2018-09-18 Nr. AB-15974-3-61-3-00788-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-612-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00788-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Init“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu bei patikslintu skundu, prašydama: 1) Panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 programos „Россия-РТР“ (toliau – ir „Rossija RTR“) atžvilgiu; 2) Panaikinti Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. liepos 9 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi patenkino pareiškėjo UAB „Init“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teismas nustatė, jog ginčijamu 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. KS-24 Komisija paskyrė pareiškėjui UAB „Init“ 150 000 Eur baudą dėl to, kad jis 2018 m. vasario 24 d. – 2018 m. kovo 1 d. nevykdė Komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16. Komisija išaiškino, kad minėtą baudą pareiškėjas privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo baudos paskyrimo dienos.

Pareiškėjas prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Prašymą grindė tuo, kad paskirtos baudos sumokėjimas 2018 m. liepos 25 d. sutrikdys bendrovės ūkinę – komercinę veiklą bei padarys sunkiai atitaisomą ar neatitaisomą žalą, t. y. neliks lėšų atsiskaityti su NORDEA banku pagal papildomą susitarimą Nr. KSP15/06/06 (01) prie 2015 m. balandžio 9 d. kredito sutarties Nr. KS15/04/01 arba išmokėti atlyginimus darbuotojams (UAB „Init“ dirba 220 darbuotojų) arba atsiskaityti su transliuotojais / autoriais. Pareiškėjas pažymėjo, kad sustabdžius bendrovės veiklą, reikėtų atleisti darbuotojus, nebebūtų galimybės vykdyti įsipareigojimus bankui, todėl reikėtų kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 48 straipsnio 4 dalies 1 punktą Komisija turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos laikino sustabdymo ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas per 3 mėnesius nesumoka šio straipsnio 3 dalyje nurodytos jam paskirtos baudos.

Teismas, įvertinęs šioje administracinėje byloje nagrinėti priimtą reikalavimą, kuriuo pareiškėjas ginčija Komisijos sprendimą dėl baudos paskyrimo, pareiškėjo veiklos pobūdį (kaip pareiškėjas skunde nurodo, jis teikia televizijos programų retransliavimo kabeliniais tinklais, interneto bei telefonijos paslaugas) ir tai, kad Komisija turi įstatyminį pagrindą kreiptis į teismą dėl pareiškėjo veiklos sustabdymo, jei pastarasis nesumokės 150 000 Eur paskirtos baudos iki 2018 m. liepos 25 d., darė išvadą, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – ginčijamo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 laikinas sustabdymas yra būtinas, tikslu apginti viešąjį interesą, t. y. apginti visuomenės teisę žinoti. Šią teisę užtikrina Visuomenės informavimo įstatymas, kuriame nurodyta, kad televizijos programos yra informacinės visuomenės informavimo priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.

Teismas vertino, kad Iš Luminor Bank AB pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjui yra suteiktas ilgalaikis kreditas ir per mėnesį bankui vidutiniškai turi būti sumokama 117 000 Eur kredito kartu su palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui sumokėjus ginčijamu sprendimu paskirtą baudą, galimai susidarytų situacija, jog būtų pažeistas kredito grąžinimo grafikas ir dėl to pareiškėjui kiltų finansinės pasekmės, t. y. būtų padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, o sustabdžius pareiškėjo veiklą – pažeistas viešasis interesas, teismas darė išvadą, kad reikalinga taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos komisija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi remdamasis šiais motyvais:

1) teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai, sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę;

2) pareiškėjo kredito sutarties sudarymo faktas pats savaime neatskleidžia tikrosios pareiškėjo finansinės padėties ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Komisijos paskirtos baudos sumokėjimas negrįžtamai sutrikdys UAB „Init“ ūkinę – komercinę veiklą, nes bendrovė negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Nurodo, kad pareiškėjo pardavimo pajamas sudaro 9 721 709 Eur;

3) pagal Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje skiriamų baudų dydis kiekvieną kartą yra susietas su konkretaus subjekto ūkinės – komercinės veiklos pajamomis ir individualizuojamas, atskleidžiant jo finansinę padėtį;

4) reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą teismas nepagrįstai grindė viešuoju interesu – pareiga užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai. Atsakovo vertinimu, su galimu Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymu susietos tikėtinos pasekmės nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir peržengia pareikštų materialinių reikalavimų ribas;

5) paskirtos ekonominės sankcijos turi būti neišvengiamos, nes tik tai užtikrina Lietuvos Respublikos informacinės erdvės saugumą.

Pareiškėjas UAB „Init“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį nepakeistą.

Nurodo, jog pareiškėjas neturėjo tyčios nevykdyti Komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16, 2018 m. vasario 23 d. išjungė televizijos programą „RTR Planeta“, o 2018 m. kovo 1 d. gavęs išaiškinimą dėl transliuojamos NP „Rosmediakom“ televizijos programos „Rossija RTR“, tą pačią dieną išjungė šios programos retransliavimą savo kabeliniais tinklais. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nepadarė pažeidimo, tačiau nežiūrint to, Komisija 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. KS-24 skyrė 150 000 Eur baudą už 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16 nevykdymą. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. eI-2304-815/2018 nurodė, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. KS-16 liečia tik televizijos programą „RTR Planeta“, todėl Komisija nepagrįstai skyrė baudą.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjas pateikė netinkamus įrodymų šaltinius apie finansinę padėtį. Pažymi, jog pateikti dokumentai patvirtina, kad bendrovės finansinė padėtis nėra gera, nes bendrovė dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių nepasiekia finansinių rodiklių, numatytų kredito sutartyje su AB Luminor banku. Atkreipia dėmesį, kad ši informacija yra nevieša, sudaro bendrovės komercinę paslaptį, todėl atsakovo teiginiai dėl netinkamų įrodymų šaltinių, atmestini. Teigia, jog nesumokėjus mėnesinės kredito įmokos 117 000 Eur bankui, kreditorius nutrauks sutartį ir pareikalaus grąžinti visą kreditą, todėl didelės baudos sumokėjimas Komisijai, sutrikdys bendrovės prievolių vykdymą bankui.

Teigia, jog atsakovas pateikė tik vienintelį argumentą dėl gaunamų pajamų, tačiau neatsižvelgė, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį gaudamas 810 142 Eur pajamas, turi sumokėti 256 726 Eur darbo užmokestį darbuotojams, 117 000 Eur bankui AB Luminor, autoriams ir transliuotojams už jų kūrinių naudojimą moka apie 198 000 Eur, už nuomojamą iš kitų įmonių infrastruktūrą bei ryšio perdavimo priemones – 88 000 Eur, patalpų nuoma, elektra, kuras – 62 000 Eur, įrangos naujinimas, gedimų šalinimas – 70 000 Eur. Taigi, būtinos bendrovės veiklos sąnaudos – 791 726 Eur, todėl paskirtos 150 000 Eur baudos sumokėjimas sutrikdytų bendrovės veiklą. Be to, pareiškėjas turi 1 048 619 Eur įsipareigojimų tiekėjams, iš kurių 784 742 Eur yra pradelsti. Sustabdžius bendrovės veiklą komisijos iniciatyva dėl nesumokėtos baudos ar reikalavimo grąžinti kreditą prieš terminą, būtų pažeistas viešasis interesas, nes vartotojams būtų nutrauktas kabelinės televizijos ir interneto paslaugos teikimas, nukentėtų apie 77 000 vartotojų.

Pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės ir ekonominių sankcijų neišvengiamumas yra skirtingos priemonės, jų taikymas užtikrintas skirtingomis įstatymų normomis. Ekonominės sankcijos dydis turi būti proporcingas padarytam pažeidimui (jei toks pažeidimas padarytas) ir negali sukelti juridinio asmens nemokumo, sankcijos negali būti naudojamos kaip susidorojimo su atskirais verslo subjektais įrankis. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo baudos paskyrimas pažeidžia konkurencijos sąlygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo UAB „Init“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 galiojimą kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš skundžiamo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ matyti, jog nuspręsta UAB „Init“ skirti 150 000 Eur baudą, pripažinus, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d. retransliuodama televizijos programą „Rossija RTR“ nevykdė Komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ ir šią sumą įpareigojo pareiškėją sumokėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo baudos paskyrimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo, sprendė, jog pareiškėjui sumokėjus ginčijamu sprendimu paskirtą baudą, galimai gali kilti finansinės pasekmės grąžinant bankui kreditą, t. y. būtų padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, be to būtina apginti viešąjį interesą, t. y. apginti visuomenės teisę žinoti.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog galima neigiamo papildomo sprendimo įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai nagrinėjamoje byloje sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei pažymėjo, jog būtinybė tinkamai užtikrinti visuomenės teisę žinoti nėra susijusi su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku.

Teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pareiškėjas UAB „Init“, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą) akcentuoja, jog sumokėjus Komisijos paskirtą 150 000 Eur baudą, bus sutrikdyta Bendrovės ūkinė-komercinė veikla, kadangi sumokėjus baudą, neliks lėšų atsiskaityti su banku arba išmokėti atlyginimus, arba atsiskaityti su transliuotojais. Pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas sukels neigiamus padarinius, kadangi Bendrovė turi didelių įsipareigojimų.

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui sumokėjus ginčijamu sprendimu paskirtą 150 000 Eur baudą, galimai būtų pažeistas kredito grąžinimo bankui grafikas ir dėl to pareiškėjui kiltų finansinės pasekmės, t. y. būtų padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys apie Bendrovės ir Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. sudarytą kredito sutartį Nr. KS 15/04/01 (bei papildomas susitarimas Nr. KSP 15/06/06 (01)) dėl 8 907 151 Eur ilgalaikio kredito ir 850 000 Eur overdrafto suteikimo, nepatvirtina, jog baudos sumokėjimas pagal ginčijamą Komisijos Sprendimą, gali daryti įtaką Bendrovės finansiniams įsipareigojimams bankui. Pažymėtina, jog kredito sutartis Nr. KS 15/04/01 sudaryta 2015 metais, kas vertinama, jog pareiškėjas privalėjo numatyti savo galimybes tinkamai vykdyti paskolos grąžinimą bankui. Pareiškėjo kitos nurodytos išlaidos: darbo užmokestis darbuotojams, mokestis autoriams ir transliuotojams už jų kūrinių naudojimą, nuomos mokestis už iš kitų įmonių infrastruktūrą bei ryšio perdavimo priemones, patalpų nuoma, elektros, kuro išlaidos, sąnaudos įrangos naujinimui, gedimų šalinimui, paties pareiškėjo įvardinamos tik kaip preliminarios – vidutinės, todėl tai nesudaro pagrindo vertinti, kad šios Bendrovės išlaidos yra nekintamos, juo labiau nepatvirtina, kad Bendrovei sumokėjusi baudą, ji negalės toliau vykdyti savo ūkinės veiklos. Pareiškėjas ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovės gaunamos pakankamos pajamos nesukuria pareiškėjo prašyme nurodytų neigiamų pasekmių. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdyti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo paskirtos baudos sumokėjimas UAB „Init“ sukeltų didelius finansinius sunkumus, sutrikdytų arba padarytų neįmanomą jo veiklą. Pareiškėjo teiginiai, kad sumokėjus Komisijos paskirtą baudą ir dėl to sutrikus Bendrovės veiklai būtų pažeistas viešasis interesas, nes vartotojams būtų nutrauktas kabelinės televizijos ir interneto paslaugos teikimas, nukentėtų apie 77 000 vartotojų, taip pat nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017), ir kad neigiamas pasekmes patirs ne tik jis pats, bet ir visi sąžiningi vartotojai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo dėl Sprendimo galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas. Tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-220-520/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo UAB „Init“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus duomenis sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, netinkamai atskleidė ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis yra nepagrįsta ir naikinama, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai sustabdyti ginčijamo 2018 m. balandžio 25 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimo Nr. KS-24 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo UAB „Init“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė