7ec41720-761f-42e8-97aa-e1ec6a148817 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-5258-535/2017Proceso Nr. 3-61-3-03145-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 21.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. P., jo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, atsakovo atstovams Agnei Kraujalytei ir Egidijui Užolui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovui PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. P. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas:

1) panaikinti PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017-08-21 įsakymÄ Nr. TE-202 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Ä®sakymas);

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas paaiškina, kad Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis, kaip Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas netinkamai atliko pareigas. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, teigia, kad 2017-08-02 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 6-309 (toliau – ir Išvada) nurodytų tarnybinių pažeidimų aprašymas nesudaro būtinos tarnybinio nusižengimo sudėties, o pats tyrimas atliktas išimtinai formaliai, todėl tarnybinė nuobauda jam paskirta neteisėtai.

Mano, kad tam tikri jam inkriminuojami pažeidimai, jeigu ir galėtų bÅ«ti inkriminuojami, turėtų bÅ«ti inkriminuojami visiems sudarytos viešųjų pirkimų komisijos nariams, o ne iÅ¡imtinai jam.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK), tikrindama jo tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , nurodė, kad neįrodyta, jog jis padarė kokius nors Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus ir, kad jam Å¡ie pažeidimai inkriminuoti nepagrįstai.

Tarnybinio patikrinimo komisija (toliau – Komisija), atsižvelgdama į VTEK iÅ¡vadas, iÅ¡ tarnybinio patikrinimo tyrimo iÅ¡vados pažeidimÄ dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimo, paÅ¡alino, tačiau siÅ«lomÄ tarnybinę nuobaudÄ - papeikimÄ paliko nepakeistÄ ir net nesvarstė nuobaudos Å¡velninimo galimybės, kai dalis jam inkriminuotų pažeidimų nepasitvirtino.PareiÅ¡kėjo teigimu, Komisija IÅ¡vadoje klaidingai nurodo faktines aplinkybes.

Nei jis, nei visa viešųjų pirkimų komisija nevertino rinkos tyrimų pažymų, taip pat posėdžių metu nepritarė nei vienam iÅ¡ galimų tiekėjų. Rinkos tyrimo pažymos yra reikalingos tam, kad bÅ«tų pagrįstos pirkimui skirtos lėšos, taigi viešųjų pirkimų komisija, įgaliota vykdyti Å¡iuos konkrečius vieÅ¡uosius pirkimus, turėjo pareigÄ analizuoti visus Å¡iuos dokumentus.             Komisija netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) nuostatas jo atžvilgiu. bÅ«simų viešųjų pirkimų paruoÅ¡iamasis procesas Å¡iuo metu vis dar tebevyksta, derinama visa eilė procedÅ«rų, veiksmų, rengiama dokumentacija, tam kad bÅ«tų galima pradėti Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos (toliau – BPC IC) programėlės ir 112 programėlės vieÅ¡uosius pirkimus.

VPÄ® vieÅ¡Ä jį pirkimÄ apibrėžia kaip, perkančiosios organizacijos atliekamÄ ir VPÄ® reglamentuojamÄ prekių, paslaugų, ar darbų pirkimÄ , kurio tikslas - sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo - pardavimo sutartį (VPÄ® 2 str. 32 d.). Viešųjų pirkimų principų taikymas rationae temporis apima visas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nuo jų pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo arba vieÅ¡ojo pirkimo pasibaigimo kitu VPÄ® nustatytu pagrindu.

Viešųjų pirkimų principai - bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo) turinio konkreti iÅ¡raiÅ¡ka, todėl yra taikomi pirmiausia sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju jam inkriminuojamų VPÄ® pažeidimų jis nepadarė, nes pirkimas nebuvo pradėtas, taip pat nebuvo sprendžiamas konkretaus tiekėjo pasirinkimo klausimas.Pažymi, kad vieÅ¡ieji pirkimai, kurių pirmininku paskirtas jis, organizuojami siekiant įgyvendinti investicijų projekto „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos funkcionalumo iÅ¡plėtimas ir modernizavimas” uždavinį „sukurti programėlę mobiliesiems įrenginiams su ,,Android” operacine sistema, skirtÄ saugiai ir standartizuotai priimti BPC IS praneÅ¡imų apie pagalbos poreikį duomenis prieÅ¡gaisrinių gelbėjimo pajėgų mobiliuosiuose įrenginiuose ir perduoti duomenis į BPC IS iÅ¡ prieÅ¡gaisrinių gelbėjimo pajėgų mobiliųjų įrenginių ir Å¡ios programėlės saugaus ryÅ¡io prieigÄ iÅ¡ BPC IS”, taip pat siekiant įgyvendinti investicijų projekto „Bendrojo pagalbos centro teikiamų paslaugų prieinamumo kurtiesiems tobulinimas” tikslÄ ,,įgyvendinti kurčiųjų asmenų teisę iÅ¡sikviesti skubiÄ pagalbÄ gimtÄ jÄ lietuvių gestų kalba”.

Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) atlikti Å¡iuos pirkimus įgaliojo DepartamentÄ , tačiau visas dokumentacijas, pirkimo bÅ«do parinkimÄ , analizes rengė bÅ«tent BPC darbuotojai ir specialistai ir iÅ¡ visų Å¡ių Viešųjų pirkimų komisijos (toliau - Pirkimų komisija) posėdžių protokolų matyti, kad BPC specialistai teikė svarstyti vienokius ar kitokius su Å¡iais pirkimais susijusius klausimus, argumentavo pateiktus pasiÅ«lymus ir dokumentus, matyti, kad jis, kaip Pirkimų komisijos pirmininkas, nepriėmė nei vieno sprendimo iÅ¡imtinai savo nuožiÅ«ra, ar pažeisdamas IÅ¡vadoje nurodytus teisės aktus.

Sprendimai buvo priimti visos Pirkimų komisijos, jam neįtakojant, išklausius motyvus ir pagrindimus, kodėl vienoks ar kitoks sprendimas turėtų būti priimtas. Nei vienas Pirkimų komisijos narys nepasisakė apie tai, kad BPC specialistai blogai ar netinkamai parengė būsimo pirkimo dokumentus, taip pat kad netinkamai atliko analizę. Svarbu ir tai, kad tame pačiame Viešųjų pirkimų komisijų darbo reglamento (toliau – Komisijų darbo reglamentas) 3 p., kurio pažeidimu jis yra kaltinamas, numatyta, jog „Priimdama sprendimus Komisija yra savarankiška”.

Tyrimo metu nebuvo įrodyta, kad jis, dalyvaudamas ir balsuodamas Komisijų posėdžių metu pažeidė nurodytus teisės aktus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisija priimdama 2017-08-21 raÅ¡tÄ dėl IÅ¡vados pakeitimo ir paÅ¡alindama 2 p. iÅ¡ IÅ¡vados siÅ«lymų, kuriame taip pat buvo numatytas Komisijos darbo reglamento 9.2 p. pažeidimas, konstatavo, kad jis Å¡io pažeidimo nepadarė, tačiau vėliau visgi nusprendė, kad šį pažeidimÄ padarė. Svarbu ir tai, kad už Å¡iame punkte nurodytus pažeidimus atsakomybė Å¡iuo atveju taikoma iÅ¡imtinai jam, nors Komisijų darbo reglamentai numato visos Pirkimų komisijos funkcijas, teises ir pareigas, taigi nustačius minėto reglamento pažeidimus, turėjo bÅ«ti svarstomas klausimas dėl visos Pirkimų komisijos darbo vertinimo, tačiau Å¡iuo atveju pažeidimai ir atsakomybė perkelti iÅ¡imtinai jam.Departamento viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraÅ¡o (toliau – Kontrolės apraÅ¡as) 39 p. pažeidimas buvo motyvuotas tuo, kad jis neužtikrino, kad vykdomų viešųjų pirkimų dokumentų segtuve bÅ«tų visi su pirkimais susiję dokumentai.

Pažymi, kad Kontrolės apraÅ¡o 39 p. norma, įtvirtina, kas turi bÅ«ti vykdomo ir baigto vieÅ¡ojo pirkimo byloje, o ne pasirengimo vykdyti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ stadijoje. Svarbu ir tai, kad Departamentui pavaldi įstaiga BPC, teigdama įgaliojimÄ pirkimo procedÅ«roms atlikti, neteikia iniciatoriaus paraiÅ¡kos pirkimui. VPÄ® 14 str. (redakcija, aktuali BPC programėlės ir 112 programėlės viešųjų pirkimų komisijų sudarymo laikotarpiu) numatė, kad ,,1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedÅ«roms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitÄ perkančiÄ jÄ organizacijÄ (toliau - įgaliotoji organizacija).

Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai forminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už Å¡ių užduočių įvykdymÄ - įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymÄ , jos sÄ lygų vykdymÄ yra atsakinga perkančioji organizacija”. Taigi VPÄ® nenustatė pareigos BPC pateikti pirkimo iniciatoriaus paraiÅ¡kos Departamentui, tačiau negalima teigti, kad tokio dokumento pats BPC neturėjo. Komisija Å¡ių aplinkybių nevertino ir netyrė. Tai reiÅ¡kia, kad atliktas tyrimas yra neiÅ¡samus ir paremtas tik prielaidomis, o prielaidomis grįsti atsakomybę draudžia įstatymas.VPÄ® taip pat nenustato, kad neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai kiekvienos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sudarymo atveju turi bÅ«ti pasiraÅ¡omi iÅ¡ naujo, todėl jie yra bendri visiems pirkimams ir yra laikomi bendrame segtuve.

Kiekvienam pirkimui sudaroma atskira komisija, bet neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai nėra dubliuojami, tačiau negalima teigti kad Å¡ių dokumentų apskritai nėra. Svarbu ir tai, kad VPÄ® 2 str. 21 p. nustato, jog ,,Pirkimo dokumentai - perkančiosios organizacijos raÅ¡tu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibÅ«dinantys perkamÄ objektÄ ir pirkimo sÄ lygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, apraÅ¡omieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiÅ¡kinimai (patikslinimai)”.

Nagrinėjamu atveju, pirkimas nebuvo pradėtas (paskelbtas), taigi jam inkriminuotas pažeidimas prasilenkia su VPÄ® nustatytu pirkimo dokumentų apibrėžimu, taip pat su Kontrolės apraÅ¡o 39 p. norma dėl kurios pažeidimo jis yra kaltinamas. Pažymi, kad Komisija viso tyrimo metu neprašė papildomų dokumentų, pažeidimo neanalizavo iÅ¡ esmės, atliko tik formalias procedÅ«ras, dokumentus pažeidimo tyrimo komisijai pateikė kitas asmuo, o nurodžius, kad visi reikiami dokumentai yra, Komisija jų nevertino.Atkreipia dėmesį, kad IÅ¡vadoje pati Komisija nurodo, kad iÅ¡ surinktos informacijos nėra aiÅ¡ku, kas baigus BPC ir 112 programėlių vieÅ¡Ä jį pirkimÄ turėtų atlikti pirkimų iniciatoriaus funkcijas, nes BPC ir 112 programėlių komisijos įgaliotos procedÅ«ras atlikti tik iki sutarties pasiraÅ¡ymo, o pirkimų iniciatoriaus Å¡iuo atveju nėra, taip pat nėra aiÅ¡ku kieno įgaliojimus vykdo komisijos.

Tačiau neatsižvelgdama į Å¡iuos neaiÅ¡kumus, visÄ atsakomybę perkėlė jam.Departamento Administracinės valdybos vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas) 7.3 p. ir Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus nuostatų (toliau – Skyriaus nuostatai) 7.3 p. ir 11.2 p. pažeidimai motyvuoti tuo, jog jis vizavo savo pavaldinio, Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto V. V. parengtus Pirkimų komisijų, kurių vienas iÅ¡ narių yra jo brolis S. P., sudarymo įsakymus ir darbo reglamentus, kuriuose įtvirtintos nuostatos realiai neatitinka komisijų vykdomų funkcijų bei apie Å¡ias aplinkybes neinformavo savo tiesioginio vadovo.Nurodo, kad jam inkriminuojamų viešųjų ir privačių interesų pažeidimų, atlikdamas savo pareigas nepadarė, tai patvirtino ir VTEK.

Atlikdamas pavestas pareigas, laikėsi pareigybių instrukcijų, elgėsi tinkamai, racionaliai, adekvačiai susiklosčiusioms aplinkybėms bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Jam inkriminuoti pažeidimai motyvuoti Skyriaus nuostatų, pareigybinių instrukcijų pažeidimu, iÅ¡skiriant pavienes jo pareigas, taip tarsi paneigiant kitas, numatytas tiek Skyriaus nuostatuose, tiek jo Pareigybės apraÅ¡yme. Mano, kad remiantis IÅ¡vada yra neabejotinai paneigiamas bendradarbiavimo principas, kuris yra ypač svarbus siekiant tinkamai ir sklandžiai pradėti viešųjų pirkimų, kuriuos atlikti yra įgaliotas Departamentas, procedÅ«ras.

Akivaizdu, kad IÅ¡vadoje nurodytų pažeidimų argumentavimas prasilenkia su logika, nes remiantis iÅ¡vados argumentais, bet koks dokumentų derinimo procesas, siekiant tinkamai pradėti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras yra laikomas tarnybiniu nusižengimu, eliminuojant visos Pirkimų komisijos narių atsakomybę ir jÄ perkeliant vieninteliam asmeniui - jam.Nesutinka, kad pažeidimai padaryti dėl aplaidumo. Nurodo, kad visi Pirkimų komisijos posėdžiai buvo organizuoti tinkamai, jie buvo protokoluojami, posėdžiuose balsavo visi Pirkimų komisijos nariai, visų Pirkimų komisijos narių nuomonės buvo iÅ¡klausytos ir viskas yra užfiksuota posėdžių protokoluose.

Taigi, nėra pagrindo teigti, jog jis nesilaikė įstatymų ir Pirkimų komisijų veiklÄ organizavo netinkamai. Tarnybinio nusižengimo tyrime, jo kaltė nebuvo įrodinėjama, o konstatuota vien formaliai, nors tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Atkreipia dėmesį, kad anksčiau jo atžvilgiu nebuvo taikyta drausminės atsakomybės priemonė, pažeidimai nesukėlė neigiamų pasekmių Departamentui (pačioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad žalos Departamentui nepadaryta), jo tarnybinė veikla iki tarnybinio nusižengimo buvo vertinama teigiamai.

Atsižvelgiant į tai, pažeidimai, jeigu ir buvo padaryti, turėtų bÅ«ti vertintini kaip mažareikÅ¡miai, už kuriuos tarnybinės nuobaudos - papeikimo - paskyrimas yra akivaizdžiai per griežta nuobauda ir neatitinka jo asmenybės vertinimo, teisingumo ir proporcingumo principų, nuobaudos tikslų, todėl neproporcinga ir padaryto tarnybinio pažeidimo sunkumui. Svarbu ir tai, jog iÅ¡ tarnybinio nusižengimo sudėties paÅ¡alinus jo veiksmų kvalifikavimÄ pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., 11 str. 1 d., Komisijų darbo reglamento 9.2 p. pažeidimus, taip pat sumažėjo ir tarnybinio nusižengimo apimtis, į kÄ skiriant nuobaudÄ nebuvo atsižvelgta.

Mano, kad paskirta nuobauda - papeikimas - yra per griežta, neadekvati ir neproporcinga, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamas įsakymas turėtų bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.Atsakovas Departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad tarnybinis patikrinimas R. P. atžvilgiu buvo atliktas objektyviai ir iÅ¡samiai, įvertinus visas tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, o paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.BPC IS ir 112 programėlių rinkos tyrimo pažymose nurodoma, kad žodžiu buvo apklaustos penkios įmonės, kurios visos pateikė preliminarias paslaugos suteikimo kainas.

Komisijų posėdžių metu, kai buvo parenkamas pirkimo bÅ«do nustatymas, buvo konstatuota, kad perkamos paslaugos tiekėjas turi gerai iÅ¡manyti BPC IS sistemÄ ir turėti reikiamų sričių specialistus. Å iuos reikalavimus, komisijos manymu, atitiko tik vienintelis tiekėjas UAB ,,Innoseven technologies“, t. y. įmonė, kuri yra viena iÅ¡ penkių rinkos tyrimo metu apklaustų įmonių. Abiejų programėlių sukÅ«rimo paslaugos tinkamais tiekėjais buvo atrinkta bÅ«tent Å¡i įmonė, to nepagrindžiant faktiniais įrodymais.

Pabrėžia ir tai, kad rinkos tyrimų metu apklaustos įmonės UAB „Atvira karta“ pateikta paslaugos kaina (185 000 – 235 000) buvo mažesnė už UAB ,,Innoseven technologies“ pateiktÄ pasiÅ«lymÄ (180 000 – 250 000), tačiau komisijos posėdžio metu Å¡io pasiÅ«lymo atsisakymo motyvai nebuvo nenagrinėjami.Informacija apie BPC IS programėlės sukÅ«rimo pirkimÄ jau 2017-05-16 buvo paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS). Pirkimų komisijai jau 2017-06-08 buvo pateikti UAB „NT Service“ klausimai.

Atsakymų variantai į Å¡iuos klausimus buvo svarstomi 2017-06-19 Pirkimų komisijos posėdžio metu. Pabrėžia tai, kad Å¡io posėdžio metu galimiems paslaugos teikėjams atsakymai buvo grindžiami nesama analize, kuri tarnybinio patikrinimo metu tarnybinį patikrinimÄ atlikusiai Komisijai vertinimui nebuvo pateikta. Atkreipia dėmesį į tai, kad Pirkimų komisijų posėdžių metu balsavime dalyvavo ir posėdžio sekretorius, kuriam, remiantis komisijos nuostatais, Å¡i teisė nesuteikta. R.

P. Å¡io pažeidimo nesustabdė.VPÄ® 7 str. 2 d. nustatyta, kad „pirkimas prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba gauna perkančiosios organizacijos pateiktÄ skelbimÄ apie pirkimÄ â€œ. Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie planuojamas pirkti programėles jau buvo patalpinta į CVP IS ir suinteresuotos įmonės galėjo teikti paklausimus perkamų prekių klausimais bei į tai, kad pirkimÄ atlikusi komisija posėdžių metu nagrinėjo pirkimo bÅ«do nustatymÄ ir atsakymų įmonėms variantus, pirkimų procedÅ«ros jau buvo pradėtos.R.

P. yra Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas bei BPC IS programėlės ir 112 BPC programėlės Pirkimų komisijų pirmininkas, todėl privalėjo užtikrinti tinkamÄ viešųjų pirkimų procedÅ«ras reglamentuojančių teisės aktų vykdymÄ , tiek kaip Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, tiek kaip Pirkimų komisijų pirmininkas. Tik jis vienas turėjo įgaliojimus vadovauti vykdytoms pirkimų procedÅ«roms, jas stabdyti, reikalauti paaiÅ¡kinti ir esant reikalui nutraukti.

Pritarimas netinkamoms rinkos tyrimo pažymoms ir sprendimų grindimas nesamo tyrimo informacija akivaizdžiai parodė R. P. aplaidų požiÅ«rį į atliekamas funkcijas, kas užkirto keliÄ priimti tinkamus sprendimus.Tarnybinio patikrinimo metu R. P. veiksmai buvo vertinami ne tik kaip viešųjų pirkimų komisijų pirmininko, bet kaip ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo, kuris remiantis pareigybės apraÅ¡ymu ir Skyriaus nuostatais, privalėjo organizuoti ir kontroliuoti viešųjų pirkimų vykdymÄ , atitinkantį VPÄ® ir kitų teisės aktų, nustatančių vieÅ¡uosius pirkimus, reikalavimus departamente ir jam pavaldžiose įstaigose.R.

P. statuso iÅ¡skirtinumas ir suteiktų įgaliojimų apimtys kontroliuoti viešųjų pirkimų procedÅ«ras visos Lietuvos Respublikos mastu sudaro sÄ lygas reikalauti iÅ¡ jo didesnės atsakomybės.IÅ¡braukus IÅ¡vados siÅ«lymų 2 p., Komisija pripažino, kad R. P. nepažeidė Komisijos darbo reglamento 9.2 p. ta prasme, jog pripažinta, kad nepažeisti „kito teisės akto“, t. y. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 11 str. 1 d. reikalavimai.

IÅ¡vados 3 p. nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 9.2 p., nes pažeidė VPÄ® 3 str. 1 d. reikalavimus.Kadangi informacija apie planuojamas pirkti programėles jau buvo patalpinta į CVP IS, pirkimo procedÅ«ros jau buvo prasidėjusios. Vadovaujantis 2017-05-25 Vidaus reikalų ministro nurodymu Nr. 1VPR-16, D. V. tyrimų skyrius turi teisę atlikti viešųjų pirkimų dokumentų vertinimÄ . Tam, kad tinkamai atlikti Å¡iÄ funkcijÄ ir teisingai įvertinti pateiktus dokumentus bÅ«tina, kad bÅ«tų pateikti visi viešųjų pirkimų dokumentai.

Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad viešųjų pirkimų segtuve nebuvo visų su pirkimais susijusių dokumentų. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo reikalauta pirkimų komisijų narių pakartotinai pasiraÅ¡inėti dokumentus. Buvo keliamas klausimas, kodėl yra netvarkingi pirkimų dokumentai.Tarnybinio patikrinimo metu dėl informacijos pateikimo buvo kreiptasi į Pirkimų komisijų sekretorių, kuris ir pateikė viešųjų pirkimų dokumentų segtuvÄ . Pateiktame 2017-07-18 paaiÅ¡kinime pats R.

P. patvirtino, kad pirkimas jau yra vykdomas ir pirkimų dokumentų segtuve galėjo bÅ«ti ne visi dokumentai, kad įsakymas dėl 112 komisijos sudarymo ir nuostatų patvirtinimo buvo, tik nebuvo atspausdintas iÅ¡ dokumentų valdymo sistemos ir BPC teikdama įgaliojimÄ pirkimo procedÅ«roms atlikti neteikė iniciatoriaus paraiÅ¡kos.Pabrėžia, kad R. P. buvo sudarytos tinkamos sÄ lygos pareikÅ¡ti savo nuomonę ir pateikti savo veiksmus pagrindžiančius duomenis, tačiau to jis nedarė. Kodėl nebuvo užtikrinta, kad Pirkimų komisijų nariai bÅ«tų susipažinę su etiÅ¡ko elgesio vieÅ¡uosiuose pirkimuose mokomÄ ja priemone, kaip to reikalauja Komisijų darbo reglamentų 13 punktas, R.

P. nenurodė. Dėl kokių priežasčių Pirkimų komisijų posėdžių metu sprendimai buvo priimami atsižvelgiant į nesamų analizių informacijÄ ir jų nepagrindžiant faktiniais duomenimis, R. P. nepaaiÅ¡kino.Komisijai nebuvo pateikta iniciatoriaus paraiÅ¡ka. Nesant iniciatoriaus, nebus konkretaus asmens, kontroliuojančio pirkimus laimėjusios įmonės įsipareigojimų vykdymo ir gautų paslaugų atitikimo nustatytiems reikalavimams. Vadinasi nebÅ«tų užtikrintas tinkamas valstybės lėšų panaudojimas (apie 500 000 Eur.).

Visas Å¡ias aplinkybes turėjo kontroliuoti R. P..Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija yra BPC, pateikusi įgaliojimus atlikti viešųjų pirkimų procedÅ«ras iki sutarties pasiraÅ¡ymo Departamentui. Tačiau Pirkimo komisijas sudarė Departamentas. Taigi nėra aiÅ¡ku, BPC ar Departamento nurodymus turi vykdyti Pirkimo komisijos. IÅ¡ pateiktos informacijos matyti, kad Pirkimų komisijos negalėjo atlikti savo funkcijų, nenustačius tikslios jų atskaitomybės. Pirkimų komisijų sprendimus dėl netinkamo pareigų atlikimo patvirtina VPT 2017-07-27 raÅ¡tas Nr. 4S-2358, kuriame nurodoma, kad VPT neturi pagrindo sutikti, kad programėlės bÅ«tų perkamos neskelbiamų derybų bÅ«du.Atliekant tarnybinį patikrinimÄ , Komisija nuodugniai iÅ¡analizavo jai pateiktus viešųjų pirkimų dokumentus.

R. P. veiksmai buvo vertinami kaip Pirkimų komisijų pirmininko ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo. Å ių funkcijų atlikimas yra iÅ¡imtinai R. P. atsakomybė, t. y. kontroliuoti pirkimų dokumentų atitikį teisės aktų reikalavimams. BPC niekaip negalėjo prisidėti prie R. P. netinkamo funkcijų atlikimo. Nustatęs neatitikimus, R. P. privalėjo imtis visų reikiamų priemonių netikslumams paÅ¡alinti, tačiau to nedarė.Pažeidimas buvo nustatytas dar pirminėse viešųjų pirkimų stadijose, todėl buvo užkirstas kelias netinkamai panaudoti valstybės lėšas ir sudaryti sÄ lygas pirkime dalyvauti tik vienam tiekėjui.

Netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas yra formalus pažeidimas, kuris nereikalauja pasekmių kilimo. Pareigybės apraÅ¡ymo ir Komisijų darbo reglamentų nuostatų nevykdymas negali bÅ«ti pripažįstamas bendro pobÅ«džio elgesio standartais, tai yra pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys R. P. pareiginių funkcijų atlikimÄ , teises, pareigas, atskaitomybę ir jos ribas. BÅ«tent Å¡ių pareigų netinkamas atlikimas yra pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę.Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ , R.

P. pažeidimai negalėjo bÅ«ti pripažįstami mažareikÅ¡miais. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo paÅ¡alinimas nepanaikina R. P. tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo fakto. Å iÄ aplinkybę taip pat pagrindžia VTEK 2017-08-17 raÅ¡te Nr. S-1846 esanti nuostata „R. P. netinkamas komisijų pirmininko pareigų vykdymas gali bÅ«ti siejamas su aplaidumu“. Todėl atsižvelgiant į padaryto pažeidimo apimtis, į tai, kad R.

P. užima vadovaujančias pareigas, į pirkimo svarbÄ (programėlės padėtų neįgaliesiems pasikviesti pagalbÄ ), pirkimo numatomÄ vertę (apie 500 000 Eur), paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas - atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė skundÄ tenkinti, atsakovo atstovai – atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje keliamas ginčas dėl Departamento direktoriaus Ä®sakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjui už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ paskirta nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Departamento direktoriaus 2017-07-04 pavedimu D.

V. tyrimų skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo R. P. galimo tarnybinio nusižengimo, dalyvaujant BPC ir 112 programėlių Pirkimų komisijų veikloje.D. V. tyrimų skyrius 2017-07-13 el. paÅ¡tu kreipėsi į Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ jį specialistÄ V. V. ir prašė atsakyti į pateiktus klausimus, susijusius su galimu Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo R. P. tarnybiniu nusižengimu atliekant BPC IS mobiliosios programėlės sukÅ«rimo vieÅ¡ojo pirkimo komisijos pirmininko bei 112 programėlės ir jos sÄ sajos su BPC IS vieÅ¡ojo pirkimo komisijos pirmininko funkcijas.V.

V. pateikė atsakymus. Nurodė, kad BPC IS mobiliosios programėlės sukÅ«rimo vieÅ¡ojo pirkimo komisijos ir 112 programėlės ir jos sÄ sajos su BPC IS vieÅ¡ojo pirkimo komisijos veiklose atlieka Pirkimo komisijos sekretoriaus funkcijas. Visi Pirkimų komisijų nariai yra pasirašę neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus. Pagal BPC IS mobiliosios programėlės sukÅ«rimo vieÅ¡ojo pirkimo komisijos darbo reglamentÄ , patvirtintÄ direktoriaus 2017-06-24 įsakymu Nr. 1-139, komisijos nariai turi susipažinti su EtiÅ¡ko elgesio vieÅ¡uosiuose pirkimuose mokomÄ ja priemone, pateikė nuorodas kur jÄ galima rasti.

Nurodė, kad Pirkimų komisijų posėdžių metu dalyvavo informacijos svarstymo ir sprendimų priėmimo procedÅ«rose ir balsavo už pateiktus siÅ«lymus. PaaiÅ¡kino, kad Pirkimų komisijų nariai posėdžių metu iÅ¡reiÅ¡kia įvairiÄ savo nuomonę ir balsuodami pareiÅ¡kia pritaria ar ne suformuluotiems sprendimams. Jam buvo žinoma, kad komisijų pirmininkas R. P. ir komisijų narys S. P. yra giminaičiai. Kadangi užduoti klausimai tiesiogiai susiję su techninėmis sÄ lygomis, pasiÅ«lymus atsakymams į UAB „NT Service“ užduotus klausimus (2017-06-19 protokolas Nr. 48-25) pateikė komisijos narys S. P..R.

P. 2017-07-17 praneÅ¡imu Nr. 6-289 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ buvo informuotas apie tarnybinį tyrimÄ , jam pateikta su atliekamu tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusi informacija, buvo papraÅ¡yta pateikti paaiÅ¡kinimus dėl galimo padaryto nusižengimo. PareiÅ¡kėjas su praneÅ¡imu susipažino pasiraÅ¡ytinai.R. P. 2017-07-18 pateikė paaiÅ¡kinimÄ . Nurodė, kad nesutinka su jam inkriminuojamais pažeidimais. PaaiÅ¡kino, kad vykdymas pirkimÄ , negalėjo įtakoti interesų konflikto, kadangi dirbdami, jis Departamente, o brolis – BPC ir dalyvaudami viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose atstovavo įstaigoms pavestų užduočių įgyvendinimo vykdymui, o ne privačius interesus.

Kadangi pirkimas yra vykdomas, tai pirkimų dokumentų segtuve galėjo bÅ«ti ne visi dokumentai. Kadangi pirkimas jau yra vykdomas, tai pirkimų dokumentų segtuve galėjo bÅ«ti ne visi dokumentai. Departamentui pavaldi įstaiga, teikdama įgaliojimÄ pirkimo procedÅ«roms atlikti, neteikia iniciatoriaus paraiÅ¡kos pirkimui. Ä®sakymas dėl 112 programėlės ir jos sÄ sajos su BPC IS vieÅ¡ojo pirkimo komisijų sudarymo ir nuostatų patvirtinimo buvo, tik nebuvo atspausdintas iÅ¡ dokumentų valdymo sistemos.

VPÄ® nereikalauja, kad neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai kiekvienos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sudarymo atveju turi bÅ«ti pasiraÅ¡omi iÅ¡ naujo, todėl jie buvo kituose segtuvuose.Komisija, atlikusi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , surašė 2017-08-02 iÅ¡vadÄ Nr. 6-309 „Dėl PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo R. P. galimo tarnybinio nusižengimo“, kurioje pasiÅ«lė pripažinti, kad R.

P. padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skirti už jį tarnybinę nuobaudÄ - papeikimÄ . IÅ¡vadoje konstatuota, kad R. P.:

1) bÅ«damas BPC ir 112 programėlių Pirkimo komisijų pirmininku, posėdžių metu, nenusiÅ¡alindamas nuo sprendimų priėmimo procedÅ«rų ir kartu su savo broliu S. P. balsuodamas už jo brolio rengtų paslaugų funkcinių specifikacijų ir rinkos tyrimo pažymų pagrindu atrinktÄ paslaugų teikėjÄ ir pirkimo bÅ«do nustatymÄ , pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. esančiÄ prievolę, 11 str. 1 d. esančiÄ pareigÄ ir Komisijų darbo reglamentų 9.2. p. reikalavimÄ ;

2) Pirkimų komisijų posėdžių metu, vertindamas rinkos tyrimų pažymose esančiÄ informacijÄ ir pritardamas jose siÅ«lomiems paslaugos teikėjams neatsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡ pažymose esančios informacijos nėra galimybės nustatyti, ar visiems galimiems paslaugos teikėjams, buvo pateikta vienoda informacija apie pirkimo objektÄ ir sudarytos vienodos sÄ lygos dalyvauti pirkimuose, bei balsuodamas už pateiktus siÅ«lymus, remdamasis nepagrįsta informacija (atlikta analize), pažeidė VPÄ® 3 str. 1 d. reikalavimÄ ir Komisijų darbo reglamentų 3 p. nuostatas;

3) neužtikrindamas, kad Viešųjų pirkimų dokumentų segtuve būtų visi su pirkimais susiję dokumentai, netinkamai vykdė Pirkimų kontrolės aprašo 39 p. reikalavimus;

4) vizuodamas savo pavaldinio V. V. parengtus Pirkimų komisijų, kurių vienas iš narių yra jo brolis S. P., sudarymo įsakymus ir darbo reglamentus, kuriuose įtvirtintos nuostatos realiai neatitinka Pirkimų komisijų vykdomų funkcijų bei apie šias aplinkybes neinformavęs savo tiesioginio vadovo, pažeidė Pareigybės aprašymo 7.3 p. reikalavimus;

5) atlikdamas pirmiau minėtas funkcijas, netinkamai vykdė Skyriaus nuostatų 7.3 p. numatytÄ skyriaus uždavinį ir 11.2 p. reikalavimÄ .D. V. tyrimo skyrius 2017-08-02 raÅ¡tu kreipėsi į VTEK ir pateikė jai IÅ¡vadÄ . VTEK, 2017-08-16 posėdyje susipažinusi su IÅ¡vada, 2017-08-17 raÅ¡tu Nr. S-I846-(1.5) pateikė nuomonę, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo įrodyta, kad R. P., einant Pirkimo komisijų pirmininko pareigas, dalyvaujant ir balsuojant Pirkimų komisijų posėdžių metu, kilo interesų konfliktas dėl tyrimo metu nagrinėtų aplinkybių.

Departamento direktorius 2017-08-21 patvirtino ,,2017 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados „Dėl PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo R. P. galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. 6-309 pakeitimÄ Nr. 6-326. Pakeitime nurodė, kad vykdydamas VTEK 2017-08-17 raÅ¡te Nr. S-I846-(1.5) nurodytÄ informacijÄ , iÅ¡braukia IÅ¡vados siÅ«lymų 2 dalies punktÄ . Departamento direktorius 2017-08-21 įsakymu Nr. TE-202 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažino, kad Departamento Administracinės valdybos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas R.

P. padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skyrė jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .PareiÅ¡kėjas nesutinka su Ä®sakymu ir jam paskirta nuobauda.Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusÄ , atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTÄ®, kurio 28 str. nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTÄ® 2 str. 12 d.

Pagal minėtÄ teisės normÄ tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedÅ«riniai klausimai sureglamentuoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau - Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977. Pagal Taisyklių 13 p. nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , Å¡is nusižengimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTÄ® straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu jÄ Ä¯manoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siÅ«loma konkreti tarnybinė nuobauda.

Aptartų teisės normų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedÅ«ros, gali bÅ«ti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTÄ® įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių apraÅ¡ymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis VTÄ® 8 str. 7 d. bei Valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 nuostatomis.Taip pat akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi bÅ«ti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikÅ¡to kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali bÅ«ti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikÅ¡ti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ ir skiriant tarnybinę nuobaudÄ (žr. LVAT 2011-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje   Nr. A146-700/2010). Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytÄ tarnybinį pažeidimÄ , jo kvalifikacijÄ , įforminami tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, kuri pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis.

Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimÄ turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados – turinį (žr. LVAT 2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje                        Nr. A143–956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).Nagrinėjamu atveju IÅ¡vadoje nurodyta, kad Departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas einantis R.

P. pažeidė VPÄ® 3 str. 1 d. reikalavimus, Komisijų darbo reglamentų 3 ir 9.2 p., Pirkimų kontrolės apraÅ¡o 39 p., Pareigybės apraÅ¡ymo 7.3 p., Skyriaus nuostatų 7.3 ir 11.2 p. reikalavimus.VPÄ® 3 str. 1 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.Komisijų darbo reglamentų 3 p. nustatyta, kad komisija savo sprendimus priima laikydamasi neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Komisijų darbo reglamentų 9.2 p. nustatyta, kad komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo laikytis VPÄ® ir kitų teisės aktų reikalavimų.Kontrolės apraÅ¡o 39 p. nustatyta, kad byloje, be kita ko, turi bÅ«ti Å¡i informacija: pirkimų iniciatoriaus praÅ¡ymas (originalas), tiekėjų apklausos pažyma (jei apklausti keli tiekėjai), kiti susiraÅ¡inėjimo su tiekėjais dokumentai, pirkimo sutarties patikrinimo, pratęsimo, nutraukimo kopijos ir panaÅ¡Å«s dokumentai.Pareigybės apraÅ¡ymo 7.3 p. nustatyta, kad Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas organizuoja ir kontroliuoja viešųjų pirkimų vykdymÄ , atitinkantį VPÄ® ir kitų teisės aktų, nustatančių vieÅ¡uosius pirkimus, reikalavimus departamente ir jam pavaldžiose įstaigose.Skyriaus nuostatų 7.3 p. nustatyta, kad vienas iÅ¡ Viešųjų pirkimų skyriaus uždavinių yra nustatyta tvarka koordinuoti ir organizuoti viešųjų pirkimų vykdymÄ departamente ir jam pavaldžiose įstaigose.Skyriaus nuostatų 11.2 p. nustatyta, kad Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymÄ .

Byloje nustatyta, kad Departamento direktoriaus įsakymais buvo sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos organizuoti ir atlikti BPC IS mobiliosios programėlės sukÅ«rimo vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir 112 programėlės ir jos sÄ sajos su BPC IS vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . Pirkimų komisijų pirmininku paskirtas R. P..Teismo vertinimu, IÅ¡vada akivaizdžiai ir aiÅ¡kiai tvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiÅ¡kėjo tiriamÄ pažeidimo faktÄ , argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiÅ¡kinimais, kitais duomenimis vadovaujantis Å¡i IÅ¡vada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (VPÄ® 3 str. 1 d., Komisijų darbo reglamentų 3 ir 9.2 p., Kontrolės apraÅ¡o 39 p., Pareigybės apraÅ¡ymo 7.3 p., Skyriaus nuostatų 7.3 ir 11.2 p.), aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiÅ¡kėjo tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiÅ«lymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. PareiÅ¡kėjas, kaip Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas ir Pirkimų komisijų pirmininkas, privalėjo kontroliuoti pirkimų dokumentų atitikį teisės aktų reikalavimams, nustatęs neatitikimus, imtis visų reikiamų priemonių netikslumams paÅ¡alinti, t. y. Pirkimų komisijų posėdžių metu, vertindamas rinkos tyrimų pažymose esančiÄ informacijÄ ir pritardamas jose siÅ«lomiems paslaugos teikėjams, turėjo atsižvelgti į tai, ar visiems galimiems paslaugos teikėjams, buvo pateikta vienoda informacija apie pirkimo objektÄ ir sudarytos vienodos sÄ lygos dalyvauti pirkimuose; balsuoti už pateiktus siÅ«lymus, remdamasis tik pagrįsta informacija (atlikta analize); užtikrinti, kad pirkimų dokumentų segtuve bÅ«tų visi su pirkimais susiję dokumentai, nevizuoti dokumentų, kuriuose įtvirtintos nuostatos realiai neatitinka Pirkimų komisijų vykdomų funkcijų ir apie Å¡ias aplinkybes informuoti savo tiesioginį vadovÄ .IÅ¡ byloje esančios tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados ir kitų įrodymų, nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo iÅ¡samiai patikrinti dokumentai, nustatyta reali esama padėtis, susijusi su BPC IS mobiliosios programėlės sukÅ«rimo ir 112 programėlės ir jos sÄ sajos su BPC IS vieÅ¡aisiais pirkimais.Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, daro iÅ¡vadÄ , kad R.

P. eidamas Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo ir Pirkimų komisijų pirmininko pareigas, savo neveikimu, kaip perkančiosios organizacijos vadovas, neužtikrino viešųjų pirkimų tikslų. Iš byloje pateiktų BPC 112 programėlių komisijos 2017-06-02, 2017-06-21 ir 2017-06-19 protokolų turinio, matyti, kad posėdžių metu buvo aptariami pirkimo būdo nustatymo klausimai ir atsakymų į galimų paslaugos teikėjų pateiktus klausimus variantai. Komisijos posėdžių metu, nagrinėjant su pirkimais susijusius klausimus ir priimant sprendimus, balsavo komisijos pirmininkas, dalyvavę nariai bei sekretorius.Tarnybinio patikrinimo medžiaga ir protokolų turinys patvirtina, kad Pirkimų komisijų posėdžių metu sprendiniai buvo priimami nesant parengtų atsakymų analizės duomenų ir jų nepagrindžiant faktiniais duomenimis.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų apie aptariamo pirkimo iniciatoriaus paraiÅ¡kÄ , todėl pagrįstai spręstina, kad nesant iniciatoriaus, nebus konkretaus asmens, kontroliuojančio pirkimus laimėjusios įmonės įsipareigojimų vykdymo ir gautų paslaugų atitikimo nustatytiems reikalavimams, taip neužtikrinant tinkamÄ valstybės lėšų panaudojimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad R. P. paaiÅ¡kinime nurodė, kad Departamentui pavaldi įstaiga, teigdama įgaliojimÄ pirkimo procedÅ«roms atlikti, neteikia iniciatoriaus paraiÅ¡kos pirkimui.

Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad paraiÅ¡ka turbÅ«t yra BPC. Savo teiginius patvirtinančių įrodymų nei Komisijai, nei teismui pareiÅ¡kėjas nepateikė. Darytina iÅ¡vada, kad nesant iniciatoriaus paraiÅ¡kos ir nenustačius tikslios atskaitomybės, Pirkimų komisijos negalėjo tinkamai atlikti savo funkcijų. Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius, kad Komisija tyrimo metu turėjo teisę iÅ¡sireikalauti dokumentus. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui pateiktas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo laikytinas tinkamų sÄ lygų sudarymu pareikÅ¡ti savo nuomonę ir pateikti savo veiksmus pagrindžiančius dokumentus, tačiau pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, nepateikdamas iÅ¡dėstytus argumentus patvirtinančių įrodymų.

Tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino kodėl nebuvo užtikrinta, kad Pirkimų komisijų nariai bÅ«tų susipažinę su EtiÅ¡ko elgesio vieÅ¡uosiuose pirkimuose mokomÄ ja priemone, kaip to reikalauja Komisijų darbo reglamentų 13 punktas, taip pat dėl kokių priežasčių Pirkimų komisijų posėdžių metu sprendimai buvo priimami atsižvelgiant į nesamų analizių informacijÄ ir jų nepagrindžiant faktiniais duomenimis. Komisijų darbo reglamentų 13 punktas įpareigoja pirkimų komisijos pirmininkÄ , narius ir ekspertÄ prieÅ¡ pradedant darbÄ susipažinti su EtiÅ¡ko elgesio vieÅ¡uosiuose pirkimuose mokomÄ ja priemone.

Nagrinėjamu atveju buvo vykdomi dviejų programėlių pirkimai ir priimti du Komisijos darbo reglamentai, tačiau duomenų kad Pirkimo komisijų pirmininkas ir nariai prieÅ¡ pradėdami darbÄ vienoje ir kitoje komisijoje susipažino su minėta priemone, pareiÅ¡kėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė. Remdamasis tuo, kas buvo iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimÄ surinkti duomenys patvirtina IÅ¡vadoje suformuluotus teiginius, kad R. P., kaip Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas ir Pirkimų komisijų pirmininkas, veikdamas pagal Skyriaus nuostatus, Pareigybės apraÅ¡ymÄ ir Komisijų darbo reglamentus, bÅ«damas asmeniÅ¡kai atsakingas už Viešųjų pirkimų skyriaus ir Pirkimų komisijų pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimÄ , neužtikrino, kad vieÅ¡ieji pirkimai vyktų laikantis VPÄ® ir kitų teisės aktų reikalavimų, tuo pažeidė VPÄ® 3 str. 1 d. nuostatas, netinkamai atliko Komisijų darbo reglamentų 3 ir 9.2 p., Kontrolės apraÅ¡o 39 p., Pareigybės apraÅ¡ymo 7.3 p. ir Skyriaus nuostatų 7.3 ir 11.2 p., reikalavimus.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad tarnybinio patikrinimo IÅ¡vadoje ir Ä®sakyme pareiÅ¡kėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikÅ¡tas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiÅ¡kėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantÄ atitinkamoje situacijoje, pareiÅ¡kėjas privalėjo laikytis.Tačiau teismas pažymi, kad teisės aktų nuostatos reikalauja, skiriant tarnybines nuobaudas, visais atvejais atsižvelgti į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigÅ«no veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad teismas neskiria tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams, o gali spręsti klausimÄ dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo arba pakeitimo (žr., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A552-2748/2012). Taigi, tarnybinės nuobaudos pakeitimas Å¡velnesne, įvertinus nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo, bei teisingumo ir protingumo kriterijus, yra tinkama pareiÅ¡kėjo padaryto tarnybinio pažeidimo teisinė įvertinimo iÅ¡raiÅ¡ka. Teismas pagal suformuotÄ LVAT praktikÄ paskirtÄ nuobaudÄ gali pakeisti Å¡velnesne.Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytų aplinkybių visumÄ teismas vertina, kad IÅ¡vadoje pasiÅ«lyta ir skundžiamu Ä®sakymu pareiÅ¡kėjui taikyta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė.

Vertinant pareiÅ¡kėjo kaltę, svarbu atsižvelgti, kad jis tarnybinį nusižengimÄ padarė ne dėl savo tyčinių veiksmų, o dėl susidariusioje situacijoje nepakankamai rÅ«pestingo elgesio. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir jokių pareiÅ¡kėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių. IÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas tarnyboje charakterizuojamas teigiamai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Todėl pareiÅ¡kėjo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo gali bÅ«ti vertinama iÅ¡ esmės kaip gera.

Taigi, visų Å¡ių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui taikyta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė, todėl pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – keičiama VTÄ® 29 str. 3 d. 1 p. nustatyta tarnybine nuobauda – pastaba.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 720 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas.

Nuostatos dėl iÅ¡laidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 str., Civilinio proceso kodekso 98 str. bei Teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimÄ , 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20).

Vertinant Å¡ių teisės aktų nuostatas konstatuotina, jog įstatymas proceso Å¡aliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 str. 5 d. kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R. P. 2017-09-08 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Vaidotu Sviderskiu. PareiÅ¡kėjas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas bei atstovavimas teisme, grindžia 2017-09-15 ir 2017-11-28 mokėjimo nurodymais.Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo 817,60 Eur (I ketvirtis) ir 838,70 Eur (II ketvirtis).Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo suraÅ¡ymÄ , taikytinas Rekomendacijų 8.2 p., pagal kurį už skundo suraÅ¡ymÄ maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 (2,5 x 817,60 Eur = 2 044 Eur). Rekomendacijų 8.19 p. nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už vienÄ pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ ir atstovavimo valandÄ teisme dydis yra 0,1, t. y. 83,87 Eur.Vadovaudamasis Rekomendacijų 8 p., teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡laidų dydis yra pagrįstas apmokėjimÄ už Å¡ias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8 p. nustatytų maksimalių įkainių dydžių.Apskaičiuojant priteistinų iÅ¡laidų dydį Å¡iuo atveju pagal įstatymo analogijÄ taikytinos Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Remiantis Civilinio proceso kodekso ir ABTÄ® 40 str. 1 ir 5 dalimis, pareiÅ¡kėjas įgijo teisę gauti turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nesutiko su ginčijamu įsakymu, teigė, kad jam paskirta neproporcinga nuobauda. Teismas pakeitė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , paskirdamas Å¡velnesnę nuobaudÄ , kitoje dalyje skundÄ atmetė. Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjui apskaičiuota priteisti iÅ¡laidų suma 720 Eur, proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai, dalinama iÅ¡ dviejų ir priteistina 360 Eur suma.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo      84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2017-08-21 įsakymu Nr. TE-202 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – pastaba.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti iÅ¡ PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 360 Eur R.

P. naudai teismo iÅ¡laidoms atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                 JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič