Legislator Case Law & Legislation
7ebdcd34-814d-4db4-afd4-6cb8f780c6a5 AI generated

7ebdcd34-814d-4db4-afd4-6cb8f780c6a5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 7ebdcd34-814d-4db4-afd4-6cb8f780c6a5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

7ebdcd34-814d-4db4-afd4-6cb8f780c6a5 · Kauno apygardos administracinis teismas: Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr      Administracinė byla Nr. I-1891-428/2015 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01764-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 17 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. B. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 285000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4), patikslintame skunde (b.l.

19) nurodė, jog jis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2009 m. gruodžio mėnesio nežmoniÅ¡komis gyvenimo sÄ lygomis. Teigė, jog kameros plotas buvo apie 40 kv. m. ir joje gyveno 16 žmonių DuÅ¡u galima naudoti kartÄ Ä¯ savaitę, tik viena valanda skirta pasivaikščiojimui. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog patalpose pilna pelių ir tarakonų. Maisto kokybė labai prasta, todėl nuolat jautė alkį. Pažymėjo, kad 2012 m. birželį buvo perkeltas į 5 sektorių 12 bÅ«rį, kur miegamojo patalpoje dviejų aukÅ¡tų lovos, duÅ¡as ir tualetas, pastarajame durų nebuvo.

NežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui sukėlė didelius nepatogumus, sutriko miegas, pablogėjo sveikata. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime (b.l. 23-27) bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjas gyvena nuo 2009 m. gruodžio 22 d. bendrabučio tipo miegamosiose patalpose (ne kameroje) ir dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje – lokalinio sektoriaus kieme, žaisti įstaigos futbolo, krepÅ¡inio, tinklinio aikÅ¡tynuose, sportuoti sporto salėje.

Pažymėjo, jog nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto galėjo bÅ«ti tik labai nežymus ir tik tuomet, kai pareiÅ¡kėjas 23 dienas gyveno 15 bÅ«rio 2 miegamajame. Vadovaujantis HN 76:2010 68 punktu, nuteistiesiems sudaryta galimybė pagal nustatytÄ grafikÄ praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę ir prausimosi laikas neribojamas. Nurodė, kad pataisos namuose miegamuosiuose nuteistiesiems rÅ«kyti draudžiama ir juose nerÅ«koma. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės bei patalpų apÅ¡vietimo matavimus atlieka Visuomenės sveikatos centro specialistai.

Dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus atlieka V. M. IÄ®. Pažymėjo, kad nuteistiesiems skirta mitybos norma pataisos namuose atitinka teisės aktuose nurodytÄ normÄ . PareiÅ¡kėjo nurodyti Alytaus pataisos namų pareigÅ«nų veiksmai jo atžvilgiu nėra įrodyti kaip neteisėti, todėl negali bÅ«ti konstatuojamas neturtinės žalos atsiradimo faktas. PareiÅ¡kėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Prašė taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas, apie posėdį praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau Alytaus PN) netinkamomis sÄ lygomis.

Asmens bylos Nr.11348 duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A. B. į Alytaus PN atvyko 2009 m. gruodžio 22 d. (b.l. 29).Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ bei kitus reikalavimus nuo 2009 m. gruodžio mėnesio.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į pataisos įstaigos administracijÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ , turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, t.y. nuo 2009 m. gruodžio 22 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 23 d. (b.l. 15). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. lapkričio 23 d. taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Taigi sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kurių plotas neatitinka nustatytų higienos normų. Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ . Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010-04-11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo 2010 m. balandžio 26 d. Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno 18 bÅ«rio 4 miegamajame, kurio plotas 34,13 kv. m., miegamųjų vietų yra 9 (b.l. 33, 34), todėl vidutiniÅ¡kai jam teko 3,79 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto, t.y. ne mažiau negu nustato higienos norma.

PareiÅ¡kėjas 2012 m. gegužės 29 d. buvo paskirtas gyventi į 2 bÅ«rio 6 miegamÄ jį, kurio plotas 35,85 kv. m., miegamųjų vietų yra 9 (b.l. 37), todėl vidutiniÅ¡kai jam teko 3,98 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto. Nuo 2012 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 15 bÅ«rio 2 miegamajame, kurio plotas 33,60 kv. m., miegamųjų vietų yra 11 (b.l. 35, 36), todėl vidutiniÅ¡kai jam teko 3,05 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto, t.y. 0,05 kv. m. mažiau negu nustato higienos norma. Nuo 2012 m. birželio 28 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 12 bÅ«rio 1 miegamajame, kurio plotas 34,75 kv. m., miegamųjų vietų yra 10 (b.l. 38, 39), todėl vidutiniÅ¡kai jam teko 3,47 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto.Ä®vertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje tik 23 dienas, be to nukrypimas nuo nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos buvo labai nežymus, t.y. 0,05 kv. m., ir tik tuomet, jeigu miegamajame buvo užimtos visos įrengtos miegamosios vietos.

Pažymėtina ir tai, jog vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindintis faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius minėtoje patalpose gali nuolat keistis dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad per minėtÄ laikotarpį, t.y. nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d., patyrė fizinius nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ .PareiÅ¡kėjas nurodė, jog bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sÄ lygos, t. y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti bibliotekÄ , užsiimti kita leistina veikla.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 1 d. Alytaus PN direktorius įsakymu Nr. 1-181 patvirtino pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos apraÅ¡Ä , kurio 2 punktas numato laisvalaikio leidimo organizavimo formas: fizinę kultÅ«rÄ , sportÄ ; dvasinių, religinių poreikių tenkinimÄ ; nuteistųjų klubo, bibliotekos darbÄ ; kÅ«rybinių studijų, bÅ«relių, pomėgių klubų veiklÄ (b.l. 68-70). Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas galėjo nuteistųjų bibliotekos ar koplyčios lankymo grafiku lankytis minėtose vietose ir taip kompensuoti trÅ«kstamo ploto daromÄ Å¾alÄ (b.l. 63-67). Taigi, įvertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas nebuvo užtikrintas labai trumpÄ laikotarpį, pareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamo pagrindo įrodymų, kurie pagrįstų realios turtinės žalos atsiradimÄ (ABTÄ® 57 str.).

Pareiškėjas nurodė, jog Alytaus PN buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Taigi pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Atsakovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Alytaus PN miegamuosiuose nuteistiesiems rÅ«kyti yra draudžiama ir juose nerÅ«koma. Nenuneigta atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas, su praÅ¡ymu perkelti gyventi jį į kitus bÅ«rius, į pataisos namų administracijÄ nesikreipė. Pagal higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad yra patvirtintas nuteistųjų maudymosi duÅ¡e grafikas (b.l. 48-51). Å ios aplinkybės nenuneigtos leistinais įrodymais. PareiÅ¡kėjas pats skunde nurodė, jog duÅ¡u galima naudotis tik vienÄ kartÄ savaitėje. Higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti. Atsakovas teismui pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gegužės 7 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA-97, kuriame buvo konstatuota, jog Alytaus PN laikomiems asmenims sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, ant sienų pelėsių, grybelių nėra, apÅ¡vietos matavimo koeficientas, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė atitinka normÄ ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta (b.l. 41-42). Minėtame akte taip pat konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. sausio 9 d. Vyriausybės nutarimÄ Nr.14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr.4-98) nedirbantiems vyrams patvirtinta fiziologinė mitybos norma 2298 kcal. vienam asmeniui per parÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. patvirtintu įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo rietose, patvirtinimo" (Žin., 2011, Nr. 53-2581) nurodyti mėnesio kiekvienos dienos valgiaraščiai. 2014 m. vasario 26 d. buvo paimtas vienam nedirbančiam vyrui skirtas dienos maisto davinys, kuris atitiko LR Vyriausybės nutarime Nr. 14 bei Kalėjimų departamento įsakyme Nr. V-138 nurodytai dienos davinio energetinei vertei.

Esant tokioms aplinkybėms, atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo jam bÅ«nant Alytaus PN.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Alytaus PN sudarę sutartį su V. M. IÄ®, turinčia licencijÄ profilaktiniams dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbams atlikti (b.l. 52-62) ir Å¡ios įmonės paslaugomis pataisos namai naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys apie peles ir tarakonus atmestinas.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentas dėl vienos valandos skirtos pasivaikščiojimui, atmestinas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų Alytaus PN yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Akcentuotina ir tai, jog atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, bei įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo iÅ¡ dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau Å¡ie neigiami aspektai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Ä®vertinus byloje esančius duomenis, pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose nenustatyti, pats pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b.l. 28). Ginčui aktualiam laikotarpiui, t.y. nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d. jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui minėtu laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), Valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Atsakovo atstovas praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas (b.l. 27). ABTÄ® 44 str. 1 d. numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PraÅ¡ymai dėl proceso Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimo, vadovaujantis ABTÄ® 45 str. 1 d., teismui pateikiami raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovo atstovo praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų iÅ¡laidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTÄ® 45 str.). Atsakovo atstovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ABTÄ® 45 str. 1 d. atitinkantį praÅ¡ymÄ atlyginti teismo iÅ¡laidas jis gali raÅ¡tu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks praÅ¡ymas bus teismo iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka priimant nutartį.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                          Jolanta Medvedevienė