7ec25f5c-55ab-40eb-80b8-bf7e87b0d03e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                         Civilinė byla Nr. 2A-584/2013                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1;126.8 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vartonas“ ir akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2638-324/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Barasta“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vartonas“ ir akcinei bendrovei „Achema“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi UAB „Barasta“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. IeÅ¡kovas BUAB ,,Barasta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais Å¡alių sudarytus 2009 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. 0207/09-8/01, 2009 m. lapkričio 9 d. tarpusavio užskaitos aktÄ , taikyti restitucijÄ natÅ«rine iÅ¡raiÅ¡ka, įpareigojant atsakovÄ UAB „Vartonas“ grÄ Å¾inti reikalavimo teisę ieÅ¡kovui UAB „Barasta“ į AB „Achema“ 19 996,46 Lt įsiskolinimÄ , atsiradusį už suteiktas paslaugas pagal 2009 m. liepos 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. AB0800363, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo AB „Achema“ 19 996,46 Lt įsiskolinimÄ už suteiktas ir neapmokėtas paslaugas pagal 2009 m. liepos 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. AB0800363, priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovas nurodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu jis buvo įsiskolinęs valstybės biudžetui 723 453,88 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 150 989,97 Lt, darbuotojams – 583 528,76 Lt.

Pasak ieÅ¡kovo, buvę UAB „Barasta“ valdymo organai, siekdami iÅ¡vengti proporcingo atsiskaitymo su visais Å¡ios įmonės kreditoriais, nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡imtinę pirmumo teisę suteikė trečios eilės kreditoriui UAB „Vartonas“ gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ UAB „Barasta“ turimo turto, iÅ¡ kurio, esant įmonės nemokumui, turėjo bÅ«ti proporcingai tenkinami ne vieno, bet visų kreditorių finansiniai reikalavimai. IeÅ¡kovas nurodė, jog įstatymai draudžia tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, nesilaikant nustatytos eiliÅ¡kumo tvarkos.

IeÅ¡kovo vertinimu, ginčijamų sandorių dalyviai buvo nesÄ Å¾iningi, kadangi dėl atsiskaitymo specifikos jiems, kaip verslininkams, turėjo bÅ«ti žinoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis yra sunki. Be to, atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ir tai, jog nuo 2009 m. sausio 16 d. vieÅ¡ajame registre buvo įregistruotas ieÅ¡kovo turto areÅ¡tas. Minėta aplinkybė, ieÅ¡kovo manymu, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ginčijamus sandorius panaikinti kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymo normoms.           Atsakovai UAB „Vartonas“ ir AB „Achema“ su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Atsakovas UAB „Vartonas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovui dar nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl įskaitymai ir turto perleidimas nebuvo draudžiami, atsakovas nežinojo, kad ieÅ¡kovo įmonė yra nemoki, sandorių Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos. Atsakovas AB „Achema“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas siekia nuginčyti sandorį, kuriame jis yra skolininkas, o ne kreditorius. Nėra teisės normų, įpareigojančių veikiančio juridinio asmens valdymo organÄ (bendrovės vadovÄ ) finansinius iÅ¡teklius skirstyti konkrečia tvarka (nustatant kreditorių eiliÅ¡kumÄ ar kitokia tvarka).

AB „Achema“ piniginę prievolę įvykdė tikrajam darbų vykdytojui, todėl manė, jog sandoriai nepažeis trečiųjų asmenų teisių, leis užtikrinti jų įgyvendinimÄ . Atsakovas pažymėjo, jog 2008 m. gruodžio 31 d. balanse ieÅ¡kovo turtas beveik ketvirčiu milijono litų virÅ¡ijo bendrovės įsipareigojimus, todėl, net jeigu atsakovas prieÅ¡ ginčijamų sandorių sudarymÄ bÅ«tų pareikalavęs paskutinio balanso, jis nebÅ«tų galėjęs spręsti, jog įmonė yra nemoki.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: pripažino negaliojančiais Å¡alių 2009 m. lapkričio 9 d. sudarytus reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 0207/09-8/01 ir tarpusavio užskaitos aktÄ , taikė restitucijÄ â€“ priteisė ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Vartonas“ 19 996,46 Lt bei 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, priteisė iÅ¡ atsakovų valstybės naudai po 599,88 Lt žyminio mokesčio ir po 14,15 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas sprendė, jog aplinkybė, esÄ nuo 2009 metų pradžios buvo įregistruota laikina ieÅ¡kovo turto areÅ¡to bÅ«sena, neįrodo, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti turto areÅ¡to aktais nustatyti draudimai. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, sudarydamas Å¡iuos sandorius, nedisponavo ginčo suma, nes ji dar nebuvo tapusi jo nuosavybe, todėl ieÅ¡kovas turėjo galimybę įgyti tam tikrÄ turtinę teisę, kuriÄ iki įsigijimo perleido savo kreditoriui.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog ieÅ¡kinys dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu yra pagrįstas. Teismo vertinimu, bendrÄ ja prasme ginčo sandoriai praktikoje buvo įprasti, juos sudaryti Å¡alys galėjo, tačiau neprivalėjo, o konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie kitų ieÅ¡kovo įmonės kreditorių teisių pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovo pateikti duomenys ir paaiÅ¡kinimai patvirtino, kad kai kurie ieÅ¡kovo nurodyti finansiniai įsipareigojimai egzistavo ir ginčo sandorių sudarymo metu.

Nors ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovui dar nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla, tačiau pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo finansinę bÅ«senÄ vertino kaip artimÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) reglamentuotam nemokumui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovai apie tokiÄ ieÅ¡kovo bÅ«senÄ turėjo žinoti iÅ¡ viešų juridinių asmenų registro duomenų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas buvo netekęs galios, todėl ginčijamų sandorių teisėtumo šio įstatymo kontekste teismas nenagrinėjo.

Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, jog ieÅ¡kovo įsiskolinimo darbuotojams faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas, todėl ginčijamais sandoriais suteikiant pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių, buvo pažeisti ieÅ¡kovo darbuotojų interesai. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijamų sandorių Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi joms buvo žinoma sunki ieÅ¡kovo finansinė padėtis bei aplinkybė, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms bei vykstant priverstiniams vykdymo veiksmams, atsiskaitymas per ieÅ¡kovui priklausančias sÄ skaitas nebegalimas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011, ir pažymėjo, jog tokiu atveju, kai skolininkas yra nemokus ir trečiasis asmuo atsiskaito ne su skolininku, o tiesiogiai su jo kreditoriais, pažeisdamas mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarkÄ , pripažinus tokį atsiskaitymÄ negaliojančiu restitucijos ypatumas yra tas, kad pinigai grÄ Å¾intini skolininkui, kurio atsiskaitymų su kreditoriais tvarka buvo pažeista.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vartonas“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Atsakovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo darbuotojai turėjo pirmumo teisę prieÅ¡ kitus kreditorius, kadangi apelianto darbuotojai taip pat turėjo teisę gauti atlyginimÄ už darbÄ , kurį faktiÅ¡kai atliko.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovas buvo tik tarpininkas tarp AB „Achema“ ir apelianto. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti kreditorių, kuriems jis buvo skolingas ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl apeliantas turėjo teisę patenkinti savo kreditorinį reikalavimÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijami sandoriai buvo įprasti verslo praktikoje, tačiau neteisėti tik dėl atsiskaitymo su kitais kreditoriais nebuvimo, todėl restitucija taikytina tik toje dalyje, kurioje su kreditoriumi buvo atsiskaityta neproporcingai.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo pateiktos juridinės finansinės revizijos ataskaitÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog ieÅ¡kovas su kreditoriais atsiskaitinėjo proporcingai. IeÅ¡kovas vietoj vykdytinos prievolės perleido turimÄ teisę reikalauti pinigines lėšas, todėl ginčijami sandoriai neturėjo įtakos ieÅ¡kovo mokumui ar turto masės sumažėjimui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog kitų kreditorių reikalavimai vykdymo procese tokiu pačiu bÅ«du buvo patenkinti iÅ¡ AB „Achema“ lėšų.

IeÅ¡kovo 2008 metų balanse nėra duomenų apie pradelstus įsipareigojimus, todėl apeliantas negalėjo žinoti apie ieÅ¡kovo nemokumÄ . Be to, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje 2009 m. liepos 13 d. nutartimi nenustatė ieÅ¡kovo nemokumo fakto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo apelianto, kaip verslininko, pareigÄ domėtis kita sandorio Å¡alimi. Apeliantas neturėjo pakankamai žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių siekiant priverstinio skolos iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Apeliantas pasirinko alternatyvų reikalavimo patenkinimo bÅ«dÄ .

Aplinkybė, jog apeliantas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo aktyvus, savaime neįrodo jo nesÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , neturėjo pagrindo remtis actio Pauliana institutu, kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pats yra sandorio Å¡alis. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantas, kuris taip pat yra ieÅ¡kovo kreditorius bankroto byloje, neįgaliojo bankroto administratoriaus teikti ieÅ¡kinio prieÅ¡ apeliantÄ . Tokiu bÅ«du bankroto administratorius, kaip apelianto atstovas, veikia prieÅ¡ jo interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB „Achema“ ieÅ¡kovo kreditoriams iÅ¡mokėjo 1,9 milijono litų, ginčijamas sandoris dėl 19 996,46 Lt didesnės įtakos bankrutuojančios įmonės mokumui neturėjo. Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Achema“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ AB „Achema“ bei priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys apelianto AB „Achema“ atžvilgiu bÅ«tų atmestas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi sprendimas priimtas atsakovo UAB „Vartonas“ nenaudai. Be to, byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarė 600 Lt, tačiau teismo sprendimu iÅ¡ atsakovų priteista po 599,88 Lt.              2.  Apeliantas ginčijamuose sandoriuose nedalyvavo, jam nekilo nei teisių, nei pareigų. Sudarius ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu prievolėje pasikeitė Å¡alys (kreditoriai), apeliantas Å¡iÄ prievolę įvykdė naujajam kreditoriui.

           3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino apelianto pareigas ir privalomojo elgesio standartÄ , kadangi apeliantas neturėjo pagrindo nevykdyti piniginės prievolės naujam kreditoriui.             4. Apeliantui, kuris nėra ginčijamo sandorio Å¡alis, gali bÅ«ti keliami tik bendrieji reikalavimai elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo elgesiu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Atsižvelgiant į apelianto teisinę padėtį nagrinėjamame ginče, teismas turėjo konstatuoti civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas.

           IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas nurodė, jog ginčijamų sandorių Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ sÄ Å¾iningu laikomas toks asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

IeÅ¡kovas kritiÅ¡kai vertino apelianto UAB „Vartonas“ pateiktÄ argumentacijÄ apie ieÅ¡kovo sunkios finansinės padėties nebuvimÄ . UAB „Barasta“ sunkiÄ finansinę padėtį atspindėjo jo turtui ir lėšoms taikomas areÅ¡tas. Å alių nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina jų parinktas alternatyvus atsiskaitymo bÅ«das, kuomet lėšos nebuvo tiesiogiai pervestos ieÅ¡kovui. Apeliantai nepagrįstai teigia, esÄ ginčijami sandoriai nepažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teisių, kadangi ginčijami sandoriai pažeidė ieÅ¡kovo darbuotojų teises.

Iš turto areštų registro pateiktų duomenų nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas nebuvo atsiskaitęs su daugeliu kreditorių, kurių reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo pateikti argumentai patvirtina, jog ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte yra numatyta bankroto administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per trejų metų laikotarpį. Ieškovo vertinimu, bankroto administratoriaus teisę atstovauti bankrutuojančios įmonės kreditorius patvirtina pateikta pavedimo sutartis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Dėl praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka             Apeliantas UAB „Vartonas“ apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apelianto nuomone, byloje yra daug buhalterinių dokumentų ir informacijos, kurios iÅ¡tyrimas efektyviau vyktų bylÄ nagrinėjant žodine tvarka. Remiantis bendrÄ ja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

         Teisėjų kolegija pareikÅ¡to praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiÅ¡kios, iÅ¡ esmės nesutariama tik dėl jų vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto nuostatos iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡sakyti savo pozicijÄ pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, todėl nėra pagrindo skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygų           CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti keliÄ skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas.

           Teismų praktikoje nurodoma, jog bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.          IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas AB „Achema“ ir ieÅ¡kovas UAB „Barasta“ 2008 m. lapkričio 10 d. sudarė rangos darbų sutartį, pagal kuriÄ užsakovas AB „Achema“ įsipareigojo sumokėti rangovui UAB „Barasta“ už atliktus sandėliavimo pastato ir stoginės bendruosius statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), įrengiant vidaus ir lauko inžinerinius tinklus ir sutvarkant teritorijÄ ( t. 1, b. l. 188 - 200).

Savo įsipareigojimams įvykdyti rangovas pasitelkė subrangovus. 2009 m. birželio 3 d. subrangovas UAB „Vartonas“ įsipareigojo užsakovui UAB „Barasta“ pristatyti ir sumontuoti užsakovo nurodytoje vietoje pakeliamus garažo vartus. 8 650 Lt dydžio avansÄ užsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. birželio 23 d., likusiÄ 20 100 Lt sumÄ â€“ iki 2009 m. spalio 1 d. ( t. 2, b. l. 60-61). Savo prievoles užsakovui AB „Achema“ rangovas UAB „Barasta“ įvykdė, pateikė apmokėti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tačiau dėl finansinių sunkumų neatsiskaitė su UAB „Vartonas“. 2009 m. liepos 28 d. UAB „Barasta“, AB „Achema“ ir UAB „Vartonas“ sudarė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr.0207/09-8, pagal kuriÄ UAB „Barasta“ perleido, o UAB „Vartonas“ perėmė reikalavimo teisę į AB „Achema“ 40 411 Lt skolÄ . 2009 m. rugpjūčio 10 d.

Å¡ios Å¡alys pasirašė tarpusavio užskaitos aktÄ , kurio pagrindu UAB „Barasta“ sumažino AB „Achema“ skolÄ už paslaugas 40 411,40 Lt suma, o AB „Achema“ įsipareigojo pervesti UAB „Barasta“ skolÄ Ä¯ UAB „Vartonas“ sÄ skaitÄ . 2009 m. lapkričio 9 d. susitarimais Å¡alys pripažino netekusiais galios 2009 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 10 d. susitarimus ir pasirašė 19 996,46 Lt reikalavimo perleidimo sutartį bei tarpusavio užskaitos aktÄ . Atsakovas AB „Achema“ 2009 m. lapkričio 19 d. pervedė atsakovui UAB „Vartonas“ reikalavimo perleidimo sutartyje bei tarpusavio užskaitos akte nurodytÄ sumÄ (t. 2, b. l. 1).

Pastaruosius sandorius ieÅ¡kovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ginčija CK 6.66 straipsnio pagrindu.         CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Dėl bankroto administratoriaus teisės pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį            Kaip minėta, atsakovas UAB „Vartonas“ apeliaciniu skundu ginčija ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, jog analogiÅ¡kos pozicijos abu atsakovai laikėsi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apelianto UAB „Vartonas“ manymu, bankroto administratorius atstovauja visus bankrutuojančios įmonės kreditorius, tarp jų ir apeliantÄ , kurio kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas UAB „Barasta“ bankroto byloje.

Apelianto UAB „Vartonas“ vertinimu, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet ir apeliantÄ (kaip kreditorių) atstovaujantis administratorius veikia prieÅ¡ jo atstovaujamo kreditoriaus interesus. Be to, apelianto manymu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys neatitinka actio Pauliana sÄ lygų, kadangi ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje ginčija sandorį, kurio Å¡alimi buvo pats. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais UAB „Vartonas“ apeliacinio skundo argumentais.           Teisėjų kolegija pažymi, jog Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Kadangi ĮBĮ nenustato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę juos ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog cituota Ä®BÄ® nuostata nenumato apelianto iÅ¡skiriamos iÅ¡imties, kuomet ginčijamas sandoris buvo sudarytas su bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, todėl ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju pagrįstai pasirinko tokį (actio Pauliana) kreditorių teisių gynimo bÅ«dÄ . Kolegija taip pat atmeta ir tÄ apeliacinio skundo argumentÄ , jog, atsižvelgiant į actio Pauliana taikymo sÄ lygas, Å¡alis negali ginčyti savo pačios sudarytų sandorių. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti bankroto proceso ypatumus, t. y. specifinį subjektÄ â€“ bankroto administratorių, kuris, kaip minėta, tikrina ne savo paties, o bÅ«tent bankrutuojančio juridinio asmens sudarytų sandorių teisėtumÄ .

Kolegija pažymi, jog tokiu atveju administratorius gina ne juridinio asmens, sudariusio ginčijamÄ sandorį, o visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Todėl aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ spręstina, jog ieÅ¡kovas tokio pobÅ«džio byloje yra ne konkretus juridinis asmuo, o Å¡io juridinio asmens kreditorių visuma. Dėl kreditorių teisių pažeidimo Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo skolingas darbuotojams, todėl, ginčijamais sandoriais suteikus pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių (atsakovui UAB „Vartonas“) buvo pažeisti ieÅ¡kovo darbuotojų interesai ir sumažinta darbuotojų galimybė patenkinti savo finansinius reikalavimus.

Apeliantas UAB „Vartonas“ su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, kadangi Å¡io apelianto darbuotojai taip pat turėjo teisę gauti atlyginimÄ už darbÄ , kurį faktiÅ¡kai atliko. Apelianto UAB „Vartonas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieÅ¡kovas užsakovui AB „Achema“ paslaugų nesuteikė, o faktiÅ¡kai atliko tarpininko vaidmenį, todėl apeliantas UAB „Vartonas“, atlikęs darbus atsakovui AB „Achema“, siekdamas iÅ¡vengti galimų nuostolių, pasirinko alternatyvų bei ekonomiÅ¡kesnį finansinio reikalavimo patenkinimo bÅ«dÄ .

Apelianto vertinimu, ginčijami sandoriai nepažeidė ieÅ¡kovo kitų kreditorių interesų, kadangi perimdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimo teisę į atsakovÄ AB „Achema“, apeliantas patenkino savo finansinį reikalavimÄ , t. y. perleidus reikalavimo teisę į užsakovÄ , apeliantas UAB „Vartonas“ atsisakė tokios pačios vertės reikalavimo teisės į rangovÄ (ieÅ¡kovÄ ). Dėl nurodytos priežasties ieÅ¡kovo finansinė padėtis negalėjo pablogėti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as atvejų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Vartonas“ skunde teigia, jog ieÅ¡kovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo mokus, t. y. pagal 2008 metų balansÄ ieÅ¡kovo turimas turtas virÅ¡ijo pradelstus mokėjimus, taip pat apeliantas teigia, jog dėl Å¡alių pasirinkto atsiskaitymo bÅ«do ieÅ¡kovo finansinė padėtis nepasikeitė, nes ieÅ¡kovas neprisiėmė papildomų įsipareigojimų, prieÅ¡ingai, – sumažino įsiskolinimÄ vienam iÅ¡ kreditorių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Kolegija pažymi, kad nemokumas turi bÅ«ti įrodinėjamas kaip viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, o ne kaip nemokumas Ä®BÄ® prasme. Ä®monės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iÅ¡keliama bankroto byla remiantis Ä®BÄ® nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibÅ«dinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ actio Pauliana prasme, nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Todėl nagrinėjamu atveju nustatant, ar ieÅ¡kovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo faktiÅ¡kai nemokus, svarbi duomenų, pagrindžiančių įmonės finansinių prievolių mastÄ ir jų vykdymÄ ginčijamų sandorių sudarymo metu, analizė.

Ieškovo 2008 metų balanse nurodyta, kad ieškovas 2008 metais turėjo 4 264 953 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 731 266 Lt (t. 2, b. l. 47). Iš ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitų suvestinės matyti, kad ieškovas 2008 metais patyrė 1 047 734 Lt nuostolių (t. 2, b. l. 43). 2009 metais ieškovo turtas žymiai sumažėjo, t. y. ieškovas turėjo 1 195 396 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo iki 3 221 792 Lt, nuostoliai išaugo iki 3 433 255 Lt.

Nors apeliantas UAB „Vartonas“ teigia, jog ieÅ¡kovo pateikta juridinė – finansinė ataskaita paneigia buvus ieÅ¡kovo nemokumo bÅ«senÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas apskaitos dokumentas taip pat patvirtina, kad jau nuo 2008 metų ieÅ¡kovas susidÅ«rė su apyvartinių lėšų trÅ«kumu bei nemokumo problemomis, o 2009 metais praktiÅ¡kai jau buvo nemokus (t. 2, b. l. 62-73). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų nustatyta, jog ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu ieÅ¡kovas buvo skolingas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 48), valstybės biudžetui (t. 1, b. l. 49), Garantiniam fondui (t. 1, b. l. 50), įmonės darbuotojams (t. 1, b. l. 51-60), kitiems kreditoriams (t. 1, b. l. 61-62).

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu (2009 m. lapkričio 9 d.) ieÅ¡kovo finansinė padėtis jau buvo pasiekusi faktinio nemokumo bÅ«senÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas UAB „Vartonas“ nepagrįstai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ esmės ginčijami sandoriai atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , laiko dviprasmiÅ¡ka. Apelianto manymu, minėta iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kitai teismo padarytai iÅ¡vadai, jog ginčijami sandoriai pažeidė įmonės kreditorių interesus.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, jog tokie sandoriai (kai verslo subjektai tokiu bÅ«du (tarpusavio užskaitos ar reikalavimo perleidimo bÅ«du) vykdo atsiskaitymus), iÅ¡ esmės yra teisėti ir verslo santykiuose įprasti, tačiau, kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių teisėtumas neabejotinai turi bÅ«ti įvertintas įmonės kreditorių interesų gynimo kontekste. Visgi Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo kreditorių (įmonės darbuotojų), kurių finansinių reikalavimų tenkinimo prioritetÄ Ä¯tvirtino įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 straipsnis), interesų pažeidimÄ .

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog, sudarius ginčijamus sandorius, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo turtinė padėtis nepasikeitė, t. y. nesumažėjo turto masė ir atitinkamai sumažėjo jo įsiskolinimai. Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas kreditorių interesų pažeidimo kriterijų actio Pauliana kontekste, laikosi nuoseklios pozicijos, jog kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktÅ«ra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto UAB „Vartonas“ nurodyta ieÅ¡kovo juridinės – finansinės revizijos ataskaita nepaneigia kreditorių interesų pažeidimo fakto. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus, sudarė ginčijamus sandorius, kuriais sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimÄ , taip pat nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Vartonas“ kitų ieÅ¡kovo kreditorių atžvilgiu.

Dėl sandorio privalomumo Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijami sandoriai iÅ¡ esmės atitiko įprastÄ verslo praktikÄ . Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijamus sandorius ieÅ¡kovas galėjo sudaryti, tačiau neprivalėjo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė aplinkybe, jog atsakovai neįrodė ginčijamų sandorių neiÅ¡vengiamumo atsižvelgiant į kreditorių lygybės principÄ . Gi atsakovas UAB „Vartonas“ skunde akcentuoja, jog ieÅ¡kovas buvo skolingas Å¡iam atsakovui, todėl Å¡alys priėmė sprendimÄ atsakovo finansinį reikalavimÄ (arba jo dalį) patenkinti alternatyviu bei ekonomiÅ¡kesniu bÅ«du.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto UAB „Vartonas“ argumentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę.

Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis.

Kaip minėta, nagrinėjamoje atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, jog pagal Å¡alių sudarytas rangos ir subrangos sutartis atlikus numatytus darbus apeliantas (užsakovas) AB „Achema“ turėjo sumokėti ieÅ¡kovui UAB „Barasta“, o pastarasis – apeliantui UAB „Vartonas“. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad apeliantas UAB „Vartonas“ bÅ«tų reikalavęs ieÅ¡kovo vykdyti savo prievolę (sumokėti pinigus), kreipęsis į teismÄ dėl lėšų priteisimo.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamais sandoriais Å¡alys siekė patenkinti iÅ¡imtinai tik apelianto UAB „Vartonas“ reikalavimÄ , sÄ moningai ignoruojant kitus įmonės kreditorius. Aplinkybė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Barasta“ turėjo prievolę atsiskaityti su UAB „Vartonas“ už atliktus darbus, nelaikytina tuo imperatyvu, sÄ lygojusiu neiÅ¡vengiamÄ pareigÄ (prievolių kitiems kreditoriams kontekste) sudaryti sandorį. Nurodytu pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo.

Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo          Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Å¡alys, sudarydamos ginčijamÄ sandorį buvo nesÄ Å¾iningos. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs aplinkybę, jog Å¡alys žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai pažeis ieÅ¡kovo kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas akcentavo apeliantų pareigÄ domėtis ieÅ¡kovo turtine padėtimi. Apeliantas UAB „Vartonas“ skunde nurodė, esÄ ieÅ¡kovo 2008 metų balansas nesudarė pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas yra nemokus, kas sÄ lygotų kreditorių interesų pažeidimÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apelianto argumentu.         Pažymėtina, kad sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ ir pasisakydamas dėl skolininko bei trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, jog jie žinojo ar turėjo žinoti, kad sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo vertinimo, ne kartÄ nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad ginčijamÄ sandorį sudarė verslininkai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti bÅ«tinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimÄ domėtis kita sandorio Å¡alimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apelianto UAB „Vartonas“ teiginiui, jog ieškovo 2008 metų balansas nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, kadangi jo turimo turto vertė viršijo įsipareigojimus.

Tačiau, kaip kolegija akcentavo ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje, actio Pauliana atveju nebÅ«tina konstatuoti skolininko nemokumo Ä®BÄ® kontekste. Nagrinėjamu atveju yra svarbus byloje nustatytas faktas, jog ieÅ¡kovas ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo pasiekęs faktinio nemokumo bÅ«senÄ . Todėl nesÄ Å¾iningumo konstatavimui bÅ«tina nustatyti, ar minėtos aplinkybės apeliantams buvo žinomos arba turėjo bÅ«ti žinomos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantui AB „Achema“ neabejotinai buvo žinoma ieÅ¡kovo finansinė padėtis, t. y. jo neatsiskaitymas su kreditoriais bei apyvartinių lėšų trÅ«kumas (nebuvimas).

MinėtÄ aplinkybę aiÅ¡kiai patvirtina AB „Achema“ raÅ¡tas kitam ieÅ¡kovo kreditoriui (subrangovui) UAB „Kaminta“ (t. 1, b. l. 120). Minėto raÅ¡to turinys leidžia pagrįstai manyti, jog apeliantas AB „Achema“ žinojo apie ieÅ¡kovo finansinę padėtį bei pareikÅ¡tus kitų ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimus. Svarbu pažymėti tai, jog siÅ«lomi alternatyvÅ«s atsiskaitymo bÅ«dai patvirtina, jog AB „Achema“ aktyviai siekė iÅ¡vengti tiesioginio atsiskaitymo su ieÅ¡kovu, kadangi prieÅ¡ingu atveju lėšos bÅ«tų areÅ¡tuotos ir skirstomos proporcingai arba atitektų asmenims, kurių praÅ¡ymu buvo taikomas ieÅ¡kovo turto ir lėšų areÅ¡tas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys patvirtina, jog AB „Achema“ buvo žinoma tiek apie faktinę ieÅ¡kovo nemokumo bÅ«senÄ , tiek apie kitų kreditorių buvimÄ (teisminius procesus, ieÅ¡kovo sÄ skaitų areÅ¡tus ir kt.). Kolegijos vertinimu, apelianto UAB „Vartonas“ nesÄ Å¾iningumÄ sÄ lygojo jo pareigos pasidomėti kontrahento finansine padėtimi ir jo kreditoriais nevykdymas. Apeliantas UAB „Vartonas“ iÅ¡ esmės neginčija aplinkybės, jog nesidomėjo ieÅ¡kovo padėtimi vieÅ¡ai prieinamomis priemonėmis (vieÅ¡aisiais registrais).

Be to, apelianto UAB „Vartonas“ suformuota pozicija bei pasirinktas finansinio reikalavimo patenkinimo bÅ«das (siekiant iÅ¡vengti teisminių procesų, teisininkų paslaugų) patvirtina, jog pastarajam buvo žinoma ieÅ¡kovo finansinė padėtis ir kitų kreditorių buvimas ginčijamų sandorių sudarymo metu. Atsakovai neabejotinai turėjo suprasti, jog pirmenybės suteikimas vienam iÅ¡ kreditorių arba kreditorių grupei pažeis kitų kreditorių interesus. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ginčijamų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Dėl AB „Achema“ apeliacinio skundo argumentų         Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto AB „Achema“ argumentais, jog jis nebuvo ginčijamų sandorių Å¡alimi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra Å¡iam apeliantui nepalankus, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jo esÄ priteistos nepagrįstai.        Pažymėtina, jog reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kuriÄ pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujam kreditoriui, o pats nustoja bÅ«ti prievolės Å¡alimi (CK 6.101 straipsnis).

Esant tokiam reglamentavimui galima sutikti su apelianto AB „Achema“ argumentu, jog reikalavimo perleidimo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, o Å¡is apeliantas nėra jo Å¡alis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi yra aplinkybė, jog ieÅ¡kiniu buvo ginčijami du sandoriai: reikalavimo perleidimo sutarties ir tarpusavio užskaitos aktas (t. 1, b. l. 25-26). Teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡alis siejusius rangos bei subrangos santykius modifikavo bÅ«tent ginčijamas tarpusavio užskaitos aktas, kuriuo Å¡alys (ieÅ¡kovas ir abu atsakovai) susitarė dėl kitokio atsiskaitymo bÅ«do (užsakovas už rangovÄ atsiskaito su subrangovu, tuo tikslu rangovas įsipareigoja perleisti subrangovui reikalavimo teisę į užsakovÄ ).

Ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi iÅ¡ esmės buvo procesiÅ¡kai realizuojami Å¡alių įsipareigojimai pagal tarpusavio užskaitos aktÄ , kurio Å¡alimi buvo ir AB „Achema“. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantÄ AB „Achema“ laikė sandorio Å¡alimi (teismo procese – atsakovu) bei, panaikinus ginčijamus sandorius, bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ abiejų atsakovų. Apeliantas AB „Achema“ skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovų priteisė po 599,88 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, nors pagal ieÅ¡kinio sumÄ mokėtinas mažesnis žyminis mokestis.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi pagal ieÅ¡kinio sumÄ (19 996,46 Lt) byloje mokėtinas 600 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo pakeistinas, nes iÅ¡ atsakovų gali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ viso 600 Lt (po 300 Lt iÅ¡ kiekvieno) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Kiti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).          IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai už apeliacinius skundus sumokėjo žyminį mokestį:

AB „Achema“ 70 Lt ir UAB „Vartonas“ 600 Lt (t. 3, b. l. 53, 58). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Nagrinėjamoje byloje dalyvavo bankrutavusi įmonė (ieÅ¡kovas BUAB „Barasta“), todėl dėl kitų Å¡ioje byloje dalyvaujančių asmenų taikytina CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį ir kasacinį skundÄ .

Atsakovai neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinius skundus, todėl AB „Achema“ grÄ Å¾intina 70 Lt, o UAB „Vartonas“ – 600 Lt žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, sumažinant iÅ¡ atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vartonas“ ir akcinės bendrovės „Achema“ priteistÄ valstybei žyminio mokesčio sumÄ iki 600 Lt (iÅ¡ieÅ¡kant po 300 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo).

Likusioje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           GrÄ Å¾inti už apeliacinį skundÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį: uždarajai akcinei bendrovei „Vartonas“ (juridinio asmens kodas 234207940) – 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų), sumokėtus pagal AB „SEB bankas“ pateiktÄ 2012 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 2911; akcinei bendrovei „Achema“ (juridinio asmens kodas 156667399) – 70 Lt (septyniasdeÅ¡imt litų), sumokėtų pagal AB „SEB bankas“ pateiktÄ 2012 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 3492.

Teisėjai                                                                                                                   Virginija Čekanauskaitė                                                      Gintaras Pečiulis                                                     Vigintas Višinskis