žemės plote yra ir savavališkai pastatytų statinių, t. y. plytų takai su laipteliais, lentų aikštelė, akmenų mūro lauko baseinas, akmenų laipteliai, medžio aikštelė, medžio laiptai su taku, plytų mūro tvora, betono tvora, medinės tvoros, akmenų mūro atraminė siena.

Nurodė, kad pats pareiškėjas, kreipdamasis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, elgėsi nesąžiningai, t. y. pateikė ne visą informaciją ir dokumentus, turinčius reikšmės nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti. Teigė, jog U. K. prie prašymo leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pridėjo 2009 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą – pažymėjimą Nr. 749195, o patikrinus VĮ Registrų centro duomenis matyti, jog yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu (nurodytu 2.2 ir 2.4 punktuose).

Darė prielaidą, jog nurodyta civilinė byla yra susijusi ir su galimo valstybinės žemės sklypo prijungimo klausimu, todėl skundžiamame rašte buvo paprašyta pareiškėją pateikti teismo sprendimą nurodytoje byloje, kad būtų galima objektyviai įvertinti valstybinės žemės prijungimo galimumo klausimą ir priimti galutinį sprendimą, tačiau pareiškėjas prašomų dokumentų Kauno miesto savivaldybės administracijai nepateikė iki šiol. Pažymėjo, kad pareiškėjas, nepateikdamas prašomų dokumentų, kliudė atsakovui įvertinti visą aktualią informaciją, priimti tinkamą ir objektyvų sprendimą.

Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad skundžiamas Skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. 70-2-1070 nėra galutinis sprendimas, kadangi juo yra prašoma pateikti papildomus dokumentus dėl vykstančių teisminių procesų, tai patvirtina, kad procedūra nėra baigta dėl atitinkamų dokumentų trūkumo. Teigė, kad Sprendimas vertintinas tik kaip tarpinis dokumentas, kuriame nurodyta, jog pagal pateiktus dokumentus vertinant esamą situaciją valstybinės žemės prijungimo procedūrų pradėjimas prieštarautų galiojančių teisės aktų reikalavimams, nes šiuo metu norimas prijungti valstybinės žemės plotas nelaikytinas laisvu, neužstatytu, be to, kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašų, dėl šioje žemėje neteisėtai sukurtų statinių vyksta teisminiai ginčai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. 2011 m. rugpjūčio 12 d. Kauno miesto savivaldybėje buvo apsvarstytas Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas, kuriame valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo sutapo su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 patvirtinta riba. Po viešojo svarstymo nurodytoje teritorijoje projekto pakeitimai nebuvo daromi. 2012 m. liepos 18 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 869 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinta nauja Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nepakito.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas vadovavosi Nutarimo 2.15 punktu, Aprašo 8, 12, 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 33, 34 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nurodė, jog iš byloje nustatytų aplinkybių, Sprendimo turinio bei teisinio šių teisinių santykių reglamentavimo akivaizdu, jog pareiškėjo ginčijamas Sprendimas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), prijungimo tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas dėl Nutarimo 2.15 punkto įgyvendinimo, kurio pagrindu pareiškėjas galimai turėjo teisę teikti prašymą pradėti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo administracinę procedūrą Aprašo nustatyta tvarka, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros metu, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, priimamų dokumentų. Pažymėjo, jog prašymui nagrinėti buvo prašoma pateikti Kauno apygardos teismo nutartį, kurios pareiškėjas taip ir nėra pateikęs atsakovui, tarpinį dokumentą pasirašė Skyriaus vedėjas, o ne administracijos direktorius, kaip tai numato Aprašo 14 punktas, be to, ginčijamas Sprendimas nurodomas kaip atsakymas į pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštą, nors tiek atsiliepime į skundą, tiek teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, jog administracinė procedūra dėl pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. prašymo iki galo nėra baigta. Konstatavo, jog Sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme).

Teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Skyrių pagal U. K. prašymą leisti pradėti rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo ir tik konstatavus padarytą pareiškėjo subjektinės teisės ar teisėtų interesų pažeidimą atsakovas gali būti įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą).

III. Pareiškėjas U. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pagal U. K. prašymą leisti pradėti rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.

Atskirajame skunde be aplinkybių, išdėstytų skunde, taip pat nurodo:

1) Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas netinkamai aiškino ir taikė Sprendimą, teisės normas, reglamentuojančias individualaus teisės akto sąvoką, juo sukeliamas teisines pasekmes bei ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

2) Iš Sprendimo turinio – nėra galimybės prisijungti laisvos (neužstatytos) žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini) nes tai prieštarautų teisės aktams; žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini), nėra laisvas (neužstatytas) valstybinės žemės sklypas; valstybinės žemės sklype yra statiniai – pareiškėjas dar kartą įsitikino ir suprato, kad prašymas dėl sklypo plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo atmestas ir toliau procedūros nebus vykdomos šiuo klausimu. Mano, kad tai yra galutinis atsakovo priimtas individualus administracinis aktas – sprendimas, sukeliantis neigiamas teisines pasekmes – pareiškėjui atsisakyta leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, o vėliau turėti galimybę įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prisijungti ar išsipirkti. Pažymi, jog po šio Sprendimo pateikimo jokie procedūriniai veiksmai, susiję su pareiškėjo prašymu, nebuvo atliekami. Pareiškėjas daro išvadą, kad Sprendimas yra galutinis, sukeliantis reikšmingas teisines pasekmes, o būtent juo atmetamas pareiškėjo prašymas dėl leidimo leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, nutraukiamos visos su tuo susijusios procedūros, iš pareiškėjo atimama teisės aktų – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto, Aprašo 8 punkto, Nutarimo 2.15 punkto, pagrindais numatyta galimybė parengti įsiterpusio žemės sklypo planą, jį prisijungti, t. y. padidinti nuosavybės dydį ir įteisinti savavališkus, nesudėtingus I grupės statinius, tokiu būdu išsaugoti pareiškėjo lėšomis pastatytus statinius.

3) Atsakovo pirmasis 2012 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 70-2-480 ir antrasis 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. 70-2-1070 yra pasirašyti to paties tarnautojo, registracijos pirminis kodas yra identiškas. Teigia, jog tai, kad Kauno apygardos administraciniam teismui skundžiamas sprendimas neatitinka individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų, negali suponuoti išvados, jog tai nėra individualus administracinis aktas ir todėl nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Nurodo, jog atsakovo 2012 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 70-2-480 pasirašytas ne Administracijos direktoriaus, kaip tą pažymi Kauno apygardos administracinis teismas ir reikalauja Aprašo 14 punktas, o to paties tarnautojo, kaip ir 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. 70-2-1070. Teigia, jog šios aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas laikytinas galutiniu individualiu administraciniu aktu, kuris neabejotinai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

4) Pareiškėjas pateikęs prašymą, trūkstamus dokumentus, pakartotiną prašymą su naujais rašytiniais įrodymais pagrįstai tikėjosi, kad 2012 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 70-2-480 bus panaikintas ir toliau tęsiama procedūra dėl leidimo pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime be aplinkybių, nurodytų atsiliepime į skundą, taip pat nurodo, jog vien tik iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad jis nėra galutinis, kuriuo priimamas vienoks ar kitoks sprendimas dėl pareiškėjo, kadangi juo prašoma pateikti papildomus dokumentus (Kauno apygardos teismo nutarties kopiją). Paaiškina, jog po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pareiškėjas 2013 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, pateikdamas dar 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 70-2-1070 prašytus pateikti dokumentus, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir Kauno apygardos teismo nutartį, bei prašydamas informuoti apie tolimesnius jo prašymo nagrinėjimo veiksmus. Mano, jog tai reiškia, kad pats pareiškėjas skundžiamą raštą vertina kaip tarpinį. Nurodo, jog vadovaudamasi Aprašo 17.2 punktu Kauno miesto savivaldybės administracija Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė prašymą duoti sutikimą įsiterpusiai laisvai valstybinei žemei prisijungti. Apie šiuos veiksmus pareiškėjas U. K. buvo informuotas 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 70-2-1098. Daro išvadą, jog administracinė procedūra dėl pareiškėjo prašymo, susijusio su įsiterpusios laisvos valstybinės žemės prijungimu, yra vykdoma ir šiuo metu jokio galutinio sprendimo vienaip ar kitaip darančio įtaką pareiškėjo teisėms nėra priimta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, jog pritaria nutartyje išdėstytai nuomonei, kad Sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas nutartimi nutraukė bylą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu. Teismas konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. 70-2-1070 jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme). Pareiškėjas U. K. atskiruoju skundu nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pagal U. K. prašymą leisti pradėti rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.

Teisėjų kolegija nurodo, jog skundo reikalavimas – skundo dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, pareiškėjo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo kvalifikuotas nurodymas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2932/2012).

Pareiškėjas kreipdamasis į teismą su skundu, kėlė tokius reikalavimus, kurie buvo priimti nagrinėti teisme: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 70-2-1070; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių pagal U. K. prašymą leisti pradėti rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.

Taigi pareiškėjas, suformuluodamas skundo reikalavimus, apibrėžė bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir pasirinko būdą apginti jo galbūt pažeistas teises. Teismas pareiškėjo apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose ir sprendė dėl pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą taip pat pareiškėjo skunde suformuluotų ir teismo išnagrinėtų reikalavimų apimtyje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas U. K. 2011 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą leisti pradėti rengti valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp valstybinės reikšmės miško ir jam nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) planą, siekdamas prijungti šį sklypą. Atsakovas 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 70-2-480 informavo pareiškėją, kad pakartotinai išnagrinėjus situaciją, paaiškėjo, kad per tą laiką pasikeitė valstybinės reikšmės miškų ribos. Taip pat pažymėjo, kad valstybinės reikšmės miško riba sutampa su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietine riba, t. y. nebeliko įsiterpusios laisvos valstybinės žemės, dėl ko nėra teisinio pagrindo rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui (b. l. 17). Pareiškėjas pakartotinai pateikė atsakovui prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, dėl valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp valstybinės reikšmės miško ir U. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo, prijungimo (prašymas Kauno miesto savivaldybės administracijoje gautas 2012 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 20-21)). Atsakovas 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 70-2-1070 nurodė, jog U. K. buvo atsakyta, kad nėra galimybės prisijungti laisvos (neužstatytos) žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini), nes tai prieštarautų teisės aktams. Atkreipė dėmesį į tai, kad Skyrius 2012 m. birželio 26 d. raštu Nr. 70-2-480 informavo U. K. apie Kauno miesto savivaldybės miškų vidinės miškotvarkos projekto, o ne apie Kauno miesto savivaldybės miškų plotų schemos tvirtinimą, kuriame pasikeitė miškų plotų schema. Papildomai išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nurodė, kad žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini) nėra laisvas (neužstatytas) valstybinės žemės sklypas, šiuo metu pageidaujamame U. K. prisijungti valstybinės žemės sklype yra statiniai. Taip pat pažymėjo, jog turima žodine informacija dėl minėtų savavališkų statinių prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) klausimas buvo nagrinėtas teismine tvarka, todėl prašė pateikti Kauno apygardos teismo nutarties kopijas (b. l. 22).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra nagrinėjamas atsakovo 2012 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 70-2-480 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, teisme yra priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimai panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 70-2-1070 bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių pagal U. K. prašymą leisti pradėti rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.

Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, nustato žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių teritorijose, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Byloje aktualios šio Aprašo nuostatos, kurios taikytinos administracinei procedūrai, pradėtai pagal minėtą pareiškėjo prašymą, 2012 m. rugpjūčio 14 d. pateiktą Administracijai.

Aprašo 5 punkte nurodyta, jog žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos. Pagal Aprašo 12 punktą pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai ir prie prašymo prideda šiame punkte įvardytus dokumentus. Aprašo 12 punkte nurodyti prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Per šį terminą savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą. Struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 ir 16 punktuose, arba išsiunčia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydamas prašymo netenkinimo priežastis. Nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus, 20 darbo dienų terminas netaikomas ir atliekami Aprašo 17 punkte nurodyti veiksmai (Aprašo 14 punktas).

Aprašo 17 punkte nurodyta, kad nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą, atliekami šie veiksmai: ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 punkte (17.1 punktas); jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, per 5 darbo dienas parengiamas motyvuotas atsakymas pageidaujančiam pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą asmeniui, nurodžius prašymo netenkinimo priežastis (17.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 14 d. Administracijai pateikto prašymo, skundo pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo turinį, matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų priimtas sprendimas leisti pradėti rengti valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško, planą.

Iš pareiškėjo skundžiamo Sprendimo matyti, jog jis yra priimtas ne Administracijos direktoriaus, o Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo. Sprendimu prašoma pateikti papildomus dokumentus (Kauno apygardos teismo nutarties kopijas). Atkreiptinas dėmesys, kad ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, jog po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pareiškėjas 2013 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, pateikdamas dar 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 70-2-1070 prašytus pateikti dokumentus, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir Kauno apygardos teismo nutartį, bei prašydamas informuoti apie tolimesnius jo prašymo nagrinėjimo veiksmus. Taip pat nurodo, jog vadovaudamasi Aprašo 17.2 punktu Kauno miesto savivaldybės administracija Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė prašymą duoti sutikimą įsiterpusiai laisvai valstybinei žemei prisijungti, apie šiuos veiksmus pareiškėjas U. K. buvo informuotas 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 70-2-1098. Atsakovas teigia, jog administracinė procedūra dėl pareiškėjo prašymo, susijusio su įsiterpusios laisvos valstybinės žemės prijungimu, yra vykdoma ir šiuo metu jokio galutinio sprendimo vienaip ar kitaip darančio įtaką pareiškėjo teisėms nėra priimta. Pažymėtina, jog šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti duomenys (b. l. 141-143).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamo Sprendimo turinį, darytina išvada, jog administracinė procedūra, pradėta pagal pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 14 d. Administracijoje gautą prašymą, pareiškėjo skundžiamu atsakovo 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 70-2-1070 nėra užbaigta. Pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nelaikytinas nei motyvuotu atsisakymu leisti pradėti rengti žemės sklypo planą (kaip nurodyta Aprašo 14 punkte) (iš bylos medžiagos matyti, jog Administracijos struktūrinis padalinys – Urbanistikos ir architektūros skyrius – šios administracinės procedūros metu atlieka Apraše numatytus veiksmus), nei pareiškėjo prašymo netenkinimu tuo pagrindu, kad prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos (kaip nurodyta Aprašo 17.2 punkte). Be to, kaip jau buvo minėta, vadovaudamasi Aprašo 17.2 punktu Kauno miesto savivaldybės administracija Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė prašymą duoti sutikimą įsiterpusiai laisvai valstybinei žemei prisijungti.

Darytina išvada, jog pareiškėjo skundžiamas Sprendimas laikytinas tarpiniu dokumentu visos administracinės procedūros, pradėtos pagal pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 14 d. Administracijai pateiktą prašymą, vykdymo kontekste. Sprendimas neužkirto kelio administracinės procedūros eigai, kuri bylos nagrinėjimo metu yra toliau tęsiama, kaip tą patvirtina bylos duomenys.

Konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos kontekste Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas skunde taip pat formulavo reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių pagal U. K. prašymą leisti pradėti rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Kaip matyti iš to, kas pirmiau išdėstyta, antrasis pareiškėjo reikalavimas iš esmės yra kildinamas iš pirmojo reikalavimo – panaikinti Sprendimą, kuriuo, pareiškėjo manymu, jam atsisakyta leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui (pareiškėjas jokių kitų pagrindų nenurodė). Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog administracinė procedūra pagal pareiškėjo prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, nėra baigta, t. y. nėra priimtas sprendimas tenkinti ar netenkinti pareiškėjo prašymo, darytina išvada, kad ir dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo administracinė byla buvo pagrįstai nutraukta vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai nutraukė administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo U. K. atskirąjį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo U. K. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė