Legislator Case Law & Legislation
7eba5cf2-f3d5-4e27-a360-7062d71c8b1f AI generated

7eba5cf2-f3d5-4e27-a360-7062d71c8b1f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 7eba5cf2-f3d5-4e27-a360-7062d71c8b1f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja NProcesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.,75.7.,75.8., 77.4.3., 78.2.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,sekretoriaujant Jolitai Bovšis, dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai, ieškovėms L. K., E. K.,ieškovių atstovei advokatei J.

Legislator headnote

AI generated

7eba5cf2-f3d5-4e27-a360-7062d71c8b1f · Vilniaus apygardos teismas: Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad, gyvenant santuokoje, dažnai kildavo konfliktai, nesutarimai, todėl santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors sutuoktiniai gyvena skyrium, tačiau atsakovas nenusiÅ¡alino nuo Å¡eimos iÅ¡laikymo, t.y. mokėjo buto komunalinius mokesčius, iÅ¡laikymÄ vaikams, paskolas. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė sÅ«numi nesirÅ«pina, nedalyvauja jo auklėjime ir lavinime, todėl mano, jog tikslinga sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja NProcesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.,75.7.,75.8., 77.4.3., 78.2.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,sekretoriaujant Jolitai Bovšis, dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai, ieškovėms L. K., E. K.,ieškovių atstovei advokatei J.

K., atsakovui V. K.,atsakovo atstovei advokatei R. N.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių L. K., E. K. bei atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3005-96/2014 pagal ieÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo ir atsakovo V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, tretieji asmenys Swedbank, AB, UAB „Lateko lizingas“ bei ieÅ¡kovės E. K. ieÅ¡kinį atsakovui V.

K. dėl iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė L. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, praÅ¡ydama:1. Nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės;2. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę;

3. Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus E. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;4. Priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės ir 2225 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ;

5. Nustatyti atsakovo bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi;

6. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ :6.1. ieÅ¡kovei priteisti:6.1.1. jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), neatskiriamus 83295,40 Lt vertės pagerinimus, liekančius jos bute; 6.1.2. sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini); 6.2.3. visus kilnojamuosius daiktus, baldus ir buitinę įrangÄ , esančius bute Ukmergės g. 300B-35, Vilniuje; 6.2.4. 6000 Lt kompensacijÄ Â už atsakovui tenkanti automobilį Toyota Avensis;6.2.5. 1/2 dalį kompensacijos už 60367,88 Lt už atsakovo pasisavintas Å¡eimos lėšas;6.1. atsakovui priteisti:6.2.1. iÅ¡ ieÅ¡kovės pusę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimų vertės 41647,70 Lt kompensacijÄ ;6.2.2. 1/2 sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), vertės 1600 Lt kompensacijÄ ;6.2.3.

½ visų kilnojamųjų daiktų, baldų ir buitinės įrangos, esančios bute (duomenys neskelbtini), 16853 Lt kompensacijÄ ; 6.2.4. 16456 Lt kompensacijÄ Â už buto pirkimui panaudotas 32912 Lt Å¡eimos santaupas; 6.2.5. 350 Lt kompensacijÄ Â už ieÅ¡kovės parduotÄ automobilį VW Golf; 6.2.6. 155,58 Lt kompensacijÄ už atsakovo įvykdytÄ Â prievolę BAB SNORAS bankui;7. Nukrypti nuo lygių dalių principo ir nepriteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės po Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių turtinių reikalavimų ir kompensacijų suvesto balanso 5212 Lt kompensacijos;8.

Pripažinti ieÅ¡kovės gautus ir jos iÅ¡mokėtus kreditus iÅ¡ UAB „MCB Finance“, UAB „4finance“, UAB „General Financing“, UAB „Lateko lizingas“ Å¡eimos poreikiams tenkinti imtais kreditais, o atsakovÄ pripažinti solidariu prievolininku egzistuojančioje prievolėje kreditoriui „Lateko lizingas“ bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei kompensacijÄ , lygiÄ pusei ieÅ¡kovės sumokėtų Å¡iems kreditoriams sumų - 5482,45 Lt;9. Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 72000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ;

10. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Å¡alys 1990-02-17 sudarė santuokÄ . Santuokoje 1990-07-22 gimė sÅ«nus T., 1995-03-29 dukra E., kurie yra pilnamečiai, 2008-10-26 sÅ«nus E., kuris yra nepilnametis. IeÅ¡kovės teigimu, santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neiÅ¡tikimas ir 2011-05-01 paliko Å¡eimÄ , išėjo gyventi pas kitÄ moterį. Nuo 2011-05-01 jie negyvena kartu, neveda bendro Å«kio bei nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių. Santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi. Mažametis sÅ«nus yra prisirišęs prie mamos, sesers, brolio, senelių bei jam įprastos aplinkos, todėl tikslinga nustatyti jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina.

Atsakovas paliko Å¡eimÄ be pragyvenimo Å¡altinio, kaupėsi skolos, todėl ieÅ¡kovė buvo priversta imti paskolas iÅ¡ greitųjų kreditų. Dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės, nelojalumo, Å¡eimos santykių nutraukimo, sutuoktinio neiÅ¡tikimybės, patirto streso ir įvykusio nėštumo nutraukimo prašė priteisti jai neturtinės žalos atlyginimÄ (LR CK 3.87 str., 3.117 str., 3.123 str.). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė prašė priteisti ne 72000 Lt neturtinės žalos, o 32000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodydama, kad patikslintame ieÅ¡kinyje yra padaryti raÅ¡ymo apsirikimai, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė.

IeÅ¡kovė E. K. pateikė ieÅ¡kinį, kurį patikslino, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki mokymosi vidurinėje mokykloje užbaigimo ir 2225 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iki 2013 m. sausio mėnesio imtinai. Nurodė, 2013-03-29 ji tapo pilnametė, tačiau mokosi Vilniaus V. S. vidurinės mokyklos 12 klasėje, todėl negali dirbti. JÄ iÅ¡laiko motina. Motinos materialinė padėtis sunki, ji turi skolų už komunalines paslaugas bei kitas kreditines prievoles.

Tėvas teikia nepakankamÄ iÅ¡laikymÄ , todėl reikalinga jo parama, kol ji baigs mokyklÄ .Atsakovas V. K. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį patikslino, praÅ¡ydamas:1. Nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;2. Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus E. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu;3. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės sÅ«naus iÅ¡laikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės;

4. Konstatuoti, kad atsakovo skola, teikiant iÅ¡laikymÄ sÅ«nui ir nepilnametei dukrai E., iki jos pilnametystės, 2013-07-01 dienai buvo 586,44 Lt;

5. Nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi;6. Tuo atveju jei sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, nustatyti atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ ;

7. Nustatyti, kad dalijamas tarp sutuoktinių tik tas turtas, kuris buvo bendrai įgytas iki 2011-05-01, t.y. iki datos, po kurios sutuoktiniai faktiÅ¡kai pradėjo gyventi skyrium;8. Padalinti bendrÄ turtÄ :8.1. ieÅ¡kovei priteisti:8.1.1. negyvenamÄ jÄ patalpÄ - sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini);8.1.2. bute (duomenys neskelbtini), esančius baldus, buitinę technikÄ ir santechninę įrangÄ bendrai 78647,10 Lt sumai;8.2. IÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovui 112898,05 Lt kompensacijÄ , kuriÄ sudaro: 8.2.1. 16456 Lt už panaudotas lėšas buto įsigijimui;8.2.2. 41647,70 Lt už 1/2 dalį sutuoktinių bendromis lėšomis atliktų buto, esančio Ukmergės g. 300B-35, Vilniuje, pagerinimÄ ;8.2.3. 1700 Lt už negyvenamÄ jÄ patalpÄ - sandėliukÄ , esantį (duomenys neskelbtini);8.2.4. 39323,50 Lt už bute (duomenys neskelbtini), liekantį kilnojamÄ jį turtÄ ;8.2.5. 350 Lt už realizuotÄ automobilį VW Golf;8.2.6. 4676 Lt už sumokėtus buto komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn.;8.2.7. 8744,85 Lt už Swedbank, AB sumokėtÄ 1/2 kreditÄ ir palÅ«kanas per laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01;8.2.7. 1550 Lt už 1/2 sumokėtÄ skolÄ BAB bankui SNORAS;8.3.

IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 7837,32 Lt kompensacijÄ , kuriÄ sudaro: 8.3.1. 2500 Lt už atsakovo parduotÄ automobilį Toyota Avensis;8.3.2. 5337,32 Lt už 1/2 AIG draudimui sumokėtų lėšų už atsakovo gyvybės draudimÄ ;9. Galutinai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 105060,73 Lt kompensacijÄ ;10. Konstatuoti, kad Å¡alys yra solidariai atsakingos trečiajam asmeniui Swedbank, AB pagal jų pasiraÅ¡ytÄ Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA;

11. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad, gyvenant santuokoje, dažnai kildavo konfliktai, nesutarimai, todėl santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors sutuoktiniai gyvena skyrium, tačiau atsakovas nenusiÅ¡alino nuo Å¡eimos iÅ¡laikymo, t.y. mokėjo buto komunalinius mokesčius, iÅ¡laikymÄ vaikams, paskolas. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė sÅ«numi nesirÅ«pina, nedalyvauja jo auklėjime ir lavinime, todėl mano, jog tikslinga sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu.

Atsakovas teismo posėdyje atsisakė nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje dėl jo skolos konstatavimo sÅ«nui E. K., ieÅ¡kovės E. K. ieÅ¡kinį prašė atmesti, nurodydamas, jog yra bedarbis ir neiÅ¡gali mokėti pilnametei dukrai paramos, kitus reikalavimus palaikė. IeÅ¡kovė L. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jį atmesti, tenkinti jos ieÅ¡kinį. Nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas, iÅ¡kreipdamas realius faktus, savo naudai aiÅ¡kina teismui buto, kuriame gyvena ieÅ¡kovė su tėvais ir vaikais kilmės istorijÄ .

Pažymėjo, kad pakankamai dažnai atsakovas grubiai elgiasi su sÅ«numi Edvinu, kai jis pareiÅ¡kia nenorÄ važiuoti pas tėvÄ . Vaikas pasidarė nervingas, ypač po apsilankymo pas tėvÄ ir jo sugyventinę. Trečiasis asmuo Swedbank, AB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ Å¡alių procesinius dokumentus, nurodydamas, kad jų prievolė bankui pagal 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA su papildymais ir pakeitimais yra bendra ir solidari, tokia ir turi likti po santuokos nutraukimo. Prievolės užtikrinimui bankui yra įkeistas butas.

Bankas prieÅ¡tarauja, kad be jo sutikimo bÅ«tų pakeista buto nuosavybės teisė. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadas, nurodydamas, jog E. ryÅ¡ys su motina yra Å¡iltas, artimas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, kuri rÅ«pinasi juo, vaikui jo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis, tarnyba sutinka, kad nepilnamečio E. K. interesus labiau atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina L.

K.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu nusprendė:1. IeÅ¡kovės L. K. ieÅ¡kinį ir V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies;2. Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1990-02-17 Vilniaus miesto CMS, akto įraÅ¡o Nr. 583, tarp L. K. ir V. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės;3. Po santuokos nutraukimo palikti L. K. santuokinę pavardę K.;4. Nustatyti nepilnamečio sÅ«naus E. K., gim. 2008-10-26, gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L. K.;5. Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

K. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui E. K., gim. 2008-10-26, po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2013-02-04 iki jo pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ir, nustatant, kad iÅ¡laikymo lėšas uzufrukto teise valdys jo motina L. K.;6. Nustatyti atsakovo V. K. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi E. K. tvarkÄ : Kas antrÄ (neporinį) savaitgalį penktadienį tėvas gali pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. turi grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kitas savaitgalis yra skiriamas motinai;              6.2. Darbo dienomis tėvas gali pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį ir iki 20 val. turi grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu penktadienis sutampa su tėvui priklausančiu savaitgaliu, tai sÅ«nus penktadienį negrÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pasilieka nakvoti pas tėvÄ ;              6.3. Kas antrus metus (neporiniais metais) tėvas Å¡venčia su vaiku metines Å¡venčių dienas, vaiko gimtadienius.

Kitus metus (poriniais metais) tas Å¡ventes su vaiku praleidžia motina. Å venčių dienomis, vaiko gimtadienio diena vaikas paimamas Å¡venčių iÅ¡vakarėse 18 val. ar Å¡venčių dienÄ 11 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inamas motinai į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės paskutinę dienÄ iki 18 val.;              6.4. Kasmet tėvas turi teisę Å¡vęsti su vaiku tėvo dienÄ ;              6.5. Tėvo atostogų metu vaikas bÅ«na su tėvu iki dviejų savaičių;

             6.6. Vaiko atostogų metu vaikas bÅ«na su tėvu iki vienos savaitės;              6.7. Apie vaiko paėmimÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos darbo dienomis tėvas visada privalo praneÅ¡ti iÅ¡ anksto, t.y. ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ (iÅ¡vakarėse) vaiko motinai;              6.8. Apie vaiko paėmimÄ savaitgaliui, tėvo dienai privaloma praneÅ¡ti ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas;              6.9.

Apie vaiko paėmimÄ metinių Å¡venčių proga, vaiko gimtadienio, tėvo atostogų metu, vaiko atostogų metu privaloma praneÅ¡ti ne vėliau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt dienų;              6.10. Vaiko iÅ¡vykimas į kelionę (užsienį) turi bÅ«ti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimÄ ;              6.11. Vaiko tėvui nepaėmus sÅ«naus pagal nustatytÄ grafikÄ darbo dienomis, savaitgaliui, metinių Å¡venčių proga, sÅ«naus gimtadienio proga, atostogų metu, jis Å¡ia teise pasinaudoti tais metais (kitu laiku) gali tik vaiko motinai sutinkant;

             6.12. Vaiko tėvui pasiėmus vaikÄ ir pastarajam susirgus, vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti apie vaiko ligÄ vaiko motinÄ ;Padalinti santuokoje įgytÄ bendrÄ sutuoktinių turtÄ :IeÅ¡kovei L. K. natÅ«ra priteisti: negyvenamÄ jÄ patalpÄ -sandėliukÄ R-19,esantį (duomenys neskelbtini), 3200 Lt vertės;bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančius baldus, buitinę technikÄ , santechninę įrangÄ : tris spintas su stumdomomis durimis; virtuvės baldus su buitine technika (vokiečių gamybos, buitinė technika Siemens); dvi drabužinės; skalbimo maÅ¡inÄ AEG; džiovintuvÄ AEG; italiÅ¡kus svetainės baldus (iÅ¡ rieÅ¡uto) su minkÅ¡tu komplektu, 4 vnt. lovų; 2 vnt. televizorių; kilimus koridoriuje ir kambariuose, filtrÄ AMWAY; santechnikÄ , perkeltÄ iÅ¡ antro aukÅ¡to į pirmÄ aukÅ¡tÄ ; puodų komplektÄ AMWAY; mėsos malimo maÅ¡inÄ Kenwood; užuolaidas; dulkių siurblį Zepter; boilerį; apsaugines žaliuzes - bendra vertė 56176,50 Lt.

Viso natÅ«ra turto priteisti už 59376,50 Lt;8. Pripažinti ieÅ¡kovei L. K. ir atsakovui V. K. kiekvienam teisę į 1/2 dalies kompensacijos gavimÄ už BAB banke SNORAS esančias lėšas, pagal sudarytas AB banko SNORAS ir V. K. indėlio sertifikato įsigijimo sutartis: į 2010-11-06 indėlio sertifikatÄ 22000 Lt vertės lėšas; į 2010-11-17 indėlio sertifikatÄ 10938 Lt vertės lėšas; į 2011-01-11 indėlio sertifikatÄ 18770 Lt vertės lėšas;9. Ä®pareigoti ieÅ¡kovę L. K. iÅ¡mokėti atsakovui V.

K. 80304,63 Lt kompensacijÄ už jai natÅ«ra tenkančiÄ didesnę turto dalį;10. Nustatyti, kad įsipareigojimai Swedbank, AB pagal 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) po santuokos nutraukimo yra solidarios ieÅ¡kovės L. K. ir V. K. prievolės;11. Nustatyti, kad įsipareigojimai UAB „Lateko lizingas“ pagal 2013-10-29 Vartojimo kredito sutartį Nr. PS-004629 po santuokos nutraukimo yra asmeninė ieÅ¡kovės L. K. prievolė;12. Priimti atsakovo V.

K. atsisakymÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje dėl jo skolos konstatavimo sÅ«nui E. K. ir bylos nagrinėjimÄ Å¡ioje dalyje nutraukti;13. Kitus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti; 14. IeÅ¡kovės E. K. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies;15. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. iÅ¡laikymÄ pilnametei dukrai E. K., gim. 1995-03-29, po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2013-02-04 iki ji baigs vidurinę mokyklÄ ;16. LikusiÄ ieÅ¡kovės E. K. ieÅ¡kinio dalį atmesti;17. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

K. atsakovo V. K. naudai 850 Lt iÅ¡laidų už remonto darbų įvertinimÄ ir į valstybės biudžeto pajamas 1302 Lt žyminio mokesčio bei 34,63 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų;18. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. į valstybės biudžeto pajamas 602 Lt žyminio mokesčio ir 34,63 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų;19. Atlikti Å¡alims priteistų sumų įskaitymÄ ir atlikus įskaitymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę L. K. iÅ¡mokėti atsakovui V. K. 81154,63 Lt kompensacijÄ ;

20. Panaikinti taikytas byloje laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinojo iÅ¡laikymo vaikams E. K. ir E. K. priteisimÄ iÅ¡ atsakovo V. K.;21. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo E. K., E. K. nukreipti skubiam vykdymui. Teismas nurodė, kad abiejų sutuoktinių reikalavimai nutraukti santuokÄ tenkinami, kadangi, nagrinėdamas bylÄ , teismas įsitikino, jog santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro, sutuoktiniai nebeveda bendro Å«kio ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimÄ . Å alys patvirtino, kad nuo 2011-05-01 gyvena skyrium, bendrai Å«kio netvarko, nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, tarpusavyje konfliktuoja, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori, abu gyvena su sugyventiniais, todėl santuoka turi bÅ«ti nutraukta.

LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Iki santuokos iÅ¡irimo tarp Å¡alių santykiai buvo įtempti, konfliktiÅ¡ki, kurie dar pablogėjo po sÅ«naus E. gimimo. Teismas, vertindamas santuokos nutraukimo priežastis, padarė iÅ¡vadÄ , jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iÅ¡ esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26 str.–3.30 str.; 3.35 str.–3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.10 str.). Pagal nustatytÄ sutuoktinių lojalumo pareigÄ ir jos turinį, jeigu yra sutuoktinio negerbimo faktų, tai yra pagrindas nustatyti, kad yra sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo.

Jeigu Å¡iuos veiksmus atliko abu sutuoktiniai, tai yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai nepagarbiai elgėsi vienas kito atžvilgiu, nesutarė, konfliktavo, į tarpusavio konfliktus įtraukė ir vaikus. Å eimoje nebuvo santarvės, ir dėl to Å¡alys kaltina vienas kitÄ , todėl dėl santuokos nutraukimo kalti yra abu sutuoktiniai. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nėra tikslinga nustatinėti aplinkybių, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo bÅ«tų didesnė negu kito, kadangi tai nepaneigtų iÅ¡vados dėl bÅ«tent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo.

LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Å i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi Å¡alių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 32000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė. LR CK 3.169 str. 1 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas praÅ¡o sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, jis gyventų jam įprastoje aplinkoje kartu su seserimi, broliu, seneliais ir motinos sugyventiniu. Nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, vaikas gyventų galimai atsakovo sugyventinės bute ir jam tektų pakeisti jam įprastÄ aplinkÄ . Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 str., 23 str. numato, kad teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, turi iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę ir vaiko amžiaus ribos dėl vaiko apklausos nenustatomos.

Sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikÅ¡ti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų kartu gyventi (CK 3.174 str. 2 d.). Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ ir skyriaus atstovės nuomonę bei atsižvelgdamas į vaiko iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ gyventi su motina, į tai, kad vaikas gyvena su motina, kuri juo rÅ«pinasi, jo gyvenamoje vietoje yra sudarytos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis, vaikas yra mažametis, o tokio amžiaus vaikui labiau reikalinga motinos globa ir rÅ«pestis, jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 2d.).

LR CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio iÅ¡laikymo savo vaikams dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Priteisiant iÅ¡laikymÄ , bÅ«tina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Priteisiant vaiko iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, teismas pripažino bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymÄ . Abu tėvai turi teikti sÅ«nui bent minimalų iÅ¡laikymÄ , reikalingÄ jo gyvybiÅ¡kų poreikių patenkinimui, o tai sudarys 1000 Lt mėnesiui, todėl yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, todėl turi galimybę susirasti darbÄ ir iÅ¡laikyti save bei nepilnametį sÅ«nų. LR CK 3.200 str. numato, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas visiÅ¡kai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iÅ¡ dalies, t.y. netenkinant visų bÅ«tinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ 2013-02-04 (1 t., b.l. 1), iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ prašė priteisti už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio. Teismas nustatė, kad atsakovas 2011-05-01 paliko Å¡eimÄ ir Å¡alys pradėjo gyventi skyrium. Nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. atsakovas vaikų iÅ¡laikymui skyrė 16498,04 Lt sumÄ , iÅ¡ kurios 10930 Lt buvo pervesta į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ vaikų iÅ¡laikymui, 613,46 Lt sumokėta už sÅ«naus lankomÄ darželį, 954,58 Lt nupirkti rÅ«bai sÅ«nui, 4000 Lt sumokėtas draudimas dukters E. ir sÅ«naus E. naudai, sumokėjo buto komunalinius mokesčius ir paskolÄ bankui, sÅ«nus lankydavosi pas jį namuose.

Minėtas aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, banko iÅ¡raÅ¡ai (1 t., b.l. 67, 197, 200-207; 2 t., 47, 49, 125-127, 194-219) bei ieÅ¡kovės pateikta pažyma iÅ¡ banko, patvirtinanti, jog atsakovas į jos sÄ skaitÄ laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2012-05-16 pervedė 9130 Lt. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neteikė iÅ¡laikymo vaikams nurodytu laikotarpiu ar, kad Å¡io iÅ¡laikymo vaikui nepakako, nes ieÅ¡kovė dėl iÅ¡laikymo priteisimo vaikams iÅ¡ atsakovo anksčiau į teimÄ nesikreipė.

IÅ¡laikymas skaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos 2013-02-04 (LR CK 3.200 str.).LR CK 3.176 str. 2d. numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti, auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis bendravimas kenkia vaiko interesams. Jokių įrodymų, kad atsakovo maksimalus bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams nėra.

Jo tėvystės teisės nėra apribotos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys dėl vaiko bendravimo tvarkos nesusitarė, konfliktuoja, vaikas yra mažas, jam reikalingas atitinkamas dienos režimas, lankant ledo ritulio treniruotes Vilniaus ledo ritulio mokykloje keturis kartus per savaitę, peržengė ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio ribas, virÅ¡ijant pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 str.), nustatė vaiko su tėvu bendravimo tvarkÄ . Santuokos nutraukimo bylose teismas, spręsdamas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimÄ , vadovaujasi CK 3.118 str., pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas sutuoktinių turto balansas, t.y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 str. 1 d.).

Teismas nustatė, jog viso sutuoktinių bendro dalintino turto vertė (aktyvas) yra – 181283,90 Lt. Teismas abiems sutuoktiniams nustatė teisę į 1/2 dalies kompensacijos gavimÄ už BAB banke Snoras esančias lėšas, pagal sudarytas AB banko SNORAS ir V. K. indėlio sertifikato įsigijimo sutartis: į 2010-11-06 indėlio sertifikatÄ 22000 Lt vertės lėšas; į 2010-11-17 indėlio sertifikatÄ 10938 Lt vertės lėšas; į 2011-01-11 indėlio sertifikatÄ 18770 Lt vertės lėšas. Atsakovas sutiko sumokėti ieÅ¡kovei ½ dalį AIG draudimui sumokėtų įmokų (1 t., b.l. 89-92) už laikotarpį nuo sutarties sudarymo (2007 m.) iki 2013-05-11 10674,63 Lt, t.y. 5337,32 Lt.

Sutuoktiniai turi prievolę bankui pagal 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA (su visais pakeitimais ir papildymais). Kreditas buvo paimtas jų abiejų santuokos metu buto apdailai ir kitoms reikmėms finansuoti (1 t., b.l. 127-147). Prievolės užtikrinimui bankui yra įkeistas butas, prievolė nėra įvykdyta. Pagal Å¡alių pateiktus duomenis ir atsiliepimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog įsipareigojimai Swedbank, AB pagal 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) po santuokos nutraukimo yra solidarios ieÅ¡kovės L.

K. ir V. K. prievolės. LR CK 3.109 str. numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina Å¡eimos poreikiams tenkinti. Visos ieÅ¡kovės nurodytos paskolos yra paimtos be atsakovo sutikimo, sutuoktiniams gyvenant skyrium, po 2011-05-01, jis jų nepasirašė, todėl Å¡ios paskolos negali bÅ«ti dalijamos. LR CK 3.109 str. 6 d. numato, kad iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos solidarios sutuoktinių prievolės. Atsakovas 17489,69 Lt kredito ir palÅ«kanų sumokėjo bankui per laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01 pagal 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-FA/07-058773-FA vykdydamas solidariÄ sutuoktinių prievolę.

Sutuoktiniai dalijasi jos pagrindu įsigytÄ turtÄ , Å¡ios prievolės vykdymo metu turtas nebuvo padalintas, tad atsakovas neįgijo teisės į 1/2 dalies, 8744,85 Lt įvykdytos solidarios prievolės kompensacijÄ (CK 3.115 str.). PrieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje dalyje buvo atmestas. Vadovaujantis CK 3.127 str. 3 d., sutuoktinių turtas dalintinas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinio bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, teismas privalo vadovautis šia prezumpcija, jeigu nenustato CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė dalinti turtÄ lygiomis dalimis ir tuo pačiu prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti didesnę turto dalį ir leisti jai nemokėti atsakovui kompensacijos, motyvuodama tuo, kad su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas. Atsakovas turtÄ praÅ¡o dalinti lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad su ieÅ¡kove lieka gyventi nepilnametis vaikas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikui priteisiamas iÅ¡laikymas.

Teismas nurodė, jog turtas dalinamas lygiomis dalimis. Kiekvienam sutuoktiniui tenka turto už 90641,95 (181283,90 : 2 = 90641,95 Lt (atėmus banko paskolÄ , turto tenka kiekvienam už 181283,90 - 143277,39 = 38006,51 : 2 = 19003,25). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė E. K. tapo pilnametė ir pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo jai priteisimo (2 t., b.l. 143). Tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikÄ nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinių, aukÅ¡tųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam bÅ«tina parama.

IeÅ¡kovė yra ne vyresnė negu 24 metų. IÅ¡laikymo pareiga tarp tėvų paskirstoma proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.) Priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti pripažintinas bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (1000 Lt). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės motina gauna vidutiniÅ¡kai į mėnesį 1170 Lt, tačiau iÅ¡ gaunamos sumos jie turi iÅ¡laikyti bÅ«stÄ , sumokėti komunalinius ir kitus mokesčius, pirkti maistÄ , drabužius sau ir kitam nepilnamečiui savo sÅ«nui, tenkinti kitus savo ir ieÅ¡kovės bÅ«tinus poreikius.

IeÅ¡kovės motina nepajėgi užtikrinti minimalių moksleivės poreikių, ieÅ¡kovei reikalinga ir tėvo parama. Atsakovas yra bedarbis, tačiau Å¡i jo bÅ«sena laikina. Atsakovas turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ , kurį irgi turi iÅ¡laikyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės tėvų turtinė padėtis nėra gera, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistas minimalus iÅ¡laikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos (2013-02-04) iki ji baigs mokyklÄ (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d., 3.196 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai IeÅ¡kovė L. K. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimÄ :

1. Pripažinti, kad L. K. ir V. K. santuoka nutrūko dėl V. K. kaltės;

2. Priteisti ieškovės L. K. naudai iš V. K. 32000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

3. Pakeisti V. K. bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ Å¡iuo bÅ«du: - numatyti, kad kas trečiÄ savaitgalį, penktadienį nuo 17 val. tėvas gali pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18 val. grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kiti savaitgaliai skiriami motinai; - numatyti, kad darbo dienomis (pirmadienį ir antradienį) kas antrÄ savaitę (nesutampa su tomis savaitėmis, kuriomis tėvas pasiima vaikÄ savaitgaliui) tėvas gali pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ir gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.; - numatyti, kad, vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ , tėvas turi teisę pasiimti vaikÄ vasaros atostogų metu iki vienos savaitės; - numatyti, kad tėvas apie vaiko paėmimÄ metinių Å¡venčių proga, vaiko gimtadienio proga, tėvo atostogų metu, vaiko atostogų metu privalo praneÅ¡ti prie 1 mėnesį; - numatyti, kad tėvas, norėdamas iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienį, turi gauti motinos sutikimÄ ; - numatyti, kad vaikas turi teisę praleisti su motina motinos dienÄ , jeigu jis sutampa su diena, kuriÄ vaikas turi teisę bÅ«ti su tėvu; - numatyti, kad motina turi teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpiu ne mažiau kaip 14 dienų praleisti su vaiku ir Å¡ių atostogų metu nėra taikomos kitos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nuostatos; - numatyti, kad, jeigu vaiko gimtadienio diena, kuriÄ su vaiku turi teisę bÅ«ti motina, sutampa su tėvo matymosi su vaiku diena, vaikas tÄ dienÄ praleidžia su motina; - numatyti, kad nepriklausomai nuo to, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas turi bÅ«ti atitinkamÄ dienÄ , vaikas bÅ«na su motina Å¡iomis dienomis: senelio Č.

D. gimimo dienÄ (kovo 12 d.), sesers E. K. gimimo dienÄ (kovo 29 d.), močiutės A. D. gimimo dienÄ (balandžio 9 d.), motinos L. K. gimimo dienÄ (birželio 11 d.), brolio T. K. gimimo dienÄ (liepos 22 d.); - numatyti, kad jeigu vaikas serga, tėvas neturi teisės jo pasiimti;

4. Pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine L. K. nuosavybe;

5. Pripažinti V. K. teisę į kompensacijos gavimÄ už BAB SNORAS banke esančias lėšas, pagal sudarytas AB banko SNORAS ir V. K. indėlio sertifikato įsigijimo sutartis į 2010-00-06 indėlio sertifikatÄ 22000 Lt vertės lėšas; į 2010-11-17 indėlio sertifikatÄ 10938 Lt vertės, į 2011-01-11 indėlio sertifikatÄ 18770 Lt vertės lėšas;

6. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovė L. K. buvo įpareigota sumokėti atsakovui V. K. 80304,63 Lt kompensacijÄ ;

7. Uždrausti atsakovui V. K. nutraukti 2008-12-23 su UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarytas Investicinio gyvybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas DD Nr. 013913, DD 013918) be ieÅ¡kovės sutikimo bei nustatyti ieÅ¡kovės teisę gauti UAB „SEB gyvybės draudimas“ iÅ¡mokėtinos iÅ¡mokos dalį, proporcingÄ bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje sukauptai sumai;

8. Perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas;

9. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad nesutinka su teismo nuomone, jog esant ginčui dėl santuokos iširimo kaltės ieškovė turi įrodyti, kad dėl santuokos iširimo yra tik atsakovo kaltė. Teismo pozicija prieštarauja LR CPK 178 str. Nenurodyti jokie argumentai dėl ieškovės kaltės santuokos iširime. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Šalių santuoka iširo dėl vienintelės priežasties – ieškovė sužinojo apie tai, kad atsakovas yra neištikimas ir pareikalavo apsispręsti, su kokia moterimi jis nori gyventi.

Atsakovas kurį laikÄ galvojo, o vėliau nutarė palikti Å¡eimÄ . Ä® teismo posėdį pakviesti liudytojai patvirtino, kad visa Å¡eima žinojo apie atsakovo neiÅ¡tikimybę, tačiau teismas liudytojų parodymais nesivadovavo, o rėmėsi ta aplinkybe, kad Å¡iuo metu abi Å¡alys turi partnerius. Neatsižvelgta į medicininius dokumentus, patvirtinančius ieÅ¡kovės sveikatos problemas bÅ«tent tuo metu, kai atsakovas paliko Å¡eimÄ . Teismas be jokio teisinio pagrindo netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Apeliantė iÅ¡ dalies nesutinka su teismo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku. KompleksiÅ¡kai įvertinus teismo nustatytÄ tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog faktiÅ¡kai didžiÄ jÄ dalį laiko vaikas praleistų su tėvu. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimu dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ji nėra pajėgi sumokėti atsakovui sprendimu priteistos kompensacijos, nes jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1650 Lt per mėnesį, kitų pajamų ieÅ¡kovė negauna. Nepaisant to, kad butas įgytas santuokos metu, ieÅ¡kovė teikė reikalavimÄ pripažinti butÄ asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė sutiko, jog bute esantys daiktai liktų jai, tačiau nesutiko su atsakovo nurodytomis Å¡ių daiktų vertėmis. Teismas neturėjo teisės, spręsdamas dėl dalintino kilnojamojo turto vertės, paimti Å¡alių nurodytÄ verčių vidurkį, tačiau privalėjo rasti teisingÄ , protingÄ ir teisės aktus atitinkantį bei pagrįstÄ sprendimÄ . 2007 m. bute atlikus remontÄ , atsakovas dar 7 metus gyveno pagerintame bute, todėl naudojosi remonto teikiama nauda. Dalintino turto vertė yra nustatoma iÅ¡ turto rinkos vertės atėmus įsipareigojimus už turtÄ .

Atsakovo parduoto automobilio Toyota Avensis vertė 12000 Lt. Atsakovas buvo suinteresuotas sumažinti automobilio vertę, kad mokėti mažesnę kompensacijÄ . Apeliantės įsitikinimu, atsakovas turi prisiimti atsakomybę už prarastas Å¡eimos lėšas, todėl iÅ¡ jo priteistina ½ Å¡ių lėšų vertės kompensacija – 25845 Lt. Atsakovas nepateikė į bylÄ pakankamai įrodymų, kad Swedbank, AB įsigytos obligacijos 21999,89 Lt sumai. AB SNORAS banko indėlių sertifikatai patvirtina, kad jie buvo įsigyti 2010-11-06, 2010-11-17, 2011-01-11, t.y. iki atsakovo išėjimo iÅ¡ namų. 2011-04-27 atsakovas su KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė terminuoto indėlio sutartis Nr. 11-01922 ir Nr. 11-01921, kuriomis viso įdėjo 10000 Lt dydžio indėlį.

Å ios lėšos turėjo bÅ«ti padalintos tarp Å¡alių, o jei atsakovas jas iÅ¡leido, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteista atitinkamo dydžio kompensacija (LR CK 3.116 str., 3.119 str.).Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ L. K. apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti bei nurodė, jog, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų keisti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ atsakovo V. K. bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu E. K., atsakovas pageidautų, kad bÅ«tų nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:

1) Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis E. K. lanko ledo ritulio treniruotes Vilniaus ledo ritulio mokykloje Geležinis Vilkas, vaiko tėvas V. K. turi teisę pasiimti sÅ«nų kiekvienÄ pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o sÅ«nui pradėjus lankyti mokyklÄ - mokymo įstaigos (mokyklos) tėvų sutartu laiku ir grÄ Å¾inti sÅ«nų į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodytomis dienomis iki 20 val., iÅ¡skyrus penktadienį, sutampantį su tėvui priklausančiu savaitgaliu. Apie negalėjimÄ bendrauti su sÅ«numi Å¡iame punkte nustatytu laiku V. K. informuos L. K. ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki numatomo bendravimo su sÅ«numi pradžios.

2) Vaiko tėvas V. K. kas antrÄ (neporinį) mėnesio savaitgalį (penktadienį, Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį) bendrauja su nepilnamečiu vaiku nuo penktadienio, paimdamas sÅ«nų iÅ¡ ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ - mokymo įstaigos (mokyklos) ir grÄ Å¾ina vaikÄ sekmadienį iki 18.00 val. į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo atveju, jei tėvo bendravimo metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, Å¡ventės ar pan., tėvas užtikrina sÅ«naus dalyvavimÄ Å¡iuose užsiėmimuose, renginiuose ir Å¡ventėse. Apie negalėjimÄ bendrauti su sÅ«numi Å¡iame punkte numatytu laiku, vaiko tėvas V. K. informuoja vaiko motinÄ L. K. ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki numatomo bendravimo su sÅ«numi pradžios.

3) Vaiko rudens, žiemos, sutampančias su Å v. Kalėdų Å¡vente, pavasario, sutampančias su Å v. Velykų Å¡vente, ir papildomas atostogas tėvai dalijasi lygiomis dalimis. V. K. turi teisę bendrauti su sÅ«numi, pastarajam pradėjus lankyti mokyklÄ - mokymosi įstaigos (mokyklos) rudens, žiemos, pavasario atostogų metu ne mažiau kaip po vienÄ savaitę, paimdamas sÅ«nų iÅ¡ gyvenamosios vietos sÅ«naus atostogų pirmÄ jÄ atostogų dienÄ 9.00 val. ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę bendravimo dienÄ 18.00 val.

4) Vaiko ikimokyklinio ugdymo vasaros sezono metu ir mokymosi įstaigos (mokyklos) vasaros atostogų metu (trumpėjant vaiko mokymosi įstaigos vasaros atostogų laikotarpiui, laikas skirtas tėvų atostogoms su sÅ«numi proporcingai trumpėja) su E. K. tėvai bendrauja tokia tvarka: pradedant kiekvienų metų birželio 1 d. ir baigiant rugpjūčio 31 d., kai vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , o vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ - pradedant moksleivių vasaros atostogų pirma diena ir baigiant rugpjūčio 31 d., dvi savaites iÅ¡ eilės bendrauja vaiko motina, po to dvi savaites iÅ¡ eilės vaiko tėvas ir taip toliau.

5) Tėvo dienÄ su vaiku bendrauja tėvas V. K., nors Å¡i diena bÅ«tų motinos bendravimo su vaiku diena. Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio sekmadienį) V. K. turi teisę paimti sÅ«nų Å¡ventės iÅ¡vakarėse nuo 18:00 val. iÅ¡ jo nuolatinės gyvenamosios vietos, grÄ Å¾indamas sÅ«nų Å¡ventės dienÄ iki 19.00 val. į nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Motinos dienÄ su vaiku bendrauja motina L. K., nors Å¡i diena bÅ«tų tėvo bendravimo su vaiku diena.

6) Kas antrus metus (neporiniais metais) tėvas Å¡venčia su vaiku E. K. vaiko gimtadienį. Kitus metus (poriniais metais) E. K. gimimo dienÄ praleidžia su motina. Å venčių dienomis, vaiko gimtadienio dienÄ vaikas paimamas Å¡venčių (vaiko gimtadienio dienos) iÅ¡vakarėse 18 val. ar Å¡venčių dienÄ 11 val. iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inamas motinai į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės paskutinę dienÄ iki 18 val. Jei E. K. gimimo diena sutampa su kito tėvo ar motinos bendravimo tvarka - Å¡i diena (atitinkamai kuris iÅ¡ tėvų prarado bendravimo su vaiku dienÄ ) yra kompensuojama ateinančiame savaitgalyje.Neporiniais kalendoriniais metais V.

K. turi teisę su sÅ«numi bendrauti per Å v. Kūčias ir Kalėdas, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos Å v. Kūčių iÅ¡vakarėse nuo 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å v. Kalėdų dienÄ iki 18.00 val. Poriniais kalendoriniais metais vaiko tėvas turi teisę su sÅ«numi bendrauti per Å v. Velykas, pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo nuolatinės gyvenamosios vietos Å v. Velykų iÅ¡vakarėse nuo 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å v.

Velykų dienÄ iki 18.00 val. Tais atvejais, kai po tėvo Å¡ventinių dienų kita diena yra tėvo bendravimo (atostogų) su sÅ«numi diena, sÅ«nus į gyvenamÄ jÄ vietÄ yra grÄ Å¾inamas paskutinę bendravimo (atostogų) su tėvu dienÄ iki 18.00 valandos.Planuojant su vaiku iÅ¡vykti į kelionę (į užsienį), vaiko tėvas, su kuriuo yra planuojamas vaiko iÅ¡vykimas į užsienį, turi informuoti kitÄ vaiko tėvÄ .Tuo atveju, jeigu vaikas serga, abu tėvai rÅ«pinasi juo lygiaverčiai. Jeigu vaikas suserga bendravimo su tėvu metu, jis lieka pas tėvÄ , kol pasveiks, o jeigu vaikas suserga buvimo su motina metu, jis lieka pas motinÄ , kol pasveiks.Vaiko tėvai geranoriÅ¡kai susitaria dėl bendravimo motinos ir tėvo artimųjų giminaičių Å¡venčių metu. Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė LR CK 3.60 str. 3 d. reglamentuojamų alternatyvių sutuoktinio kaltės prezumpcijų.

Teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , konstatuodamas, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų neturtinės žalos buvimo faktÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡imtinai vaiko interesais nustatė maksimaliÄ skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi. Bendravimas darbo dienomis, grÄ Å¾inant vaikÄ 20 val., yra siejamas su sÅ«naus lankomomis ledo ritulio treniruotėmis PC „Akropolis“ ledo arenoje.

IeÅ¡kovė pagal savo darbo grafikÄ minėtų treniruočių lankymo negalėtų užtikrinti. Vaiko atostogas tėvai turėtų dalinti po lygiai. IeÅ¡kovės reikalavimas – gauti jos sutikimÄ , vežant vaikÄ Ä¯ užsienį, neatitinka vaiko interesų ir yra neproporcingas. Atsakovas teigia, jog ieÅ¡kovė siekia prioriteto vaiko gimtadienio dienÄ bÅ«ti su juo, nors ta diena tenka matymosi su tėvu diena. Å iÄ dienÄ abu tėvai vienodais pagrindais turi teisę praleisti jÄ su vaiku (LR CK 3.156 str., 3.175 str.).             IeÅ¡kovė E. K. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama pakeisti sprendimÄ dalyje dėl E. K. ieÅ¡kinio ir patenkinti ieÅ¡kinį dalyje dėl įsiskolinimo už iÅ¡laikymÄ laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2013 m. sausio mėn. – 2225 Lt priteisimo, priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai už bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. atsakovas L. K. pervesdavo vidutiniškai 800 Lt. Išlaikymo suma mažėjo ir 2011 m. gegužės mėn. – rugpjūčio mėn. buvo pervesta 1000 Lt suma. Nuo 2012 m. sausio mėn. atsakovas mokėjo L. K. po 300 Lt kas mėnesį. Šie pinigai buvo skiriami sūnaus E. K. išlaikymui. Atsakovui per 17 mėn. vaikų išlaikymui sumokėjus 10930 Lt, vidurkis yra 550 Lt per mėnesį 2 vaikams. Apeliantė teigia, jog tokia suma buvo skirta sūnaus E. K. išlaikymui, nes ši suma yra minimali vieno vaiko išlaikymui skirta suma.

Tai, kad V. K. mokėjo įmokas už vaikų draudimÄ , nereiÅ¡kia, kad buvo teikiamas tiesioginis iÅ¡laikymas vaikams. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ E. K. apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodė, kad reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo turi teisę pareikÅ¡ti ne pati E. K., o asmuo, kuris faktiÅ¡kai vykdė už V. K. pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametę E. K.. PrisiriÅ¡imas prie konkrečiais laikotarpiais egzistavusios minimalios algos dydžio galimas tik priteisiamoms sumoms į priekį, t.y. sprendžiant ginčus dėl iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams.

Kai yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl turėtų nuostolių atlyginimo, privaloma įrodinėti ir įrodyti aplinkybę ne koks galėjo bÅ«ti teikiamo iÅ¡laikymo dydis konkrečiais laikotarpiais, kuris proceso dalyviams yra gerai žinomas, tačiau kokio dydžio iÅ¡laikymas buvo faktiÅ¡kai teiktas vaikui, į jo poreikius ir tėvų galimybes (LR CK 3.192 str. 2 d.).Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2014-03-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kurioje atmestas atsakovo V.

K. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 8744,85 Lt dydžio kompensacijos iÅ¡ L. K. priteisimo ir Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti – priteisti V. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės 8744,85 Lt dydžio kompensacijÄ už V. K. atliktus mokėjimus vykdant 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-F/07-058773-FA su Swedbank, AB, laikotarpiu nuo Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas įsipareigojimus bankui, laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01 yra sumokėjęs Swedbank, AB 17489,69 Lt.

IeÅ¡kovė L. K. prievolės bankui laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01 nevykdė, todėl V. K. tikslinga priteisti 1/2 sumokėtų iÅ¡mokų. Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditorių įvykdymui. Esant solidariajai prievolei, pareiga neskaldoma į dalis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal kredito sutartį sumokėjo bankui solidariosios prievolės dalį pagal sutartyje nurodytÄ mokėjimo grafikÄ , t.y.

įvykdė prievolės dalį ir už ieÅ¡kovę, nusiÅ¡alinusiÄ nuo Å¡ios prievolės vykdymo bankui, atsakovas turi teisę į 1/2 dalį sumokėtos sumos (LR CK 6.6 str. 4 d.).IeÅ¡kovė L. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ V. K. apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis solidarių skolininkų tarpusavio santykius. Atsakovas mokėjo paskolÄ , nes ieÅ¡kovė negalėjo jos mokėti dėl mažai gaunamų pajamų.

IeÅ¡kovė nei paskolos paėmimo metu, nei vėliau negalėtų iÅ¡mokėti paskolos, todėl nebÅ«tų jos ėmusi ir investavusi daug lėšų į bÅ«sto remontÄ . BÅ«tent atsakovo pajamos leido jam grÄ Å¾inti paskolÄ ir paskatino Å¡eimÄ pirkti erdvesnį bÅ«stÄ bei atlikti remontÄ (LR CK 3.127 str.).             IeÅ¡kovė L. K. po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pareiÅ¡kė reikalavimus (3 t., b.l. 125; 4 t., b.l. 86-87):              - uždrausti atsakovui V.

K. be ieÅ¡kovės L. K. sutikimo nutraukti 2008 m. gruodžio 23 d. su UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarytas Investicinio gyvybės draudimo sutartis (draudimo liudijimai DD Nr. 013913 ir DD Nr. 013918);             - nustatyti ieÅ¡kovės L. K. teisę gauti UAB „SEB gyvybės draudimas“ iÅ¡mokėtinos iÅ¡mokos dalį, proporcingÄ bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje sukauptai sumai;             - priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 1406,81 EUR kompensacijÄ už sumažintÄ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę dėl Investicinio gyvybės draudimo sutarčių.  IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              I. L. K., E. K. bei atsakovo V. K. apeliaciniai skundai atmestini. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo padarinių Spręsdamas kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalti abu sutuoktiniai.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas bÅ«ti lojaliems ir gerbti vienas kitÄ , ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai, kad pablogėjus sutuoktinių tarpusavio santykiams, jie nesiekė santuokos iÅ¡saugoti, patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Tai, kad ieÅ¡kovė L. K. siekia nustatyti atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, įvardindama atsakovo santuokinę neiÅ¡tikimybę, bei apeliacinėje instancijoje pateiktos dvi nuotraukos (3 t., b.l. 126) savaime nesudaro teisinio pagrindo vien atsakovÄ pripažinti kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus dėl atsakovo kaltės, nes pati ieÅ¡kovė kritiÅ¡kai nevertina savo elgesio, nes, nenutraukusi santuokos su atsakovu, pradėjo gyventi su kitu vyriÅ¡kiu. Tai, kad ieÅ¡kovė ir liudytojai vertino atsakovo, kaip sutuoktinio, kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali spręsti klausimÄ dėl sutuoktinių kaltės nustatymo dėl santuokos iÅ¡irimo. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalti abu sutuoktiniai, nevykdę abipusės prievolės bÅ«ti iÅ¡tikimiems, pakantiems ir lojaliems vienas kitam.Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė inicijavo santuokos nutraukimo procesÄ , pateikdama ieÅ¡kinį, savaime nepatvirtina atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo.

Tai nesuteikia ieÅ¡kovei jokių teisinių privilegijų, sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo bei sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiems trÅ«ko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl darytina iÅ¡vada, kad abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ bei įrodymų įvertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Vadinasi, nustatęs, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, teismas pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį galėjo pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Toks CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose esančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas atitinka jų turinį ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos teismų praktikai. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priežastis, lėmusias Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ , sutuoktinių kaltės neindividualizavo, nes byloje esančių įrodymų visuma įrodo, kad nė vienas sutuoktinis net nebandė iÅ¡saugoti santuokos, todėl apeliacinės instancijos teismas jokių sutuoktinių veiksmų negali įvertinti, kaip bandymo iÅ¡saugoti santuokÄ .

Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl Å¡eimos iÅ¡irimo atitinka teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus pagal LR CPK 270 straipsnį. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė visus su santuokos nutraukimo pasekmėmis susijusius klausimus ir sprendimo rezoliucinėje dalyje tinkamai suformulavo santuokos nutraukimÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant ieÅ¡kovei santuokinę pavardę (LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.61 str.).

             Ta aplinkybė, kad Å¡alių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sudaro teisinį pagrindÄ konstatuoti, kad pagal įstatymÄ nėra teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovės L. K. naudai iÅ¡ V. K. 32000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad ieÅ¡kovei buvo atliktas nėštumo nutraukimas, nėra susiję su sutuoktinių kaltės klausimu, nes byloje yra duomenys, kad nėštumas buvo nutrauktas dėl vaisiaus nesivystymo (LR CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo Sprendžiant klausimÄ dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ , prioritetu laikant vaiko interesus. Tai, kad vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugę asmenys, nepanaikina vaiko geriausių interesų prioriteto, nes kiekvienas vaikas turi teisę augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti.

Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybe. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka atitinka vaiko interesus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, ir Å¡iuo metu jos keisti nėra teisinio pagrindo. Ta aplinkybė, kad teismui nustačius vaiko gyvenamÄ vietÄ su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė ir atsakovas praÅ¡o nustatyti skirtingas bendravimo tvarkos, parodo, kad Å¡iomis bendravimo tvarkomis ieÅ¡kovė, kaip motina, ir atsakovas, kaip tėvas, siekia užsitikrinti savo, kaip tėvų teises, suteikdami joms pirmumÄ ir nepaisydami prioritetinio vaiko geriausių interesų užtikrinimo.

Tai, kad bendravimo tvarka siekiama užtikrinti tėvų interesų prioritetÄ , neatitinka vaiko geriausių interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus ir užtikrina berniuko maksimalų bendravimÄ su tėvu, todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo, nes Å¡ia tvarka užtikrinta interesų pusiausvyra. Å iuo atveju nėra pažeidžiamas Å¡alių lygių galimybių principas, nes negalima matematiÅ¡kai skirstyti dienų skaičių, tenkantį bendravimui su vaiku, atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas bendravimo su vaiku kokybei, o ne trukmei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje prioritetas teiktinas bÅ«tinybei užtikrinti darniÄ ir psichologiÅ¡kai saugiÄ vaiko raidÄ , siekiant netraumuoti vaiko. Tarp Å¡alių Å¡iuo metu susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai sudaro teisinį pagrindÄ neleisti įgyvendinti tokios bendravimo tvarkos, kuri gali traumuoti vaikÄ ir neužtikrinti jo psichologinio saugumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima abiejų vaiko tėvų tarpusavio santykių sudėtingumÄ perkelti į bendravimo su vaiku santykius.

Tai neužkerta kelio vaiko tėvams abipusių nuolaidų bÅ«du atkurti teisinę taikÄ Å¡iuo klausimu, siekiant užtikrinti darniÄ ir psichologiÅ¡kai saugiÄ berniuko raidÄ . Pirmosios instancijos teismas peržengė reikalavimų ribas, nes Å¡eimos bylose teismas turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų peržengti apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, nes byla pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėta teisingai. Dėl turto padalijimo Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sutuoktinių bendro turto balansÄ , konstatuodamas viso dalinamo turto vertę ir padalindamas turtÄ lygiomis dalimis tarp sutuoktinių. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Å¡alių turto balansÄ ir sprendimu tenkindamas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, nevirÅ¡ijo byloje pareikÅ¡tų turtinių reikalavimų, nes dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia, nustatomas turto balansas, pagal turto rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.118 str., 3.119 str.).              Spręsdamas piniginės kompensacijos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai klausimÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimų pagrindÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad Å¡alys nėra suinteresuotos pateikti teismui duomenis dėl kilnojamojo turto dabartinių verčių (4 t., b.l 47-63, 64-85), nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal teisėjų kolegijos pasiÅ«lymÄ (4 t., b.l. 25-26). Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, spręsdamas dėl dalintino kilnojamojo turto vertės, skaičiuodamas Å¡alių nurodytÄ verčių vidurkį.

Tai, kad ginčo bute atlikus remontÄ , atsakovas gyveno pagerintame bute ir naudojosi remonto teikiama nauda, nesudaro teisinio pagrindo mažinti iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos kompensacijos dydį. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ iÅ¡ atsakovo priteisti ½ Å¡ių lėšų vertės kompensacijÄ â€“ 25845 Lt. Atsakovas nepateikė į bylÄ pakankamai įrodymų, kad Swedbank, AB įsigytos obligacijos 21999,89 Lt sumai (LR CK 3.116 str., 3.119 str.).             Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ :- pripažinti butÄ , esantį Ukmergės g. 300b-35, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1125-3808:8549, asmenine L.

K. nuosavybe; - panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovė L. K. buvo įpareigota sumokėti atsakovui V. K. 80304,63 Lt kompensacijÄ , nes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jos dydį.              Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad padalinamas turtas lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, reiÅ¡kia, kad pagal ieÅ¡kovės L. K. apeliacinį skundÄ , keičiant sprendimÄ ir pripažįstant V. K. teisę į kompensacijos gavimÄ už BAB SNORAS banke esančias lėšas, pagal sudarytas AB banko SNORAS ir V.

K. indėlio sertifikato įsigijimo sutartis į 2010-00-06 indėlio sertifikatÄ 22000 Lt vertės lėšas; į 2010-11-17 indėlio sertifikatÄ 10938 Lt vertės, į 2011-01-11 indėlio sertifikatÄ 18770 Lt vertės lėšas, bÅ«tų pažeistas lygių dalių principas. Teisėjų kolegija siÅ«lo tiek ieÅ¡kovei L. K., tiek atsakovui V. K. pagal susiklosčiusiÄ Lietuvos teismų praktikÄ operatyviai kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl BAB banko SNORAS ir V. K. indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių modifikavimo, siekiant užtikrinti Å¡alių teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo priteisti V. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės 8744,85 Lt dydžio kompensacijÄ už V. K. atliktus mokėjimus, vykdant 2007-06-12 Kredito sutartį Nr. 07-058754-F/07-058773-FA su Swedbank, AB, laikotarpiu nuo Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2011-05-01 iki 2014-01-01, nes AB SEB gyvybės draudimas 2014-09-23 raÅ¡te (4 t., b.l.

1) nurodyta už 2008 m. gruodžio 23 d. su UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarytas Investicinio gyvybės draudimo sutartis (draudimo liudijimai DD Nr. 013913 ir DD Nr. 013918) sumokėta iki 2013-03-18 bendra suma yra 12600 Lt. Tai reiÅ¡kia, kad , kad ieÅ¡kovei tenkanti ½ dalis Å¡ių įmokų iÅ¡ esmės atitinka ir atsakovo V. K. praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 8744,85 Lt dydžio kompensacijÄ už V. K. atliktų mokėjimų sumÄ (LR CK 6.6 str. 4 d.), todėl teisėjų kolegija Å¡ių reikalavimų netenkina, konstatuodama, kad atsakovas modifikavo Investicinio gyvybės draudimo sutartis, pakeisdamas naudos gavėjus savo vaikus į kitÄ asmenį (draudimo liudijimai DD Nr. 013913 ir DD Nr. 013918).

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovės L. K. reikalavimus: - uždrausti atsakovui V. K. be ieÅ¡kovės L. K. sutikimo nutraukti 2008 m. gruodžio 23 d. su UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarytas Investicinio gyvybės draudimo sutartis (draudimo liudijimai DD Nr. 013913 ir DD Nr. 013918); - nustatyti ieÅ¡kovės L. K. teisę gauti UAB „SEB gyvybės draudimas“ iÅ¡mokėtinos iÅ¡mokos dalį, proporcingÄ bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje sukauptai sumai. - priteisti iÅ¡ atsakovo V.

K. 1406,81 EUR kompensacijÄ už sumažintÄ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę dėl Investicinio gyvybės draudimo sutarčių (LR CK 1.5 str., 6.156 str.).  Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas (LR CPK 376 str. 3 d.), nes byla dėl turto padalijimo iÅ¡nagrinėta teisingai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės kompensacija pinigais atsakovo naudai, yra objektyvi ir įrodyta, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, įrodymų betarpiÅ¡kumo principus.

Priteistas kompensacijos dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ jį mažinti (arba didinti). Tai, kad apeliantams nepatinka teismo sprendimo suraÅ¡ymo stilius, nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. ir sprendimas grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas (LR CPK 270 str.).

Dėl iÅ¡laikymo pilnametei dukrai priteisimo              Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė E. K. pateikė savarankiÅ¡kus reikalavimus (1 t., b.l. 222, 2 t., b.l. 143-144):              - priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 2225 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį iki 2013 m. sausio mėn.;              - priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. iÅ¡laikymÄ pilnametei dukrai E. K., gimusiai 1995 m. kovo 29 d., po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2013 m. balandžio mėnesio (2013-03-29 sukakus pilnametystei) iki ji baigs vidurinę mokyklÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovei, gimusiai 1995-03-29, iÅ¡laikymui per mėnesį reikalinga minimali pirmosios instancijos teismo nustatyta 1000 Lt suma, nes abu tėvai turi pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei E. K. iki ji baigs vidurinę mokyklÄ tam, kad bÅ«tų tenkinami minimalÅ«s suaugusio vaiko, besimokančio vidurinėje mokykloje, poreikiai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės E. K. reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 2225 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį iki 2013 m. sausio mėn., negali bÅ«ti tenkinamas, nes ieÅ¡kovė E. K., gimusi 1995 m. kovo 29 d., reikalavimo teises dėl iÅ¡laikymo priteisimo įgijo 2013-03-29, tapdama pilnamete ir neturi reikalavimo teisės dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo pareiÅ¡kimo, nes tokia reikalavimo teisė yra asmens, kuris faktiÅ¡kai vykdė pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametę E. K..

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki 2013 m. sausio mėn. susidarė 2225 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas, todėl teisėjų kolegija neperžengia byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribos dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. iÅ¡laikymÄ pilnametei dukrai E. K., gim. 1995-03-29, po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki ji baigs vidurinę mokyklÄ nuo 2013-02-04 (ieÅ¡kovės L.

K. ieÅ¡kinio gavimo data, 1 t., b.l. 1), bet ne nuo E. K. tapimo pilnamete datos, laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, kurį gali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas, nes Å¡is raÅ¡ymo apsirikimas nekeičia sprendimo esmės, patikslinant, kad priteistas iÅ¡ atsakovo V. K. iÅ¡laikymas pilnametei dukrai E. K., gimusiai 1995 m. kovo 29 d., po 144,81 EUR (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2013-03-29 iki ji baigs vidurinę mokyklÄ (LR CPK 276 str., 302 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principÄ , paskirstydamas tarp Å¡alių jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme.

Byla yra sudėtinga, todėl nėra teisinio perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tai, kaip pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, bei proporcingumo principo tinkamÄ pritaikymÄ , atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patenkinti iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl iÅ¡laidų ir jų nekartoja. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus nagrinėjamoje byloje, atitinka LR CPK 376 straipsnio nuostatas, nes teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, yra aktyvus, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja Å¡eimos teisinių santykių elementas, teismas yra aktyvus. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

Jeigu byloje pareikÅ¡tas vienas iÅ¡ įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (LR CPK 376 str.).Apeliantai nepateikė įrodymų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, todėl jų argumentai atmesti, kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų įrodymų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos iÅ¡ esmės tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija;

LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 212 str., 270 str., 276 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 375 str. - 380 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismasn u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ .              Patikslinti, kad priteistas iÅ¡ atsakovo V. K. iÅ¡laikymas pilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 144,81 EUR (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2013 m. kovo 29 d. iki ji baigs vidurinę mokyklÄ .

             Atmesti ieÅ¡kovės L. K. reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 1406,81 EUR kompensacijÄ už sumažintÄ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę dėl Investicinio gyvybės draudimo sutarčių.               Atmesti ieÅ¡kovės L. K. reikalavimus: uždrausti atsakovui V. K. be ieÅ¡kovės L. K. sutikimo nutraukti 2008 m. gruodžio 23 d. su UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarytas Investicinio gyvybės draudimo sutartis (draudimo liudijimai DD Nr. 013913 ir DD Nr. 013918) bei nustatyti ieÅ¡kovės L.

K. teisę gauti UAB „SEB gyvybės draudimas“ iÅ¡mokėtinos iÅ¡mokos dalį, proporcingÄ bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje sukauptai sumai. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                         Neringa Å vedienė Teisėjai                                                                                                                                           Ona Gasiulytė    Vytautas Zelianka