7ebe2293-8ef5-4af3-b067-8e6fefdaa208 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-10-739/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32069-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6.; 2.6.39.; 3.2.4.2.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 11 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-436-465/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ ieÅ¡kinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per Lietuvos filialÄ AAS „BTA Baltic Insurance Company“, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Abepa“, uždarajai akcinei bendrovei „Žilinskis ir Co“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno autobusai“ (toliau – ir ieÅ¡kovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įvykį pripažinti draudžiamuoju, priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per Lietuvos filialÄ AAS „BTA Baltic Insurance Company“, (toliau – ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, ir atsakovas) 17777,30 Eur draudimo iÅ¡mokÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad ji su atsakovu 2018 m. birželio 19 d. sudarė Ä®monių turto draudimo sutartį (toliau – ir Sutartis, ir Draudimo sutartis), kuria laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2019 m. birželio 28 d. visų rizikų draudimu buvo apdraustas joje nurodytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. PaaiÅ¡kino, kad Sutartimi buvo apdrausti ir troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai, esantys po žeme. IeÅ¡kovė nurodė, kad Draudimo sutarties galiojimo metu buvo pažeisti kabeliai (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko sutriko troleibusų eismas, tačiau atsakovas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuodamas tuo, jog Draudimo sutartimi apdrausti po žeme esantys kabeliai buvo sugadinti vykdant žemės kasimo darbus, kas nepatenka į draudžiamojo įvykio sÄ vokÄ pagal Sutartį.

IeÅ¡kovė teigė, kad tokia atsakovo pozicija nėra teisiÅ¡kai pagrįsta, prieÅ¡tarauja Draudimo sutarties prasmei, nes sudarydama Draudimo sutartį ieÅ¡kovė siekė apsaugoti savo turtinius interesus nuo rizikų, galinčių sukelti nuostolius. Nuostolių draudimo rizikÄ pagal visų rizikų Draudimo sutartį perėmė atsakovas, suteikdamas draudimo apsaugÄ . Pasak ieÅ¡kovės, kabeliai sudaro labai svarbiÄ jos valdomo turto dalį, nes yra skirti užtikrinti troleibusų, kaip vieÅ¡ojo transporto, eksploatavimo Kauno mieste galimybę.

Remiantis atsakovo pozicija, troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelių sugadinimas, vykdant žemės kasybos darbus, nėra draudžiamasis įvykis, todėl susidaro situacija, kad iÅ¡ esmės tokioje fizinėje padėtyje esančio turto atžvilgiu joks draudžiamasis įvykis negali įvykti. Pažymėjo, kad žala atsirado ne dėl pačios ieÅ¡kovės veiksmų, o dėl akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) nustatytų trečiųjų asmenų, vykdžiusių žemės kasimÄ , kaltės, kas atitinka Draudimo sutarties individualių sÄ lygų nuostatas.

2. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovui laimėjus vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , su ieÅ¡kove buvo sudaryta Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 152/LT- 4/07-12-2017-79, kuri buvo pratęsta 2018 m. gegužės 15 d. Susitarimu Nr. 116, bei kuri yra draudimo poliso, kurio galiojimo metu įvyko įvykis, neatskiriama dalis. Teigė, kad draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai pagal vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas apibrėžiami pagal draudiko parengtas standartines draudimo taisykles, kurių Specialiųjų sÄ lygų 4.1.3.p. numatyta, kad BTA nemoka draudimo iÅ¡mokos, jei nuostoliai atsirado dėl vykdomų ar vykdytų statybos ir/ar montavimo darbų, sistemų bandymų, ar dėl sprogdinimo, kasimo, kasinėjimo darbų.

Kadangi nuostoliai padaryti trečiojo asmens, jam vykdant žemės kasimo darbus, o tai, pagal Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 Specialiųjų sÄ lygų 4.1.3 p. laikoma nedraudžiamuoju įvykiu, draudiko sprendimas įvykį laikyti nedraudžiamuoju laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Draudimo apsauga nėra absoliuti ir pagrindas draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti yra tik faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio draudimÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ Å¾alÄ padariusiam asmeniui delikto pagrindu.

Taip pat pažymėjo, jog UAB „Abepa“ savo kaltę dėl kilusios žalos neigia bei nesutinka su ieÅ¡kovės nurodyta įvykio data. Atsakovas dėl įvykio kreipėsi su užklausimais į ESO ir Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinę gelbėjimo valdybÄ , kuriose nurodomos skirtingos faktinės aplinkybės.

3. Trečiasis asmuo UAB „Abepa“ atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo kasinėjimo darbus vykdė, tačiau ne žalÄ sukėlusio įvykio dienÄ , o 2018 m. spalio 11 d., todėl negali bÅ«ti laikoma įvykio kaltininke. IeÅ¡kovės duomenimis signalas apie pažeistÄ kabelį buvo gautas 2018 m. spalio 12 d., dėl ko nuo 9.30 val. iki 11.47 val. buvo sutrikdytas troleibusų eismas. TÄ dienÄ UAB „Abepa“ jokių žemės kasimo darbų nevykdė. Trečiojo asmens teigimu, ESO operatyvinė brigada kabelių patikrinimo darbus vykdė bÅ«tent 2018 m. spalio 12 d. apie 9.23 val., o nuotraukoje yra užfiksuotas ESO operatyvinės brigados darbininkas, kuris su kastuvu perkirto ieÅ¡kovo kabelį.

Atsiliepime pažymėjo, jog ESO teikia klaidinančiÄ informacijÄ , siekdama iÅ¡vengti atsakomybės. ESO iÅ¡kviesti UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojai, ieÅ¡kodami ESO kabelio ir dirbdami be plano, be jokių saugumo priemonių, su kastuvu pažeidė ieÅ¡kovei priklausantį kabelį. Teigė, kad UAB „Abepa“ atstovas dėl kabelio pažeidimo surašė pasiaiÅ¡kinimÄ 2018 m. spalio 11 d., t. y. iki žalÄ sukėlusio momento. Nurodė, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti žalos dydį grindžiantys įrodymai yra prieÅ¡taringi, ir neįrodo, kad žala yra susijusi su įvykiu.

4. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) atsiliepime paaiÅ¡kino, jog praneÅ¡imÄ apie galimai pažeistÄ kabelį gavo 2018 m. spalio 11 d. apie 11.46 val., todėl buvo duota užduotis operatyvinei brigadai apžiÅ«rėti situacijÄ objekte. Buvo nustatyta, jog trasoje eina 2 vnt. kabelių, vienas iÅ¡ jų pažeistas. Operatyvinei brigadai nurodyta atlikti perjungimus. ESO teigimu, dėl kilusių padarinių paÅ¡alinimo kreiptasi į UAB „Žilinskis ir Co“, o 2018 m. spalio 12 d.

ESO buvo praneÅ¡ta apie objekte degančius kabelius. Operatyvinei brigadai nuvykus paaiÅ¡kėjo, jog gedimas buvo ne bendrovės nuosavybės elektros įrenginiuose. Pažymėjo, kad abu praneÅ¡imus apie pažeistus kabelius (2018 m. spalio 11 d. ir 2018 m. spalio 12 d.) gavo iÅ¡ UAB „Abepa“, kuri abi dienas vykdė žemės kasimo darbus ir į ESO dėl leidimo vykdyti Å¡iuos darbus nesikreipė. Trečiojo asmens teigimu, ESO rangovai, gavę užduotį nustatyti kabelio pažeidimÄ ir atlikti remonto darbus, neieÅ¡ko pažeistos vietos atkasdami visÄ trasÄ , o tik suradus pažeistÄ vietÄ , atkasa kebelį.

5. Trečiasis asmuo UAB „Žilinskis ir Co“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog bendrovės darbininkai atvyko į (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. spalio 12 d. užsakymÄ ir kartu su užsakovo atstovu ieÅ¡kojo kabelio pažeidimo vietos. Tvirtino, jog kabeliai jau buvo atkasti, jokie kasinėjimo ar žemės kasimo darbai nebuvo reikalingi atlikti, pažeidimo paieÅ¡ka buvo vykdoma nusemiant apibyrėjusias žemes nuo kabelių. Teigė, kad vizualiai pažeidimo vieta nebuvo nustatyta, todėl buvo iÅ¡kviesta laboratorija, kuri patvirtino, jog nei vienas iÅ¡ užsakovui (ESO) priklausančių elektros kabelių nebuvo pažeistas, todėl remonto darbų atlikti neprireikė.

UAB „Žilinskis ir Co“ teigimu, UAB „Abepa“ darbuotojas suklydo nurodydamas kabelio savininkÄ , tačiau nesuklydo dėl paties kabelio pažeidimo fakto. Be to, nurodė, kad perkirtęs 6 kV įtampos kabelį, kaip teigia UAB „Abepa“, darbininkas bÅ«tų patyręs žymius kÅ«no nudegimus, o tokių duomenų byloje nėra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Kauno autobusai“ 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir 1210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui UAB „Abepa“.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė draudimo paslaugas pirko vykdydama vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , skelbdama vieÅ¡Ä jį konkursÄ draudimo paslaugoms pirkti, pati ieÅ¡kovė vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose nurodė, kad draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžiami pagal draudiko parengtas galiojančias draudimo taisykles (2.7.1 punktas), analogiÅ¡kÄ sutarties nuostatÄ pakartojo ir Å¡alių pasiraÅ¡ytoje Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri kaip nurodoma Ä®monių turto draudimo polise Nr. 083321, yra laikoma neatsiejama Å¡ios draudimo sutarties dalis.

Teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos paaiÅ¡kinimai kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sÄ lygų turinį (jam suteikia tiksliÄ reikÅ¡mę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiÅ¡kinti taip, kad bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeistos pirkimo sÄ lygos, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principai.

8. Teismas nustatė, kad Įmonių turto draudimo polise buvo nurodytos draudžiamos rizikos, numatančios, jog atlyginami visi staiga ir nenumatytai atsitikę įvykiai, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, nurodytus Įmonių turto taisyklių Nr. 004.1. ketvirtame skirsnyje „Nedraudžiamieji įvykiai“, o vienas iš tokių įvykių, kuomet draudikas atsisako atlyginti draudėjo nuostolius ir nemoka draudimo išmokos, tai vykdomi/ar vykdyti statybos ir /ar montavimo darbai, sistemų bandymai, sprogdinimo, kasimo kasinėjimo darbai (4.1.3 punktas).

9. Teismas vertino, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai leido pagrįstai teigti, jog kabelių pažeidimas, kuris buvo fiksuotas ESO dispečerinėje 2018 m. spalio 12 d., įvyko bÅ«tent dėl žemės kasimo darbų, Å¡ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino bendrovės UAB „Abepa“ direktoriaus P. B. paaiÅ¡kinimai apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymÄ bei ESO Paslaugų/darbų užsakyme Nr. EU 0TRTP-1807765 apraÅ¡ytos užduoties informacija apie (duomenys neskelbtini) raunamÄ kelmÄ .

Nepaisant to, jog leidimas atlikti tokio pobÅ«džio darbus elektros tinklų apsaugos zonoje nebuvo iÅ¡duotas, įvykio vietoje žemė buvo atkasta, tai matyti ir iÅ¡ byloje esančių nuotraukų bei UAB „Abepa“ pateiktos video medžiagos. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios bylos dalykÄ , nepasisakė kieno veiksmais buvo padaryta žala ieÅ¡kovės turtui, tačiau, remdamasis bylos duomenimis, sprendė, kad ieÅ¡kovei priklausantys elektros kabeliai buvo pažeisti trečiųjų asmenų, vykdant žemės kasimo darbus, kuriuos Ä®monių turto draudimo taisyklės Nr. 004.1, galiojusios įvykio metu, apibÅ«dino kaip nedraudiminį įvykį (4.1.3 punktas).

10. Ä®vertinęs tai, kad pati ieÅ¡kovė savo parengtose vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose sutiko bei nurodė draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžti pagal draudiko galiojančias draudimo taisykles, teismas laikė, kad su jomis ieÅ¡kovė buvo susipažinusi tinkamai. Be to, Å¡iÄ nuostatÄ Ä¯traukė ir į Paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, tuo sutikdama su draudiko taisyklėse iÅ¡vardintomis iÅ¡imtimis, kurioms esant draudikas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsisako. IeÅ¡kovei pačiai iÅ¡aiÅ¡kinus savo tikruosius ketinimus ir lÅ«kesčius, iÅ¡reikÅ¡tus Sutarties 2.7.1. punkte, ir atsakovui laimėjus konkursÄ nurodytomis sÄ lygomis, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neturi pagrindo tikėtis, kad Å¡i sÄ lyga vėliau bus aiÅ¡kinama kitaip.

11. Teismas nusprendė nesivadovauti ieÅ¡kovės nurodomu Papildomų iÅ¡lygų 2 punktu, numatančiu draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ tuo atveju, jei draudžiamais įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, yra nustatyti kaltininkai ir jų kaltė įrodyta (Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties 2.10.2.2 p.), nes sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant sutarties nuostatas, matyti, jog papildomos iÅ¡lygos, iÅ¡vardintos 2.10 punkte, reglamentuoja iÅ¡mokų dydį bei franÅ¡izių taikymÄ skirtingais atvejais, ir pan., tačiau niekaip nepasisako apie iÅ¡lygas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , pripažinus įvykį nedraudiminiu. Konstatavo, kad Å¡alių sudaryta Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis nedviprasmiÅ¡kai ir be iÅ¡lygų numatė, jog draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai apibrėžiami pagal Draudiko galiojančias taisykles (2.7.1 punktas).

12. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma leido pagrįstai teigti, kad pagrindas nemokėti draudimo iÅ¡mokos buvo įrodytas, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ negali bÅ«ti tenkinamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. 13.1.

Apeliantė teigia, kad teismų praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, jog įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ â€“ draudiko pareiga. Å iuo atveju savo 2018 m. spalio 24 d. sprendimÄ pripažinti įvykį nedraudžiamuoju atsakovas priėmė neiÅ¡tyręs draudžiamojo įvykio aplinkybių bei priežasčių ir tik vėliau, t. y. po Å¡io sprendimo priėmimo, atsakovas ėmė aiÅ¡kintis ieÅ¡kovės apdrausto turto sugadinimo aplinkybes ir priežastis. 13.2.

Pasak apeliantės, atsakovas į bylÄ nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovės apdrausti troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai iÅ¡ tiesų buvo sugadinti vykdant kasimo, kasinėjimo darbus. Nurodo, kad kaip paaiÅ¡kėjo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovas netgi nebuvo nuvykęs apžiÅ«rėti įvykio vietos ir sugadinto ieÅ¡kovei priklausančio turto. Dėl to mano, kad atsakovas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atskleistos draudžiamojo įvykio tyrimo sekos ir rezultato, t. y., kad pagal Draudimo įstatymÄ draudikas pirmiausiai privalo iÅ¡tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o jÄ sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti iÅ¡samų ir motyvuotÄ raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis bei įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . 13.3.

Taip pat teigia, kad tuo metu, kai buvo sugadinti ieÅ¡kovei priklausantys troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai, įvykio vietoje ieÅ¡kovės atstovų nebuvo, todėl ieÅ¡kovei nebuvo betarpiÅ¡kai žinomos tikrosios įvykio aplinkybės, kadangi jos atstovai įvykio nematė, todėl ieÅ¡kovė rėmėsi pirmine informacija, kuriÄ buvo gavusi iÅ¡ kitų asmenų. Tačiau atsakovas, kaip draudikas, gavęs praneÅ¡imÄ apie draudžiamÄ jį įvykį, privalėjo iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes. 13.4.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas pripažįsta buvus du įvykius dėl apdraustų kabelių, be to, patvirtina faktÄ apie kelmo rovimÄ , tačiau ieÅ¡kovė nesupranta, kodėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kabelių sugadinimo priežastis buvo ne kelmo rovimas ir vėliau kilęs gaisras, o žemės kasimo darbai. Tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija nelaikytina pagrįsta, nes, viena vertus, apdraustų kabelių pažeidimo pirminė priežastis (pirmas įvykis) buvo kelmo rovimas (o ne žemės kasimas), o antra – apdrausti kabeliai buvo atkasti ieÅ¡kant jų pažeidimo vietos.

Taigi nėra pagrįsta teigti, kad kabeliai buvo pažeisti ne raunant kelmÄ , o vykdant žemės kasimo darbus, nes kabelio pažeidimo vietos ieÅ¡kojimas yra pasekminis veiksmas, o ne priežastis. 13.5. Apeliantė mano, kad atsakovo 2018 m. spalio 24 d. sprendimas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju nėra teisėtas ir pagrįstas, nes atsakovas, kaip draudikas, neįrodė, jog apdraustas turtas buvo sugadintas vykdant kasimo, kasinėjimo darbus. Bylos duomenys liudija, kad apdraustas turtas buvo sugadintas dėl kelmo rovimo ir vėliau įvykusio gaisro. 13.6.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jeigu atsakovas ir bÅ«tų įrodęs, kad žala apdraustam turtui iÅ¡ tiesų buvo padaryta vykdant kasimo, kasinėjimo darbus, toks atsakovo sprendimas nebÅ«tų teisėtas dėl jo prieÅ¡taravimo draudimo sutarties esmei ir tikslui. Apeliantės teigimu, draudimo sutartyje apskritai nėra apibrėžta, kas Å¡ios draudimo sutarties prasme yra kasimo, kasinėjimo darbai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sÄ lygas arba jas aiÅ¡kina tokiu bÅ«du, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiÅ¡kai iÅ¡nyksta arba tampa toks minimalus, kad iÅ¡ esmės paneigiamas, tuomet tokios sÄ lygos arba toks jų turinio aiÅ¡kinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo. 13.7.

Nurodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovo priimto sprendimo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ liudija ir tai, kad ieÅ¡kovė, sudarydama jos valdomo turto draudimo sutartį, siekė apsaugoti savo turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti nuostolius. Taigi nuostolių atsiradimo rizikÄ pagal visų rizikų draudimo sutartį perėmė atsakovas, suteikdamas draudimo apsaugÄ . 13.8. Teigia, kad ieÅ¡kovės, kaip vieÅ¡ojo transporto paslaugas Kauno mieste teikiančio subjekto, interesas, be kita ko, apdrausti ir jos valdomÄ troleibusų eksploatavimo infrastruktÅ«rÄ (tame tarpe troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelius) yra akivaizdus.

IeÅ¡kovės siekį draudimo sutartimi maksimaliai apdrausti savo turtinius interesus, susijusius su valdomu turtu, aiÅ¡kiai liudija ne tik visų rizikų draudimo varianto pasirinkimas, apdraudžiamo turto pobÅ«dis ir apimtis, draudimo suma, turto apdraudimas nauja atkuriamÄ ja verte, bet ir individualios draudimo sutarties sÄ lygos. Jeigu po žeme esantys troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai nėra apdrausti nuo žemės kasimo darbų rizikos, tai tuomet galima aiÅ¡kiai teigti, jog jie apskritai nėra apdrausti, nors konkrečiu atveju draudimo sutartimi yra apdrausti ir už tokiÄ â€ždraudimo apsaugÄ â€œ atsakovas yra gavęs draudimo įmokÄ .

Jeigu atsakovas neketino suteikti po žeme esantiems troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliams draudimo apsaugos dėl žemės kasimo darbų, tuomet toks ieÅ¡kovės turtas atsakovo neturėjo bÅ«ti įtrauktas į draudimo sutartimi apdraudžiamo turto sÄ raÅ¡Ä ir už jį neturėjo bÅ«ti imama draudimo įmoka. 13.9. Apeliantė mano, kad jeigu, remiantis atsakovo pozicija, troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelių sugadinimas, vykdant žemės kasimo darbus, nėra draudžiamasis įvykis, tai iÅ¡ esmės dėl tokioje fizinėje padėtyje esančio ir tokio pobÅ«džio turto joks draudžiamasis įvykis iÅ¡ viso negali įvykti.

Tačiau tai akivaizdžiai nesuderinama su draudimo esme bei tikslu (prasme). Be to, tai, jog draudimo sutartimi apdraustų troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelių sugadinimas vykdant žemės kasimo darbus yra draudžiamasis įvykis, ieÅ¡kovei nebuvo abejonių ir dėl to, kad draudimo sutarties individualiose sÄ lygose buvo numatyta (Papildomų iÅ¡lygų 2 punktas), kad jei draudžiamasis įvykis atsitiko dėl trečiųjų asmenų kaltės, yra nustatyti kaltininkai ir jų kaltė įrodyta, draudikas moka draudimo iÅ¡mokÄ neiÅ¡skaičiuodamas franÅ¡izes.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ . 14.1. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantės kabelių pažeidimas, kuris buvo fiksuotas 2018 m. spalio 12 d., įvyko bÅ«tent dėl žemės kasimo darbų, nes iÅ¡ byloje esančių įrodymų (filmuota medžiaga ir nuotraukos) matyti, kad įvykio vietoje žemė yra atkasta, t. y. kabelių pažeidimas užfiksuotas toje vietoje, kurioje buvo atkasta žemė, dėl to akivaizdu, kad kabelių pažeidimo vietoje buvo atliekami kasimo, kasinėjimo darbai, kuriuos atliko UAB „Žilinskis ir Co“ arba ESO. 14.2.

Dėl apeliantės teiginių, jog kabelių sugadinimÄ lėmė gaisras, atsakovas nurodo, kad elektros kabeliai nesant jiems fizinio poveikio, savaime neužsiliepsnoja, taigi netgi UAB „Kauno autobusai“ teigiant, kad žalos atsiradimo priežastis buvo gaisras – darytina iÅ¡vada, kad jis galėjo kilti tik pažeidus elektros kabelio izoliacinį sluoksnį, kas Å¡iuo atveju nutiko atliekant kasimo, kasinėjimo darbus. 14.3. PaaiÅ¡kina, kad po sprendimo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, UAB „Kauno autobusai“ ir jÄ atstovaujantis brokeris prašė atsakovo, kad sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju bÅ«tų peržiÅ«rėtas, nes anot jų, yra žinomas žalÄ sukėlęs asmuo – UAB „Abepa“, o tai reiÅ¡kia, kad yra subjektas, į kurį draudikas turės teisę nukreipti regresinį reikalavimÄ , iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ .

Å ias aplinkybes patvirtina tai, kad atsakovas jau po sprendimo priėmimo kreipėsi į UAB „Abepa“ dėl galimos regreso teisės įgyvendinimo. Å iuos argumentus patvirtina ir UAB „Abepa“ adresuotame paklausime esančių klausimų turinys, t. y., atsakovas teiraujasi ar UAB „Abepa“ yra apsidraudusi savo veiklos civilinę atsakomybę. Ir tik gavęs 2018 m. spalio 26 d. UAB „Abepa“ atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ su iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis (kurių UAB „Kauno autobusai“ atsakovui žalos bylos administravimo metu nebuvo nurodžiusi) dėl galimai neteisingai atsakovo paklausime nurodomos įvykio datos – atsakovas papildomai tikslino Å¡ias aplinkybes su paklausimais kreipdamasis tiek į ESO, tiek į Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinę gelbėjimo valdybÄ . 14.4.

Atsakovo manymu, UAB „Kauno autobusai“ sutiko ir buvo susipažinusi su Ä®monių turto draudimo taisyklių nuostatomis (Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtina draudimo polise esantis sakinys – „patvirtinu, kad prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytu taisyklių sÄ lygomis buvau supažindintas, jas supratau ir taisyklių kopijÄ gavau“ – po kuriuo pasiraÅ¡o draudėjas). Apeliantei, susipažinusiai su taisyklių nuostatomis, turėjo bÅ«ti ir buvo žinomas taisyklėse aiÅ¡kiai apibrėžtas nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as.

Aplinkybių, jog UAB „Kauno autobusai“ dėl draudiko kaltės ir/ar neveikimo nebuvo žinomos taisyklių nuostatos, apeliantė šioje byloje neįrodinėjo. Mano, kad UAB „Kauno autobusai“ nuomonė, jog troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai, esantys po žeme, gali būti sugadinti tik vykdant žemės kasimo, kasinėjimo darbus, kas anot apeliantės, reiškia, kad troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai apskritai nėra apdrausti, yra niekuo nepagrįsta.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Abepa“ praÅ¡o apeliacinio skundo dalį, susijusiÄ su ginčo faktinių aplinkybių vertinimu, atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi iÅ¡laidas. 15.1. UAB „Abepa“ nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde pateiktu žalÄ sukėlusio įvykio faktinių aplinkybių vertinimu (interpretavimu) – ieÅ¡kovės teiginiai, kad žalÄ sukėlęs įvykis įvyko dėl „kelmo rovimo darbų“ yra neteisingas ir prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Apeliaciniame skunde minimi „kelmo rovimo darbai“ vyko ne žalÄ sukėlusio įvykio metu, o 2018 m. spalio 11 d., t. y. dienÄ prieÅ¡ žalÄ sukėlusį įvykį, todėl ieÅ¡kovės minimi „kelmo rovimo darbai“ neturi jokio loginio / priežastinio ryÅ¡io su 2018 m. spalio 12 d. įvykusiu žalÄ sukėlusiu įvykiu ir jo priežastimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žalÄ sukėlęs įvykis (ieÅ¡kovės kabelių pažeidimas), kuris buvo fiksuotas ESO dispečerinėje 2018 m. spalio 12 d., įvyko bÅ«tent dėl žemės kasimo darbų, nes įvykio vietoje žemė buvo atkasta, kÄ patvirtina UAB „Abepa“ pateikta video medžiaga ir nuotraukos. 15.2.

Dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo pareigos rinkti su įvykiu susijusiÄ informacijÄ , netinkamo vykdymo trečiasis asmuo nurodo, kad nors UAB „Abepa“ iÅ¡ karto po įvykio raÅ¡tu informavo tiek ieÅ¡kovę, tiek atsakovÄ apie tai, kad turi surinkusi video / foto medžiagÄ , taip pat pateikė tikslų su žalÄ sukėlusių įvykių susijusių faktinių aplinkybių apraÅ¡ymÄ , nurodė asmenis, kurie gali turėti reikÅ¡mingos informacijos tiriant įvykį, nei viena iÅ¡ Å¡alių nesiėmė jokių veiksmų, kad iÅ¡ karto po žalÄ sukėlusio įvykio bÅ«tų atliktas faktinių aplinkybių tyrimas, apklausti su įvykiu susiję asmenys.

Mano, kad dėl ginčo Å¡alių nenoro gilintis į žalÄ sukėlusio įvykio aplinkybes iÅ¡ esmės yra sumažėjusi galimybė iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti įvykį, kai buvo sugadinti ieÅ¡kovės apdrausti po žeme esantys kabeliai, draudžiamuoju ir priteisti iÅ¡ atsakovo 17777,30 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, nustatęs, kad ieÅ¡kovei priklausantys elektros kabeliai buvo pažeisti trečiųjų asmenų, vykdant žemės kasimo darbus, kuriuos Ä®monių turto draudimo taisyklės Nr. 004.1, galiojusios įvykio metu, apibÅ«dina kaip nedraudiminį įvykį (4.1.3 punktas). Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais dėl draudimo sutarties aiÅ¡kinimo, kadangi ieÅ¡kovė buvo susipažinusi su draudimo sutarties nuostatomis, todėl neturi pagrindo tikėtis, kad sÄ lyga dėl nedraudžiamųjų įvykių vėliau bus aiÅ¡kinama kitaip.

19. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu teigia, jog teismas neteisingai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes. Apeliantės teigimu, atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovės apdrausti troleibusų linijos nuolatinės srovės kabeliai buvo sugadinti vykdant kasimo, kasinėjimo darbus, o ne kelmo rovimo darbus, apeliantės manymu, atsakovas tinkamai neištyrė administruojamo įvykio ir nepagrįstai pirmiausia nusprendė dėl išmokos nemokėjimo, tik vėliau pradėdamas aiškintis įvykio aplinkybes. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad ginčo draudimo sutarties nuostatos nepažeidžia sutarties esmės.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes (ginčo dėl jų byloje nėra): ieÅ¡kovei vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ atviro konkurso bÅ«du draudimo paslaugoms pirkti su atsakovu 2017 m. birželio 23 d. buvo sudaryta Paslaugų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 152/LT_4/07-12-2017-79 (ji 2018 m. gegužės 15 d. buvo pratęsta dar vieneriems metams tomis pačiomis sÄ lygomis), kuria apdraustas jos prieduose nurodytas ieÅ¡kovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, iÅ¡duoti draudimo polisai, Priede Nr. 1 nurodyti ieÅ¡kovei priklausantys kabeliai. IeÅ¡kovės paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygose (patvirtintose 2017 m. kovo 27 d. Protokolu Nr.

89) buvo numatyta, jog draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai turto draudime bus apibrėžiami pagal draudiko parengtas galiojančias draudimo taisykles (II pirkimo objekto dalis, Turto draudimas, 2.7.1 punktas), Draudimo sutarties bendrosiose nuostatose numatyta, kad ieÅ¡kovės turto draudimui taikomos Ä®monių turto draudimo taisyklės 004.1 (1.1.1. punktas), o Sutarties 2.7.1. punkte numatyta, kad draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžiami pagal draudiko galiojančias draudimo taisykles. Atsakovo į bylÄ pateiktose nuo 2015 m. birželio 10 d. galiojusiose Ä®monių turto draudimo taisyklėse 004.1 nurodyta, kad vienas iÅ¡ nedraudžiamųjų įvykių atvejų – kai nuostoliai atsiranda dėl kasimo, kasinėjimo darbų (Specialiųjų sÄ lygų 4.1.3. punktas), tokia pati nuostata įtvirtinta ir vėliau įsigaliojusiose ir Å¡iuo metu galiojančiose atsakovo vieÅ¡ai skelbiamose Ä®monių turto draudimo taisyklėse.

21. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. spalio 11–12 d. prie to paties objekto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo fiksuoti du įvykiai dėl kabelio. Pirmasis fiksuotas AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 11 d. pagal UAB „Abepa“ administratoriaus P. B. praneÅ¡imÄ , o antrasis - 2018 m. spalio 12 d. apie 9.30 val., kai UAB „Kauno autobusai“ dispečerinė gavo signalÄ apie pažeistÄ kabelį, dėl ko sutriko troleibusų eismas F6 ruože.

22. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, iÅ¡skyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, yra logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.).

23. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nesprendžiamas ginčas kas pažeidė ieÅ¡kovei priklausantį kabelį, t. y. nesiekiama nustatyti už įvykį atsakingų asmenų. Sprendžiant dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju, nustatinėjamos tik faktinės aplinkybės, susijusios su įvykio (kabelio pažeidimo) atsiradimo priežastimis. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas nesilaikė draudžiamojo įvykio tyrimo / administravimo tvarkos, nes pirmiau netenkino jos praÅ¡ymo dėl iÅ¡mokos mokėjimo ir tik vėliau pradėjo domėtis įvykio aplinkybėmis, visgi byloje nustatyta, kad pati ieÅ¡kovė informuodama atsakovÄ apie įvykį nurodė vykusius kasimo darbus, kas leido atsakovui iÅ¡ karto priimti atitinkamÄ sprendimÄ , kadangi nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Â ab initio (iÅ¡ anksto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018, žr. 31 punktÄ ).

Be to, svarbu tai, kad didžioji dalis byloje esančių įrodymų apie įvykio aplinkybes yra pateikti būtent atsakovo arba trečiojo asmens, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas nesiekė išsiaiškinti tikrųjų įvykio atsiradimo aplinkybių.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus: tiek raÅ¡ytinius (ieÅ¡kovės, trečiųjų asmenų teiktus įrodymus), tiek byloje trečiojo asmens UAB „Abepa“ teiktas nuotraukas bei vaizdo medžiagÄ , kurie visi nurodyti bei įvertinti skundžiamo sprendimo motyvuose, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei priklausantys elektros kabeliai buvo pažeisti trečiųjų asmenų, vykdant žemės kasimo darbus. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo paneigta kelmo rovimo versija (tokia faktinė aplinkybė buvo nurodyta tik viename iÅ¡ ESO vidaus dokumentų, tai yra Paslaugų/darbų užsakyme Nr. EU 0TRTP-1807765 buvo apraÅ¡yta užduoties informacija apie (duomenys neskelbtini) raunamÄ kelmÄ , nenurodant tokios informacijos Å¡altinio), kas, pasak ieÅ¡kovės, nepatektų į nedraudžiamųjų įvykių sÄ vokÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, net ir darant prielaidÄ , kad įvykio vietoje galėjo bÅ«ti raunamas kelmas, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių, kad tuo tikslu nebuvo atliekamas žemės kasimas, atkasimas ir pan.

Tuo tarpu visi byloje surinkti duomenys: įvykio vietos nuotraukos ir vaizdo medžiaga neabejotinai patvirtina, kad kabelio pažeidimo vietoje žemė buvo kasama, atkasta, kasinėjama, visose nuotraukose ir vaizdo įraÅ¡uose matomos sukastos žemės krÅ«vos, iÅ¡kasta duobė ties kabeliais, o viename iÅ¡ video įrašų (DOK-280684) Å¡alia įvykio vietos stovi ekskavatorius su kauÅ¡u, pritaikytu žemės kasimo darbams. Be to, Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdyba, kuri nėra suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi ar jos faktinių aplinkybių neatskleidimu, 2018 m. lapkričio 22 d. raÅ¡te Nr. TD2863714 pateikė duomenis, jog 2018 m. spalio 12 d. vyko į įvykio vietÄ ir nurodė apie ten vykusius kasinėjimo darbus.

IeÅ¡kovės versija, kad žemė buvo kasama jau po įvykio, tam, kad bÅ«tų galima surasti pažeistus kabelius, nepagrįsta nei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nei Å¡alių paaiÅ¡kinimais (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visų byloje surinktų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, nes įvyko vykdant žemės kasimÄ , prieÅ¡ingų, tokias iÅ¡vadas paneigiančių aplinkybių apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovė nepateikė, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas.

25. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka, kad Draudimo sutarties nuostata dėl nedraudžiamųjų įvykių, konkrečiai – jei įvykis įvyksta atliekant kasimo, kasinėjimo darbus, neprieštarauja sutarties esmei. Pasak apeliantės, draudimo sutartimi ieškovė apdraudė ir kabelius, kurie yra po žeme, todėl nustačius, kad draudimo išmoka nemokama, kai įvykis įvyksta kasant ar kasinėjant, draudimo sutartis praranda prasmę.

26. Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo rizikÄ pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugÄ â€“ įsipareigodamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visÄ Ä¯manomÄ , bet ribotÄ draudimo rizikÄ ; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sÄ lygų, pagrindu prisijungimo bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017, 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ draudimo sutarčių aiÅ¡kinimo klausimais yra pažymėjęs, jog draudiko atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstumas pirmiausia turi bÅ«ti vertinamas Å¡alių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudimo apsaugos aspektu. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as bei kitos draudimo sutarties sÄ lygos, nustatančios draudimo sutarties Å¡alių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse nustatytos iÅ¡imtys, kai draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, draudikas turi teisę jos visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nemokėti. TokiÄ teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamųjų įvykių nustatymas draudimo sutartyje yra vienas bÅ«dų riboti prisiimtÄ draudimo rizikÄ (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl jie turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o esant abejonių, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).

28. Paprastai draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kurie tokiais nelaikytini (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis), ne iÅ¡imtis ir ginčo atvejis, nedraudžiamieji įvykiai numatyti atsakovo Ä®monių turto draudimo taisyklėse 004.1, vienas iÅ¡ jų – kai nuostoliai atsiranda dėl kasimo, kasinėjimo darbų (Specialiųjų sÄ lygų 4.1.3. punktas). 29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rÅ«Å¡ies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamumÄ , taisyklėse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos;

įtrauktos į sudarytÄ draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 24 punktas).

30. Be to, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Draudimo sutartis sudaryta atsakovui laimėjus ieÅ¡kovės skelbtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ supaprastinto atviro konkurso bÅ«du draudimo paslaugoms pirkti. VieÅ¡ojo pirkimo II-ojo objekto dalis buvo skirta turto draudimui, įmonės darbuotojų draudimui nuo nelaimingų atsitikimų ir keleivių draudimui nuo nelaimingų atsitikimų. Techninės specifikacijos II-ojo objekto dalyje nurodomas draudžiamas turtas, draudimo vertės, sumos, iÅ¡skaitos ir pan., be to, numatytos ir papildomo iÅ¡lygos, tarp kurių nuostatų apie papildomus draudžiamuosius įvykius, apie įvykius, susijusius su požeminiais kabeliai nėra, 2.7.1. punkte tik nurodyta, kad draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai turto draudime bus apibrėžiami pagal draudiko parengtas galiojančias draudimo taisykles.

Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ laimėjo vieÅ¡Ä jį pirkimÄ II-jo objekto dalyje „Turto draudimas, įmonės darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų“, dėl ko tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2017 m. birželio 23 d. buvo sudaryta Paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis, kurios 2.7.1. punkte pakartota vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lyga dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių – kad jie nustatomi pagal draudiko parengtas taisykles.

Be to, draudimo liudijime / polise Nr. IT 083321, prie nekilnojamojo turto draudimo nurodyta, kad draudžiamos rizikos: visų rizikų draudimas, atlyginami visi staiga ir nenumatytai atsitikę įvykiai iÅ¡skyrus nedraudžiamuosius įvykius, nurodytus Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 4-ame skirsnyje „Nedraudžiamieji įvykiai“, liudijime / polise taip pat yra nuostata, kad draudėjas yra susipažinęs su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sÄ lygomis.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pati ieÅ¡kovė nusistatė aukščiau aptartas vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, tiek vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose, tiek Paslaugų pirkimo – pardavimo sutartyje įtraukė nuostatÄ dėl nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo pagal draudiko parengtas standartines taisykles, todėl, gavus atsakovo pasiÅ«lymÄ ir jį pripažinus vieÅ¡ojo pirkimo dalies dėl turto draudimo laimėtoju, bei sudarant Sutartį, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma apie atsakovo Ä®monių turto draudimo taisyklių nuostatas, ji ypač atidžiai ir rÅ«pestingai turėjo įvertinti Specialiųjų sÄ lygų punktus dėl nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimo, kadangi tai reiÅ¡kė draudiko rizikos apimties sumažinimÄ .

Be to, svarbu ir tai, kad 2017 m. sudarytÄ sutartį 2018 m. gegužės 15 d. ieÅ¡kovė pratęsė tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kas reiÅ¡kia, jog sutarties sÄ lygos jÄ tenkino. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, bÅ«dama didelę patirtį turtintis verslo subjektas, valdantis didelės vertės turtÄ , tiek nustatydama vieÅ¡ojo pirkimo taisykles, tiek pasiraÅ¡ydama turto draudimo sutartį, turėjo domėtis draudimo taisyklėmis ir rizikomis, kurių neprisiima draudikas, turėjo bÅ«ti susipažinusi su turto draudimo taisyklėmis (kurios yra skelbiamos vieÅ¡ai), taikomomis draudžiam turtui, kadangi tai yra viena iÅ¡ esminių turto draudimo sutarties dalių. 33.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 4.1.3. nuostatÄ dėl kasimo ir kasinėjimo darbų, sprendžia, kad ji iÅ¡reikÅ¡ta pakankamai aiÅ¡kiai ir suprantamai, ji nėra dviprasmiÅ¡ka ir abejonių dėl tokios sÄ lygos taikymo nekyla. Atlikti kasimo ar kasinėjimo darbai ieÅ¡kovės turtinių nuostolių atsiradimo atveju yra vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantami kaip nedraudžiamojo įvykio sÄ lyga, dėl to sutartyje sutikdama su tokia sÄ lyga ieÅ¡kovė negalėjo protingai tikėtis, kad įvykus tokiam kaip ginčo atvejis Å¡i sÄ lyga nebus taikoma. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad toks nedraudžiamasis įvykis prieÅ¡tarauja sutarties esmei draudžiant po žeme esančius kabelius, ieÅ¡kovės teiginiai dėl negalimumo įvykti jokiam kitam draudžiamajam įvykiui, susijusiam su požeminiais kabeliais, yra deklaratyvÅ«s ir paremti spėlionėmis, ypač įvertinus aplinkybę, kad visas jos yra turtas apdraustas visų rizikų draudimu (draudimo sutarties 2.9. punktas, iÅ¡skyrus nedraudžiamuosius įvykius).

Tai, kad sudarydama vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygas ieÅ¡kovė nepasirÅ«pino, jog bÅ«tų tinkamai apdraustas, kaip ji pati teigia, ieÅ¡kovei itin svarbus ir didelės vertės turtas – požeminiai kabeliai, rodo pačios ieÅ¡kovės aplaidumÄ , bet ne draudimo sutarties prieÅ¡taravimÄ draudimo ir sutartinius teisinius santykius reglamentuojančioms normoms.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai, jog Draudimo sutartimi apdraustų troleibusų linijos nuolatinės srovės kabelių sugadinimas vykdant žemės kasimo darbus yra draudžiamasis įvykis, ieÅ¡kovei nebuvo abejonių dėl to, kad Draudimo sutarties individualiose sÄ lygose buvo numatyta (Papildomų iÅ¡lygų 2 punktas), kad jei draudžiamasis įvykis atsitiko dėl trečiųjų asmenų kaltės, yra nustatyti kaltininkai ir jų kaltė įrodyta, draudikas moka draudimo iÅ¡mokÄ neiÅ¡skaičiuodamas franÅ¡izės. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentÄ kaip nepagrįstÄ ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad Å¡i iÅ¡lyga dėl frančizės iÅ¡skaitymo yra taikoma tik tuo atveju, kai įvykis yra pripažįstamas draudžiamuoju. Kodėl apeliantė nesutinka su tokiu Sutarties nuostatos vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodoma, todėl savo teiginio dėl papildomų iÅ¡lygų punkto taikymo ginčo atveju ieÅ¡kovė nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

35. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, tinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias civilinės teisės normas, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl ieÅ¡kovės UAB „Kauno autobusai“ apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Nors trečiasis asmuo UAB „Abepa“ teikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tokias iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė