7ec1d044-7df8-412c-9876-afb08b0fc059 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-444-370/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01159-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V. G. ir R. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos „Kompetencijų tobulinimo centras“ ieÅ¡kinį atsakovams V. G. ir R. G. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje P. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „NT rinkos centras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė vieÅ¡oji įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) „Kompetencijų tobulinimo centras“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu prašė: 1) pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovų R. G. ir V. G. (toliau kartu – ir atsakovai) 2022 m. balandžio 28 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restitucijÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteisiant 69 000 Eur, atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiant žemės Å«kio paskirties sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 261,22 Eur iÅ¡laidas, susijusias su 2022 m. balandžio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu; 3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2022 m. kovo mėnesį VÅ¡Ä® „Kompetencijų tobulinimo centras“ direktorius P. Z. internetinių skelbimų portale www.aruodas.lt perskaitė skelbimÄ (toliau – ir Skelbimas) apie parduodamÄ Å¾emės Å«kio paskirties sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Skelbimo tekste buvo nurodyta: „Šis 50 arų sklypas pasiruošęs tapti JÅ«sų nauja gyvenamÄ ja vieta <...> PARDUODAMAS 50 ARŲ SKLYPAS UNIKALIOJE VIETOJE ANT NERIES KRANTO JŪSŲ NAUJAM NAMUI ! <…> Kas galėjo pagalvoti kad dabar JÅ«s galite turėti savo svajonių namus su privačia teritorija, apsupta žaliÄ ja zona“.

3. IeÅ¡kovei susisiekus Skelbime nurodytu numeriu, atsiliepė Capital Centras agentė P. B., kuri nurodė, kad žemės Å«kio paskirties žemės sklypas yra didesnis nei 50 a, todėl Žemės sklype galima statyti gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kovei nusprendus pirkti Žemės sklypÄ , ieÅ¡kovė ir atsakovė R. G. 2022 m. kovo 22 d. sudarė preliminariÄ jÄ Å½emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis). IeÅ¡kovė, vykdydama Prelimiariosios sutarties 5 dalį, sumokėjo atsakovei R. G. 10 000 Eur avansinį mokėjimÄ . IeÅ¡kovė ir atsakovai 2022 m. balandžio 28 d. sudarė notarinę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovė už 69 000 Eur nusipirko Žemės sklypÄ .

4. IeÅ¡kovės direktorius P. Z. inicijavo procesus dėl leidimo Žemės sklype statyti gyvenamajį namÄ , tačiau paaiÅ¡kėjo, kad Žemės sklypas patenka į pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonÄ , todėl ieÅ¡kovė suprato, kad statyba Žemės sklype yra negalima ir dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė neturi galimybių Žemės sklypo naudoti pagal Skelbime nurodytÄ Å½emės sklypo faktinę paskirtį, t. y. Žemės sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kovė 2022 m. birželio 28 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovus ir jų atstovę – Capital Centras agentę P. B. ir pareikalavo, kad Žemės sklypas bÅ«tų grÄ Å¾intas pardavėjams, o ieÅ¡kovei bÅ«tų grÄ Å¾intos visos už Žemės sklypÄ pardavėjams sumokėtos lėšos, tačiau atsakovai ir Capital Centras agentė P. B. 2022 m. liepos 25 d. raÅ¡tu nurodė, kad su ieÅ¡kovės pretenzija nesutinka bei kad ieÅ¡kovė, įsigydama Žemės sklypÄ , elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, nes dar prieÅ¡ Sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovei susipažinti buvo pateiktas Žemės sklypo planas, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, kuriuose užfiksuoti visi esminiai duomenys, informacija, susijusi su žemės Å«kio paskirties Žemės sklypu, įskaitant ir specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovai, Skelbime nurodydami inoformacijÄ apie Žemės sklypÄ , sÄ moningai suklaidino ieÅ¡kovę, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas panaikinti Sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ ieÅ¡kovei grÄ Å¾inant atsakovams Žemės sklypÄ , o atsakovams grÄ Å¾inant ieÅ¡kovei 69 000 Eur.

5. Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad visa informacija, susijusi su Žemės sklypu, ieÅ¡kovei buvo pateikta prieÅ¡ sudarant Sutartį. Å iuo konkrečiu atveju atsakovai nėra atsakingi už tai, kad ieÅ¡kovė apie Žemės sklypÄ neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų aplinkybių iki sutarčių pasiraÅ¡ymo. Nei atsakovai, nei nekilnojamojo turto brokerė (P. B.), teikusi pagalbÄ Å¡alims sudarant sutartį, neatliko ieÅ¡kovės atžvilgiu jokių neteisėtų, nesÄ Å¾iningų veiksmų ir nenaudojo apgaulės. IeÅ¡kovei buvo atskleista visa Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymui galinti bÅ«ti reikÅ¡minga informacija, kuri atsispindėjo ir dar prieÅ¡ sandorio sudarymÄ ieÅ¡kovei pateiktoje dokumentacijoje. Pažymėjo, kad atsakovai P. B. nenurodė ir jos neprašė, jog ji skelbime pateiktų informacijÄ , kad sklypas yra tinkamas namo statybai.

6. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje P. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „NT rinkos centras“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė R. G. kreipėsi į P. B. dėl tarpininkavimo parduodant Žemės sklypÄ . Tretieji asmenys ir atsakovė R. G. 2019 m. gegužės 9 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. PB/2019/05/09/6. IeÅ¡kovės atstovui buvo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, pirmasis Žemės sklypo plano lapas, kuriame užfiksuoti ir nurodyti visi esminiai duomenys, informacija, susijusi su Žemės sklypu, jo paskirtimi, taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sÄ lygomis, t. y., ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad Žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties ir patenka į pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonÄ . Pažymėjo, kad atsakovai neprašė Skelbime nurodyti, kad Žemės sklypas tinkamas namo statybai.

7. Trečiųjų asmenų vertinimu, skelbimai apie parduodamÄ turtÄ neatspindi ir net neturi atspindėti visos detalios informacijos apie parduodamÄ turtÄ , nes skelbimai yra bendro pobÅ«džio, skirti deryboms dėl parduodamo turto inicijuoti, potencialiems pirkėjams sudominti, bet ne detalioms pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygoms suderinti, iÅ¡samiai informacijai apie parduodamÄ turtÄ pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino negaliojančia Sutartį ir taikė restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino R. G. ir V. G. Žemės sklypÄ bei priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 69 000 Eur sumokėtÄ Å½emės sklypo kainÄ ir 261,22 Eur iÅ¡laidas, susijusias su Sutarties sudarymu. Teismas taip pat priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų po 3 049,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Skelbime buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog Žemės sklype yra galima gyvenamojo namo statyba, taip pat nustatė, kad pardavimo metu ieÅ¡kovei buvo pateikta bei žinoma informacija, jog Žemės sklype taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos (PavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos). Teismas, taip pat įvertinęs žemės sklypo paskirtį ir analogiÅ¡kas rinkos kainas, egzistuojančias 1 ha žemės Å«kio paskirties ir 50 a gyvenamojo namo statybos sklypams pirkti, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai ir jų pasamdyti asmenys (tretieji asmenys P. B. ir UAB „NT rinkos centras“) apgavo ieÅ¡kovės atstovÄ , nes Skelbime buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad už atitinkamÄ kainÄ yra parduodamas sklypas, tinkamas bÅ«tent gyvenamojo namo statybai. Teismas nusprendė, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį ir pripažinti Sutartį negaliojančia bei taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti atsakovams Žemės sklypÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 69 000 Eur sumokėtÄ Å½emės sklypo kainÄ ir 261,22 Eur iÅ¡laidas, susijusias su Sutarties sudarymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atsakovai apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:

10.1. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai pateikė, o ieÅ¡kovė priėmė vieÅ¡Ä jÄ ofertÄ dėl Žemės sklypo namo statymui pirkimo. Tiek pats Skelbimo turinys, tiek ir kiti byloje buvę įrodymai (Preliminarioji sutartis, Sutartis) patvirtino, kad atsakovai nebuvo pateikę vieÅ¡osios ofertos, atsakovai buvo tik iÅ¡vieÅ¡inę savo ketinimÄ ir norÄ parduoti žemės Å«kio paskirties Žemės sklypÄ , nurodę pageidaujamÄ už jį gauti kainÄ . Atsakovai nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę įsipareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį gavus bet kokį pasiÅ«lymÄ ar kreipimÄ si dėl Žemės sklypo įsigijimo. Be to, Skelbime nebuvo nurodytos ir jokios esminės sÄ lygos sutarčiai sudaryti.

10.2. Buvo pažeistos įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios teisės normos, nukrypta nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ignoruota dalis bylos duomenų. Byloje kilęs ginčas buvo susijęs su žemės Å«kio paskirties Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriu, su tuo, ar ieÅ¡kovė buvo ir (ar) galėjo bÅ«ti apgauta arba suklaidinta dėl su sandoriu susijusių reikÅ¡mingų aplinkybių, įsigyjamo Žemės sklypo paskirtimi ir jo panaudojimo galimybių. Atsakovai ir tretieji asmenys buvo nurodę, kad dar iki Sutarties sudarymo ieÅ¡kovei buvo pateikta ir atskleista visa esminė informacija, susijusi su Žemės sklypu, galima jo panaudojimo paskirtimi, numatyta Preliminariojoje sutartyje ir Sutartyje.

10.3. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad Sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes ji sudaryta dėl to, jog atsakovai ir jų pasamdytas tarpininkas ieÅ¡kovės atstovÄ apgavo ir dėl to Å¡is suklydo. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovų ar trečiųjų asmenų tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus, atliktus turint tikslÄ apgauti, suklaidinti ieÅ¡kovę dėl aplinkybių, susijusių su Žemės sklypu. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės atstovui buvo pateikti visi dokumentai, informacija, susijusi su Žemės sklypu, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovai visų derybų metu buvo sÄ Å¾iningi su ieÅ¡kove ir jos neapgavo bei neklaidino.

10.4. Palikus nepakeistÄ skundžiamÄ sprendimÄ bÅ«tų sukuriamas precedentas, kaip nesÄ Å¾iningai besielgusi Å¡alis, neatskleidusi kitai sandorio Å¡aliai sandorio sudarymui galinčių bÅ«ti reikÅ¡mingomis aplinkybių (kaip Å¡iuo atveju, kad Žemės sklypas pirktas ne ieÅ¡kovės, kaip juridinio asmens veiklos vykdymui, o ieÅ¡kovės vadovo asmeninių poreikių tenkinimui, gyvenamojo namo pasistatymui), iÅ¡vengtų bet kokių savo nesÄ Å¾iningo elgesio nulemtų neigiamų pasekmių, jas perkeliant kitai Å¡aliai.

11. Atsiliepime ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:

11.1. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovai pateikė vieÅ¡Ä jÄ ofertÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė priėmė ir kurios turinys, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo klaidinantis.

11.2. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino tiek Sutarties turinį ir jame iÅ¡vieÅ¡intÄ aplinkybę, kad Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos – pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos zona, tiek Skelbimo turinį, kuriame tris kartus aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai paminėtas teiginys, kad Žemės sklype galima statyti gyvenamÄ jį namÄ .

11.3. IeÅ¡kovei parduoto Žemės sklypo, kuriame jokia statyba nėra galima, pardavimo kaina 20 kartų didesnė nei tokio pat dydžio žemės Å«kio paskirties žemės sklypo kaina. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei buvo sudarytas įspÅ«dis, kad Žemės sklypas atitinka Skelbime deklaruojamas jo savybes, t. y. jame yra galimybė pastatyti gyvenamÄ jį namÄ , nes už tokiÄ kainÄ galima įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės sklypus, kuriuose tokia veikla nėra uždrausta.

11.4. PrieÅ¡ sudarant PreliminariÄ jÄ sutartį ieÅ¡kovės atstovui buvo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie Žemės sklypÄ su jame pateikta informacija apie vandens telkinių apsaugos zonas, tačiau Å¡i informacija ieÅ¡kovės atstovui nesukėlė jokių įtarimų, nes Žemės sklypas ribojasi su Neries upe, o su Žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose faktiÅ¡kai stovi sodybų tipo statiniai.

12. Atsiliepime tretieji asmenys praÅ¡o tenkinti apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai (kurie, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais nebus kartojami) yra pagrįsti, įrodo, kad priimant sprendimÄ byla nebuvo tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15. 2022 m. kovo mėnesį internetinių skelbimų portale www.aruodas.lt trečiasis asmuo P. B. patalpino skelbimÄ apie parduodamÄ Å½emės sklypÄ . Skelbime buvo nurodyta: „Šis 50 arų sklypas pasiruošęs tapti JÅ«sų nauja gyvenamÄ ja vieta <...> PARDUODAMAS 50 ARŲ SKLYPAS UNIKALIOJE VIETOJE ANT NERIES KRANTO JŪSŲ NAUJAM NAMUI ! <…> O kas galėjo pagalvoti kad dabar JÅ«s galite turėti savo svajonių namus su privačia teritorija, apsupta žaliÄ ja zona <...> sklypas ribojasi tik su vienu kaimynu <...> Å is 50 arų sklypas pasiruošęs tapti JÅ«sų nauja gyvenamÄ ja vieta.“. Skelbime nurodyta Žemės sklypo kaina – 70 000 Eur.

16. IeÅ¡kovė ir atsakovė R. G. 2022 m. kovo 22 d. sudarė PreliminariÄ jÄ sutartį, kurios pagrindu Å¡alys susitarė, kad pardavėjas (atsakovė R. G.) parduos ieÅ¡kovei 0,5034 ha dydžio žemės Å«kio paskirties sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 69 000 Eur. Pagal Preliminariosios sutarties 11 punktÄ , ieÅ¡kovė patvirtino, kad turėjo galimybę ir apžiÅ«rėjo perkamÄ turtÄ (žemės sklypÄ ) iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos ir kad turtas atitinka ieÅ¡kovės keliamus reikalavimus bei mokamÄ kainÄ už perkamÄ turtÄ , turto bÅ«klės ar kokybės akivaizdžių trÅ«kumų ieÅ¡kovė nepastebėjo ir jokių pretenzijų neturi.

17. IeÅ¡kovė, atstovaujama direktoriaus P. Z., ir atsakovai 2022 m. balandžio 28 d. sudarė notarinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė už 69 000 Eur nusipirko Žemės sklypÄ .

18. IeÅ¡kovė 2022 m. birželio 28 d. atsakovams ir jų atstovei P. B. pateikė pretenzijÄ ir pareikalavo, kad Žemės sklypas bÅ«tų grÄ Å¾intas pardavėjams, o ieÅ¡kovei bÅ«tų grÄ Å¾intos visos už Žemės sklypÄ pardavėjams sumokėtos piniginės lėšos. Nurodė, kad Skelbime buvo nurodyta klaidinga informacija apie galimybę Žemės sklype statyti gyvenamosios paskirties namÄ .

19. Atsakovai ir trečiasis asmuo P. B. 2022 m. liepos 25 d. raÅ¡tu nurodė, kad su ieÅ¡kovės pretenzija nesutinka bei kad ieÅ¡kovė, įsigydama Žemės sklypÄ , elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, nes dar prieÅ¡ Sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovei susipažinti buvo pateiktas Žemės sklypo planas ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, kuriuose užfiksuoti visi esminiai duomenys, informacija, susijusi su žemės Å«kio paskirties Žemės sklypu, įskaitant ir specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas.

20. Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis Žemės sklypas patenka į teritorijÄ , kurioje taikomos specialios žemės naudojimo sÄ lygos (PavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos).

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

21. IeÅ¡kovė savo teiginius dėl apgaulės ir aplinkybių, kurių pagrindu atsakovai pardavė Žemės sklypÄ , įrodinėjo tuo, kad Skelbime pateikta informacija apie Žemės sklypÄ neatitiko ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių Žemės sklype pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ , nes, sudarius Sutartį, paaiÅ¡kėjo, jog Žemės sklype gyvenamojo namo statyba (dėl esamo teisinio reglamentavimo) nėra galima.

22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Skelbime buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad Žemės sklype yra galima gyvenamojo namo statyba, taip pat pardavimo metu ieÅ¡kovei buvo pateikta informacija, jog Žemės sklype taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos (PavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos). Teismas, įvertinęs ginčo žemės sklypo paskirtį ir analogiÅ¡kas rinkos kainas, egzistuojančias 1 ha žemės Å«kio paskirties (vidutiniÅ¡kai 7 000 Eur) ir 50 a gyvenamojo namo statybos sklypams pirkti, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai ir jų pasamdyti asmenys (tretieji asmenys P. B. ir UAB „NT rinkos centras“) apgavo ieÅ¡kovės atstovÄ , nes Skelbime buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog už atitinkamÄ kainÄ yra parduodamas sklypas tinkamas bÅ«tent gyvenamojo namo statybai.

23. Atsakovai su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog Sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes ji buvo sudaryta dėl to, kad atsakovai ir jų pasamdytas tarpininkas ieÅ¡kovės atstovÄ apgavo ir dėl to Å¡is suklydo. Å iuo konkrečiu atveju byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovų ar trečiųjų asmenų tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus, atliktus turint tikslÄ apgauti, suklaidinti ieÅ¡kovę dėl aplinkybių, susijusių su Žemės sklypu. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

24. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys).

25. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

26. Remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendžiant, ar sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų dėl apgaulės panaudojimo ir susidėjusių aplinkybių, reikia tirti sandorio Å¡alių valios formavimosi procesÄ . Tokiam tikslui pasiekti turi bÅ«ti vertinamas abiejų sandorio Å¡alių elgesys tiek iki sandorių sudarymo, tiek ir sandorių sudarymo bei vykdymo metu.

27. Ginčijant sandorius dėl apgaulės, susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu.

28. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad Sutartį ji sudarė, atsakovams jÄ apgavus ir (ar) susidėjus tam tikroms aplinkybėms (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad tais atvejais, kai ginčijami sandoriai, kurie galėjo bÅ«ti sudaryti dėl apgaulės ar susidėjusių aplinkybių, dažnai aplinkybės, sudarančios įrodinėjimo dalykÄ , įrodinėjamos netiesioginiais įrodymais, kurie turi bÅ«ti įvertinti laikantis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė sandorį sudarė, nes įvertinusi Skelbime pateiktÄ informacijÄ apie Žemės sklypÄ (nutarties 15 punktas), tikėjosi Žemės sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ (galbÅ«t kuriant Å«kininko sodybÄ ). Tuo metu tretieji asmenys veikė kaip atsakovų atstovai, kuriems atsakovai buvo suteikę įgaliojimus jiems atstovauti, padedant parduoti Žemės sklypÄ potencialiam pirkėjui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes bei nustatęs, kad Skelbimo turinys neatitiko faktinės informacijos ir ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių, visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė, jog Sutarties sudarymas ieÅ¡kovei buvo visiÅ¡kai nenaudingas. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir jas tinkamai taikė. Aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada patvirtina, kad teismas apie ieÅ¡kovės argumentų dėl apgaulės ir susidėjusių aplinkybių pagrįstumÄ sprendė remdamasis ginčo Å¡alių nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma.

29. Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, jog Sutartį ji sudarė atsakovams jÄ apgavus ir / ar susidėjus tam tikroms aplinkybėms. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovams taip pat iÅ¡lieka pozityvi pareiga pagrįsti savo atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atsakovai, apart teiginių, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama juridinis asmuo ir atstovaujama direktoriaus, prieÅ¡ sudarant Sutartį pagal pateiktus duomenis apie Žemės sklypÄ galėjo įvertinti visas galimas kylančias rizikas, susijusias su gyvenamojo namo statyba Žemės sklype, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog Skelbime pateikta informacija buvo teisinga. Taip pat nesutiktina ir su trečiųjų asmenų pozicija, kad Skelbime pateikta informacija apie parduodamÄ turtÄ neatspindi ir net neturi atspindėti visos detalios informacijos apie parduodamÄ turtÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, toks tarpininkavimo veiklos modelis yra nesÄ Å¾iningas potencialių pirkėjų atžvilgių, sukuria nepagrįstus teisėtus lÅ«kesčius ir sudaro sÄ lygas nepagrįstai didinti nekilnojamojo turto kainas. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovai nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo sandorio naudingumÄ ieÅ¡kovės interesams, taip pat į tai, jog atsakovams tarpininkavimo paslaugas teikė tretieji asmenys (nekilnojamojo turto brokeriai), sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog atsakovai ieÅ¡kovei pardavė Žemės sklypÄ , kuris atitiktų Skelbime pateiktÄ informacijÄ (CPK 178 straipsnis).

30. Nors atsakovai teigia, kad ieÅ¡kovė ginčo sandorius sudarė, puikiai juos suprasdama, tačiau byloje nustatyta, jog atsakovai Žemės sklypo pardavimÄ vykdė per tarpininkus, t. y. pasitelkus trečiuosius asmenis (įprasta praktikoje, kad esmines sÄ lygas skelbimui dėl galimo sandorio, turto pardavimo kainos nustato pardavėjai), su kuriais ieÅ¡kovės atstovas buvo susisiekęs dėl papildomos informacijos dėl Skelbimo gavimo iki Preliminariosios sutarties sudarymo ir kurie teikė duomenis (Å¡ios nutarties 11.4 papunktis). Tokio fakto bylos nagrinėjimo tretieji asmenys nepaneigė, tik savaip interpretavo. Dėl to pripažintina, kad ieÅ¡kovė galėjo pasitikėti / visiÅ¡kai pasitikėjo atsakovų tarpininkais, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu klientams (potencialiems pirkėjams). Taigi esminę reikÅ¡mę ginčo sandorio sudarymui turėjo ne tai, kad ieÅ¡kovė yra juridinis asmuo, o jos atstovo (direktoriaus) pasitikėjimas atsakovų tarpininkais, nes ieÅ¡kovė sprendimus dėl sandorio sudarymo priėmė įtikinta, kad Žemės sklype bus galima statyti gyvenamÄ jį namÄ . Tokio lÅ«kesčio ir įsitikinimo buvimÄ rodo ir ieÅ¡kovės nuoseklÅ«s ir greiti tolesni veiksmai ir elgesys iÅ¡kart po sandorio sudarymo, t. y. siekimas gauti leidimÄ gyvenamojo namo statybai, raÅ¡ytinės pretenzijos atsakovams ir kreipimasis į teismÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį pagrįstai pripažino kaip sudarytÄ dėl atsakovų apgaulės, kuri pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovės suklaidinimu, piktnaudžiaujant iÅ¡ esmės jos pasitikėjimu.

31. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

32. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: ar jÄ apskritai taikyti, ar ne, jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo bÅ«do – natÅ«ra ar sumokant ekvivalentÄ pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi bÅ«ti tiriamos. Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėties nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).

33. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytomis teisės normomis bei kasacinio teismo praktika, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restitucijÄ , nes byloje neginčijamai nustatytas atsakovų nesÄ Å¾iningumas, pasinaudojant ieÅ¡kovės pasitikėjimu, taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų Skelbime pateiktÄ informacijÄ apie Žemės sklypÄ . Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė dviÅ¡alę restitucijÄ .

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ , tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės ir susidėjusių aplinkybių bei restitucijos taikymo klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ , motyvuotÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestas, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo ieÅ¡kovė, tačiau ieÅ¡kovė nei praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nei tokias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, dėl to klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų jai atlyginimo nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė

Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas