2018-01-17 Nr. AB-1509-3-61-3-05004-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1459-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05004-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. buvo perkeltas į Lukiškių TI-K atlikti nuobaudą ir šiuo laikotarpiu jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis virduliu ar kitaip gauti verdančio vandens maistui (avižiniams dribsniams) bei gėrimams (kavai, arbatai) paruošti. Tai lėmė, jog pareiškėjas negalėjo tinkamai laikytis gydytojų rekomendacijų dėl mitybos, jautėsi žeminamas ir kankinamas, t. y. jam kilo neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta pinigais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnyje yra įtvirtinta nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

5. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija; toliau – ir Aprūpinimo normos), elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių gyvenamosios kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą.

6. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 1 d. atliko 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės laikymo sąlygomis, o nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. 6 mėnesiams buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis kamerų tipo patalpose, jis negalėjo turėti virdulio.

7. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad tris kartus per dieną karšta arbata ir kompotas pareiškėjui buvo pateikiama kartu su maistu, todėl jo teiginiai dėl karštų gėrimų stokos, neatitinka tikrovės. Lukiškių TI-K teigimu, kiekvienu atveju būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiam asmeniui ir sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad skunde minimais Lukiškių TI-K veiksmais jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2014 m. spalio 1 d. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 12 mėn., o 2015 m. liepos 22 d. pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Pareiškėjas į kamerų tipo patalpas perkeltas 2015 m. rugpjūčio 28 d.

10. Remdamasis Aprūpinimo normomis ir BVK 96 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. atliko nuobaudą kamerų tipo patalpose, todėl Lukiškių TI-K neprivalėjo pareiškėjo aprūpinti elektriniu virduliu. Todėl nenustatęs neteisėtų veiksmų, pasireiškusių elektrinio virdulio nesuteikimu pareiškėjui, teismas sprendė, jog valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

III. 11. Pareiškėjas A. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas paaiškina, kad jam atliekant bausmę Lukiškių TI-K visose kamerose nebuvo galimybės naudotis virduliu. Pažymi, jog ir esant drausmės grupėje, jam turėjo būti suteiktas šis buities prietaisas.

13. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo medicininių dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad gydytojų jam rekomenduoto maisto paruošimui buvo būtinas karštas vanduo.

14. 2015 m. spalio 1 d. pareiškėjas buvo perkeltas į paprastą grupę, todėl įgijo teisę naudotis virduliu. Lukiškių TI-K administracija, atsakydama į pareiškėjo skundus, pripažino, jog pareiškėjui priklauso elektrinis virdulys.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, jo dėstomi nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pažymi, kad pareiškėjas turi įrodyti, jog minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai jį paveikė, sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

18. Pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dėl Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo) atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir skunde teigė, kad per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. nebuvo užtikrinta jo teisė naudotis elektriniu virduliu, dėl ko jis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, vertinamų 6 000 Eur suma.

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos (Lukiškių TI-K) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo atliktu teisės aiškinimu ir įrodymų vertinimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pripažinti jo skundo reikalavimą pagrįstu ir priteisti kompensaciją pinigais.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

22. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos.

23. Vadovaujantis BVK 96 straipsnio (ginčui aktuali šio teisės akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) 1 dalimi nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Šią nuostatą detalizavęs Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 173 punktas (iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais – elektriniais virduliais (173.10 p.).

24. Tikrinamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas jo buvimo Lukiškių TI-K metu (nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d.) priklausė drausmės grupei, t. y. jam buvo vykdoma Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 28-681(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas skundė minėtą nuobaudą BVK nustatyta tvarka, nors ši teisė jam buvo išaiškinta Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. nutarimu.

25. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijamas pareiškėjo teisių ribojimas (galimybė turėti virdulį) buvo taikomas būtent dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos, kuri tuo metu galiojo, t. y. šis ribojimas aiškiai ir nedviprasmiškai kilo iš įstatymo reikalavimų ir buvo nulemtas paties pareiškėjo pasirinkto neteisėto elgesio – bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, kas, lyginant su nenusižengusių (kitų grupių) nuteistųjų teisine padėtimi, užtraukė jam papildomų suvaržymų.

26. Nustačius, kad BVK (75 ir 96 str.) neleidžia drausmės grupės nuteistiesiems naudoti elektros prietaisų, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K administracija negalėjo pažeisti pareiškėjo teisės, nes įstatymas jos pareiškėjui nesuteikė. Taigi šiuo atveju Lukiškių TI-K veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigota, t. y. neatliko pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų.

27. Pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.).

28. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kita vertus, administracinio teismo aktyvus vaidmuo byloje (ABTĮ 10, 81 str.) nereiškia, jog teismas turi tenkinti visus pareiškėjo ar kitų bylos proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo bei išreikalavimo. Pateikiant ir renkant įrodymus turi būti paisoma liečiamumo, leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo konkrečioje byloje dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-146/2017).

29. Pareiškėjo nurodomi argumentai, kad neturėdamas buities prietaiso užvirti vandenį, jis negalėjo įgyvendinti (laikytis) gydytojų rekomendacijų dėl sveikatą tausojančios mitybos, nagrinėjamo ginčo aspektu nėra teisiškai svarbūs, todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga išreikalauti pareiškėjo ligos istoriją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo prašymus pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs žodinio bylos nagrinėjimo metu (posėdyje) ir teismas juos išsprendė nepažeisdamas proceso teisės normų.

30. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė