7ebbbc9d-3c0e-4ea9-b1d4-d6bc22af4375 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1442-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03956-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė: Pareiškėjas skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 38 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-9). Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis buvo kalinamas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, kuriose nuolat buvo laikoma po 10-12 asmenų, kai gyvenamosios patalpos plotas apie 21 kv. m. Tuo buvo pažeista teisė į gyvenamojo ploto dydį.

Taip pat nurodė, kad Vilniaus PN nebuvo pakankamai užtikrinta teisė į socialinių reabilitacijų programas, nepakankamai buvo sporto, kultūros, kūrybos, saviraiškos laisvės, mokslo ir pan. Realiai užimtumo programos nebuvo vykdomos. Nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir sporto salėje, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti. Nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti dušu, kadangi bendrojo naudojimo patalpoje nėra įrengtų pertvarų.

Negalėjo reguliuoti karÅ¡to vandens. Be to, galėjo naudotis duÅ¡u tik vienÄ kartÄ per savaitę. Bendrojo naudojimo tualetai dezinfekuojami chlorkalkėmis. Teigia, kad įstaigoje nėra įrengta susisiekimo su personalu priemonė (aliarmo sistema). Nurodė, kad jis turi teisę į 4 valandų pasivaikščiojimÄ kieme, pasivaikščiojimo kiemo dydis apie 66 kv. m., vienu metu vaikščiojo dar 200 nuteistųjų. Vilniaus PN duodamas maistas nebuvo pilnavertiÅ¡kas. Buvo iÅ¡duodamas Å¡altas maistas, nehigieniÅ¡kai, neiÅ¡duodama priklausančio davinio norma.

Kadangi buvo laikomas kankinamomis, pavojų keliančiomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti (b. l. 14-23). Atsižvelgiant į skunde nurodytÄ laikotarpį, Vilniaus PN praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodo, ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui reikÅ¡ti nuo 2014 m. spalio iki 2016 m. lapkričio 18 d. yra praleistas. PareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o jo atnaujinti. Nurodė, kadangi pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose, jo Asmens byla yra ten, todėl negali pateikti tikslių duomenų, kokiais laikotarpiais ir kuriose patalpose pareiÅ¡kėjas gyveno Vilniaus PN I gyvenamajame korpuse (bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose).

Atkreipė dėmesį, kad net ir esant užimtoms visoms bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, įrengtoms miegamoms vietoms vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus, nes visų patalpų plotai visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal teisinį reglamentavimÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir 3,6 kv. m. pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Nurodė, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, komisija visada patikrina, kad bÅ«tų užtikrintas vienam asmeniui teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems suteikiama atskira miegamoji vieta. Nurodė, kad nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose bendrose patalpose, lankytis lokalinio sektoriaus teritorijoje, dalyvauti užimtumo programose ir priemonėse. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.

Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Pažymėjo, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė užsiimti sportine veikla (lankyti salę su sporto inventoriumi, mankštintis lauke), pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku ir vietoje naudotis asmeniniais kompiuteriais, naudotis biblioteka, kiekviename nuteistųjųų būryje įrengti poilsio kambariai, kuriuose sudarytos galimybės žiūrėti televizorių, nuteistiesiems sudaromos galimybės dalyvauti nuolatos organizuojamuose kultūriniuose, dvasiniuose ar sporto renginiuose bei kita.

Pataisos įstaigos administracija nuteistiesiems taip pat sudaro sÄ lygas mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ar baigti mokslus bendrojo ir vidurinio lavinimo mokykloje. Pabrėžė, kad nuteistieji atsižvelgdami į savo poreikius savo laisvalaikį organizuojasi patys, Vilniaus PN pagal turimas galimybes sudaro sÄ lygas nuteistiesiems užsiimti alternatyviomis veiklomis. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Nurodė, kokios programos įstaigoje vykdomos. Nuo pat atvykimo į pataisos įstaigÄ , pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su įstaigoje taikomomis pataisos priemonėmis. Dalyvavimas tokiose programose remiasi savanoriÅ¡kumo principu. PaaiÅ¡kino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai reglamentuojantys dušų įrengimÄ , nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras duÅ¡o patalpose. 2017 m. pradžioje I -ame gyvenamajame korpuse esančiose duÅ¡o patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Nuteistieji naudodamiesi dušo patalpomis turėjo galimybę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis - su pertvaromis ar be jų. 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Teigia, jog pareiškėjo reikalavimas grįstas vien abstrakčiais teiginiais ir nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų.

Tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose nustatyti naudojimosi duÅ¡u grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartÄ Ä¯ savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Tokiu bÅ«du jokie teisės aktų reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Nurodė, kad įrengti sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename bÅ«ryje dirbančių tvarkinių. Paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandas, t. y. net daugiau negu numatyta teisės aktuose.

Vilniaus PN administracija užtikrina nuteistųjų teisę į buvimÄ gryname ore. Ä®staigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, tame tarpe I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas. Pasivaikščiojimo kiemeliai pataisos įstaigoje įrengti, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakyme Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ įtvirtintais reikalavimais. Pasivaikščiojimo kiemelio minimalus plotas, kaip ir minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas jame, bausmių vykdymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nereglamentuotas. Vilniaus PN niekuomet nesusidaro tokių situacijų, kuomet visi nuteistieji į kiemelį iÅ¡eitų pasivaikščioti vienu metu, tad vietos yra pakankamai. Pažymėjo, kad nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje pavirtintÄ dienotvarkę.

Valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Maistas virtuvėje gaminamas 3 kartus per parÄ pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintÄ nuteistųjų maitinimo grafikÄ . Gaminant maistÄ , laikomasi griežto gamybos technologinio proceso nuoseklumo, kontroliuojama, kad maistas bÅ«tų kokybiÅ¡kas, o produktų kiekiai daviniuose atitiktų taisyklių reikalavimus, vykdoma griežta kontrolė, iÅ¡duodant paruoÅ¡tÄ maistÄ .

Atkreipė dėmesį, kad pataisos įstaigoje esančios virtuvės darbÄ kontroliuoja virtuvės vedėjas bei Turto valdymo skyriaus virÅ¡ininkas. Lengvajai ir paprastai nuteistųjų grupėms skirtose gyvenamosiose patalpose, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas nenumatytas. Vilniaus PN nuomone, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai bei dėl to kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 38 000 Eur neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, atlyginimo priteisimo (b. l. 1-9). Atsakovės atstovas praÅ¡o teismo taikyti byloje sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2016 m. lapkričio 18 d. LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų, tačiau atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams Å¡is kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus (LR CK 1.125 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261- 1798/2013). Nagrinėjamu atveju skundas teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 21 d., iÅ¡siųstas buvo 2019 m. lapkričio 18 d. (b. l. 10).

Teismas pažymi, kad apie neva pareiÅ¡kėjo nurodomų teisių pažeidimÄ nuo 2014 m. spalio mėnesio pareiÅ¡kėjui buvo žinoma iÅ¡ karto, t. y. nuo pat 2014 m. spalio ir buvo žinoma visÄ laikotarpį iki kreipimosi į teismÄ dienos. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių tariamÄ pažeidimÄ objektyviai turėjo žinoti ir suvokti, kuomet, jo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nurodytų skunde, buvo pažeidžiamos jo teisės. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas to neneigia.

PareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, nenurodo, jokių pagrįstų aplinkybėmis ir raÅ¡ytiniais įrodymais argumentų, dėl ko yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Pagal CK 1.127 str. 5 d., jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų, neatitinkančių jo laikymo kalinimo įstaigoje sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (LVAT 2013-01-15 nutartis Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis Nr. A146-307/2013). Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2016 m. lapkričio 18 d. pareikÅ¡ti.

Skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡siųstas 2019 m. lapkričio 18 d., teisme yra registruotas tik 2019 m. lapkričio 21 d. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas Å¡io termino atnaujinti nepraÅ¡o, kaip tai reglamentuojama CK 1.132 straipsnyje. LR CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Todėl nesant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ , bei esant atsakovės atstovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) reikalavimui nurodytu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl neva netinkamų kalėjimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2016 m. lapkričio 18 d., atlyginimo atmestinas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ , nenustatyta jokio reikÅ¡mingo pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui reikÅ¡ti.

Nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis laikytinas nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Vilniaus pataisos namų gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai, įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET). Minimalus vienam pataisos įstaigoje laikomam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) 111 punkte, kuriame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

– pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) (111.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. papunktis). Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyveno apytiksliai 21 kv. m. ploto gyvenamosiose patalpose po 10-12 asmenų vienoje bendrabučio tipo patalpoje, detaliau šios aplinkybės neapibūdino paaiškinimais ir nepagrindė (t. y. kokiais konkrečiais laikotarpiais, po kiek asmenų gyveno bendrabučio tipo patalpose, kaip tai pažeidė jo teises, ar sukėlė neigiamas konkrečias pasekmes).

PareiÅ¡kėjas nenurodė skunde, kad jam nebuvo suteikta miegamoji vieta (lova). Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė duomenis, kad visų Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpų plotai visiÅ¡kai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Pažymėjo, jog paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam asmeniui teisės aktų nustatytas gyvenamasis plotas.

Visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Gyvenamojoje patalpoje buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, nei yra įrengta miegamųjų vietų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kurie, kaip minėta, pareiškėjo nėra paneigti. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo siųstas atsiliepimas, kurį pareiškėjas gavo (b. l. 40, 43), pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo nurodytų argumentų dėl gyvenamosios patalpos ploto, įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, konkrečiau nenurodė, kokiu būdu neva buvo pažeistos jo teisės dėl gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas skunde cituodamas teisės aktų nuostatas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes dėl neva pažeistos teisės į gyvenamÄ jį plotÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Taigi, ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, turi bÅ«ti skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , ne baldais užstatytÄ plotÄ , ir tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, bet ne nacionaliniai teisės aktai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylÄ dėl asmeniui tenkančio minimalaus ploto Vilniaus PN kamerose, 2016 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1624-575/2016 rėmėsi EŽTT praktika, kurioje EŽTT atsisakė nustatyti, kiek kvadratinių metrų turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ) bei konstatavo, jog argumentai, kad į kamerose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, yra nepagrįsti.

Todėl teismas pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas gyvenamojo ploto dydis. Kaip minėta, plotas užstatytas baldais įskaičiuojamas į bendrÄ plotÄ . Juolab, kaip nurodė atsakovės atstovas, pagal Vilniaus PN dienotvarkę nuteistieji, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, neprivalo visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje, t. y. jie gali nuo 7.00 val. iki 23.00 val. laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, yra kitas sportinis inventorius pastatų viduje, nuteistieji gali lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi, kaip minėta, teismas įvertinęs Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo argumentais, juolab, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl teisių pažeidimo kitais leistinais įrodymais nepagrindė, atsakovės atstovo pateiktų argumentų ir įrodymų nepaneigė.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti nusiskundimai yra deklaratyvÅ«s ir subjektyvÅ«s, nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini. Be to, nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl skunde minimų pažeidimų su skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, kad negalėjo privačiai pasinaudoti duÅ¡u, nes bendrojo naudojimo patalpose nebuvo pertvarų, tačiau konkrečiai nenurodė, kada buvo stebimas, kokie įvykiai ar faktai įtakojo jam sukeltas neigiamas pasekmes ir kokias.

Taip pat nurodė, kad gali naudotis duÅ¡u tik vienÄ kartÄ per savaitę. PÄ®VTT 258 p. nustato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovės atstovas nurodė, kad tiek I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose nustatyti naudojimosi duÅ¡u grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems kartÄ Ä¯ savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Taigi, pareiÅ¡kėjas neneigia, atsakovės atstovas patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas turėjo realiÄ teisę pasinaudoti duÅ¡u, prausiant kÅ«nÄ karÅ¡tu vandeniu vienÄ kartÄ per savaitę.

Tokiu būdu teisės aktų reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Atsakovės atstovas pateikė dušų nuotraukas, iš kurių matyti, kad įrengtos tvarkingos švarios, teisės aktų reikalavimus atitinkančios dušinės, sanitariniai mazgai, pisuarai, prausyklos (b. l. 24-26, 30-33). Atsakovės atstovas nurodė, kad 2017 m. pradžioje I -ame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji naudodamiesi dušo patalpomis turėjo galimybę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis - su pertvaromis ar be jų. 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 p. įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo pataisos įstaigų dušinėse rengti pertvaras, o pertvarų dušinėse neįrengimas savaime nėra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (žr. pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-08-08 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2837-473/2018; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-05-10 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2477- 535/2018; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-03-19 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1144-484/2018).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad negalėjo privačiai pasinaudoti duÅ¡u, nes duÅ¡o patalpose nebuvo pertvarų, tačiau konkrečiai nenurodė, kada buvo stebimas, kokie įvykiai ar faktai įtakojo jam sukeltas neigiamas pasekmes ir kokias. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pareiÅ¡kėjas galėjo pasirinkti ar naudotis duÅ¡u su pertvara, ar be pertvaros. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos buvo itin prastos arba kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, o pareiÅ¡kėjo teiginiai apie jo privatumo teisės pažeidimÄ naudojantis duÅ¡u yra visiÅ¡kai abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s, nepagrįsti įrodymais (kaip minėta, neaiÅ¡ku, kaip buvo pažeista Å¡i teisė, kada konkrečiai, kokių asmenų veiksmais įtakotas pažeidimas ir pan.).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis teisiniu reglamentavimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN neteisėtais veiksmais buvo pažeista pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu ar pažeista privatumo duše teisė. Pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens reguliavimo, sanitarinio mazgo valymo chloro priemonėmis skunde nurodomi kaip deklaratyvūs teiginiai, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl užimtumo trūkumo, pažymėtina, kad, visų pirma, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose remiasi savanoriškumo principu.

T. y. nuteistasis turi savanoriškai dalyvauti pataisos įstaigoje vykdomose programose. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Pateikė duomenis apie vykdomas Vilniaus PN nuteistųjų bausmės atlikimo metu socialinės reabilitacijos priemones:

1. Tipinė naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programa, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-132;

2. Nuteistųjų pataisos programa, šios programos pagrindiniai įgyvendinimo etapai: psichologinė pagalba, psichiatrinė pagalba, socialinis ir teisinis švietimas, bendras ir profesinis mokymas, savišvieta, meno būreliai, darbas, vidaus tvarkos taisyklių laikymasis;

3. Tipinė nuteistųjų integracijos į visuomenę programa, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-132;

4. Nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kurios tikslas yra organizuoti nuteistojo laisvalaikį, kad nuteistasis būtų įtrauktas į įvairius pataisos objektus, sporto renginius ir kita;

5. Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V-13;

6. Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio Å¡vietimo programa, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-322; Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo pat atvykimo į pataisos įstaigÄ , pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su įstaigoje taikomomis pataisos priemonėmis. Pažymėjo, kad nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė užsiimti sportine veikla (lankyti salę su sporto inventoriumi, mankÅ¡tintis lauke), pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku ir vietoje naudotis asmeniniais kompiuteriais, naudotis biblioteka, kiekviename nuteistųj ų bÅ«ryje įrengti poilsio kambariai, kuriuose sudarytos galimybės žiÅ«rėti televizorių, nuteistiesiems sudaromos galimybės dalyvauti nuolatos organizuojamuose kultÅ«riniuose, dvasiniuose ar sporto renginiuose bei kita.

Pataisos įstaigos administracija nuteistiesiems taip pat sudaro sÄ lygas mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ar baigti mokslus bendrojo ir vidurinio lavinimo mokykloje. Teismas nagrinėjamu atveju neturi jokio pagrindo abejoti pateiktais duomenimis, juolab, kad jie nėra nuginčyti kitais argumentais ir įrodymais. PareiÅ¡kėjas nenurodė skunde konkrečiai, kada ir kokiose socialinės reabilitacijos priemonėse, programose ar kitoje laisvalaikio veikloje jam buvo apribotos teisės dalyvauti. Teiginiai, kad negalėjo sportuoti, laisvai judėti, lankytis renginiuose yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti ir iÅ¡samiau netgi neapibÅ«dinti, subjektyvÅ«s teiginiai.

Ä®vertinus atsakovės atstovo pateiktus duomenis dėl užimtumo pataisos namuose galimybių ir užtikrinimo, nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu buvo pažeistos. PareiÅ¡kėjas skundė nurodė, kad turėjo teisę į 4 valandų trukmės pasivaikščiojimÄ kieme, kurio plotas apie 66 kv. m., ir kad tuo pačiu metu neva vaikÅ¡to dar 200 nuteistųjų. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnyje, kuris numato, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

BVK 73 – 75 straipsniai nustato skirtingÄ pasivaikščiojimų trukmę nuteistiesiems, kurie laikomi lengvosios, paprastosios arba drausmės grupės sÄ lygomis. Paprastosios grupės nuteistiesiems leidžiama pasivaikščioti tris valandas per dienÄ , lengvosios grupės nuteistiesiems – keturias valandas, o drausmės grupei priklauso dviejų valandų trukmės pasivaikščiojimas. Taigi, pareiÅ¡kėjas neneigia, tokiÄ teisę turėjęs, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo Å¡iuo aspektu.

Atsakovės atstovas pateikė teismui fotonuotraukas (b. l. 27-28), pateikė pasivaikščiojimų grafikÄ (b. l. 29). Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio teismas pažymi kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2016).

Byloje esantys duomenys (fotonuotraukos) patvirtina, jog kiemeliai yra tvarkingi, erdvÅ«s, su sporto inventoriumi, juose pakanka vietose asmenims, nepagrįstai pareiÅ¡kėjas teigia, kad ribojama jo judėjimo laisvė ar kad negali sportuoti. Pasivaikščiojimo kiemelio minimalus plotas, kaip ir minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas jame, bausmių vykdymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip minėta, nereglamentuotas. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog Vilniaus PN niekuomet nesusidaro tokių situacijų, kuomet visi nuteistieji į kiemelį iÅ¡eitų pasivaikščioti vienu metu, be to, tai patvirtina pasivaikščiojimo grafikai.

Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl jo netenkinančio pasivaikščiojimo kiemo ploto ar kitų trÅ«kumų bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ . PareiÅ¡kėjo argumentas dėl aliarmo sistemos nebuvimo Vilniaus PN atmestinas kaip nepagrįstas. Lengvajai ir paprastai nuteistųjų grupėms skirtose gyvenamosiose patalpose, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas nenumatytas. Atsakovės atstovas nurodė, kad Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso kiekviename aukÅ¡te dirba Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus dinaminės priežiÅ«ros pareigÅ«nai, į kuriuos visuomet galima kreiptis pagalbos iÅ¡kilus problemai.

Taip pat Vilniaus PN nepertraukiamai visÄ parÄ budi ir kiti Saugumo valdymo skyriaus pareigÅ«nai, kurie nuolatos prižiÅ«ri nuteistųjų gyvenamÄ sias patalpas ir visÄ likusiÄ Vilniaus PN teritorijÄ . Tokiu bÅ«du užtikrinamas nuteistųjų saugumas. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, įvykių, galimai įtakojusių jo teisių pažeidimÄ dėl aliarmo ar signalizacijos mygtuko nebuvimo, kad buvo patekęs į nesaugiÄ situacijÄ , ar bÅ«tų dėl to realiai nukentėjęs. PareiÅ¡kėjas skunde teigia ir tai, kad Vilniaus PN jam nebuvo suteiktas pilnavertis maitinimas, iÅ¡duodamas Å¡altas maistas, daviniai neatitiko normų, buvo nehigieniÅ¡kai patiekiami.

Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje pavirtintÄ dienotvarkę. Valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Maistas virtuvėje gaminamas 3 kartus per parÄ pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptÅ«ras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių.

Nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintÄ nuteistųjų maitinimo grafikÄ . Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų budinčiajam direktoriaus padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems iÅ¡duodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, todėl sugedęs maistas Vilniaus PN negali ir nėra tiekiamas nuteistiesiems.

Gaminant maistÄ , laikomasi griežto gamybos technologinio proceso nuoseklumo, kontroliuojama, kad maistas bÅ«tų kokybiÅ¡kas, o produktų kiekiai daviniuose atitiktų taisyklių reikalavimus, vykdoma griežta kontrolė, iÅ¡duodant paruoÅ¡tÄ maistÄ . Pataisos įstaigoje esančios virtuvės darbÄ kontroliuoja virtuvės vedėjas bei Turto valdymo skyriaus virÅ¡ininkas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas konkrečiai nedetalizavo savo nusiskundimų dėl maitinimo, tik subjektyviai nurodė teiginius, kad maistas šaltas, nehigieniškai patiektas, per mažos davinių normos ir kad neva nepilnavertis. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiu būdu nustatė būtent tokio pobūdžio pažeidimus, kokios konkrečiai aplinkybės, faktai tai apibūdina, todėl nurodyti argumentai nelaikytini pagrįsti. Be to, aiškiai paneigti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis.

Pažymėtina ir tai, kad kaip ir dėl kitų Å¡iame skunde pareiÅ¡kėjo nurodytų nusiskundimų kalinimo sÄ lygomis, taip ir dėl maitinimo pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į įstaigos administracijÄ ar kitas įstaigas su skundais ar konkrečiais praÅ¡ymais, siekiant Å¡alinti jo teisių pažeidimus. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas negavo maitinimo, kad dėl maisto trÅ«kumo bÅ«tų papildomai pirkęs maisto produktus įstaigos parduotuvėje. Pažymėtina, kad abstraktaus pobÅ«džio teiginių įrodymais paneigti neprivalo ir Vilniaus PN.

Taigi, pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, susijusių su jo maitinimu Vilniaus PN, nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 38 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys.

Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Taigi, nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo L. K. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė