7eb62577-ac0f-4635-9596-a90de33382fb · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6945-279/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01708-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3. 2.; 37.3; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas O. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir O. Z.) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas), priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

1) bei atsikirtime į skundÄ nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose kamerų tipo patalpose. PaaiÅ¡kino, kad jam vienÄ kartÄ Ä¯ dienÄ priklauso 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas kiemelyje. PareiÅ¡kėjo teigimu, Alytaus PN esantys pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie buvo labai netvarkingi, sienos purvinos, aptrupėjusios, grindys betoninės nelygios, jose vaikščioti buvo nesaugu, kiemeliuose sportinis inventorius įrengtas netinkamai, kiemelyje nebuvo suoliuko, pakabos, rÅ«bams pasikabinti, įrengtos po atviru dangumi, todėl lyjant lietui rÅ«bai suÅ¡lapdavo Teigė, jog jam turėjo bÅ«ti skiriama ne viena valanda į dienÄ , o 8 pasivaikščiojimo valandos.

Mano, kad dėl atsakovo neveikimo kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , taip sukėlė pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus PN, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7-9).

Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog nuteistieji atliekantys bausmę kamerų tipo patalpose, kaip numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), turi pasivaikščioti gryname ore. PaaiÅ¡kino, kad Alytaus PN yra įrengti 7 pasivaikščiojimo kiemeliai. Pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemelių ploto, sporto inventoriaus ir suoliukų įrengimo Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nereglamentuoja. Kiemeliuose Å¡varÄ nuolatos palaiko tvarkinys, kuris iÅ¡valo uždarosios zonos pasivaikščiojimų kiemelius pagal poreikį, todėl jokių purvinų sienų ir dulkių kiemeliuose nėra.

Teigia, kad nuteistieji nuolatos gadina pataisos namų inventorių, taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius, todėl jie remontuojami pagal poreikį. Pasivaikščiojimų kiemelių būklė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolatos palaikoma švara, dėl gamtinių veiksnių (kritulių, temperatūrų skirtumo) sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas. Sienos bei grindys nėra sutrupėjusios, lygios. Pažymi, kad pareiškėjas kasdien buvo išvedamas pasivaikščioti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis. k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. PareiÅ¡kėjas skunde patirtÄ neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad Alytaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo labai blogos bÅ«klės, sienos sutrupėjusios, grindys nelygios, jose buvo netinkamai įrengtos vietos rÅ«bams laikyti, lyjant lietui jie suÅ¡lapdavo.

Nurodo, jog jis turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ Â kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – ir CPT, ir Komitetas) iÅ¡aiÅ¡kinimui. Jam turėjo bÅ«ti skiriamos 8 valandos kiekvienÄ dienÄ pasivaikščiojimui. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore reglamentuota BVK 103 straipsnyje, pagal kurio 1 ir 2 dalis nuteistieji Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 18-21 punktai. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 p.). Nei Taisyklių, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato atsakovui pareigos pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti pakabas rūbams pasikabinti, sporto įranga ar sporto inventorius gali būti sumontuota, tačiau neprivaloma, šiukšlių dėžės kiemeliuose taip pat nėra privalomos, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamo įrengimo vertina kritiškai ir neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pagal Taisyklių 21 punktÄ , pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi bÅ«ti lygios ir neslidžios. Higienos normos HN 134:2015 pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nereglamentuoja. Atsakovė skunde nurodė, kad kiemeliuose Å¡varÄ nuolatos palaiko tvarkinys, kuris iÅ¡valo uždarosios zonos pasivaikščiojimų kiemelius, taip pat, kad kiemeliai remontuojami pagal poreikį, kad kiemeliuose nuolatos palaikoma Å¡vara, dėl gamtinių veiksnių (kritulių, temperatÅ«rų skirtumo) sezoniÅ¡kai yra atliekamas sienų dažymas.

Atsakovas į bylÄ pateikė pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukas (b. l. 17-19), iÅ¡ kurių spręstina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra Å¡varÅ«s, tvarkingi, sienos bei grindys yra lygios, nesutrupėjusios. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais bei pateiktais įrodymais, nes prieÅ¡ingų įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė, į pataisos įstaigos administracijÄ dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės nesikreipė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl blogos pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės, netvarkos jose, atmestini kaip nepagrįsti.

BVK 145 straipsnyje nustatytos nuteistųjų laikymo sÄ lygos kamerų tipo patalpose, pagal kurias kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantys nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neginčija, jog bÅ«nant areÅ¡tinėje, jam buvo užtikrinta teisė į vienos valandos trukmės pasivaikščiojimus. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ buvo iÅ¡vedamas pasivaikščioti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neva per trumpo pasivaikščiojimo laiko kreipėsi į Alytaus PN administracijÄ praÅ¡ydamas suteikti galimybę pratęsti pasivaikščiojimo laikÄ arba teikė skundus dėl pareiÅ¡kėjo teisės į pasivaikščiojimÄ ribojimo.

Be to, pareiÅ¡kėjas pats skunde teigė, kad jam buvo leista 1 valandas pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų analizuojamu aspektu nepažeidė. Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Komiteto iÅ¡aiÅ¡kinimui, teismas pažymi, kad Komitetas Antrosios bendrosios ataskaitos (CPT/Inf (1992)3) 47 punkte nurodė manantis, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Taigi, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke.  Pažymėtina, kad Komitetas tos Antrosios bendrosios ataskaitos 48 punkte nurodė, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės Alytaus pataisos namų ir Å¡ios institucijos pareigÅ«nų veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, o nesant Å¡ios sÄ lygos, negali kilti ir atsakomybė už žalÄ .

Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo O. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė