7ebdcd34-814d-4db4-afd4-6cb8f780c6a5 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvalstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Legislator headnote
AI generated7ebdcd34-814d-4db4-afd4-6cb8f780c6a5 · Kauno apygardos administracinis teismas: TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Full text
AdministracinÄ byla Nr      AdministracinÄ byla Nr. I-1891-428/2015 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01764-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 17 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta MedvedevienÄ, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. B., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas A. B. skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 285000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo. PareiÅ¡kÄjas skunde (b.l. 4), patikslintame skunde (b.l.
19) nurodÄ, jog jis laisvÄs atÄmimo bausmÄ Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2009 m. gruodžio mÄnesio nežmoniÅ¡komis gyvenimo sÄ lygomis. TeigÄ, jog kameros plotas buvo apie 40 kv. m. ir joje gyveno 16 žmonių DuÅ¡u galima naudoti kartÄ Ä¯ savaitÄ, tik viena valanda skirta pasivaikÅ¡Äiojimui. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, jog patalpose pilna pelių ir tarakonų. Maisto kokybÄ labai prasta, todÄl nuolat jautÄ alkį. PažymÄjo, kad 2012 m. birželį buvo perkeltas į 5 sektorių 12 bÅ«rį, kur miegamojo patalpoje dviejų aukÅ¡tų lovos, duÅ¡as ir tualetas, pastarajame durų nebuvo.
NežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos pareiÅ¡kÄjui sukÄlÄ didelius nepatogumus, sutriko miegas, pablogÄjo sveikata. PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime (b.l. 23-27) bei atsakovo atstovas teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas gyvena nuo 2009 m. gruodžio 22 d. bendrabuÄio tipo miegamosiose patalpose (ne kameroje) ir dienotvarkÄje nustatytu laiku gali laisvai judÄti įstaigos teritorijoje â lokalinio sektoriaus kieme, žaisti įstaigos futbolo, krepÅ¡inio, tinklinio aikÅ¡tynuose, sportuoti sporto salÄje.
PažymÄjo, jog nukrypimas nuo teisÄs aktuose nustatytų minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto galÄjo bÅ«ti tik labai nežymus ir tik tuomet, kai pareiÅ¡kÄjas 23 dienas gyveno 15 bÅ«rio 2 miegamajame. Vadovaujantis HN 76:2010 68 punktu, nuteistiesiems sudaryta galimybÄ pagal nustatytÄ grafikÄ praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitÄ ir prausimosi laikas neribojamas. NurodÄ, kad pataisos namuose miegamuosiuose nuteistiesiems rÅ«kyti draudžiama ir juose nerÅ«koma. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros, santykinÄs oro drÄgmÄs bei patalpų apÅ¡vietimo matavimus atlieka VisuomenÄs sveikatos centro specialistai.
Dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus atlieka V. M. IÄ®. PažymÄjo, kad nuteistiesiems skirta mitybos norma pataisos namuose atitinka teisÄs aktuose nurodytÄ normÄ . PareiÅ¡kÄjo nurodyti Alytaus pataisos namų pareigÅ«nų veiksmai jo atžvilgiu nÄra įrodyti kaip neteisÄti, todÄl negali bÅ«ti konstatuojamas neturtinÄs žalos atsiradimo faktas. PareiÅ¡kÄjas skunde remiasi abstrakÄiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybÄs kaltÄs, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisÄto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.
PraÅ¡Ä taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti.Ä® teismo posÄdį neatvyko pareiÅ¡kÄjas, apie posÄdį praneÅ¡ta, byla nagrinÄtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). PareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas.PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinÄs žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ Alytaus pataisos namuose (toliau Alytaus PN) netinkamomis sÄ lygomis.
Asmens bylos Nr.11348 duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas A. B. į Alytaus PN atvyko 2009 m. gruodžio 22 d. (b.l. 29).Atsakovo atstovas praÅ¡Ä teismo pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.NagrinÄjant bylas dÄl žalos, padarytos neteisÄtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄios Civilinio kodekso normos. IeÅ¡kinio senatis â tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisÄ pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.
Tokio termino nustatymo tikslas â užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
Pagal Å¡iÄ teisÄs nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turÄjimu žinoti apie jo teisÄs pažeidimÄ ), taÄiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisÄmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-449/2009).PareiÅ¡kÄjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant vienam asmeniui teisÄs aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ bei kitus reikalavimus nuo 2009 m. gruodžio mÄnesio.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į pataisos įstaigos administracijÄ . Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos.
Å ios aplinkybÄs patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas, apie savo teisių pažeidimÄ , turÄjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t.y. nuo 2009 m. gruodžio 22 d., taÄiau į teismÄ kreipÄsi tik 2014 m. lapkriÄio 23 d. (b.l. 15). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsÄjo 24 d. nutartis administracinÄje byloje A822-1037/2009).Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas skunde argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodÄ svarbių priežasÄių dÄl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu.
Ä®vertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nÄra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui dÄl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybÄms atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Alytaus PN, praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mÄnesio iki 2014 m. lapkriÄio 23 d. taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas ir pareiÅ¡kÄjo reikalavimo dalis dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Taigi sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kÄjo buvimas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2011 m. lapkriÄio 23 d. iki 2014 m. lapkriÄio 23 d.
Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ). Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildina dÄl jo kalinimo perpildytose patalpose, kurių plotas neatitinka nustatytų higienos normų. Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nÄra konkreÄiai nustatyta, koks plotas turÄtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ . Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmÄ, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinÄio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 âLaisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.
Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«raâ, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabuÄio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turÄjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010-04-11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo 2010 m. balandžio 26 d. Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 âDÄl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymo Nr. 194 âDÄl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau â TaisyklÄs). Taisyklių 111.1 punktas nustatÄ minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabuÄio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ginÄui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas gyveno 18 bÅ«rio 4 miegamajame, kurio plotas 34,13 kv. m., miegamųjų vietų yra 9 (b.l. 33, 34), todÄl vidutiniÅ¡kai jam teko 3,79 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto, t.y. ne mažiau negu nustato higienos norma.
PareiÅ¡kÄjas 2012 m. gegužÄs 29 d. buvo paskirtas gyventi į 2 bÅ«rio 6 miegamÄ jį, kurio plotas 35,85 kv. m., miegamųjų vietų yra 9 (b.l. 37), todÄl vidutiniÅ¡kai jam teko 3,98 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto. Nuo 2012 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kÄjas gyveno 15 bÅ«rio 2 miegamajame, kurio plotas 33,60 kv. m., miegamųjų vietų yra 11 (b.l. 35, 36), todÄl vidutiniÅ¡kai jam teko 3,05 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto, t.y. 0,05 kv. m. mažiau negu nustato higienos norma. Nuo 2012 m. birželio 28 d. pareiÅ¡kÄjas gyveno 12 bÅ«rio 1 miegamajame, kurio plotas 34,75 kv. m., miegamųjų vietų yra 10 (b.l. 38, 39), todÄl vidutiniÅ¡kai jam teko 3,47 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto.Ä®vertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjui atliekant bausmÄ Alytaus pataisos namuose, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisÄ Ä¯ kalinimÄ teisÄs aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje tik 23 dienas, be to nukrypimas nuo nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos buvo labai nežymus, t.y. 0,05 kv. m., ir tik tuomet, jeigu miegamajame buvo užimtos visos įrengtos miegamosios vietos.
PažymÄtina ir tai, jog vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, apskaiÄiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaiÄių, taÄiau neatspindintis faktinÄs padÄties, kadangi nuteistųjų skaiÄius minÄtoje patalpose gali nuolat keistis dÄl nuolatinÄs nuteistųjų rotacijos. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų, kad per minÄtÄ laikotarpį, t.y. nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2014 m. lapkriÄio 23 d., patyrÄ fizinius nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ .PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog bausmÄ atliko žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, taÄiau byloje nÄra duomenų, kad Alytaus PN pareiÅ¡kÄjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmÄs atlikimo sÄ lygos.
Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmÄs atlikimo Alytaus PN bendrosios sÄ lygos, t. y. kad Å¡i įstaiga nÄra kalÄjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmÄ nuteistieji turi reglamentuotÄ judÄjimo laisvÄ bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judÄjimo laisvÄ lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salÄse ir aikÅ¡telÄse, lankyti bibliotekÄ , užsiimti kita leistina veikla.
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 1 d. Alytaus PN direktorius įsakymu Nr. 1-181 patvirtino pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos apraÅ¡Ä , kurio 2 punktas numato laisvalaikio leidimo organizavimo formas: fizinÄ kultÅ«rÄ , sportÄ ; dvasinių, religinių poreikių tenkinimÄ ; nuteistųjų klubo, bibliotekos darbÄ ; kÅ«rybinių studijų, bÅ«relių, pomÄgių klubų veiklÄ (b.l. 68-70). Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas galÄjo nuteistųjų bibliotekos ar koplyÄios lankymo grafiku lankytis minÄtose vietose ir taip kompensuoti trÅ«kstamo ploto daromÄ Å¾alÄ (b.l. 63-67). Taigi, įvertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkÄ skirtu miegui laiku.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ. ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).
Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.
MinÄtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinÄs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliuÄiais skaiÄiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judÄjimo laisvÄ.Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui minimalus plotas nebuvo užtikrintas labai trumpÄ laikotarpį, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ pakankamo pagrindo įrodymų, kurie pagrįstų realios turtinÄs žalos atsiradimÄ (ABTÄ® 57 str.).
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog Alytaus PN buvo laikomas kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 6 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Å io teisÄs akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Taigi pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais. Atsakovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Alytaus PN miegamuosiuose nuteistiesiems rÅ«kyti yra draudžiama ir juose nerÅ«koma. Nenuneigta atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄjas, su praÅ¡ymu perkelti gyventi jį į kitus bÅ«rius, į pataisos namų administracijÄ nesikreipÄ. Pagal higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ.
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad yra patvirtintas nuteistųjų maudymosi duÅ¡e grafikas (b.l. 48-51). Å ios aplinkybÄs nenuneigtos leistinais įrodymais. PareiÅ¡kÄjas pats skunde nurodÄ, jog duÅ¡u galima naudotis tik vienÄ kartÄ savaitÄje. Higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti. Atsakovas teismui pateikÄ Alytaus visuomenÄs sveikatos centro 2014 m. gegužÄs 7 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA-97, kuriame buvo konstatuota, jog Alytaus PN laikomiems asmenims sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, ant sienų pelÄsių, grybelių nÄra, apÅ¡vietos matavimo koeficientas, oro temperatÅ«ra, santykinÄ oro drÄgmÄ atitinka normÄ ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos:
Bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ pažeidimų nenustatyta (b.l. 41-42). MinÄtame akte taip pat konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. sausio 9 d. VyriausybÄs nutarimÄ Nr.14 âDÄl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr.4-98) nedirbantiems vyrams patvirtinta fiziologinÄ mitybos norma 2298 kcal. vienam asmeniui per parÄ . KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. patvirtintu įsakymu Nr. V-138 âDÄl valgiaraÅ¡Äių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo rietose, patvirtinimo" (Žin., 2011, Nr. 53-2581) nurodyti mÄnesio kiekvienos dienos valgiaraÅ¡Äiai. 2014 m. vasario 26 d. buvo paimtas vienam nedirbanÄiam vyrui skirtas dienos maisto davinys, kuris atitiko LR VyriausybÄs nutarime Nr. 14 bei KalÄjimų departamento įsakyme Nr. V-138 nurodytai dienos davinio energetinei vertei.
Esant tokioms aplinkybÄms, atmestini pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl netinkamo maitinimo jam bÅ«nant Alytaus PN.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Alytaus PN sudarÄ sutartį su V. M. IÄ®, turinÄia licencijÄ profilaktiniams dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbams atlikti (b.l. 52-62) ir Å¡ios įmonÄs paslaugomis pataisos namai naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginys apie peles ir tarakonus atmestinas.Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog suimtųjų teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore.
Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo argumentas dÄl vienos valandos skirtos pasivaikÅ¡Äiojimui, atmestinas. Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).
LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinÄje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinÄje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Remdamasis aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis bei ginÄo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl antisanitarinių sÄ lygų Alytaus PN yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai, todÄl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinÄs žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Akcentuotina ir tai, jog atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygų, bei įvertinus pareiÅ¡kÄjo nurodytų pažeidimų trukmÄ ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo iÅ¡ dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nežymų teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , taÄiau Å¡ie neigiami aspektai nebuvo tokio masto bei trukmÄs, jog atsirastų pakankamas pagrindas sprÄsti klausimui dÄl realios neturtinÄs žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.
Ä®vertinus byloje esanÄius duomenis, pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dÄl kalinimo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose nenustatyti, pats pareiÅ¡kÄjas kalinimo laikotarpiu dÄl psichologinÄs pagalbos nesikreipÄ (b.l. 28). GinÄui aktualiam laikotarpiui, t.y. nuo 2011 m. lapkriÄio 23 d. iki 2014 m. lapkriÄio 23 d. jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ, o byloje nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjui minÄtu laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininÄ pagalba.
Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinanÄių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų â jo nurodytos neturtinÄs žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinÄs valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisÄtos veikos (neveikimo).
NenustaÄius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisÄtų veiksmų (neveikimo), Valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ , todÄl nÄra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kÄjo naudai priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ ValstybÄs, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Atsakovo atstovas praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo su bylos nagrinÄjimu susijusias iÅ¡laidas (b.l. 27). ABTÄ® 44 str. 1 d. numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .
PraÅ¡ymai dÄl proceso Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimo, vadovaujantis ABTÄ® 45 str. 1 d., teismui pateikiami raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaiÄiavimu ir pagrindimu. Atsakovo atstovo praÅ¡ymas dÄl bylos nagrinÄjimo iÅ¡laidų atlyginimo paliekamas nenagrinÄtas, nes nepateiktas turÄtų iÅ¡laidų apskaiÄiavimas ir pagrindimas (ABTÄ® 45 str.). Atsakovo atstovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ABTÄ® 45 str. 1 d. atitinkantį praÅ¡ymÄ atlyginti teismo iÅ¡laidas jis gali raÅ¡tu paduoti teismui ne vÄliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisÄjimo ir toks praÅ¡ymas bus teismo iÅ¡nagrinÄtas raÅ¡ytinio proceso tvarka priimant nutartį.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas n u s p r e n d ž i a:
PareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                                                          Jolanta MedvedevienÄ