7eb9e4c7-2429-4e3f-8a7c-8dff17f6a95c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-863-1120/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00239-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Å vedienės ir Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių pakeitimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brosta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pakeisti ieÅ¡kovės ir atsakovės valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytose viešųjų pirkimų sutartyse dėl valstybinės reikÅ¡mės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų – 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1606, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1600, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1604, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1601, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1603, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1595, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1598, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1605 (toliau – ir visos kartu Sutartys) – jų 8.1.1 papunktį, sutrumpinant jame numatytÄ darbų įkainių perskaičiavimo terminÄ nuo 24 iki 12 mėnesių.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji 2020 m. gegužės 7 d. pateikė atsakovės vykdytame tarptautinės vertės atvirame konkurse dėl valstybinės reikÅ¡mės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų pirkimo pasiÅ«lymus tam tikroms pirkimo dalims. PasiÅ«lymuose nurodė atliktinų darbų įkainius pagal tuo metu esamus rinkoje bei įvertinus rangovo pajėgumus bei kitas aplinkybes. IeÅ¡kovė laimėjo tam tikras pirkimo dalis. Dauguma pirkimo sutarčių su kitų pirkimo dalių laimėtojais buvo sudaryta 2020 m. birželio 9 d. ir 2020 m. birželio 22 dienÄ .

Vienam iÅ¡ tiekėjų pateikus ieÅ¡kinį dėl pirkimo dalių, kurias laimėjo ieÅ¡kovė, Sutarčių pasiraÅ¡ymas su ieÅ¡kove nusikėlė Å¡eÅ¡iems mėnesiams, t. y. atsakovė tik 2020 m. gruodžio 11 d. sudarė Sutartis. IeÅ¡kovės teigimu dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių Sutartys, kurių sÄ lygos buvo identiÅ¡kos, o skyrėsi tik darbų atlikimo vieta (regionas), buvo sudarytos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams vėliau nei su kitais tiekėjais.

3. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovei vykdant Sutartis itin iÅ¡augo darbų atlikimo įkainiai, naudojamų medžiagų ir kitų reikiamų resursų kainos. Neproporcingai iÅ¡augo darbų savikaina: atlikdama darbus, naudojant kelio dažus, ieÅ¡kovė patiria 0,20 Eur nuostolius už kiekvienÄ kvadratinį ženklinimo metrÄ , naudojant termoplastÄ â€“ 0,40 Eur, o naudojant plonÄ polimerÄ â€“ savikaina vos telpa į įkainį, už kurį ieÅ¡kovė atlieka darbus atsakovei. Staigiai iÅ¡augusi darbų savikaina daro neigiamÄ finansinę įtakÄ ieÅ¡kovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui, jį daro nuostolingÄ .

IÅ¡augusias medžiagų, naudojamų atliekant kelių horizontaliojo ženklinimo darbus, kainas patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje vieÅ¡ai skelbiami duomenys. Statybos sÄ naudų elementų kainų indeksas 2021 m. gruodį lyginant su 2020 m. gruodžiu yra 5,1 proc., 2020 m. sausį statybos sÄ naudų kainų indeksas buvo 108 8604, pasiÅ«lymo pirkime pateikimo metu 2020 m. gegužę Å¡is indeksas buvo nukritęs iki 106 8818, ieÅ¡kovė tikėjosi ir tolesnio jo kritimo, tačiau 2021 m. rugsėjį jis sudarė jau 112 1322.

IeÅ¡kovės nuomone, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunktyje nurodytÄ darbų įkainių perskaičiavimo terminÄ nuo 24 iki 12 mėnesių nuo Sutarčių įsigaliojimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Toks Sutarčių pakeitimas nekeičia jų pobÅ«džio, pakeitimo vertė nevirÅ¡ija 50 proc. pradinės pirkimų vertės, o tokios aukÅ¡tos ir neproporcingos darbų atlikimo savikainos, dar didesnio kainų Å¡uolio, ieÅ¡kovė nenumatė ir negalėjo numatyti.

IeÅ¡kovė įvertino, kad galėtų bÅ«ti Å¡ioks toks kainų kilimas, kurio rizikÄ prisiėmė, pasiÅ«lydama ieÅ¡kovei konkrečius darbų įkainius, tačiau tokio neproporcingo augimo nesitikėjo, neįvertino ir negalėjo įvertinti. Be to, sudarius Sutartis Å¡eÅ¡iems mėnesiais vėliau, lyginant su kitais tiekėjais, ieÅ¡kovei nėra sudarytos vienodos sÄ lygos pasinaudoti teise peržiÅ«rėti sutarčių kainÄ , kas pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo principÄ : kiti tiekėjai gali peržiÅ«rėti darbų įkainius jau 2022 m. gegužę, tuo tarpu ieÅ¡kovė, nepakeitus sÄ lygų, tÄ galėtų padaryti tik 2022 m. gruodį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 4 247,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dalyvavo atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuotame valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų tarptautinės vertės viešajame pirkime ir tam tikrose šio pirkimo dalyse pateikė pasiūlymus. Perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 9 d. priimtais sprendimais dėl pasiūlymų eilių atitinkamose pirkimo dalyse sudarymo bei atitinkamų pirkimo dalių laimėtojų paskelbimo, ieškovė UAB „Brosta“ buvo paskelbta pirkimo I, II, III, VI, VIII, IX, X, XII dalių laimėtoja ir su ja 2020 m. gruodžio 11 d. buvo sudarytos identiško turinio viešojo pirkimo sutartys dėl valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų atitinkamuose Lietuvos regionuose / teritorijose atlikimo – 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1606 (Kretingos, Skuodo ir Plungės teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1600 (Kaišiadorių ir Kauno teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1604 (Akmenės, Mažeikių ir Telšių teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1601 (Marijampolės ir Vilkaviškio teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1603 (Raseinių ir Radviliškio teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1595 (Alytaus, Lazdijų ir Prienų teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1598 (Panevėžio ir Ukmergės teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1605 (Klaipėdos, Šilutės ir Šilalės teritorija).

Pagal Sutartis ieÅ¡kovė, kaip rangovė, įsipareigojo pagal atsakovės, kaip užsakovės, pateiktÄ techninę specifikacijÄ (techninę užduotį) atlikti valstybinės reikÅ¡mės kelių horizontaliojo ženklinimo darbus, parengti ir perduoti užsakovei iÅ¡pildomÄ jÄ dokumentacijÄ , o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti tinkamai (kokybiÅ¡kai) atliktų darbų rezultatÄ ir sumokėti už darbus Sutartyse numatytomis sÄ lygomis ir terminais.

6. Teismas pažymėjo, kad Sutarčių 8.8.1 papunktyje numatyta, kad sutarties vykdymo laikotarpiu darbų įkainiai pagal bendrÄ kainų lygio kitimÄ perskaičiuojami (didinama arba mažinama) vienÄ kartÄ â€“ nuo Sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 24 mėnesiams (įskaitant Sutarties įsigaliojimo mėnesį), jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 procentai. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Å¡iÄ Sutarčių nuostatÄ , numatant, kad Darbų įkainiai perskaičiuojami nuo Sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 12 mėnesių, o ne 24 mėnesiams, kaip yra numatyta Å¡iuo metu.

Savo reikalavimÄ ieÅ¡kovė grindė iÅ¡ esmės dviem pagrindinėmis aplinkybėmis – staigiai ir ženkliai iÅ¡augusiomis darbų atlikimui pagal Sutartis reikalingų medžiagų (kelio dažų, termoplasto, polimero) kainomis, atitinkamai iÅ¡augusia darbų savikaina, taip pat vėlesniu, lyginant su kitais to paties vieÅ¡ojo pirkimo dalių laimėtojais, Sutarčių pasiraÅ¡ymu.

7. Teismas pažymėjo, kad, paskelbus ginčo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, ieÅ¡kovė, kaip ir kiti potencialÅ«s tiekėjai, turėjo galimybę susipažinti su visomis pirkimo sÄ lygomis. IÅ¡vieÅ¡intas ir nagrinėjamai bylai aktualus įkainių perskaičiavimo periodiÅ¡kumas: numatyta, kad darbų įkainių perskaičiavimas galimas tik vienÄ kartÄ â€“ praėjus 24 mėnesiams nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms dėl kainų pokyčio. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei nuo pat paskelbimo apie pirkimÄ buvo žinoma darbų įkainių perskaičiavimo tvarka ir sÄ lygos, dėl to ieÅ¡kovė galėjo apsvarstyti ir įvertinti savo dalyvavimo pirkime, o tuo pačiu ir Sutarčių sudarymo laimėjimo atveju, esant bÅ«tent tokioms įkainių perskaičiavimo sÄ lygoms, tikslingumÄ .

Be to, ieÅ¡kovė turėjo teisę VPÄ® nustatyta tvarka ir terminais teikti perkančiajai organizacijai dėl tokių sÄ lygų pretenzijas, siÅ«lyti tokias sÄ lygas pakeisti, panaikinti, jas ginčyti, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovė pirkimo sÄ lygų nekvestionavo, pateikė pasiÅ«lymus net keliose pirkimo objekto dalyse, o laimėjusi aÅ¡tuonias pirkimo dalis, net ir ženkliai vėliau, nei kiti tiekėjai (dėl kilusių ginčų) sutiko sudaryti ir sudarė net aÅ¡tuonias Sutartis su perkančiÄ ja organizacija pagal minėtas sÄ lygas.

Pirkimo sÄ lygų 76 punkte nurodyta, kad pirkimo sutarties projekto sÄ lygos yra privalomos ir sudarant sutartį su laimėtoju nebus keičiamos. Pirkimo sÄ lygų 46 punkte numatyta, kad pateikdamas pasiÅ«lymÄ tiekėjas sutinka su Å¡iais pirkimo dokumentais ir patvirtina, kad jo pasiÅ«lyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viskÄ , ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Teismas nurodė, kad Sutarčių 8.1 punktas numato, kad Sutarties sÄ lygos Sutarties galiojimo laikotarpiu gali bÅ«ti keičiamos tik VPÄ® nustatyta tvarka ir atvejais.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienintelė aplinkybė, jog vieÅ¡ojo pirkimo sutartyje įtvirtinta atitinkama jos keitimo situacija, savaime nereiÅ¡kia tokios sutarties Å¡alių neribotų galimybių Å¡ia sÄ lyga pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-26-969/2020).

8. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jai sudarius su atsakove Sutartis ir pradėjus jas vykdyti per 2021–2022 metus padidėjo Sutartyse numatytiems kelių horizontaliojo ženklinimo darbams atlikti reikalingų medžiagų (dažų, termoplasto, polimero, stiklo rutuliukų) kainos, nors ir laikytina aplinkybe, kurios ieškovė (tuo pačiu ir perkančioji organizacija) negalėjo kontroliuoti, tačiau tai negali būti laikoma nenumatyta aplinkybe VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Ieškovė nuolat dalyvauja atitinkamuose statybos ir rangos darbų viešuosiuose pirkimuose, todėl galėjo įvertinti kurios atsiradimo rizikos negalėjo ir neturėjo prisiimti.

9. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tokių medžiagų kilimo tendencija nebuvo stebima ir ankščiau, dar iki Sutarčių su atsakove sudarymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė teismui pateikė ieÅ¡kovės parengtÄ palyginamÄ jÄ lentelę (naudojamų kelio ženklinimo darbams reikalingų medžiagų pardavėjų komerciniai pasiÅ«lymai, kainininkai), tačiau nepateikė dokumentų, kurių pagrindu buvo sudaryta palyginamoji lentelė. Teismas sprendė, kad iÅ¡ pateiktos palyginamosios lentelės nėra galimybės įsitikinti lentelėje esančių duomenų teisingumu ir atitiktimi tikrovei.

Teismas remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. birželio 25 d. rekomendacinio pobÅ«džio informaciniame praneÅ¡imu „Dėl vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių peržiÅ«ros sÄ lygų“ (toliau – PraneÅ¡imas) pažymėjo, kad dėl aplinkybių, kurių nei pirkimo vykdytojas skelbdamas pirkimÄ , nei tiekėjas teikdamas pasiÅ«lymÄ negalėjo numatyti bei prisiimti protingos rizikos, galima bÅ«tų atlikti sudarytos sutarties pakeitimÄ , nustatant (ar pakeičiant nustatytas) kainos peržiÅ«ros taisykles, jei egzistuoja visos VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sÄ lygos ir jei sutarties keitimÄ atliekančios Å¡alys gali tai pagrįsti.

10. Teismas nurodė, kad jau 2021 metais, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, buvo iÅ¡augusios ir toliau augo žaliavų ir produktų kainos. Tokį kainų augimÄ , teismo nuomone, galėjo lemti jau nuo 2019 metų pabaigos prasidėjusi COVID-19 pandemija ir jos sukelti ekonominiai sunkumai. IeÅ¡kovės pateikti Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje vieÅ¡ai skelbiami Statybos sÄ naudų elementų kainų pokyčiai (kainų indeksai) atspindi tik 2020–2022 metų laikotarpį, tačiau neatspindi ilgesnės perspektyvos, kas leistų įvertinti, kokios buvo stebimos kainų pokyčių tendencijos ankstesniais metais.

Teismas iÅ¡ Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje skelbiamų ir vieÅ¡ai prieinamų oficialių duomenų vidutinių metinių statybos sÄ naudų elementų kainų pokyčių (proc.) per 2008–2021 metus nustatė, kad iÅ¡ esmės kiekvienais metais, pradedant nuo 2011 metų, buvo stebima nuosekli statybos sÄ naudų elementų kainų augimo tendencija. IÅ¡ pateiktų statybos sÄ naudų elementų kainų indeksų lyginamosios lentelės už 2018–2021 metus matyti, kad iÅ¡ esmės visos statybos sÄ naudos (medžiagos ir gaminiai; maÅ¡inų ir mechanizmų darbas; darbo užmokestis ir pridėtinės iÅ¡laidos), taip pat ir konkrečiai medžiagų ir gaminių sÄ naudos kiekvienais metais, lyginant su prieÅ¡ tai buvusiais, didėjo.

11. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kokiÄ apskritai reikÅ¡mę visai ieÅ¡kovės atliekamų pagal Sutartis darbų bendrai savikainai, nurodytai ieÅ¡kinyje (1 kv. m), turėjo bÅ«tent dažų, termoplasto ir polimero kainų pokytis. Å i informacija, teismo nuomone, teismui leistų įvertinti, ar savikainos padidėjimÄ nelėmė pokyčiai. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė duomenų, ar ir kitų Sutartyse numatytų jų objektÄ sudarančių darbų atlikimas bei paslaugų suteikimas ieÅ¡kovei yra ekonomiÅ¡kai nuostolingas, ir dėl to apskritai visas Sutarčių vykdymas ieÅ¡kovei tampa ekonomiÅ¡kai nuostolingas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neturi pagrindo spręsti, jog bÅ«tent dėl padidėjusių medžiagų kainų iÅ¡ esmės padidėjo visa Sutarčių įvykdymo kaina ir tiekėjui sutarties vykdymas tapo neproporcingai suvaržytas (tapo iÅ¡ esmės nebeįmanoma vykdyti Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų).

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės visose pirkimo dalyse pasiÅ«lytos kainos buvo ženkliai mažesnės (37– 44 procentais mažesnės), nei kitų tiekėjų (įskaitant ir užėmusių antrÄ sias vietas pasiÅ«lymų eilėse) pasiÅ«lytos. Pagal pirkimo sÄ lygų 73 punktÄ ekonomiÅ¡kai naudingiausias pasiÅ«lymas ginčo pirkime buvo renkamas iÅ¡imtinai pagal kainÄ . Mažesnė tiekėjo pasiÅ«lyta kaina ir lėmė jo buvimÄ pirmoje vietoje pasiÅ«lymų eilėje bei pirkimo / pirkimo dalies laimėjimÄ . Teismo nuomone, Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti laikoma aplinkybe, netiesiogiai patvirtinančia ieÅ¡kovės siekį bet kuriuo atveju laimėti pirkimo dalis.

13. Teismas sprendė, kad nors ieškovės nurodyta aplinkybė dėl Sutarčių įvykdymo savikainos, tam tikrų medžiagų kainų padidėjimo, yra aplinkybė, kurios ieškovė negalėjo ir negali kontroliuoti, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tokia aplinkybė atsirado išimtinai po Sutarčių sudarymo ir kad ieškovė tokios aplinkybės negalėjo protingai numatyti bei nebuvo prisiėmusi jos atsiradimo rizikos. Panašaus aiškinimo dėl profesionalaus statybos rangovo darbų kainų pokyčių numatymo ir rizikos prisiėmimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-937-381/2020).

14. Teismas nurodė, kad kita ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė – Sutarčių sudarymas su ja vėliau, nei su kitais tiekėjais – negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, kurios ieÅ¡kovė negalėjo protingai numatyti ir kurios rizikos nebuvo prisiėmusi VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, bei kuri sudarytų pagrindÄ pakeisti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ Sutarčių sÄ lygÄ . Å i aplinkybė atsirado ir buvo ieÅ¡kovei žinoma iki Sutarčių sudarymo. Žinodama apie vykusį ir atitinkamÄ laiko tarpÄ užsitęsusį teisminį ginÄÄ su kitu tiekėju dėl ginčo pirkimo dalių ir perkančios organizacijos jose priimtų sprendimų ieÅ¡kovė galėjo atsisakyti vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių sudarymo.

Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, Å¡alims sutartį sudarius tuo metu, kai jau buvo žinomos rinkoje susiklosčiusios aplinkybės dėl medžiagų kainų padidėjimo, ir Å¡alys sutiko prisiimti rizikÄ pasiraÅ¡ydamos sutartį, vėliau sutarties Å¡alys negali remtis VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti), nes Å¡ios aplinkybės sutarties Å¡alims buvo žinomos ir priimtinos.

15. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė stebėdama per visus 2020 metus nuosekliai vykusiÄ kainų kilimo tendencijÄ sutiko pratęsti Sutartis dar metams (2021 metams), o po to – dar metams (2022 metams), nors Sutarčių pratęsimas, vadovaujantis jų 12 punktu, buvo tik ieÅ¡kovės teisė ir Å¡alių susitarimo dalykas, bet ne ieÅ¡kovės pareiga. Be to, Sutarčių pratęsimas 2022 metams buvo pasiraÅ¡ytas 2022 m. vasario 1–2 dienomis iÅ¡ esmės prieÅ¡ pat ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu nagrinėjamoje byloje.

Teismas, remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos praneÅ¡imu, padarė iÅ¡vada, kad vėlesnis Sutarčių pasiraÅ¡ymas nėra priežastis keisti Sutartis ieÅ¡kinyje praÅ¡omu bÅ«du ir pagrindu, nes vėlesnis Sutarčių sudarymo terminas nelaikytinas nenumatyta aplinkybe. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad vėlesnis Sutarčių sudarymo terminas per se (liet. savaime) sÄ lygojo neįprastÄ ir ženklų darbų, medžiagų kainų kilimÄ , kurio rizikos, teikdama pasiÅ«lymÄ , nebuvo prisėmusi pati ieÅ¡kovė ir tai iÅ¡balansavo Sutarčių Å¡alių prievolių (rizikos) pusiausvyrÄ .

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė siekia padidinti pasiÅ«lymuose vieÅ¡ojo pirkimo metu teiktus ir Sutartyse įtvirtintus fiksuotus atitinkamų rangos darbų įkainius, t. y. Sutarčių kainÄ , kuri yra viena esminių Sutarčių sÄ lygų. Tokiu pakeitimu bÅ«tų nustatoma nauja vieÅ¡ojo pirkimo esminės sÄ lygos apimtis, kuriÄ nustačius galimai pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Be to, dėl tokio pakeitimo ekonominė vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų ieÅ¡kovės, su kuria sudarytos rangos sutartys, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pačiose Sutartyse.

17. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog nepakeitus ieÅ¡kovės nurodytos Sutarčių nuostatos bÅ«tų pažeistos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1A-13 (toliau – Metodika) įtvirtintos normos. Visose Sutartyse buvo nustatytas kainos apskaičiavimo bÅ«das – fiksuoto įkainio su peržiÅ«ra, o remiantis Metodikos 22 ir 39 punktais, fiksuoto įkainio su peržiÅ«ra kainodara ir yra nustatoma siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ (ypač ilgesnės trukmės sutartims).

Taigi, jau pats pasirinktas kainos apskaičiavimo bÅ«das – fiksuoto įkainio su peržiÅ«ra – per se užtikrina Å¡alių turtinių interesų pusiausvyrÄ , todėl jÄ užtikrinti dar papildomomis priemonėmis (kaip siekia ieÅ¡kovė), juo labiau ieÅ¡kovei byloje neįrodžius VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto sÄ lygų visumos, nėra pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 18.1. Pažymi, kad Sutarčių pasiraÅ¡ymui nusikėlus Å¡eÅ¡iems mėnesiais vėliau nei su kitais to paties pirkimo tiekėjais, ieÅ¡kovė negalėjo atsisakyti sudaryti su atsakove Sutartis, kadangi ieÅ¡kovė dalyvaudama konkurse susiplanavo tiek žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius, tiek įrengimus, kurių reikės tris metus trunkančių Sutarčių, sudarytų su atsakove, vykdymui. Be to, atsisakius sudaryti Sutartis, atsakovė bÅ«tų pareikalavusi ieÅ¡kovę atlyginti nuostolius, t. y. atlyginti pirmos ir antros vietos konkursÄ laimėjusių tiekėjų pasiÅ«lytų kainų skirtumÄ . 18.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė nėra nelygiavertėje padėtyje su kitais tiekėjais. Galiojant Sutarčių 8.1.1 papunkčiui yra pažeidžiamas tiekėjų lygiateisiškumo principas (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), kadangi tiekėjų, sudariusių sutartis su atsakove 2020 m. birželio mėnesį (t. y. tuomet, kai turėjo būti sudarytos sutartys ir su ieškove), pasiūlyti ir sutartyse sulygti įkainiai jau 2022 m. birželio mėnesį yra perskaičiuojami.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės pasiÅ«lyti ir sutartyse sulygti įkainiai bus perskaičiuojami tik 2022 m. gruodžio mėnesį. Tiekėjai, vykdydami to paties pirkimo atskirų dalių sutartis, turi turėti lygias teises į sutarties kainos peržiÅ«rėjimÄ , todėl, laikantis tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo principo, yra bÅ«tina pakeisti Sutarčių 8.1.1. papunkčių sÄ lygÄ , kad ieÅ¡kovei bÅ«tų sudaryta galimybė peržiÅ«rėti Sutartyse sulygtus įkainius ne vėliau, nei kitiems tiekėjams. 18.3.

IeÅ¡kovės nuomone, yra visos VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuojamos sÄ lygos, bÅ«tinos Sutarčių 8.1.1 papunkčio pakeitimui. Savo teiginius grindžia Viešųjų pirkimų tarnybos praneÅ¡imu, jog kainodaros taisyklės bei kainos peržiÅ«ros sÄ lygos turi atitikti tiek pirkimo vykdytojo, tiek tiekėjo interesus. Pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė nežinojo ir negalėjo nuspėti tokio spartaus ir aukÅ¡to Sutarčių vykdymui naudojamų medžiagų ir kuro kainų kilimo aplinkybių, kurios įtakoja tolimesnį kainų kilimÄ , atsiradimo bei neprisiėmė statybos sÄ naudų kainų kilimo, didesnio nei 4 proc.

Pažymi, kad atsakovė, pirkimo dokumentuose nustatydama įkainių perskaičiavimo tvarkÄ bei atvejus, vertino, kad statybos sÄ naudų kainų indekso padidėjimas 4 proc. yra pakankamai aukÅ¡tas ir sudaro pagrindÄ peržiÅ«rėti Sutartyse numatytus įkainius. IeÅ¡kovė, pateikdama PasiÅ«lymus atsakovei, įvertino galimo kainų kilimo rizikÄ . IeÅ¡kovė vadovavosi savo patirtimi, pasaulinėmis medžiagų kainomis bei Lietuvos rinkoje esančiomis kainomis, jų kilimo prognozėmis ir tendencijomis, statybos ekspertų bei ekonomistų vertinimu ir prognozėmis, tačiau jau esant pakilusiai darbų atlikimo savikainai (padidėjus medžiagų kainoms ir kt.), dar didesnio, o ypač tokio staigaus ir neproporcingo kainų Å¡uolio niekas neprognozavo ir nesitikėjo.

Pažymi, kad ekonomistai bei kiti savo srities specialistai (pvz., Finansų ministras Vilius Å apoka bei viceministrė Miglė Tuskienė) prognozavo, kad žaliavų kainų augimas turėjo sulėtėti. Su ieÅ¡kiniu pateikta lentelė, kurioje pateikiami Lietuvos statistikos departamento vieÅ¡ai skelbiami duomenys „Statybos sÄ naudų kainų indeksai“, atspindi statybos sÄ naudų augimÄ : indeksas nuo pasiÅ«lymo pateikimo palaipsniui augo, tai vėl pakrito, tai vėl po truputį augo. Taigi, nebuvo pagrindo manyti, kad artimiausiais mėnesiais po Sutarčių pasiraÅ¡ymo žaliavų ir kuro kainos (kainų indeksai) pradės augti taip staigiai.

PasiÅ«lymus atsakovei pateikė 2020 m. gegužės mėnesį, kai statybos sÄ naudų elementų kainų indeksas buvo 106,8818, jis po mažiau nei procentÄ kas mėnesį augo iki 2020 m. gruodžio mėnesio, kai sudarant Sutartis buvo 108,4053, taigi, per septynis mėnesius (2020 m. gegužę ir gruodį imtinai) nepaaugo nei dviejų procentų, tuo tarpu nuo 2021 m. kovo pradėjo augti beveik po vienÄ procentÄ kas mėnesį. IeÅ¡kovė įvertino, kad kainos galėtų kilti ir šį kilimÄ prisiėmė, pasiÅ«lydama atsakovei konkrečius darbų įkainius ir pasiraÅ¡ydama su atsakove Sutartis su pasiÅ«lytais įkainiais, tačiau tokio neproporcingo ir staigaus augimo nesitikėjo, neįvertino ir negalėjo įvertinti.

Be to, dėl dažnesnio kainos perskaičiavimo Lietuvos statybininkų asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos SeimÄ su praÅ¡ymu dėl Å¡iuo metu galiojančios tvarkos, teisinio reglamentavimo peržiÅ«rėjimo. 18.4. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, kad vos ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, po kelių dienų Rusija Ukrainoje sukėlė karÄ , kurio grėsmės, tiek PasiÅ«lymų pateikimo metu, tiek Sutarčių sudarymo metu nebuvo, todėl niekas to nenumatė ir negalėjo numatyti.

Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė. Vadovaujantis Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, karo ieÅ¡kovė numatyti negalėjo ir nenumatė. Kilus karui Ukrainoje, kuras ir medžiagos dar labiau pabrango ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kilęs karas yra itin svari nenumatyta aplinkybė, nulėmusi kuro kainų kilimÄ . 18.5.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės atsakovei pasiÅ«lytų įkainių dydį, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė pasiÅ«lė ženkliai mažesnius darbų įkainius, siekdama laimėti konkursÄ . Konkurso dalyvių, užėmusių pirmÄ jÄ ir antrÄ jÄ vietas pasiÅ«lytos kainos yra panaÅ¡ios ir skirtumas tarp atskirų pirkimo dalių pirmų ir antrų vietų tėra apie keliolika tÅ«kstančių. Pažymi, kad atsakovė, gavusi ieÅ¡kovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , nelaikė pasiÅ«lytų įkainių neįprastai žemais.

Konkurso sÄ lygų 71.6. numatyta, kad pasiÅ«lymas atmetamas, kai pateiktame pasiÅ«lyme nurodyta kaina yra neįprastai žema ir dalyvis, perkančiosios organizacijos praÅ¡ymu, nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų. Taigi, aplinkybė, kad ieÅ¡kovės pateiktas pasiÅ«lymas nebuvo atmestas, o ieÅ¡kovė buvo paskelbta konkurso laimėtoja, patvirtina, kad atsakovė ieÅ¡kovo pasiÅ«lytų įkainių nevertino, kaip neįprastai žemų. 18.6. Pažymi, kad atsakovė, pirkimo dokumentuose nustatydama įkainių perskaičiavimo tvarkÄ bei atvejus, vertino, kad statybos sÄ naudų kainų indekso padidėjimas 4 proc. yra pakankamai aukÅ¡tas ir sudaro pagrindÄ peržiÅ«rėti Sutartyse numatytus įkainius.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 19.1. Atsakovės įsitikinimu apeliantė didžiojoje apeliacinio skundo dalyje nurodo tik abstraktų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindÄ , siekdama, kad apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų pakartotinai iÅ¡nagrinėtas ginčas. Skundžiamame sprendime ieÅ¡kovės nurodyti argumentai apeliaciniame skunde buvo detaliai iÅ¡nagrinėti. 19.2. Apeliantės cituojamos pirkimo sÄ lygų nuostatos niekaip neapriboja tiekėjo teisės, iki kol buvo pasiraÅ¡ytos Sutartys, kreiptis dėl atitinkamų sÄ lygų pakeitimo, koregavimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos praneÅ¡ime dėl Sutarčių peržiÅ«ros sÄ lygų nurodyta, kad „jeigu pirkimas dar nepradėtas – rekomenduojame nusimatyti dažnesnę kainos peržiÅ«rÄ <...> vertinti ne tik bendrÄ kainos lygio pokytį, bet ir atskirų medžiagų, įrenginių ir pan. kainos pokytį“. Å i viešųjų pirkimų specifika iki Sutarčių sudarymo ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė perkančiajai organizacijai dėl tokių sÄ lygų neteikė pretenzijų, klausimų, nesiÅ«lė tokių sÄ lygų pakeisti, pirkimo sÄ lygų neginčijo.

BÅ«tent tokia tiekėjo teisė įtvirtina VPÄ® 36 straipsnio 5 dalyje. Apeliantė dėl kainų peržiÅ«rėjimo tvarkos prieÅ¡ sudarant Sutartis į atsakovę nesikreipė, nors objektyviai turėjo laiko tiek nuo pirkimo sÄ lygų paskelbimo iki konkurso pabaigos, tiek vykstant teisminiams ginčams iki Sutarčių sudarymo, tačiau to nepadarė. 19.3. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė ir iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės argumentÄ , kad užsitęsus teisminiams ginčams su kitu tiekėju, apeliantė negalėjo atsisakyti sudaryti Sutartis.

Teisminių ginčų pasiūlymų galiojimo terminas jau buvo suėjęs, tačiau apeliantė, nors turėjo galimybę atsisakyti sudaryti Sutartis, tačiau to nepadarė. Apeliacinio skundo teiginiai, jog sudaryti Sutarčių ieškovė neatsisakė dėl to, kad jau buvo suplanavusi tiek finansinius, tiek žmogiškuosius savo išteklius, laikytini išimtinai subjektyviais ir nuo apeliantės valios priklausiusiais veiksniais bei aplinkybėmis, dėl ko atsakovė atsakyti niekaip negali ir neprivalo. 19.4.

Pažymi, kad ta aplinkybė, jog dėl besitęsusių teisminių ginčų apeliantei susiklostė neva lygiateisiÅ¡kumo principo neužtikrinančios sÄ lygos dėl įkainių peržiÅ«rėjimo, apeliantės teisių nepažeidė, kadangi dar besitęsiant teisminiams ginčams ieÅ¡kovė sudaryti Sutartis su atsakove galėjo atsisakyti, tačiau to nepadarė. Minėtas aplinkybes iÅ¡samiai įvertino pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu, apeliantė pateikia tik deklaratyvius nesutikimo su tokiu vertinimu teiginius. 19.5.

Teigia, kad kainų augimas buvo tendencingas bei įprastai svyruojantis (to neneigia ir apeliantė) – tai Å¡iek tiek pakylantis, tai Å¡iek tiek nukrintantis, taigi, neegzistuoja aplinkybės Sutarčių sÄ lygų keitimui. Atsakovės įsitikinimu, jokie byloje esantys įrodymai neatskleidžia ir nepagrindžia, kad padidėjusios tam tikrų medžiagų kainos turėjo įtakÄ iÅ¡augusiai Sutarčių vykdymo kainai. Apeliantė nepateikė paskaičiavimų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matoma, kiek vykdomi darbai turėjo kainuoti su medžiagomis, kurių kaina padidėjo. 19.6.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad dėl dažnesnio kainos perskaičiavimo Lietuvos statybininkų asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos SeimÄ su praÅ¡ymu dėl Å¡iuo metu galiojančios tvarkos / teisinio reglamentavimo peržiÅ«rėjimo. Vis tik, toks argumentas (įrodymas) nėra betarpiÅ¡kai susijęs su Å¡ioje byloje nagrinėjama individualiai tarp Å¡alių sudarytų Sutarčių nuostatos keitimu. 19.7. Nurodo, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje buvo pradėtas ženkliai vėliau (2022 m. vasario 24 d.), negu apeliantė kreipėsi dėl Sutarčių 8.1.1 papunkčio pakeitimo (2021 m. rugsėjo 15 d.), taigi, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti kainų kitimo, kuris yra Å¡io ginčo dalyku, priežastimi. 19.8.

Apeliantė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodė egzistuojant VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto sÄ lygų tam, kad bÅ«tų galima pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunkčio nuostatÄ . Be to, apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė, kokių aplinkybių, įrodymų neiÅ¡tyrė ar netinkamai iÅ¡tyrė pirmosios instancijos teismas. 19.9. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė bendrame pirkimo kontekste siÅ«lė pakankamai mažesnes kainas, nei kitų tiekėjų vidurkis, tikėtinai neįvertinusi natÅ«ralių kainų kitimo (padidėjimo) tendencijų, dėl to turėjo prisiimti sau tenkančias neigiamas pasekmes.

Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, pirkimo metu neturėjo pagrindo ieÅ¡kovės pasiÅ«lytų kainų vertinti kaip nepagrįstai mažų. Tiekėjai turi pareigÄ Ä¯sivertinti, ar bus pajėgÅ«s vykdyti Sutartis bei pasiÅ«lyti sau priimtinas pirkimo kainas. 19.10. Pažymi, kad apeliantė neįrodė, kad kitu, nei jos nurodomu laikotarpiu (ankstesniais metais) nebÅ«tų buvusi stebima kainų kilimo tendencija, taigi, savaime ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės apie tai, jog bÅ«tent 2021–2022 m. statybų sÄ naudos pakilo, nereiÅ¡kia, jog kainų kilimas neegzistavo ir neturėjo bÅ«ti stebimas jau ankstesniais metais.

Apeliantė, kaip profesionalia veikla užsiimantis asmuo, turėjo Å¡iÄ tendencijÄ stebėti ir įvertinti. Vien tai, kad pati apeliantė nurodo, jog, kylant įkainiams toliau vykdė Sutartis ir nesikreipė į atsakovę, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindai pakeisti Sutarčių sÄ lygÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 22. VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija 2020 m. birželio 9 d. praneÅ¡imais informavo apie jos vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo „Valstybinės reikÅ¡mės kelių horizontaliojo ženklinimo darbai“ I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI dalyse nustatytas pasiÅ«lymų eiles bei UAB „Brosta“ pasiÅ«lymo pripažinimÄ laimėjusiu. Tiekėja UAB „Biseris“ pirkimo dalyse I-II, VIII, X, XII, XIV, XVI užėmė antrÄ jÄ vietÄ , o pirkimo dalyse III, VI-VII ir XII – trečiÄ jÄ vietÄ .

23. UAB „Biseris“ 2020 m. liepos 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu perkančiajai organizacijai (Å¡ioje byloje atsakovei), kuriuo prašė pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 19 d. sprendimÄ suteikti UAB „Biseris“ susipažinti tik ribotÄ UAB „Brosta“ pasiÅ«lymo dalį, nepagrįstai ir netinkama apimtimi taikant konfidencialios informacijos iÅ¡imtį likusiai pasiÅ«lymo daliai, pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. sprendimÄ pripažinti UAB „Brosta“ pirkimo laimėtoja I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI dalyse, įpareigoti atmesti UAB „Brosta“ pasiÅ«lymÄ ir sudaryti naujÄ pasiÅ«lymų eilę pirkime.

24. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu UAB „Biseris“ ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1241-381/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

25. Perkančioji organizacija su pirkimo laimėtoja (ieÅ¡kove) 2020 m. gruodžio 11 d. sudarė vienodo turinio vieÅ¡ojo pirkimo sutartis dėl valstybinės reikÅ¡mės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų atitinkamuose Lietuvos regionuose / teritorijose atlikimo – 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1606 (Kretingos, Skuodo ir Plungės teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1600 (KaiÅ¡iadorių ir Kauno teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1604 (Akmenės, Mažeikių ir TelÅ¡ių teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1601 (Marijampolės ir VilkaviÅ¡kio teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1603 (Raseinių ir RadviliÅ¡kio teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1595 (Alytaus, Lazdijų ir Prienų teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1598 (Panevėžio ir Ukmergės teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1605 (Klaipėdos, Å ilutės ir Å ilalės teritorija), kuriomis ieÅ¡kovė (rangovė) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovės) pateiktÄ techninę specifikacijÄ (techninę užduotį) atlikti valstybinės reikÅ¡mės kelių horizontaliojo ženklinimo darbus, parengti ir perduoti užsakovei iÅ¡pildomÄ jÄ dokumentacijÄ , o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti tinkamai (kokybiÅ¡kai) atliktų darbų rezultatÄ ir sumokėti už darbus Sutartyse numatytomis sÄ lygomis ir terminais.

Sutartys 2020 m. gruodžio 22 d. pratęstos 2021 metams, 2022 m. vasario 2 d. pratęstos dar kartÄ 2022 metams.

26. IeÅ¡kovė 2021 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tu „Dėl inicijuojamo vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių pakeitimo“ (toliau – RaÅ¡tas) atsakovės paprašė pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunkčio nuostatÄ , jÄ iÅ¡dėstant taip: „Sutarties vykdymo laikotarpiu darbų įkainiai pagal bendrÄ kainų lygio kitimÄ perskaičiuojami (didinama arba mažinama) vienÄ kartÄ â€“ nuo Sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 12 (dvylikai) mėnesių (įskaitant Sutarties įsigaliojimo mėnesį), jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 procentai“.

27. Atsakovė raÅ¡tu „Dėl inicijuojamo vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių pakeitimo“ informavo ieÅ¡kovę, kad „<...> iÅ¡nagrinėjo rangovės raÅ¡te minimas priežastis ir nusprendė, kad Sutarčių sÄ lygos keičiamos nebus, t. y. įkainių perskaičiavimo terminas nebus trumpinamas iki 12 mėnesių ir iÅ¡liks toks pat, kaip numatyta sutartyse“.

28. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė pakeisti 8.1.1 papunktį, numatytÄ 2020 m. gruodžio 11 d. Sutartyse, sutrumpinant numatytÄ darbų įkainių perskaičiavimo terminÄ nuo 24 iki 12 mėnesių.

29. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, padaręs iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡ojo pirkimo Sutarčių sudarymas su ja vėliau, nei su kitais tiekėjais, laimėjusiais pirkimus kitose jo objekto dalyse dėl vykusio teisminio ginčo – negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, kurios ieÅ¡kovė negalėjo protingai numatyti ir kurios rizikos nebuvo prisiėmusi VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, bei kuri sudarytų pagrindÄ pakeisti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ Sutarčių sÄ lygÄ . Aplinkybė dėl Sutarčių įvykdymo savikainos, tam tikrų medžiagų kainų padidėjimo, nesudaro pagrindo teigti, kad tokia aplinkybė atsirado iÅ¡imtinai po Sutarčių sudarymo ir kad ieÅ¡kovė tokios aplinkybės negalėjo protingai numatyti bei nebuvo prisiėmusi jos atsiradimo rizikos.

Dėl ieÅ¡kinio pagrindo 30. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vos ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, po kelių dienų Rusija Ukrainoje sukėlė karÄ , kurio grėsmės, tiek PasiÅ«lymų pateikimo metu, tiek Sutarčių sudarymo metu niekas nenumatė ir negalėjo numatyti. Teigia, kad vadovaujantis Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, yra numatyta nepaneigiama prezumpcija, kad karo ieÅ¡kovė numatyti negalėjo ir nenumatė.

Kilus karui Ukrainoje, kuras ir medžiagos dar labiau pabrango ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kilęs karas yra itin svari nenumatyta aplinkybė, nulėmusi kuro kainų kilimÄ .

31. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė (keisti ginčo Sutarčių sÄ lygÄ dėl padidėjusių prekių, medžiagų ir kuro kainų remiantis karo Ukrainoje aplinkybe) nesudarė ieÅ¡kinio pagrindo, todėl negali bÅ«ti ir apeliacijos objektu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas tarp Å¡alių dėl Sutarčių keitimo ikiteisminėje stadijoje prasidėjo 2021 metų rugsėjį, ieÅ¡kinys teismui buvo parengtas ir pateiktas 2022 m. vasario 24 d., todėl vertinant Sutarčių sÄ lygų keitimo pagrindus į karo Ukrainoje pasekmes kainų kilimui neatsižvelgtina.

32. Spręstina, kad apeliacinio skundo objektas yra tik rinkos aplinkybių, buvusių iki ieÅ¡kinio padavimo datos, kaip pagrindo keisti Sutartis, nagrinėjimas. Dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimo 33. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygų keitimas tiesiogiai susijęs su vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«romis, todėl patenka į specialiÄ jÄ viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPÄ®; jei bÅ«tų prieÅ¡ingai ir VPÄ® 86 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį joje negali bÅ«ti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymo kaina, sÄ naudos ar kitos sÄ lygos ir pirkimo dokumentuose bei pasiÅ«lyme nustatytos pirkimo sÄ lygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sÄ lygos – bÅ«tų aiÅ¡kintina tik kaip reiÅ¡kianti perkančiosios organizacijos ir pirkimÄ laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimÄ tik vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties Å¡alims leistų piktnaudžiauti keičiant vieÅ¡ojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip bÅ«tų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principai; dėl Å¡ių priežasčių VPÄ® įtvirtinta sutarties laisvės principo iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-304/2011; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

34. Kadangi Å¡iuo atveju tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės pasiraÅ¡ytos vieÅ¡ojo pirkimo Sutartys, Sutarčių sÄ lygų keitimui, kaip specialioji norma, taikomas VPÄ® 89 straipsnis. Nagrinėjamam ginčui aktualus VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali bÅ«ti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedÅ«ros pagal šį įstatymÄ , kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra Å¡ios sÄ lygos:

a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio;

b) atskiro pakeitimo vertė nevirÅ¡ija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktÄ vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti Å¡iame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

35. VPÄ® komentare aiÅ¡kinant 89 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , nurodoma, kad Å¡io straipsnio taikymui yra bÅ«tina nustatyti tris kumuliatyvias sÄ lygas. Pirma, pakeitimo poreikis turi bÅ«ti atsiradęs dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Pabrėžtina, kad perkančioji organizacija, jau rengdama pirkimo sÄ lygas, atsižvelgdama į pirkimo objektÄ , turėtų įvertinti tikėtinas sutarties vykdymo grėsmes ir, jas nustačiusi, nurodyti galimus sutarties pakeitimus pagal VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte minima sÄ voka poreikis reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama ir vertinama, ar objektyviai egzistuoja poreikis įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų bÅ«tent dėl nenumatytų aplinkybių, o ne dėl bet kokių kitų priežasčių. Antroji sÄ lyga, pakeitimas, net ir tuo atveju, jeigu yra sÄ lygotas aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, iÅ¡ esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobÅ«džio ir trečia, atskiro pakeitimo vertė nevirÅ¡ija 50 (penkiasdeÅ¡imties) procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktÄ vertė – 100 (Å¡imto) procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės, taip pat Å¡iais pakeitimais negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti VPÄ® pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

36. Atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį kaip specialiosios ir bendrosios normos, darytina išvada, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis, šiuo atveju – VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas. VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, jei VPĮ tam tikra teisinių santykių nereguliuojama arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

37. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės praÅ¡omam Sutarčių pakeitimui taikytinos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, kiek tai neprieÅ¡tarauja VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punktui. CK 6.653 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iÅ¡ esmės ir Å¡io kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainÄ arba nutraukti sutartį pagal Å¡io CK 6.204 straipsnio nustatytas taisykles.

38. CK 6.204 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu įvykdyti sutartį vienai Å¡aliai tampa sudėtingiau negu kitai Å¡aliai, Å¡i Å¡alis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose Å¡io straipsnio dalyse nustatytÄ tvarkÄ . Antroje Å¡io straipsnio dalyje numatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , t. y. arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

39. Å iame straipsnyje taip pat numatyta nukentėjusios nuo esminių sutarties aplinkybių pasikeitimo Å¡alies teisių gynimo tvarka. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį praÅ¡ydama sutartį pakeisti. Å is praÅ¡ymas turi bÅ«ti pagrįstas ir pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai Å¡aliai teisės sustabdyti sutarties vykdymÄ . Jeigu per protingÄ terminÄ Å¡alys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismÄ . Teismas gali:1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datÄ bei sÄ lygas;

2) pakeisti sutarties sÄ lygas, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 straipsnio 3 dalis).

40. IeÅ¡kovė Sutarčių 8.1.1 papunktyje įtvirtintÄ Ä¯kainių perskaičiavimo terminÄ (24 mėnesiai) praÅ¡o pakeisti (į 12 mėnesių) dėl Å¡ių aspektų:

1) nustatyta įkainių perskaičiavimo metodika (dėl perskaičiavimo termino) neatitinka VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principo; 2) įkainių perskaičiavimo terminas neatitinka besiklostančios rinkos situacijos (spartaus ir aukÅ¡to sutarties vykdymui naudojamų medžiagų ir kuro kainų kilimo aplinkybių). Dėl VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto sÄ lygų 41. Kaip minėta, nagrinėjamam ginčui aktualus VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali bÅ«ti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedÅ«ros pagal šį įstatymÄ , kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra Å¡ios sÄ lygos ir jo (a) papunktis, kuriame įtvirtinta, kad sutarties pakeitimas turi iÅ¡ esmės nepakeisti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobÅ«džio.

42. Nagrinėjamu atveju nenustatytos abi Å¡ios bÅ«tinosios Sutarčių pakeitimui sÄ lygos.

43. Visų pirma, ieÅ¡kovė neįrodė, kad perkančioji organizacija negalėjo numatyti medžiagų ir kainų kilimo, kai numatė, kad Sutartys galės bÅ«ti keičiamos tik po 24 mėnesių. IeÅ¡kovė pateikė byloje įrodymus, kad medžiagų ir kuro kainos 2020–2022 m. augo, tačiau tai savaime nepagrindžia fakto, kad kainų augimo negalima buvo protingai numatyti, o bÅ«tent tai yra bÅ«tinoji sutarties keitimo sÄ lyga pagal VPÄ®. Ä®vertinus aplinkybę, kad Pirkimai vyko jau COVID–19 pandemijos metu, labiau tikėtina pripažintina aplinkybė, kad perkančioji organizacija galėjo protingai numatyti kainų augimÄ kaip tikėtinÄ aplinkybę.

44. Antra, ieškovė neįrodė, kad dažnesnis kainos keitimas nei numatyta Sutartyse, iš esmės nepakeis pirkimo sutarties pobūdžio.

45. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje tiesiogiai nurodyta, jog pagal vienodo požiÅ«rio principÄ ir iÅ¡ jo kylančiÄ skaidrumo pareigÄ draudžiama po vieÅ¡ojo pirkimo sutarties skyrimo perkančiajai organizacijai ir subjektui, kuriam ji skirta, atlikti tokius Å¡ios sutarties nuostatų pakeitimus, kad Å¡ių nuostatų požymiai iÅ¡ esmės skirtųsi nuo pradinės sutarties požymių. Taip yra, jeigu numatomais pakeitimais gerokai iÅ¡plečiama vieÅ¡ojo pirkimo sutarties apimtis įtraukiant nenumatytus aspektus arba pakeičiama ekonominė sutarties pusiausvyra subjekto, kuriam skirta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, naudai, taip pat jeigu dėl Å¡ių pakeitimų galima ginčyti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties skyrimÄ , t. y. jei minėti pakeitimai bÅ«tų buvę įtraukti į pradinės sutarties skyrimo procedÅ«rÄ reglamentavusius dokumentus, bÅ«tų buvęs atrinktas kitas pasiÅ«lymas arba kitiems dalyviams bÅ«tų buvę leista dalyvauti pirkimo procedÅ«roje (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Nr. C‑549/14).

46. Kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė siekdama dažnesnio kainų peržiÅ«rėjimo, iÅ¡ esmės siekia Sutarčių kainos pakeitimo, t. y. esminės Sutarčių sÄ lygos pakeitimo. Å iuo pakeitimu bÅ«tų gerokai iÅ¡plėsta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, kas reikÅ¡tų, jog, jei Å¡i sÄ lyga bÅ«tų pirminėse pirkimo sÄ lygose, tikėtina, kad savo pasiÅ«lymus bÅ«tų teikę ir kiti tiekėjai. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė siekia iÅ¡ esmės pakeisti Sutarčių sÄ lygas, o tai expressis verbis (aiÅ¡kiai) draudžia VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

47. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog perkančioji organizacija negalėjo numatyti kainų kilimo prieÅ¡ Sutarčių sudarymÄ ir fakto, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas pakeitimas nebus esminis, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto sÄ lygų. Dėl CK 6.204 straipsnio sÄ lygų 48. Kaip minėta, pagal galiojantį reguliavimÄ , tam, kad ieÅ¡kovė įgytų teisę į sutarties sÄ lygų pakeitimÄ , ji turi įrodyti, kad jos atveju egzistuoja sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , t. y. iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina jeigu:

1) tos aplinkybės atsiranda arba ieškovei tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių ieškovė sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. IeÅ¡kovė turi įrodyti visų Å¡ių aplinkybių egzistavimo faktÄ , bei aplinkybes, numatytas VPÄ® 89 straipsnyje.

49. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad vieÅ¡ojo pirkimo Sutarčių sudarymas su ja vėliau, nei su kitais tiekėjais, laimėjusiais pirkimus kitose jo objekto dalyse dėl vykusio teisminio ginčo negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, kurios ieÅ¡kovė negalėjo protingai numatyti ir kurios rizikos nebuvo prisiėmusi VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, kadangi, viena vertus, ji sužinojo apie Å¡iÄ aplinkybę (jog Sutartys su ja bus sudarytos vėliau) dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama Sutartis, ir galėjo atsisakyti Å¡ias Sutartis sudaryti), kita vertus, teisminiai ginčai vieÅ¡ojo prikimo procedÅ«rų kontekste yra įprasta praktika, todėl akivaizdžiai galėjo bÅ«ti ieÅ¡kovės numatyti.

50. Tas pats pasakytina ir apie antrÄ jÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę – tolydžio didėjančias medžiagų ir kuro kainas. Akivaizdu, kad užsitęsus pirkimo procedÅ«roms, ieÅ¡kovė jau turėjo informacijos apie kainų kilimÄ , tačiau nusprendė vis tik sudaryti ginčo Sutartis.

51. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieÅ¡kovės veiksmai aiÅ¡kiai įrodo jos sutikimÄ prisiimti kainų kilimo ir vėlesnio Sutarčių sudarymo rizikÄ , nes ji ne tik sutiko sudaryti ginčo Sutartis, bet per bylinėjimosi iki Sutarčių sudarymo laikotarpį jau stebėdama per visus 2020 metus nuosekliai vykusiÄ kainų kilimo tendencijÄ , pratęsė Sutartis dar metams (2021 metams), o po to – dar metams (2022 metams), nors Sutarčių pratęsimas, vadovaujantis jų 12 punktu, buvo tik ieÅ¡kovės teisė ir Å¡alių susitarimo dalykas, bet ne ieÅ¡kovės pareiga (ginčo Sutartys buvo pratęstos 2022 metams Susitarimais Nr. 2, kurie buvo Å¡alių atstovų pasiraÅ¡yti 2022 m. vasario 1–2 dienomis, t. y. iÅ¡ esmės prieÅ¡ pat ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu nagrinėjamoje byloje, nepaisant to, kad ieÅ¡kovei dar 2021 m. rugsėjo mėnesio raÅ¡tu papraÅ¡ius atsakovės svarstyti Sutarčių keitimo klausimÄ , tÄ daryti atsakovė atsisakė bei nepaisant to, kad kaip teigia ieÅ¡kovė, ji per visus 2021–2022 metus stebėjo statybinių medžiagų kainų augimo tendencijÄ ).

52. Tokį aplinkybių vertinimÄ pagrindžia ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. kovo 24 d. informacinis praneÅ¡imas „Dėl vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainų ir kitų sÄ lygų peržiÅ«rėjimo“, kuriame pažymėta, kad neretai dėl ilgiau, nei planuota, užtrukusių pirkimo procedÅ«rų nuo tiekėjo pasiÅ«lymo pateikimo iki sutarties sudarymo gali praeiti nemažas laiko tarpas, per kurį situacijai rinkoje ženkliai pasikeitus, tiekėjui gali tapti akivaizdu, jog už pasiÅ«lytÄ kainÄ Å¡iuo metu sutarties bÅ«tų neįmanoma įvykdyti; priminta, kad tiekėjų pasiÅ«lymai galioja juose nurodytÄ laikÄ , kuris turi bÅ«ti ne trumpesnis nei reikalaujama konkretaus pirkimo dokumentuose; pasibaigus pasiÅ«lymo galiojimo laikui, tiekėjai neprivalo sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, jeigu jie nepratęsė pasiÅ«lymo galiojimo termino.

Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad tiekėjai neturėtų pratęsti pasiÅ«lymo galiojimo termino tuo atveju, jeigu įvertinę konkrečiÄ situacijÄ mato, kad už pasiÅ«lytÄ kainÄ negalės įvykdyti sutarties taip, kaip joje numatyta. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, Å¡alims sutartį sudarius tuo metu, kai jau buvo žinomos rinkoje susiklosčiusios aplinkybės dėl medžiagų kainų padidėjimo, ir Å¡alys sutiko prisiimti rizikÄ pasiraÅ¡ydamos sutartį, vėliau sutarties Å¡alys negali remtis VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti), nes Å¡ios aplinkybės sutarties Å¡alims buvo žinomos ir priimtinos.

53. Nustačius aplinkybes, kad ieÅ¡kovė žinojo apie kainų kilimo rizikÄ iki sutarčių sudarymo, jÄ iÅ¡ dalies numatė ir prisiėmė, vien faktas, kad kainų kilimo ar vėlesnio Sutarčių pasiraÅ¡ymo aplinkybių ieÅ¡kovė negalėjo kontroliuoti, nekeičia iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog duotuoju atveju egzistuoja sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybės ir, atitinkamai, jos teisė reikalauti sutarčių pakeitimo.

54. Apibendrinus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieÅ¡kovė neįrodė, kad nenumatytos aplinkybės sÄ lygojo medžiagų ir kitų resursų kainų neprognozuotÄ kilimÄ 2021 metais, kurių ji negalėjo numatyti ir nebuvo prisiėmusi dėl jų rizikos.

55. Apeliantė apeliaciniame skunde papildomai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės atsakovei pasiÅ«lytų įkainių dydį ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė pasiÅ«lė ženkliai mažesnius darbų įkainius, siekdama laimėti konkursÄ .

56. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės pasiūlytos kainos viešajame pirkime buvo (37– 44 proc.) mažesnės, nei maksimalūs tų dalių pirkimo pasiūlymai.

57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad jos vieÅ¡ajame pirkime pateiktame pasiÅ«lyme pasiÅ«lytos kainos atitiko vieÅ¡ojo pirkimo reikalavimus. Tačiau aptarta aplinkybė reikÅ¡minga vertinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunktyje įtvirtintÄ nuostatÄ dėl įkainių perskaičiavimo termino, nes pagrindžia, kad ieÅ¡kovė prisiėmė maksimaliÄ kainų kilimo rizikÄ siekdama laimėti PirkimÄ .

58. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ dėl Sutarčių sÄ lygų pakeitimo pateikė 2021 m. rugsėjo 15 d., t. y iÅ¡dirbusi mažiau nei metus nuo Sutarčių sudarymo, Å¡i aplinkybė kartu su ženkliai mažesnių kainų pasiÅ«lymo aplinkybe įrodo, kad ieÅ¡kovė teikdama pasiÅ«lymÄ vieÅ¡ajame pirkime nepakankamai įvertino galimas sutarčių vykdymo rizikas, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad pirminis pasiÅ«lymas buvo teikiamas COVID–19 viruso plitimo laikotarpyje, kai kainų kitimo tendencijos buvo sunkiai prognozuojamos. Kaip minėta, pagal CK 6.204 straipsnio 4 dalį, jei nukentėjusi Å¡alis buvo prisiėmusi aplinkybių atsiradimo rizikÄ , ji netenka teisės reikalauti sutarties sÄ lygų pakeitimo.

59. Apibendrinant anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo Sutarčių 8.1.1 papunktį pakeisti vadovaujantis CK 6.204 straipsnio ir VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovės reikalavimas pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunkčio sÄ lygÄ , kurioje įtvirtinta darbų įkainių perskaičiavimo tvarka, negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 60. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 633,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ .

62. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), virÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytÄ maksimalų (2 248,87 Eur) užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 2 248,87 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (juridinio asmens kodas 188710638) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ (juridinio asmens kodas 303248413) 2 248,87 Eur (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynių centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia Kačinskienė Neringa Švedienė Agnė Tikniūtė