2018-12-05 Nr. AB-22275-3-61-3-00667-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1915-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00667-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (buvusio atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD, buvęs atsakovas) direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. VR-P-23 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. M.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad ėjo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas. Darbdavys, suteikęs pareiškėjui kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną darbo funkcijoms atlikti, nenustatė darbo priemonių naudojimosi taisyklių (lokaliųjų teisės aktų). Pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais jo pareigas, teises bei funkcijas.

1.2. Pareiškėjas pabrėžė, kad Vilniaus RAAD įdiegtoje kompiuterinėje dokumentų apskaitos ir pavedimų kontrolės programoje VDVIS matyti, jog 2016 m. spalio 7 d. rašto, dėl kurio vykdymo pareiškėjas kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą, (toliau – ir Raštas) pagrindu nebuvo sukurta užduotis (toliau – ir Užduotis), kurios vykdymas būtų pavestas pareiškėjui. Minėtas Raštas pareiškėjui buvo persiųstas elektroniniu paštu be rezoliucijų ar atitinkamų prierašų. Pareiškėjas šį Raštą perdavė Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) vedėjo pavaduotojui V. R. Vilniaus RAAD Darbo reglamente nėra įtvirtinta, kad elektroniniu paštu gaunama informacija prilyginama užduoties paskyrimui, kaip ir užduoties paskyrimas per VDVIS, ir kad elektroniniu paštu gaunama informacija turi tokią pačią juridinę ir įrodomąją galią kaip ir supažindinimas pasirašytinai. Pareiškėjui Užduotis su rezoliucija per VDVIS nebuvo suformuota. Pareiškėjui priskirtas darbo kompiuteris nuolat genda, dėl to dažnai nėra galimybės naudotis elektroniniu paštu. Apie kompiuterio gedimą nuolat buvo pranešama Vilniaus RAAD atsakingam darbuotojui, kuriam laikinai pavykdavo sutvarkyti kompiuterio gedimą, tačiau praėjus kuriam laikui, gedimas ir vėl pasikartodavo. Šie gedimai yra nuolatiniai ir sistemingi. Pareiškėjo supažindinimas su jam pavesta Užduotimi elektroniniu paštu laikytinas netinkamu ir nėra teisinio pagrindo manyti, kad buvo privaloma laiku ją įvykdyti. Be to, pagal Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-58 patvirtintą Agentūros vedėjo pareigybės aprašymą vedėjui nėra numatyta funkcija kontroliuoti fizinius ar juridinius asmenis ne Vilniaus miesto administraciniame teritoriniame vienete.

1.3. Pareiškėjo manymu, buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, kadangi Vilniaus RAAD direktorius 2017 m. sausio 25 d. kasmetinio vertinimo metu pareiškėją įvertino patenkinamai, o patenkinamas vertinimas buvo siejamas su ta aplinkybe, kad neva pareiškėjas netinkamai vykdė pavestas užduotis ir neatliko Rotacinio patikrinimo, numatyto 2016 metais. Tuo pačiu klausimu pradėjus ir galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, siekiama pareiškėją bausti du kartus už tą patį pažeidimą.

1.4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūroje buvo susiklosčiusi faktinė situacija, kai tiek jis pats, tiek kiti kolegos dirbo, atlikdami kelių pareigybių funkcijas, kadangi nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio Agentūroje dalis darbuotojų sirgo ir serga, buvo ir yra laisvų etatų, darbuotojas buvo perkeliamas į kitą agentūrą (Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymu 2016 m. gruodžio mėnesio pradžioje iš Vilniaus miesto agentūros vienas kompetentingiausių, profesionaliausių ir ilgametę patirtį turinčių inspektorių buvo perkeltas į Ukmergės rajono agentūrą). Dėl tokios situacijos minėtu laikotarpiu nebuvo realios galimybės veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, t. y. egzistavo objektyvios priežastys, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir trukdė veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Šios aplinkybės Vilniaus RAAD direktoriui buvo žinomos. Vilniaus RAAD direktorius netinkamai vykdė ir tebevykdo pavestas funkcijas (tinkamai neorganizuoja darbo Agentūroje).

1.5. Pareiškėjo teigimu, jo tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas objektyviai ir tinkamai. Šiuo atveju informacija apie inkriminuojamą galimą tarnybinį nusižengimą buvo žinoma jau 2017 m. sausio 2 d. Kaip matyti iš Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. sausio 16 d. įsakymo, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės), nustatyti terminai (5 darbo dienų terminas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą) praleisti. Apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjas supažindintas taip pat praleidus nustatytus terminus (tik 2017 m. sausio 24 d.).

2. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (buvusio atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

2.1. Atsakovo teigimu, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su dokumentais, pagal kuriuos Agentūra 2016 metais privalėjo atlikti planinį uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ekonovus“ patikrinimą, įgyvendinant regioninės rotacijos principą, tačiau jo neatliko. Vilniaus RAAD 2016 m. rugsėjo 8 d. (Nr. VR-1.6-2787) gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. (ATS)-02-1959 „Dėl Ūkio subjektų rotacinių patikrinimų“, kuriuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sistemos kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių 2015–2017 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. D1-1091, persiuntė parengtą 2016 metais pagal regioninės rotacijos principą tikrinamų ūkio subjektų sąrašą. Vilniaus RAAD direktorius rezoliucija rašto nagrinėjimą pavedė direktoriaus pavaduotojui R. L., kuris rezoliucija rašto vykdymą pavedė Ž. L., Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui, „organizuoti plano parengimą“ ir agentūrų vedėjams, kuriems raštas buvo perduotas elektroniniu paštu (Agentūrai raštas pateiktas bendru elektroniniu paštu info@vrd.am.lt). Ž. L., vykdydamas rezoliuciją, parengė Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d.

įsakymo Nr. VR-V-12 pakeitimo projektą, kuriuo buvo pakeistas 2016 metų Ūkio subjektų patikrinimų planas, kurį Vilniaus RAAD direktorius 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. VR-V-151 patvirtino. 2016 m. spalio 4 d. visoms agentūroms įsakymą Ž. L. elektroniniu paštu išsiuntė vykdyti. Agentūrai buvo siųsta vedėjo (pareiškėjo) ir vedėjo pavaduotojo (V. R.) elektroninio pašto adresais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. (42-1)-D8-7595 „Dėl Ūkio subjektų rotacinių patikrinimų“ persiuntė minėtą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. (ATS)-02-1959 „Dėl Ūkio subjektų rotacinių patikrinimų“, nurodydama juo vadovautis atliekant ūkio subjektų patikrinimus.

Ant Vilniaus RAAD gauto Aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 7 d. rašto Nr. VR-1.6-3521 Vilniaus RAAD direktoriaus pavaduotojo rezoliucija „Ž. L. ir el. Agentūrų vedėjams“. Raštas 2016 m. spalio 7 d. elektroniniu paštu persiųstas agentūroms, Agentūrai persiųstas elektroniniu paštu (adresu info@vrd.am.lt).

2.2. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. VR-V-151 UAB „Ekonovus“ patikrinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Terminas nuo įsakymo išsiuntimo (2016 m. spalio 4 d.) iki jo įvykdymo (2016 m. gruodžio 31 d.) gana ilgas, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, kad minėtas įsakymas būtų įvykdytas, nors atsako už jam paskirtų pavedimų tinkamą įvykdymą. Be to, Agentūra 2016 m. spalio 18 d. pati inicijavo Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. VR-V-12 pakeitimą, siekdama mažinti ūkio subjektų patikrinimų skaičių, tačiau UAB „Ekonovus“ patikrinimą paliko plane, ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į Vilniaus RAAD direktorių, kad per nustatytą terminą negali įvykdyti įsakymo.

2.3. Atsakovo teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje, kaip reikalauja Tarnybinių Nuobaudų skyrimo taisyklės, išdėstytos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, pateiktas teisinis tikrinamo valstybės tarnautojo veiklos vertinimas, nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

2.4. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Vertinimo taisyklės) 6 punkto bei 1 priedo nuostatos patvirtina, jog valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Pagal VTĮ VII skyriaus „Valstybės tarnautojo skatinimas ir atsakomybė“ bei šio įstatymo 30 straipsnio 7 dalies, 2 straipsnio 12 dalies taip pat Nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatas pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia (be kita ko) tarnybinėms nuobaudos skirti yra tarnybinis nusižengimas, o jis yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės, taip pat tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Pareiškėjo teiginiai, jog jam buvo taikyta ta pati atsakomybė antrą kartą, prieštarauja minėtiems teisės aktams, kurie reglamentuoja skirtingus veiklos procesus.

2.5. Atsakovas pažymėjo, kad padalinio vadovas turi priimti racionalius sprendimus, paskirstyti darbus taip, kad būtų įgyvendinami padaliniui nustatyti uždaviniai ir laiku atliekamos pavestos funkcijos. Vilniaus RAAD ėmėsi priemonių, kad Agentūrai būtų suteikta personalinė pagalba, t. y. Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VR-P-231, S. T., Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojui, pavesta vesti 2016 m. gruodžio 23 d. įvykusios geriamojo vandens ir nuotekų vamzdyno avarijos, kurios metu statybvietėje išsiliejo nuotekos, bylą bei atlikti tolimesnius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiksmus. Taip pat, įvertinus situaciją, kad Agentūroje 2016 m. gruodžio mėnesį nebuvo užimta 3,5 etato, Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. VR-P-223 Agentūros darbuotojams buvo nustatyti priedai už darbo krūvį viršijančią veiklą.

2.6. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl praleistų terminų yra nepagrįsti. Kontrolės organizavimo skyrius, vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-134 „Dėl regioninės rotacijos principo taikymo vykdant aplinkos apsaugos valstybinė kontrolę“ (2016 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. Dl-746 redakciją) 1.4 punktą, iš agentūrų surinko informaciją ir Aplinkos ministerijai parengė rašto dėl Vilniaus RAAD ataskaitos projektą, kuriame ir buvo nurodyta, kad Agentūra neįvykdė UAB „Ekonovus“ patikrinimo. Informaciją dėl neįvykdyto rotacinio patikrinimo pateikė V. R., Vilniaus RAAD Agentūros vedėjo pavaduotojas, elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)@vrd.am.lt) 2017 m. sausio 9 d., o Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymas „Dėl E. M.“, kuriuo sudaroma komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, priimtas 2017 m sausio 16 d., t. y. tarnybinio patikrinimo procedūros pradėjimo terminas (5 darbo dienos) nėra praleistas. Taip pat su pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjas susipažino 2017 m. sausio 24 d., kadangi jam nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 23 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl vadovaujantis Nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punktu terminai supažindinant pareiškėją su pradėtu tarnybinio nusižengimo tyrimu (t. y. 5 darbo dienos) taip pat nebuvo pažeisti.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo E. M. skundą atmetė.

4. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 30 straipsnio, Nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad šis teisinis reguliavimas suponuoja tai, jog gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tyrimas turi būti pradedamas be sąlygų. Šiuo atveju informaciją dėl neatlikto UAB „Ekonovus“ patikrinimo, už kurio atlikimą buvo atsakinga Agentūra, ir kuris turėjo būti atliktas iki 2016 m. gruodžio 31 d., elektroniniu paštu pateikė Agentūros vedėjo pavaduotojas 2017 m. sausio 9 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2017 m. sausio 16 d. Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymu Nr. VR-P-6. Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas per 5 darbo dienas gavus oficialią informaciją.

5. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad buvo pažeistas 5 darbo dienų terminas jam pranešti apie tarnybinį nusižengimą, teismas, vadovaudamasis Nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkto nuostatomis, pažymėjo, jog 5 darbo dienų terminas šioje tarnybinio nusižengimo tyrimo stadijoje sietinas su pranešimo apie tarnybinio nusižengimo tyrimą surašymu, bet ne su valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, informavimu. Šiuo atveju Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, buvo priimtas 2017 m. sausio 16 d., o su pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjas buvo supažindintas 2017 m. sausio 24 d., kadangi nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 23 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Vadovaujantis Nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punktu, į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikino nedarbingumo, todėl net jei ir būtų skaičiuojama, kad pareiškėjas su pranešimu turėjo būti supažindintas per 5 darbo dienas, terminas vis tiek nebuvo pažeistas. Pareiškėjo argumentas dėl 5 darbo dienų termino, per kurį jis turėjo būti supažindintas su pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą, buvo atmestas.

6. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (išaiškinimais, pateiktais 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose), VTĮ 22 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 2 dalies ir 28 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimas yra kasmetinė procedūra, kurios tikslas – įvertinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, o tarnybinė atsakomybė taikoma padarius tarnybinį nusižengimą, kai valstybės tarnautojas neatlieka pareigų arba atlieka jas netinkamai dėl jo kaltės (VTĮ 2 str. 12 p.), todėl pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas nelaikytinas konstitucinio non bis in idem principo pažeidimu. Valstybės tarnautojo vertinama veikla ir vertinimo rezultatai negali būti tapatinami su taikoma tarnybine atsakomybe, kai padaromas tarnybinis nusižengimas.

7. Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Agentūros vedėjo pareigybės aprašymu ir Vilniaus RAAD vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Iš pareigybės aprašymo 6.3 punkto turinio nustatyta, kad pareiškėjas privalo būti susipažinęs ne tik su Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei teisės aktais, reglamentuojančiais gamtos apsaugą ir jos išteklių naudojimą, todėl teismas preziumavo, kad teisės aktai, ypač susiję su gamtos apsauga, pareiškėjui yra žinomi, o ypač gerai žinomi Agentūros nuostatai, kuriuose nustatyti jo vadovaujamos Agentūros uždaviniai, funkcijos ir teisės.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. VR-P-74 pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2016 m. birželio 3 d. perimti Agentūrai pagal dokumentacijos planą priskirtas bylas, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bei kitus dokumentus iš Agentūros vyriausiojo specialisto A. M. Su minėtu įsakymu buvo supažindintas pasirašytinai 2016 m. birželio 1 d., t. y. jau nuo 2016 m. birželio 3 d. turėjo žinoti apie Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. VR-V-12 įsakymu patvirtintą 2016 metų ūkio subjektų patikrinimo planą. Byloje esantys duomenys apie elektroninių laiškų išsiuntimą Agentūrai patvirtina, kad tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. (ATS)-02-1959 su pridedamu 2016 metais pagal regioninės rotacijos principą tikrinamų ūkio subjektų sąrašu, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 7 d. raštas su pridedamu 2016 metais pagal regioninės rotacijos principą tikrinamų ūkio subjektų sąrašu ir su rezoliucijomis „agentūrų vedėjams“ išsiųstas oficialiu Agentūros elektroniniu paštu (adresu info@vrd.am.lt). Pareiškėjas neneigia, kad apie užduotį atlikti UAB „Ekonovus“ patikrinimą žinojo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad Agentūroje šie raštai nebuvo gauti. Taip pat teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas su Vilniaus RAAD vidaus darbo tvarkos taisyklėmis susipažino 2016 m. birželio 1 d., todėl jis turėjo žinoti, kad įsakymą privalo įvykdyti jame nustatytu terminu. Dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymo buvo pažeisti Agentūros nuostatų 11.1 punktas, Vilniaus RAAD vidaus tvarkos taisyklės bei pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktas. Pareiškėjas, žinodamas apie pavedimą atlikti UAB „Ekonovus“ patikrinimą, kaip skyriaus vedėjas, turėjo pareigą organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą, kad pavedimas būtų atliktas laiku.

9. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas su vietiniais aktais, Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.VR-V-12 bei jo pakeitimu buvo supažindintas, minėtus raštus gavo, o kitus teisės aktus privalėjo žinoti, nes jie reglamentuoja jo vadovaujamos įstaigos uždavinius ir jų įgyvendinimo funkcijas, bei agentūros vedėjo teises ir pareigas juos įgyvendinant, pareiškėjo argumentus dėl nežinojimo savo pareigų ir jų atlikimo tvarkos teismas atmetė.

10. Teismas taip pat pabrėžė, kad argumentai dėl didelio darbo krūvio negali būti vertinami kaip atleidžiantys nuo tarnybinės atsakomybės. Pagal formuojamą teismų praktiką didelis darbo krūvis gali turėti įtakos paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumui. Pareiškėjui paskirta pati švelniausia nuobauda – pastaba, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui.

11. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu, t. y. neorganizavo ir nekontroliavo Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. VR-V-12 „Dėl 2016 m. ūkio subjektų patikrinimų plano tvirtinimo“ 2 punkto vykdymo pagal priedą, kuriame numatytas UAB „Ekonovus“ patikrinimas.

12. Teismas taip pat sutiko su tarnybinio tyrimo komisijos išvada, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo. Dėl pareiškėjo veiksmų buvo padaryta žala valstybės institucijos ir aplinkosaugininkų bendruomenės prestižui bei geram vardui, t. y. kilo neigiamų pasekmių.

13. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, pareiškėjo kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai yra pasiekti paskyrus tarnybinę nuobaudą – pastabą.

III. 14. Pareiškėjas E. M. apeliaciniame skunde prašo patikrinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą, panaikinti jį ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė aktus, reglamentuojančius ginčo santykius, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

14.2. Vadovaujantis Vilniaus RAAD direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių 1.3 ir 2.5 punktais (nustatančiais, kad su departamento įsakymais departamento darbuotojai supažindinami pasirašytinai), pareiškėjas su Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. VR-V-151 nėra supažindintas pasirašytinai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus argumentus dėl netinkamo informavimo, vadovavosi prielaidomis „turėjo žinoti“, „nėra pagrindo abejoti, kad raštai Vilniaus miesto agentūroje nebuvo gauti“.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatyta, jog pareiškėjas „kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą, gyvūnijos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą, želdynų ir Želdinių apsaugą, tvarkymą ir kūrimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus jam priskirtame administraciniame teritoriniame vienete“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo pasirašytinai supažindintas su Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. VR-V-151, pareiškėjas negali savavališkai vykti į kitą administracinį teritorinį vienetą – Alytaus rajoną.

14.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (administracinėje byloje Nr. A14-726/2004), nes nebuvo atsižvelgta nei į kaltės formą, nei į pažeidimo priežastis (kurių nebuvo), nei į tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių.

14.5. Nebuvo tinkamai išnagrinėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kompiuterio gedimo. Darbdavys žinojo, kad pareiškėjo darbo priemonė – kompiuteris – nuolat genda, tačiau nesiėmė spręsti šio klausimo iš esmės. 2017 m. balandžio 2 d. paaiškėjo, kodėl pareiškėjas negaudavo darbdavio siųstų elektroninių laiškų. Pareiškėjo pavaldinys V. R. sekmadienį apie 12 val. buvo užkluptas pareiškėjo kabinete, ieškantis stalčiuose esančių dokumentų, darbo kompiuteris taip pat buvo įjungtas ir buvo matyti, kad instaliuojama programa.

15. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (buvusio atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus ir priėmė pagristą sprendimą.

15.2. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su dokumentais, pagal kuriuos Agentūra privalėjo atlikti UAB „Ekonovus“ patikrinimą, įgyvendinant regioninės rotacijos principą.

15.3. Tai, kad ant Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. VR-V-151 nėra pareiškėjo supažindinimo žymos, nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas su šiuo įsakymu buvo supažindintas. Be to, ta aplinkybė, kad pareiškėjas neneigia, jog elektroniniu paštu buvo gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. (ATS)-02-1959 „Dėl Ūkio subjektų rotacinių patikrinimų“ kopiją ir direktoriaus įsakymo kopiją, kuriuo pavedama Agentūrai atlikti UAB „Ekonovus“ patikrinimą, įgyvendinant regioninės rotacijos principą, taip pat patvirtina, kad pareiškėjas su juo buvo supažindintas.

15.4. Priešingai nei teigia pareiškėjas, ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo E. M. skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. VR-P-23, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda dėl to, jog pareiškėjas, eidamas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas, pagal savo kompetenciją organizuodamas ir kontroliuodamas Agentūros darbą ir būdamas asmeniškai atsakingu už Agentūrai pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą bei jos veiklą, dėl aplaidumo netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neatliko, t. y. gavęs raštus ir įsakymą dėl regioninės rotacijos patikrinimo atlikimo ir su jais susipažinęs, netinkamai organizavo jų vykdymą ir neužtikrino, kad būtų atliktas UAB „Ekonovus“ patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad šiais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. VR-V-12 „Dėl 2016 m. ūkio subjektų patikrinimų plano tvirtinimo“ 2 punktą, Agentūros nuostatų 1.1 punkto bei pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimus ir nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą.

18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. VR-V-12 buvo patvirtintas 2016 metų ūkio subjektų patikrinimų planas, šio įsakymo 5 punkte nurodyta Vilniaus RAAD agentūrų vedėjams organizuoti patikrinimus. Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.VR-V-151 minėtas įsakymas buvo pakeistas ir nurodyta, kad UAB „Ekonovus“ patikrinimas turi būti atliktas 2016 metų IV ketvirtį, o šio įsakymo 3 punktu Vilniaus RAAD agentūrų vedėjai buvo įpareigoti organizuoti plane nurodytų ūkio subjektų patikrinimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. (42-1)-D8-7595 regionų aplinkos apsaugos departamentams persiuntė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento regioninės rotacijos principu parengtą tikrinamų ūkio subjektų sąrašą. Rezoliucija vykdyti raštą pavesta Vilniaus RAAD agentūrų vedėjams. Šis raštas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai išsiųstas elektroniniu paštu 2016 m. spalio 7 d. adresu info@vrd.am.lt. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. VR-V-12 bei jo pakeitimu, šiuos raštus gavo ir privalėjo vykdyti, žinodamas apie pavedimą atlikti UAB „Ekonovus“ patikrinimą kaip skyrius vedėjas turėjo pareigą organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą, kad pavedimas būtų atliktas laiku, tačiau to neatliko, todėl Įsakymas skirti pareiškėjui už padarytą tarnybinį pažeidimą nuobaudą – pastabą, yra teisėtas ir pagrįstas.

19. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad su Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. VR-V-151 nėra supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus argumentus dėl netinkamo informavimo, vadovavosi prielaidomis („turėjo žinoti“, „nėra pagrindo abejoti, kad raštai Vilniaus miesto agentūroje nebuvo gauti“). Taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad nebuvo tinkamai išnagrinėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kompiuterio gedimo (pareiškėjas negaudavo darbdavio siųstų elektroninių laiškų, pareiškėjo pavaldinys V. R. buvo užkluptas pareiškėjo kabinete, ieškantis stalčiuose esančių dokumentų, darbo kompiuteris taip pat buvo įjungtas ir buvo matyti, kad instaliuojama programa). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su dokumentais, pagal kuriuos Agentūra privalėjo atlikti UAB „Ekonovus“, esančios Alytuje, patikrinimą, įgyvendinant regioninės rotacijos principą. Atsakovas nurodo, kad ant Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. VR-V-151 nėra pareiškėjo supažindinimo žymos, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas su šiuo įsakymu buvo supažindintas.

20. Iš atsakovo byloje nurodomų argumentų matyti, kad jis (atsakovas) neturi duomenų, jog pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.VR-V-151, todėl netenkintinas pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas išreikalauti iš atsakovo Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. VR-V-151, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su juo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.

21. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

22. Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

23. Pažymėtina, kad kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina pareigūno su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – pareigūno (valstybės tarnautojo) neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – nėra. Taip pat yra svarbu įvertinti darbdavio įtaką tam, kad darbuotojas neatliko tam tikrų veiksmų ar juos atliko netinkamai.

24. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; kt.). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

25. Šioje byloje pareiškėjas būtent ir teigia, kad jis negalėjo įvykdyti atsakovo (darbdavio) nurodymo atlikti UAB „Ekonovus“ patikrinimo nustatytu laiku, nes nebuvo supažindintas su tokiu pavedimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija, nes byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie pavedimą ir jo įvykdymo terminą, o byloje nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis turėjo būti nustatyta, kad pavedimas nebuvo įvykdytas nustatytu laiku ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių.

26. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tai šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

27. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Iš pirmosios instancijos teisme bylos šalių pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčijo aplinkybės, jog buvo susipažinęs su Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. VR-V-12 įsakymu patvirtintu 2016 metų ūkio subjektų patikrinimo planu (b. l. 58–74). Pareiškėjas paaiškinime (b. l. 50–54) yra nurodęs, kad 2016 m. spalio 7 d. raštą, dėl kurio nevykdymo jam buvo skirtas tarnybinis pažeidimas, perdavė savo pavaduotojui V. R. Iš bylos medžiagos matyti, kad prie laiško buvo pridėtas Lietuvos Respublikos aplinkos viceministro 2016 m. spalio 7 d. raštas Nr. (42-1)-D8-7595. Minėto rašto priede nustatytas regioninės rotacijos principas, pagal kurį pareiškėjo vadovaujamai Agentūrai buvo paskirta atlikti UAB „Ekonovus“ patikrinimą iki 2016 m. gruodžio 31 d.

29. Įvertinus pareiškėjo pareigybės aprašymo nuostatas bei skyriaus, kuriam tuo metu vadovavo pareiškėjas, nuostatas, spręstina, kad pareiškėjas, kaip vadovas, buvo pakankamai informuotas apie būtinumą atlikti UAB „Ekonovus“ patikrinimą iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir privalėjo užtikrinti, kad toks patikrinimas būtų atliktas. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkte nurodyta, jog Agentūros vedėjas „planuoja ir organizuoja Vilniaus miesto agentūros darbą, siekiant užtikrinti teisės aktuose nustatytų departamento uždavinių ir funkcijų įvykdymą“.

30. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjui kilus neaiškumų dėl nurodyto laiško, kuriame buvo nurodytas pavedimas, jis kreipėsi dėl laiško turinio išaiškinimo, kad informavo darbdavį apie negalimumą atlikti UAB „Ekonovus“ patikrinimą iki 2016 m. gruodžio 31 d.

31. Vien tai, kad pareiškėjas nebuvo pasirašytinai supažindintas su Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.VR-V-151, nekeičia reikalo esmės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atsižvelgė į pareiškėjui pagal pareigas pavestas vykdyti funkcijas (iš jų – organizuoti Agentūros darbą taip, kad būtų užtikrinti teisės aktuose nustatyti Vilniaus RAAD uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas).

32. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su kompiuterio gedimu, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, pažymi, kad šis faktas nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėjas gavo elektroninį laišką, be to, ir pats pareiškėjas nurodo, kad perdavė laišką savo pavaduotojui, todėl nekyla abejonių, kad pareiškėjas susipažino su laiško turiniu. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog pareiškėjo teiginys, kad 2017 m. balandžio 2 d. sekmadienį apie 12 val. jis (pareiškėjas) savo kabinete užklupo V. R. ir dėl to galėjo atsirasti kliūčių susipažinti su pareiškėjui elektroniniu paštu siųstais laiškais, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas negavo laiškų 2016 metais. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad pareiškėjo argumentai dėl kompiuterio gedimo nepagrindžia pareiškėjo pozicijos, jog jis negavo laiškų, kuriais buvo siunčiami dokumentai, susiję su būtinumu atlikti minėtą patikrinimą.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė