7ec307a4-d434-43ba-a3bb-30ccc5bb6cef · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1206/2012Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Rimvydo Norkaus ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „EUROCONSULT GROUP“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6053-640/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios (Å¡iuo metu bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės „AVSC Group“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „EUROCONSULT GROUP“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Trečiasis asmuo – S. K. .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „AVSC Group“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „EUROCONSULT GROUP“, kurį patikslinęs, prašė pripažinti 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp Å¡alių, 2009 m. kovo 24 d. Mokėjimų suderinimo sutartį ir 2010 m. liepos 20 d. patvirtinimÄ niekiniais ir negaliojančiais ir taikyti restitucijÄ :

1) priteisti iÅ¡ atsakovo vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009 jo naudai iÅ¡ S. K. iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas;

2) priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo išieškotų lėšų iš S. K. gavimo momento iki sprendimo šioje byloje tinkamo įvykdymo;

3) pripažinti ieÅ¡kovo reikalavimo teisę į S. K. visoje apimtyje kiek yra priteista ieÅ¡kovui ir neiÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ atsakovo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. tarp jo ir UAB „EUROCONSULT GROUP“ buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 06/12. Atsakovo vadovas nuo 2005 m. liepos 10 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. buvo V. G. , advokato M. G. žmona. Advokatas M. G. atstovavo UAB „AVSC group“ civilinėje byloje prieÅ¡ S. K. , vadovaujantis 2008 m. kovo 17 d. atstovavimo sutartimi.

Taip pat teikė teisines paslaugas per UAB „EUROCONSULT GROUP“. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-164-798/2009 priteisė iÅ¡ atsakovės S. K. 118 752,80 Lt nuostolių atlyginimo, 11 800 Lt už verslo plano parengimÄ , 2 523,96 Lt palÅ«kanų, 3 052,31 Lt žyminio mokesčio, 1 440 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos. 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieÅ¡kovo vadovas A. Z. atsakovui perleido visas teises į priteistas iÅ¡ S. K. sumas, taip pat perleido visas teises reikalauti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų. 2009 m. gruodžio 1 d.

M. G. perįgaliojo BalčiÅ«no ir Grajausko kontoros advokatÄ A. J. atstovauti UAB „AVSC Group“ interesus Lietuvos apeliaciniame teisme. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009 priteisė UAB „AVSC Group“ 237 505,06 Lt skolos, 5 677 Lt žyminio mokesčio, 2 678 Lt advokato pagalbai, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos. 2009 m. gruodžio 30 d. advokatas A. J. paprašė UAB „AVSC Group“ naudai iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Vykdomasis raÅ¡tas buvo iÅ¡duotas 2010 m. sausio 5 d. 2010 m. vasario 12 d. buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „AVSC Group“. 2010 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2010 m. vasario 11 d. datos atsakovo UAB „EUROCONSULT GROUP“ praÅ¡ymas dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo vykdomajame procese, vadovaujantis 2009 m. birželio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad UAB „AVSC Group“, nors ir buvo perleidęs reikalavimo teises UAB „EUROCONSULT GROUP“, visÄ tÄ laikÄ rÅ«pinosi byla tarsi bÅ«tų Å¡alis, jo atstovas M.

G. neinformavo teismo apie reikalavimo perleidimÄ savo žmonos įmonei, o UAB „AVSC Group“ ir toliau samdė tiek advokatÄ M. G. , tiek jo kolegÄ advokatÄ A. J. atstovauti apeliacinėje instancijoje, gauti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir pan.IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4070-603/2010, UAB „AVSC Group“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . IeÅ¡kovo vadovas A. Z. dar iki Å¡iol nėra pateikęs visos dokumentacijos administratoriui, todėl tik įvykus 2011 m. vasario 21 d. pirmajam kreditorių susirinkimui, iÅ¡ kreditorių administratorius sužinojo, kad buvo civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovas prisiteisė iÅ¡ S. K. minėtas sumas, kad reikalavimas buvo parduotas advokatui M.

G. . Todėl nedelsiant, 2011 m. vasario 22 d. elektroniniu paÅ¡tu administratorius iÅ¡siuntė paklausimÄ M. G. dėl dokumentų, susijusių su byla ir reikalavimo perleidimu, pateikimo, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. 2011 m. vasario 24 d. buvo iÅ¡siųstas analogiÅ¡kas paklausimas UAB „EUROCONSULT GROUP“, kuris tinkamai buvo įteiktas 2011 m. vasario 28 d., tačiau atsakymas taip pat nebuvo gautas.             Anot ieÅ¡kovo, visa eilė perleidimo sutarties Å¡alių veiksmų liudija atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ .

Visų pirma, nėra aiÅ¡ki reikalavimo pardavimo kaina. Atsakovas delsė perimti reikalavimo teises pagal sutartį daugiau nei 8 mėnesius ir reikalavimo perėmimÄ Ä¯gyvendino tik tada, kai buvo pateiktas pareiÅ¡kimas teisme dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui. Reikalavimas buvo perduotas įmonei, kuriai vadovavo ieÅ¡kovÄ byloje atstovaujančio advokato sutuoktinė. Atsakovas vengė pateikti administratoriui praÅ¡omÄ informacijÄ . Taigi, ieÅ¡kovo nuomone, tai liudija atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir neteisėtÄ susitarimÄ su jo vadovu dėl reikalavimo į jau priteistÄ iÅ¡ S. K. skolÄ perleidimo, tuo pažeidžiant nemokaus ieÅ¡kovo kreditorių interesus.

             IeÅ¡kovo teigimu, egzistuoja visos sÄ lygos pareikÅ¡ti actio Pauliana. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta BUAB „AVSC Group“ esant nemokiai ir apie tai atsakovui žinant ar turint pareigÄ Å¾inoti. Todėl susitarimas, kuriuo atsakovui buvo perleistos reikalavimo teisės į     249 235,66 Lt sumÄ , yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesus. Sutartimi, kuria ieÅ¡kovas neteisėtai ir nepagrįstai perleido reikalavimo teises į 249 235,66 Lt sumÄ ir palÅ«kanas, iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo atimta galimybė gauti pinigines sumas, priteistas iÅ¡ S. K. , jas panaudoti visų ieÅ¡kovo kreditorių proporcingam kreditorinių reikalavimų tenkinimui, todėl akivaizdu, kad sutartimi yra pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovas grindė ir tuo, kad, jo nuomone, reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta žymiai vėliau, nei nurodyta sutartyje (2009 m. birželio 8 d.), nes Å¡alių pasyvumas, perimant reikalavimo teises pagal sutartį daugiau nei 8 mėnesius, pasak ieÅ¡kovo, logiÅ¡kai negali bÅ«ti pateisinamas; paties atsakovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ir praÅ¡ymas pritaikyti turto areÅ¡tÄ 43 174,90 Lt sumai 2009 m. spalio 6 dienÄ , pasak ieÅ¡kovo, įrodo atsakovo žinojimÄ apie blogÄ ieÅ¡kovo finansinę padėtį, taip pat apie egzistuojančius turto areÅ¡to aktus; atsakovas, galėjo ir privalėjo žinoti, kad 2010 m. vasario 12 d. buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos kėlimo UAB „AVSC Group“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir pripažino 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį bei 2010 m. liepos 20 d. patvirtinimÄ , sudarytus tarp UAB „EUROCONSULT GROUP“ ir UAB „AVSC Group“, negaliojančiais bei nusprendė taikyti restitucijÄ :

1) priteisė iÅ¡ UAB „EUROCONSULT GROUP“ jo naudai iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas (18 948,24 Lt) iÅ¡ S. K. , vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 dienos nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009 ieÅ¡kovo UAB „AVSC Group“ naudai;

2) priteisė iÅ¡ UAB „EUROCONSULT GROUP“ ieÅ¡kovo UAB „AVSC Group“ naudai 6 proc. palÅ«kanas nuo iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų iÅ¡ S. K. , vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 dienos nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011 m. birželio 21 d. iki sprendimo įvykdymo;

3) nusprendė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „AVSC Group“ reikalavimo teisę į S. K. visoje apimtyje, kiek yra priteista ieÅ¡kovui UAB „AVSC Group“ ir neiÅ¡ieÅ¡kota atsakovo UAB „EUROCONSULT GROUP“ naudai pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 dienos nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-480/2009. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „EUROCONSULT GROUP“ 31,10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų ir 568 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas, įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatavo, jog ieÅ¡kovas 2009 m. birželio 8 d. sutartimi perleido atsakovui reikalavimo teises į S. K. skolas, iÅ¡ viso 137 569,07 Lt sumai (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimas) už 25 156,81 Lt sumÄ , t. y. padengdamas tokio dydžio savo įsiskolinimÄ atsakovui (2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartis).

Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, jog jis neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ S. K. buvo priteista 118 752,80 Lt atlyginimo, 11 800 Lt už verslo planÄ , 2 523,96 Lt palÅ«kanų, 3 052,31 Lt žyminio mokesčio, 1 440 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos. Pagal 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį Å¡alys susitarė, jog pagal Å¡alių sudarytÄ teisinių paslaugų sutartį ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovui 25 156,81 Lt, bei Å¡alys susitarė dėl skolos mokėjimo grafiko.

Teismo vertinimu, reikalavimo perleidimo sutarties tarp Å¡alių sudarymo datai 2009 m. birželio 8 d. ieÅ¡kovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į S. K. skolas, kuriÄ pagal teismo sprendimÄ sudarė žymiai didesnė suma, nei ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovui. Be to, ieÅ¡kovas savo reikalavimo teisę į S. K. skolas perleido besÄ lygiÅ¡kai ir visa apimtimi, neatsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimo teisės buvo patvirtintos į žymiai didesnę sumÄ , nei jo skola atsakovui. Teismas konstatavo, kad reikalavimo sutarties sudarymo metu nebuvo jokių įpareigojimų ieÅ¡kovui privalomai sudaryti minėtÄ reikalavimo perleidimo sutartį.

Teismas, įvertinęs tai, kad jau iš 2008 m. gruodžio 31 dienai sudaryto įmonės balanso buvo matyti, jog ieškovas buvo nemokus, sprendė, jog sudarant reikalavimo teisės perleidimo sandorį (2009 m. birželio 8 d.), jau buvo galimybė žinoti ir turėti duomenis apie ieškovo finansinės veiklos rezultatus. Anot teismo, reikalavimo perleidimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta jau ieškovui esant nemokiam, o atsakovui, kaip verslo subjektui, tai turėjo ir galėjo būti žinoma. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas teikė ieškovui teisines paslaugas, t. y. konsultacijas teisiniais klausimais, įsipareigojo būti patarėju, todėl preziumavo, kad apie ieškovo finansinę padėtį atsakovui turėjo būti žinoma.

Todėl, teismo vertinimu, sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi buvo pažeisti kitų kreditorių interesai ir atsakovas gavo iÅ¡skirtinę pirmenybę patenkinti savo reikalavimus, nepaisant kitų kreditorių interesų. Pasak teismo, atsakovo, kaip kreditoriaus, reikalavimų pateikimas bankroto byloje tai pačiai sumai, kuri reikalavimo perleidimo sutartimi buvo užskaityta, bei ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas dėl to paties reikalavimo ieÅ¡kovui ir prisiteisimas teismo sprendimu, patvirtina Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Be to, anot teismo, esant galiojančiai reikalavimo perleidimo sutarčiai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimui bei Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl atsakovo kreditorinių reikalavimų ieÅ¡kovui patvirtinimo, susidarė situacija, kai atsakovas savo reikalavimÄ pagal teisinių paslaugų sutartį ieÅ¡kovui buvo užsitikrinęs net trimis galiojančiais bÅ«dais, kas leidžia teigti atsakovÄ esant nesÄ Å¾iningu. Å alių nesÄ Å¾iningumÄ , anot teismo, taip pat patvirtina ir tai, kad jau esant reikalavimo perleidimo sutarčiai, ieÅ¡kovas pats kreipėsi dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo dėl priteistos sumos iÅ¡ S. K. iÅ¡ieÅ¡kojimo, kai visas reikalavimo teises jau buvo perleidęs atsakovui.

Be to, atlyginimo už reikalavimo teisės į S. K. skolÄ dydis nėra adekvatus ieÅ¡kovo skolos atsakovui dydžiui. Dėl Å¡ių priežasčių teismas pripažino, kad tokios reikalavimo perleidimo sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos ir pažeidžiančios kitų kreditorių teises bei prieÅ¡taraujančios juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str.). Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad reikalavimo teisės perleidimo sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir vadovaujantis CK 6.102 straipsnio 2 dalimi, nes advokato M.

G. sutuoktinė V. G. sudarant perleidimo sandorį, nors ir buvo atsakovo vadovė, tačiau įmonės akcijų neturėjo, todėl negali bÅ«ti laikoma, kad reikalavimo teisės buvo perleistos advokatui M. G. . Teismas konstatavo, jog yra visos sÄ lygos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sandorį bei su juo susijusius 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį bei 2010 m. liepos 20 d. patvirtinimÄ pripažino negaliojančiais ir nusprendė taikyti restitucijÄ .

Nustatęs, kad atsakovo naudai pagal reikalavimo perleidimo sutartį yra iÅ¡ieÅ¡kota 18 948,24 Lt, teismas iÅ¡ atsakovo Å¡iÄ sumÄ priteisė ieÅ¡kovui.              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „EUROCONSULT GROUP“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas taip pat praÅ¡o jam priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sÄ lyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesÄ Å¾iningumas dėl reikalavimo perleidimo kainos:

                  1) teismas nepagrįstai nurodė, jog reikalavimas buvo perleistas besÄ lygiÅ¡kai, nes patvirtinimas nustato tokiÄ atsiskaitymo už perleistÄ reikalavimÄ tvarkÄ : kai faktiÅ¡kai iÅ¡ skolininkės S. K. iÅ¡ieÅ¡kota suma bus didesnė nei UAB „AVSC Group“ skola UAB „EUROCONSULT GROUP“ pagal Teisinių paslaugų sutartį Nr. 06/12 su delspinigiais ir palÅ«kanomis, pridėjus visus mokesčius, vykdymo ir kitas UAB „EUROCONSULT GROUP“ iÅ¡laidas, susijusias su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ skolininkės S. K. , tuomet UAB „EUROCONSULT GROUP“ grÄ Å¾ins UAB „AVSC Group“ likusiÄ (iÅ¡vardintas iÅ¡laidas virÅ¡ijančiÄ ) iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ ir reikalavimo teisę į skolininkę S. K. , likusiai, dar neiÅ¡ieÅ¡kotai, sumai;

2) teismas netinkamai nustatė reikalavimo perleidimo kainÄ , kuriÄ , anot apelianto, sudaro ne tik 25 156,81 Lt, nurodyta Mokėjimų suderinimo sutartyje, bet visa ieÅ¡kovo skola atsakovui pagal Teisinių paslaugų sutartį. Todėl galutinė reikalavimo perleidimo kaina nėra nustatyta konkrečiu dydžiu, o priklauso nuo faktinių iÅ¡ieÅ¡kojimo ir kitų iÅ¡laidų;

3) teismas netinkamai nustatė perleisto reikalavimo vertę. Anot apelianto, reikalavimo dydis neatitinka reikalavimo vertės. Atsakovas aktyviai veikė iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės S. K. procese ir ėmėsi visų jam įstatymų suteiktų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybių, tačiau skolininkė S. K. yra iÅ¡ esmės nemoki ir iki Å¡iol pagal perleistÄ reikalavimÄ iÅ¡ jos yra iÅ¡ieÅ¡kota tik 18 948,24 Lt suma. Be to, S. K. atžvilgiu yra iÅ¡kelta daug vykdomųjų bylų. Taigi, perleisto reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumas pagrindžia, kad reali reikalavimo vertė nesutampa su perleisto reikalavimo dydžiu ir yra kur kas mažesnė.

4) reikalavimas sutartimi buvo perleistas visa apimtimi dėl racionalių priežasčių – iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sÄ lyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesÄ Å¾iningumas dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo trimis galiojančiais bÅ«dais. Skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimas trimis galiojančiais bÅ«dais nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sÄ lyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesÄ Å¾iningumas dėl žinojimo apie blogÄ ieÅ¡kovo finansinę bÅ«klę.

Atsakovas neprivalėjo žinoti apie ieÅ¡kovo nemokumÄ 2009 m. birželio 8 d. sutarties sudarymo metu, nes ieÅ¡kovo 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys neleido vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie ieÅ¡kovo nemokumÄ . Paskutinis vieÅ¡ai paskelbtas UAB „AVSC Group“ balansas yra už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Ä®vertinus šį balansÄ , buvo akivaizdu, kad UAB „AVSC Group“ turto turi daugiau, nei įsipareigojimų, jokių nemokumo ženklų iÅ¡ Å¡io balanso duomenų įžvelgti nebuvo galima.

Atsakovui nebuvo prieinama jokia kita informacija, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima neabejotinai spręsti apie blogÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį. Å ias aplinkybes taip pat patvirtina faktas, kad sutarties sudarymo metu UAB „AVSC Group“ turtui nebuvo taikomas nei vienas turto areÅ¡tas. Be to, balanse nurodomas per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis, kuris lygus 2 033 848 Lt, neturi bÅ«ti tapatinamas su Ä®monių bankroto įstatyme nurodomu pradelstų įsipareigojimų dydžiu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sÄ lyga – sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumas dėl ieÅ¡kovo kreipimosi iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Anot apelianto, įstatymai nenumato pareigos praneÅ¡ti teismui apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymÄ . Pareiga praneÅ¡ti apie reikalavimo perleidimÄ atsiranda tik skolininko atžvilgiu ir tik nuo momento, nuo kurio naujasis kreditorius siekia reikalavimo patenkinimo savo naudai (CK 6.109 str.). Atsakovas neturėjo intereso iÅ¡vieÅ¡inti sutarties sudarymo faktÄ iki perleisto reikalavimo pripažinimo vykdytinu.

Sutarties nevieÅ¡inimu buvo siekiama užkirsti keliÄ skolininkei S. K. vilkinti teismo procesÄ tuo pagrindu, kad pasikeitė Å¡alis. Be to, teismo nuoroda dėl vykdomojo raÅ¡to yra susijusi su sutarties vykdymu ir neturi juridinės reikÅ¡mės vertinant galimybę taikyti actio Pauliana institutÄ , nes jo taikymo sÄ lygos yra siejamos su sutarties sudarymo, o ne vykdymo aplinkybėmis (CK 6.66 str.).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja actio Pauliana taikymo sÄ lyga – skolininko (ieÅ¡kovo) neprivalėjimas sudaryti sutartį.

IeÅ¡kovas privalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį, nes tai įpareigojo daryti mokėjimų suderinimo sutartis. Teismas taip pat nepasisakė ir nepaneigė atsakovo argumento, kad ieÅ¡kovas privalėjo sudaryti sutartį vykdydamas mokėjimų suderinimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „AVSC Group“ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja actio Pauliana sÄ lyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesÄ Å¾iningumas dėl reikalavimo perleidimo kainos. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl S. K. nemokumo yra naujos, jas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme nėra nagrinėtinos (CPK 314 str.). Be to, atsakovas suvokė didesnes galimybes iÅ¡siieÅ¡koti pinigines sumas iÅ¡ fizinio asmens, nei iÅ¡ bankrutuojančio juridinio asmens. Atsakovas iÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarties gavo naudos, nes jau iÅ¡ieÅ¡kota 18 948,24 Lt suma.

Atsakovas neįrodė, kada S. K. buvo iÅ¡keltos kitos civilinės bylos: ar reikalavimo perleidimo metu, ar po jo, nes jei kitos bylos atsirado tik po reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo, tai tik patvirtina apelianto nesÄ Å¾iningus kėslus įgyti reikalavimo teises į fizinį asmenį, kuriam nepareikÅ¡tos jokios bylos ir kuris neturi reikalavimo teisių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja actio Pauliana sÄ lyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesÄ Å¾iningumas dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo trimis galiojančiais bÅ«dais. IeÅ¡kovo nuomone, nesuprantama, kodėl apeliantui dar reikėjo prisiteisti sumas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, jeigu Å¡alys dėl skolos padengimo susitarė reikalavimo perleidimo sutartimi.

Be to, nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2009, suformuota praktika dėl daiktų iÅ¡reikalavimo. Kasacinis teismas nurodė, kad tai, jog yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas bankroto byloje, kuriuo patvirtinta bankrutuojančios įmonės skola ieÅ¡kovui, kylanti iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarčių neįvykdymo, pardavėjas prarado teisę reikalauti daliųjų daiktų dalies, už kuriÄ pirkėjas nesumokėjo, grÄ Å¾inimo, nes tokio reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų kito pardavėjo teisių gynimo bÅ«do taikymÄ jau esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl skolos dydžio ir vykstant bankroto procedÅ«roms dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja actio Pauliana sÄ lyga – trečiojo asmens (atsakovo) nesÄ Å¾iningumas dėl žinojimo apie blogÄ ieÅ¡kovo finansinę padėtį.

Anot ieÅ¡kovo, apeliantas nepagrįstai teigia, jog UAB „AVSC Group“ balanso duomenys įrodo, jog UAB „AVSC Group“ turto turėjo daugiau nei įsipareigojimų, kadangi tai neatitinka Ä®monių bankroto įstatymo reglamentavimo. Teismo nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo konstatuota, jog 2008 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovo balanso pagrindu galima buvo daryti iÅ¡vadÄ apie jo nemokumÄ .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja actio Pauliana sÄ lyga – sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumas dėl ieÅ¡kovo kreipimosi iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovas neturėjo intereso iÅ¡vieÅ¡inti sutarties sudarymo faktÄ iki perleisto reikalavimo pripažinimo vykdytinu. Be to, reikalavimo perleidimo sutartis ir kiti dokumentai buvo sudaryti atgaline data, kai apeliantas sužinojo apie keliamÄ bankroto bylÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ vieÅ¡ai pateiktos informacijos Vilniaus apygardos teisme.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja actio Pauliana sÄ lyga – skolininko (ieÅ¡kovo) neprivalėjimas sudaryti sutartį.

Anot ieÅ¡kovo, mokėjimų suderinimo sutartis pripažintina kaip sudaryta jau po atsakovo sužinojimo apie keltinÄ bankroto bylÄ ieÅ¡kovui, kaip ir 2009 m. liepos 20 d. patvirtinimas dėl kainos mokėjimo, todėl pastarieji dokumentai negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai Å¡ioje byloje, sukuriantys pareigÄ atsakovui sudaryti 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Apelianto motyvas, kad reikalavimo teisės vertė buvo reali, nesusijęs su privalėjimu sudaryti sandorį. Teisėjų kolegija konstatuoja:apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „EUROCONSULT GROUP“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

IeÅ¡kinį dėl sandorių, tuo pačiu ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė bankrutuojančios UAB ,,AVSC Group“ administratorius, teisiniu sandorių negaliojimo pagrindu nurodydamas CK 6.66 straipsnį, t. y. pareiÅ¡kė actio Pauliana ieÅ¡kinį. Teisę ir pareigÄ reikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais administratoriui nustato Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas.Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriai turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Minėtoje teisės normoje nustatytos sÄ lygos, kurioms esant galimas actio Pauliana ieÅ¡kinys. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Nustačius, kad yra Å¡ios sÄ lygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. ieÅ¡kovas UAB „AVSC Group“ su atsakovu UAB „EUROCONSULT GROUP“ sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 06/12, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo veikti kaip ieÅ¡kovo patarėjas ir atstovas teisniais klausimai ir teikti teisines paslaugas (8-11 b. l.).

Advokatas M. G. atstovavo ieÅ¡kovÄ civilinėje byloje prieÅ¡ S. K. . Å ioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2009 vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ S. K. priteisė 118 752,80 Lt nuostolių, 11 800 Lt už verslo plano parengimÄ , 2 523,96 Lt palÅ«kanų, 3 052,31 Lt žyminio mokesčio, 1 440 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi minėtÄ sprendimÄ pakeitė ir padidino iÅ¡ S. K. ieÅ¡kovui priteistÄ atlyginimÄ pagal sutartį iki 237 505,60 Lt, panaikino sprendimo dalį dėl 11 800 Lt priteisimo už verslo plano parengimÄ , padidino priteistÄ Å¾yminį mokestį iki 5 677 Lt bei padidino priteistÄ atlyginimÄ už advokato pagalbÄ iki 2 678 Lt, taip pat priteisė iÅ¡ S. K. ieÅ¡kovui 3 375,06 Lt žyminio mokesčio (31-40 b. l.).

Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (12-17 b. l.) matyti, kad atsakovo UAB „EUROCONSULT GROUP“ vadovė laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2010 m. gruodžio   1 d. buvo advokato M. G. sutuoktinė V. G. , o pats M. G. buvo UAB „EUROCONSULT GROUP“ akcininkas nuo 2005 m. gruodžio 22 d. iki 2006 m. vasario 3 d. Byloje taip pat nustatyta, kad 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartimi UAB „AVSC Group“ ir UAB „EUROCONSULT GROUP“ susitarė, jog pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 06/12 ieškovas yra skolingas atsakovui 25 156,81 Lt, be to, šalys susitarė dėl skolos mokėjimo grafiko (116-117 b. l.). 2009 m. birželio 8 d.

UAB „AVSC Group“ ir UAB „EUROCONSULT GROUP“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (41 b. l.), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į iÅ¡ S. K. priteistas sumas 2007 m. lapkričio 20 d. finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties pagrindu. Pagal sutarties 1.3 punkto nuostatÄ , atlyginimo už perleistÄ reikalavimo teisę dydis ir mokėjimo tvarka turėjo bÅ«ti nustatyta atskiru susitarimu. Sutartimi taip pat nustatyta, kad reikalavimo teisę ieÅ¡kovas perleidžia, nes pats yra praleidęs mokėjimų terminus pagal su atsakovu sudarytÄ sutartį Nr. 06/12. 2009 m. liepos 20 d. susitarimu (107 b. l.) Å¡alys patvirtino, kad už reikalavimo teisės perleidimÄ yra atsiskaitoma tokiu bÅ«du, jog kai faktiÅ¡kai iÅ¡ S. K. iÅ¡ieÅ¡kota suma bus didesnė nei ieÅ¡kovo skola atsakovui pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 06/12, tuomet atsakovas grÄ Å¾ins ieÅ¡kovui likusiÄ , iÅ¡vardintas iÅ¡laidas virÅ¡ijančiÄ sumÄ ir reikalavimo teisę į likusiÄ iÅ¡ skolininkės S. K. neiÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovui UAB „EUROCONSULT GROUP“ iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „AVSC Group“ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu yra priteista iÅ¡ viso 43 174,90 Lt, kurį sudaro 39 105,00 Lt skola pagal minėtÄ teisnių paslaugų sutartį Nr. 06/12 ir 4 069,90 Lt delspinigių (112-113 b. l.).Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi ieÅ¡kovui UAB „AVSC Group“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ (57-58 b. l.). PraneÅ¡imas apie pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2010 m. vasario 12 d. (49 b. l.).

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovÄ Ä¯traukė į BUAB „AVSC Group“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 47 103,82 Lt finansiniu reikalavimu (153-154 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu pripažindamas negaliojančiais 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sandorį bei su juo susijusius 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį ir 2010 m. liepos 20 d. patvirtinimÄ , konstatavo, jog yra visos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu nurodytos sÄ lygos.

Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovas UAB „AVSC Group“ yra skolingas atsakovui UAB „EUROCONSULT GROUP“ pagal teisinių paslaugų sutartį ir kad bankroto administratorius kreipėsi į teismÄ nepraėjus vienerių metų terminui nuo to momento, kai turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sandorį, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl Å¡ių aplinkybių nepasisako.Sprendžiant, ar ginčijamas reikalavimo perleidimo sandoris nepažeidė UAB „AVCS group“ kreditorių teisių, bÅ«tina įvertinti, kokia buvo Å¡ios bendrovės finansinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi (57-58 b. l.), kuria UAB „AVSC Group“ iÅ¡kelta bankroto byla, yra nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „AVSC Group“ turto vertė buvo 2 397 874 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 033 848 Lt, iÅ¡ UAB „AVSC Group“ pateiktų kreditorių ir skolininkų sÄ rašų matyti, jog įmonės skolos sudarė 1 450 256,92 Lt. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, teismas konstatavo, jog yra pagrindas UAB „AVSC Group“ pripažinti nemokiu.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pripažino, kad atsakovas, sudarydamas 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, turėjo ir galėjo žinoti apie ieÅ¡kovo nemokumÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, įvertinęs tai, kad jau iÅ¡ 2008 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovo balanso buvo matyti, jog įmonė buvo nemoki, kÄ ir nustatė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi (57-58 b. l.). Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo iÅ¡vada, teigia, kad 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys neleido vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie ieÅ¡kovo nemokumÄ â€“ balanse nurodomas per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis, kuris lygus 2 033 848 Lt, pasak apelianto, neturi bÅ«ti tapatinamas su Ä®monių bankroto įstatyme nurodomu pradelstų įsipareigojimų dydžiu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant sandorio galiojimo ar negaliojimo klausimÄ CK 6.66 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu, nemokumas turi bÅ«ti įrodinėjamas kaip viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, o ne kaip nemokumas Ä®monių bankroto įstatymo prasme. Ä®monės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iÅ¡keliama bankroto byla, remiantis Ä®monių bankroto įstatymo nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibÅ«dinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ actio Pauliana prasme, nebÅ«tina, kad jai bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas nustatomas, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo vertinimo, ne kartÄ nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

Žinojimas aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. Turėjimas žinoti suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra verslininkas. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti bÅ«tinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimÄ domėtis kita sandorio Å¡alimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.).

Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažįstamas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovas turėjo galimybę susipažinti su vieÅ¡ai paskelbtu ieÅ¡kovo 2008 m. gruodžio 31 d. balansu (114 b. l.), iÅ¡ kurio matyti, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (2 033 848 Lt) bei turimas turtas (2 397 874 Lt) buvo panaÅ¡aus dydžio, be to, didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovo turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (net 2 108 689 Lt), kurių iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybė nėra žinoma, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo 1 521 178 Lt.

Esant tokiems duomenims, apdairi ir rÅ«pestinga sandorio Å¡alis (Å¡iuo atveju atsakovas) privalėjo pasidomėti kitos sandorio Å¡alies (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo) patikimumu, papraÅ¡yti informacijos apie jos turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastÄ , atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir panaÅ¡iai tam, kad galėtų įsitikinti, jog sudaromas sandoris nepažeis įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-421/2012).

Tačiau duomenų, įrodančių, jog atsakovas, manydamas, kad balanse nurodyti duomenys apie ieÅ¡kovo finansinę padėtį, kuri, kaip jau minėta, jau pagal vieÅ¡ai paskelbtÄ ieÅ¡kovo 2008 m. gruodžio 31 d. balansÄ buvo sudėtinga, nėra pakankami, ja bÅ«tų aktyviau domėjęsis, byloje nėra. Todėl yra pakankamas pagrindas teigti, jog jis elgėsi nesÄ Å¾iningai, o ieÅ¡kovas, žinodamas apie savo sunkiÄ finansinę padėtį (nemokumÄ ), ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių – atsakovui UAB „EUROCONSULT GROUP“.

Kita vertus, teisėjų kolegija neatmeta galimybės, jog atsakovas, teikdamas ieÅ¡kovui teisines paslaugas, galėjo žinoti, kokia yra ieÅ¡kovo finansinė bÅ«klė ginčijamo sandorio sudarymo metu.Kaip jau minėta aukščiau, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatÄ sandoris pažeidžia kreditorių teises ne tik tada, kai dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir tada, kai, bÅ«damas nemokus, skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Nustačius, kad, bÅ«damas nemokus, ieÅ¡kovas reikalavimo perleidimo sutartimi (ir su ja susijusiais kitais ginčijamais sandoriais) suteikė pirmenybę atsakovui, su juo atsiskaitydamas, aplinkybė, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo ieÅ¡kovo nemokumo priežastis, Å¡ios sutarties galiojimo klausimo sprendimui neturi teisinės reikÅ¡mės.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas neprivalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutarties, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į iÅ¡ S. K. priteistÄ sumÄ , kuri pagal teismo sprendimÄ buvo žymiai didesnė, nei ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovui, be to, ieÅ¡kovas savo reikalavimo teisę į iÅ¡ S. K. priteistÄ sumÄ perleido besÄ lygiÅ¡kai ir visa apimtimi.

Taip pat teismas nurodė, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas neturėjo įsipareigojimų sudaryti minėtÄ sutartį.Apeliantas, nesutikdamas su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, kad reikalavimas nebuvo perleistas besÄ lygiÅ¡kai, be to, buvo netinkamai įvardinta reikalavimo perleidimo kaina ir netinkamai įvertinta perleisto reikalavimo vertė.Kaip matyti iÅ¡ 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinio (41 b. l.), sutarties 1.1 punktu Å¡alys pačios susitarė, jog pradinis kreditorius (UAB „AVSC Group“) besÄ lygiÅ¡kai Å¡ia sutartimi perleidžia naujajam kreditoriui (UAB „EUROCONSULT GROUP“) savo reikalavimo teisę į skolÄ , atsiradusiÄ 2007 m. lapkričio 20 d. finansinio tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 2007/11/FTP-54 pagrindu, bei į su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusias iÅ¡laidas (toliau – Skola).

Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad pradinio kreditoriaus teisė reikalauti iÅ¡ skolininko (Å¡iuo atveju S. K. ) Skolos sumokėjimo visa apimtimi pereina naujajam kreditoriui nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos. Å alys sutartyje numatė, jog atlyginimo už perleistÄ reikalavimo teisę į SkolÄ dydis ir mokėjimo tvarka nustatyta atskiru susitarimu prie Å¡ios sutarties (sutarties 1.3 p.). Dėl atsiskaitymo už perleistÄ reikalavimÄ tvarkos Å¡alys susitarė 2009 m. liepos 20 d. patvirtinimu (107 b. l.), kuriuo buvo sutarta, jog kai faktiÅ¡kai iÅ¡ skolininkės S. K. iÅ¡ieÅ¡kota suma bus didesnė nei UAB „AVSC Group“ skola UAB „EUROCONSULT GROUP“ pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 06/12 su delspinigiais ir palÅ«kanomis, pridėjus visus mokesčius, vykdymo ir kitas UAB „EUROCONSULT GROUP“ iÅ¡laidas, susijusias su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ skolininkės S. K. , tuomet UAB „EUROCONSULT GROUP“ grÄ Å¾ins UAB „AVSC Group“ likusiÄ (iÅ¡vardintas iÅ¡laidas virÅ¡ijančiÄ ) iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ ir reikalavimo teisę į skolininkę S. K. , likusiai, dar neiÅ¡ieÅ¡kotai, sumai.Anot apelianto, minėtas patvirtinimas dėl atsiskaitymo už perleistÄ reikalavimÄ tvarkos įrodo, jog reikalavimo perleidimo sutartis buvo sÄ lyginė sutartis.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Įvertinus reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 ir 1.2 punktus, akivaizdu, jog pati reikalavimo teisė į iÅ¡ S. K. priteistas sumas buvo perleista be jokių sÄ lygų ir visa apimtimi, kÄ sutartyje konstatavo pačios Å¡alys.

Å iuo atveju patvirtinime buvo numatyta atsiskaitymo už perleistÄ reikalavimÄ tvarka, kuri nesudaro pagrindo teigti, jog reikalavimo teisė buvo perleista su tam tikromis sÄ lygomis. Atsakovas reikalavimo teisę įgijo nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento (reikalavimo teisės įgijimas nėra siejamas su tam tikrų sÄ lygų (tam tikrų aplinkybių) buvimu ar nebuvimu) ir visa apimtimi (reikalavimo teisę į visÄ iÅ¡ S. K. priteistÄ sumÄ ). Kita vertus, Å¡alių sutarta sÄ lyginė atsiskaitymo už perleistÄ reikalavimo teisę tvarka nepaneigia fakto, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai (2009 m. birželio 8 d.) ieÅ¡kovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į iÅ¡ S. K. priteistÄ sumÄ , kuri buvo žymiai didesnė, nei ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovui.

Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgiant į 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį, kuria Å¡alys susitarė, jog sutarties sudarymo dienÄ pagal Å¡alių sudarytÄ teisinių paslaugų sutartį ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovui 25 156,81 Lt (1.1 p., 116-117 b. l.). Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2009 vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ S. K. buvo priteista 118 752,80 Lt nuostolių, 11 800 Lt už verslo plano parengimÄ , 2 523,96 Lt palÅ«kanų, 3 052,31 Lt žyminio mokesčio, 1 440 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi minėtas sprendimas buvo pakeistas ir iÅ¡ S. K. ieÅ¡kovui priteistas atlyginimas pagal sutartį padidintas iki 237 505,60 Lt, sprendimo dalis dėl 11 800 Lt priteisimo už verslo plano parengimÄ panaikinta, priteistas žyminis mokestis padidintas iki 5 677 Lt, priteistas atlyginimas už advokato pagalbÄ - iki 2 678 Lt, taip pat priteisė iÅ¡ S. K. ieÅ¡kovui 3 375,06 Lt žyminio mokesčio) (31-40 b. l.).Apeliantas pažymi, kad iÅ¡ 2009 m. kovo 24 d. mokėjimo suderinimo sutarties 3.3 punkto ir 2009 m. liepos 20 d. patvirtinimo turinio matyti, jog atsakovas pagal perleistÄ jam reikalavimo teisę turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti ne tik 25 156,81 Lt skolÄ , bet visÄ ieÅ¡kovo skolÄ atsakovui pagal Teisinių paslaugų sutartį, t. y. ir sumÄ už po Mokėjimų suderinimo sutarties ieÅ¡kovui atsakovo suteiktas ir ieÅ¡kovo neapmokėtas teisines paslaugas (su delspinigiais), kuri Å¡iuo metu yra 43 174,90 Lt, taip pat palÅ«kanas, visus mokesčius, vykdymo ir kitas UAB „EUROCONSULT GROUP“ iÅ¡laidas, susijusias su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ skolininkės S. K. .

Tačiau Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia fakto, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (2009 m. birželio 8 d.) ieÅ¡kovas atsakovui perleido reikalavimo teisę, savo dydžiu neadekvačiÄ (žymiai didesnę) ieÅ¡kovo įsiskolinimo sumai, nepaisant to, kad ieÅ¡kovo įsiskolinimo dydis ateityje galėjo kisti. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog sandorio sÄ lyga, kad ieÅ¡kovo perleistu reikalavimu yra užtikrinamas ne tik sandorio sudarymo metu susidariusios skolos, bet ir ateityje atsirasiančių įsiskolinimų padengimas, pripažintina prieÅ¡taraujančia ieÅ¡kovo (tuo pačiu ir jo kreditorių) interesams, kadangi tokiu bÅ«du atsakovui yra suteikiama galimybė piktybiÅ¡kai neskubėti patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ S. K. priteistų sumų, taip laikui bėgant didinant įsiskolinimo sumÄ , kÄ nagrinėjamu atveju ir padarė atsakovas (jis tik po 8 mėnesių po reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo kreipėsi dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo dėl priteistos sumos iÅ¡ S. K. iÅ¡ieÅ¡kojimo - 55-56 b.l.).

Apeliantas, gindamas savo pozicijÄ , taip pat teigia, jog jam perleisto reikalavimo dydis neatitinka reikalavimo vertės, nes bandant iÅ¡siieÅ¡koti skolas iÅ¡ S. K. , paaiÅ¡kėjo, jog pastaroji yra nemoki ir iÅ¡ jos Å¡iuo metu pavyko iÅ¡siieÅ¡koti tik 18 948,24 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, jog atsakovas, žinodamas apie ieÅ¡kovo sunkiÄ finansinę padėtį, suvokė, jog iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ fizinio asmens yra daug realiau, nei iÅ¡ bankrutuojančios įmonės. Tuo labiau, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties (153-154 b. l.), atsakovas yra įtrauktas tik į trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kas sumažina jo reikalavimo patenkinimo tikimybę.

Tas faktas, kad tik priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo metu paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡ S. K. jog gali bÅ«ti neįmanoma iÅ¡siieÅ¡koti visų sumų, nesudaro pagrindo teigti, jog reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidė ieÅ¡kovo ir jo kreditorių interesų, nes nagrinėjamu atveju atsakovas jau patenkino dalį savo reikalavimo (buvo iÅ¡ieÅ¡kota 18 948,24 Lt suma), tokiu bÅ«du pažeisdamas kitų, pirmesnėse eilėse esančių kreditorių interesus – iÅ¡ jų buvo atimta galimybė patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ turimos reikalavimo teisės į S. K. skolÄ .

Todėl Å¡ios aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas ir suvokė, kad toks sandoris prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo, kuris reikalavimo perleidimo metu jau buvo nemokus, ir jo kreditorių interesams. Tai, kad antstolių kontorose S. K. atžvilgiu yra vykdoma 16 vykdomųjų bylų, kurių bendra iÅ¡ieÅ¡kota suma sudaro daugiau, nei 890 000 Lt, dar neįrodo, jog atsakovas tikrai nebeturės galimybių iÅ¡siieÅ¡koti likusių sumų.Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu nebuvo jokių įpareigojimų ieÅ¡kovui privalomai sudaryti tokį sandorį.

Sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis neprivalėjo bÅ«ti sudarytas (CK 6.66 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sÄ lygÄ â€žneprivalėjo“ aiÅ¡kina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimÄ . Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Anot apelianto, ieÅ¡kovas privalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, vykdydamas Mokėjimų suderinimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kadangi Å¡alys susitarė dėl pagrindinės reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ateityje, jei ieÅ¡kovas neįvykdys Mokėjimų suderinimo sutartyje nustatytų sÄ lygų, t. y. nesilaikys skolos grÄ Å¾inimo grafiko (Mokėjimų suderinimo sutarties 1.2, 3.1, 3.2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, negalima spręsti, kad bendrovė turėjo pareigÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį.

Mokėjimo suderinimo sutartyje Å¡alių sutarta sÄ lyga dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ateityje, ieÅ¡kovui pažeidus įsiskolinimo mokėjimo tvarkÄ , pažeidžia tiek ieÅ¡kovo, tiek jo kreditorių interesus. Kaip jau nustatyta aukščiau, jau iÅ¡ vieÅ¡ai paskelbto 2008 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovo balanso buvo matyti, jog ieÅ¡kovas turi finansinių sunkumų, tikėtina, kad ir pats atsakovas suvokė apie esamÄ ar bent gresiantį ieÅ¡kovo nemokumÄ , todėl ieÅ¡kovas, atvirkščiai, ne tik neturėjo susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, bet ir ateityje sudaryti tokį sandorį, kuriuo atsakovui suteikta pirmenybė prieÅ¡ kitus kreditorius patenkinti jo reikalavimus.

Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog Mokėjimų suderinimo sutartyje sutarta sÄ lyga dėl pagrindinės reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ateityje įpareigojo ieÅ¡kovÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį. Be to, tai, kad ieÅ¡kovas neatsiskaitė su atsakovu sutartais terminais (Mokėjimų suderinimo sutarties 1.2 p.), savaime negali bÅ«ti laikoma imperatyvu, sukėlusiu ieÅ¡kovui neiÅ¡vengiamÄ teisinę pareigÄ sudaryti sandorį, kuris pažeidžia ieÅ¡kovo ir jo kreditorių interesus.Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, kadangi jis, sudarydamas ginčijamus sandorius, nepasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo (ieÅ¡kovas) neturi kitų kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Kita vertus, atsakovas apie sunkiÄ ieÅ¡kovo finansinę bÅ«klę galėjo jau spręsti iÅ¡ 2008 m. gruodžio 31 d. balanso.Pirmosios instancijos teismas atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ pripažino atsižvelgęs ir į tai, kad atsakovas savo reikalavimo pagal teisinių paslaugų sutartį įvykdymÄ yra užtikrinęs net trimis galiojančiais bÅ«dais.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alys reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2009 m. birželio 8 d. (41 b. l.). Taigi, atsakovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ S. K. padengti ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ , atsiradusį neatsiskaičius pagal finansinio tarpininkavimo paslaugų sutartį.

Nepaisant to, kaip matyti iÅ¡ informacinės teismų sistemos Liteko duomenų ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo už akių (112-113 b. l.), 2009 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas atskirai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ UAB „AVSC Group“, A. Z. ir G. Z. priteisti 39 105 Lt skolos, 4 069,90 Lt delspinigių, 16,54 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, remdamasis ta pačia teisinių paslaugų sutartimi Nr. 06/12, ir teismas šį UAB „EUROCONSULT GROUP“ ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

Be to, atsakovas, remdamasis ta pačia teisinių paslaugų sutartimi, 2010 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į BUAB „AVSC Group“ bankroto administratorių UAB „Bankroto administravimas“ su praÅ¡ymu patvirtinti jo 47 103,82 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ ieÅ¡kovo bankroto byloje (131-132 b. l.), nuslėpdamas tai, kad jis jau yra kreipęsis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo civilinėje byloje, kurioje iÅ¡ S. K. UAB „AVSC Group“ buvo priteistos tam tikros sumos, praÅ¡ydamas pakeisti buvusį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ UAB „AVSC Group“ į teisių perėmėjÄ â€“ UAB „EUROCONSULT GROUP“, remdamasis 2009 m. birželio 8 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi (55-56 b. l.).

Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas atsakovo praÅ¡ymÄ , 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi UAB „EUROCONSULT GROUP“ įtraukė į BUAB „AVSC Group“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 47 103,82 Lt dydžio finansiniu reikalavimu (153-154 b. l.). Taigi, Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas vienu metu siekė savo reikalavimus patenkinti tiek iÅ¡ S. K. , tiek iÅ¡ bankrutuojančio ieÅ¡kovo, tiek iÅ¡ kitų asmenų (A. Z. ir G. Z. ), o tai patvirtina Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ .

Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog jis tokiais savo veiksmais elgėsi sÄ Å¾iningai ir kad tai neprieÅ¡taravo teisės aktams, nes yra draudžiama piktnaudžiauti įstatymo suteiktomis teisėmis ir tokiu bÅ«du pažeisti kitų asmenų (tiek juridinių, tiek fizinių) teises ir interesus.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ir tai, jog jau esant reikalavimo perleidimo sutarčiai, kuri buvo sudaryta 2009 m. birželio 8 d., civilinėje byloje prieÅ¡ S. K.

UAB „AVSC Group“ ir jį atstovavęs UAB „EUROCONSULT GROUP“ iki pat 2010 m. vasario 11 d. (55 b. l.) nesikreipė į teismÄ dėl ieÅ¡kovo (UAB „AVSC Group“) pakeitimo teisių perėmėju – UAB „EUROCONSULT GROUP“. PrieÅ¡ingai, UAB „EUROCONSULT GROUP“ toliau atstovavo UAB „AVSC Group“ ir UAB „AVSC Group“ vardu kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ (43 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, vėlesnį kreipimÄ si dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo (UAB „AVSC Group“) pakeitimo teisių perėmėju (UAB „EUROCONSULT GROUP“) nulėmė UAB „AVSC Group“ gresiantis bankroto bylos iÅ¡kėlimas.

Apelianto nurodyti argumentai, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo vieÅ¡inama, siekiant užkirsti keliÄ S. K. vilkinti teismo procesÄ , yra tik subjektyvia nuomone paremti Å¡alies samprotavimai, todėl jie nepaneigia apelianto ir ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo. Kadangi egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui bÅ«tinos sÄ lygos, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis 2009 m. reikalavimo perleidimo sutartį ir su juo susijusius 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį bei taikė restitucijÄ , grÄ Å¾inant ieÅ¡kovui reikalavimo teises į S. K. skolÄ , priteistÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi (CK 1.80 str. 2 d.).

Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovo naudai pagal reikalavimo perleidimo sutartį yra iÅ¡ieÅ¡kota 18 948,24 Lt (97 b. l.), pirmosios instancijos teismas iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui.Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutÄ , taip pat padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl nesant pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                          ArtÅ«ras Driukas Rimvydas Norkus Donatas Å ernas