7eaf9c8f-8f9f-446a-9599-9ea1d63ce6ef · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-165/2015Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00173-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.2.3.1; 2.1.15.1.1; 2.1.7.4 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,teisėjų Reginos Gaudutienės ir RÅ«tos Mickevičienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei ir Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui, nuteistajam E. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 10 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ E. K. nukentėjusiajai O.

R. priteista 8 515 Lt turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: E. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nužudė V. R., t. y. 2013 m. liepos 16 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), ant asfaltuoto dviračių tako, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu tyčia spyrė V. R. ne mažiau kaip 3 kartus į kairį Å¡onÄ , smogė ne mažiau kaip 2 kartus kumščiais į galvÄ , nuo Å¡ių smÅ«gių V.

R. pargriuvus ant žemės, gulinčiam smogė kumščiu į veidÄ , 1 kartÄ spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ , ne mažiau 3 kartus spyrė į galvÄ , tokiais veiksmais V. R. padarydamas poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame žaste, kairės pusės V–VI Å¡onkaulių tiesioginius lūžimus vidurinės pažasties linijos projekcijoje, muÅ¡tines žaizdeles kaktos deÅ¡inėje, deÅ¡inio momens srityje, odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje pusėje, juosmens deÅ¡inėje pusėje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos vidurinėje dalyje, kraujosruvÄ deÅ¡iniame smilkininiame raumenyje, kraujosruvÄ gaivos minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inio smilkinio srityje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje, galvos smegenų pabrinkimÄ ir suspaudimÄ dėl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, ir dėl kurių V.

R. nuo sunkios galvos traumos 2013 m. liepos 17 d., apie 11–12 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), mirė.Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinti jį nepadarius nusikalstamos veikos, nustatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnį, o tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų jį kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.E. K. nurodo, kad teismas neiÅ¡analizavo visų įrodymų, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, neatsižvelgė į kilusias abejones ir neįvertino keliamų prielaidų pagrįstumo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , priėmė neteisingÄ nuosprendį ir nepagrįstai paskyrė bausmę bei priteisė žalos atlyginimÄ .Apeliantas teigia, kad jis nepadarė veikos, atitinkančios BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį.

Nuteistasis, remdamasis savo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, pripažįsta, kad sudavė smÅ«gius ir spyrė nukentėjusiajam, tačiau neigia kaltę, jog jis V. R. padarė mirtį sukėlusius sužalojimus. E. K. tvirtina, kad tarp jo su V. R. įvyko abipusis konfliktas, kurio metu jis, muÅ¡damasis su V. R., norėjo jį tik nesunkiai sužaloti, dėl tokių savo veiksmų labai nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau nužudyti V. R. nenorėjo.Nuteistasis E. K. atkreipia dėmesį į liudytojos Druskininkų miesto ligoninės chirurgės N. P. parodymus, kad į priėmimo skyrių buvo pristatytas sunkiai sumuÅ¡tas ligonis, tačiau padarius jo galvos nuotraukÄ patologijų rasta nebuvo ir ligonis buvo iÅ¡leistas namo, o iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad V.

R. mirtis įvyko nuo galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje, dėl galvos deÅ¡inės pusės (smilinio) traumos. Apeliantas pažymi, kad per nukentėjusiojo apžiÅ«rÄ Druskininkų miesto ligoninėje, kuri buvo atlikta po įvykio, patologijų nukentėjusiojo galvoje nebuvo rasta, o tai kelia abejones dėl nukentėjusiojo mirtį sukėlusio sužalojimo atsiradimo laiko.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismo medicinos specialistas išvadoje nepagristai atmetė griuvimo ant šono galimybę, nes, pasak apelianto, išgėręs žmogus gali griūti ne tik į priekį ar atgal, bet ir ant šono. E. K. pastebi, kad 2013 m. liepos 16 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2013 m. liepos 16 d. 22.55–23.05 val., (duomenys neskelbtini) (kelyje), skubi medicininė pagalba suteikta V. R., kuris skundėsi, kad jį sumušė; iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, jog 2013 m. liepos 16 d., apie 23.05 val., V.

R. kaulų lūžiai nebuvo nustatyti; tuo tarpu, specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 310/13 (06) nurodyta, kad V. R. aptikti V–Vl Å¡onkaulių lūžiai. Apelianto nuomone, tokie duomenys leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad V. R. po to, kai medikai jį iÅ¡leido namo, galėjo bÅ«ti dar kartÄ sužalotas ar susižaloti pats, nes atsirado nauji sužalojimai, kurių nebuvo jam suteikiant skubiÄ medicininę pagalbÄ po konflikto su apeliantu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliantas nuteistasis E. K., skųsdamas Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neigia padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu bylos įrodymų vertinimu ir jo nusikalstamų veiksmų teisine kvalifikacija. Apeliantas E. K. teigia, kad apygardos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo byloje esančius duomenis, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės nužudžius V.

R..Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, nes prieÅ¡tarauja bylos duomenims.Nuteistasis E. K. be pagrindo neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes ir reiÅ¡kia nesutikimÄ su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kuriuo remiantis jis pripažintas kaltu už V. R. nužudymÄ . Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) reguliuoja iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalis).

Nuteistojo E. K. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus – E. K. teisinančius – įrodymus.

Teismas, prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistais E. K., teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , esminių BPK pažeidimų nepadarė. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankÅ«s E. K., nereiÅ¡kia, jog teismo iÅ¡vados yra neteisingos.Apeliantas E. K., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde jokių konkrečių jo kaltės įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija.

Nuteistasis E. K. pripažįsta, kad jis sudavė smÅ«gius ir spyrė V. R., tačiau mano, jog tokiais veiksmais nepadarė sužalojimų, dėl kurių nukentėjusysis mirė, todėl praÅ¡o jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnį, numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimÄ . Å is nuteistojo praÅ¡ymas atmestinas.Sprendžiant dėl kaltininko veikos pripažinimo pagal BK 129 straipsnį nužudymu svarbu nustatyti tiek objektyviuosius nužudymo požymius – veikÄ , padarinius (nukentėjusiojo mirtį), bÅ«tinÄ jį priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, tiek ir subjektyviuosius Å¡ios nusikalstamos veikos požymius.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį atsiranda tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-446/2010).

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama – ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, smÅ«gių stiprumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo bei kt. (kasacinė nutartis 2K-46-895/2015).

IÅ¡ nurodytų nuteistojo teiginių darytina iÅ¡vada, kad jis iÅ¡ esmės ginčija teismo nustatytÄ priežastinį ryÅ¡ys tarp jo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių. Å iuo aspektu pabrėžtina, kad teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smÅ«gio į galvÄ ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryÅ¡is egzistuoja (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-247/2009).

Ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lėmė nukentėjusio mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisėtos veikos, sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti.IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, naudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ , ir po to daryti apibendrinamÄ sias iÅ¡vadas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7/2014).

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl E. K. kaltės nužudžius V. R. pagrįstos objektyviais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių ir atskleidžiančiais nuteistojo įvykdyto nusikaltimo padarymo mechanizmÄ , priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių, kaltės turinį: iÅ¡ dalies paties nuteistojo E. K. paaiÅ¡kinimais, duotais nagrinėjant klausimÄ dėl kardomosios priemonės skyrimo, kad jis iÅ¡ visų jėgų smÅ«giavo V. R. 3–4 kartus į veidÄ , tiek pat koja, V.

R. nuo smÅ«gių krito „atgal“ (1 t., b. l. 94); E. K. parodymais, apklausiant jį kaip įtariamÄ jį, kad jis 2013 m. liepos 16 d. apie 22.20 val. mušėsi su V. R., sudavė jam apie 4 smÅ«gius su koja į Å¡onus, po to apie 5 smÅ«gius abiejų rankų kumščiais į galvÄ , po kurių V. R. nugriuvo ant žemės, jog galėjo spirti ir V. R. gulint ant žemės (1 t., b. l. 113); nuteistojo E. K., kaip įtariamojo, papildomos apklausos duotais parodymais, kad jis V. R. sudavė smÅ«gį deÅ¡ine koja į kairį Å¡onÄ , po to apie 1–2 kartus spyrė į Å¡onus, apie 2–3 smÅ«gius abiejų rankų kumščiais į galvos sritį, jog smÅ«giai buvo tokios jėgos, kokiÄ jis turėjo bÅ«damas neblaivus, paskutinį smÅ«gį galėjo suduoti iÅ¡ visų jėgų, nes V.

R. nugriuvo ant asfalto, jam nugriuvus ant žemės sudavė 1 nestiprų smÅ«gį kairės rankos kumščiu į galvos sritį, galėjo 1 kartÄ Ä¯spirti ir gulinčiam nukentėjusiajam (1 t., b. l. 114); E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad iÅ¡ visų jėgų smogė V. R. kumščiais į veidÄ , dėl to jis parkrito aukÅ¡tielninkas ant asfaltuoto dviračių tako, jog smÅ«giai buvo stiprÅ«s, nes jam skilo deÅ¡inės rankos delnikaulis, taip pat, kad sudavė 1 smÅ«gį deÅ¡ine anka V.

R. gulint ant asfalto (1 t., b. l. 116-118); E. K. parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, kuriuose jis patvirtino savo parodymus, nurodė vietÄ , kurioje jis mušė V. R., kur V. R. nugriuvo ant asfalto (1 t. b. l. 122-123, 124, 125-132); E. K. parodymais, duotais teismo posėdyje, kad jis V. R. spyrė į kairį Å¡onÄ , smogė į veidÄ 3 kartus iÅ¡ kairės ir deÅ¡inės, V. R. parkritus deÅ¡iniu Å¡onu ant asfalto, pasilenkęs dar smogė kumščiu į veidÄ , dar spyrė gulinčiam į deÅ¡inį Å¡onÄ (2 t., b. l. 32-36); nukentėjusiosios O.

R. parodymais, kad jai paskambino sūnus iš ligoninės ir jai pasakė, kad jį sumušė ir suspardė Edgaras su Juozu (2 t., b. l. 32-36); liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, J. A. teismo posėdyje duotais parodymais (2 t., b. l. 63-70), A. T. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdyje duotais parodymais (1 t., b. l. 69-70; 2 t., b. l. 63-70), M. N. parodymais, duotais teismo posėdyje (2 t., b. l. 113-117), A. L. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje (1 t., 60; 2 t. b. l. 95-101), kad E. K. smurtavo prieš V.

R., liudytojų M. N. ir A. L. parodymais apie E. K. V. R. suduotų kojomis ir rankomis smÅ«gių į galvÄ stiprumÄ , skaičių; nurodytų liudytojų parodymų patikrinimo vietoje duomenimis (1 t., b. l. 54-59, 61-67, 71-77, 80-90); liudytojų D. Ž. ir N. P. parodymais, kad nukentėjusysis V. R. buvo sužalotas veido srityje, buvo pristatytas į priėmimo skyrių; galvoje buvo rastos trys žaizdelės, viena susiÅ«ta, neradus patologijų, V. R. iÅ¡leistas į namus (2 t., b. l. 64-70); greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, kad 2013 m. liepos 16 22:55–23:05 Neravų g. 70, Druskininkų m. (kelyje) skubi medicininė pagalba suteikta V.

R., kuris skundėsi, jog jį sumušė (1 t., b. l. 40); VÅ¡Ä® Druskininkų ligoninės medicininių dokumentų duomenimis, kad 2013 m. liepos 17 d. 23.05 val. į priėmimo skyrių su galvos (smilkinio deÅ¡inėje) muÅ¡­tomis žaizdomis (trys žaizdelės) pristatytas V. R., viena žaizda susiÅ«ta, kaulų lūžių nenustatyta (1 t., b. l. 45-50); specialisto iÅ¡vada Nr. M 310/13 (06), kurioje nustatyta, kad V. R. mirė nuo galvos deÅ¡inės pusės (smilkinio) traumos, t. y. galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje;

V. R. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti veikiant ne mažiau 8 trauminiams poveikiams, per trumpÄ laikotarpį, kietu buku daiktu (1 t., b. l. 20-23); teismo posėdyje apklausto teismo medicinos eksperto L. U. paaiÅ¡kinimais, kad V. R. mirčiai tiesioginės įtakos turėjo smÅ«gis į deÅ¡inės pusės smilkinį, tokie sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui, V. R. iÅ¡gyvenus, tokie sužalojimai bÅ«tų traktuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 63-70). Aptarti bylos įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais bÅ«dais.

Tokie įrodymai, sujungus juos į vieningÄ loginę sekÄ bei įvertinus kaip visumÄ , leido susiformuoti apygardos teismo vidiniam įsitikinimui, kad E. K. V. R. suduoti stiprÅ«s smÅ«giai į galvÄ kumščiais ir kojomis lėmė galvos deÅ¡inės pusės (smilkinio) traumÄ , sukėlusiÄ kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos sme­genų dan­galų deÅ¡iniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje ir gal­vos smegenų pabrinkimÄ bei suspaudimÄ , dėl kurios V.

R. ir mirė. Apeliantas tvirtina, kad jis V. R. nužudyti nenorėjo, norėjo tik jį nesunkiai sužaloti. Tokie apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės nužudžius V. R.. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad nuteistasis E. K. norėjo V. R. mirties. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo nuteistojo E. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargius. Aplinkybė, kad nuteistasis E. K. nenorėjo V. R. mirties, rodo, tik tai, jog nužudymas padarytas neveikiant tiesiogine tyčia, tačiau nepaneigia, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia.

Tuo tarpu, baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimÄ dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerÅ«pestingumui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo E. K. veikÄ vertinti kaip neatsargiÄ nėra jokių teisinių prielaidų. Nuteistasis, smÅ«giuodamas kumščiais ir kojomis į kito neblaivaus žmogaus gyvybei svarbų organÄ â€“ galvÄ , negalėjo nesuprasti, kad smÅ«giai į galvÄ yra pavojingi žmogaus gyvybei, tai suvokdamas, nuteistasis negalėjo nenumatyti, jog nuo tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali atsirasti sveikatai ar net gyvybei pavojingų sutrikdymų, įskaitant ir mirtį, arba lengvabÅ«diÅ¡kai tikėtis tokių pasekmių iÅ¡vengti (BK 16 straipsnis).

Byloje neginčytinai nustatytas nuteistojo E. K. panaudoto prieš nukentėjusįjį V. R. fizinio smurto stiprumas ir intensyvumas paneigia bet kokias aplinkybes, kad E. K. veikė esant neatsargiai kaltės formai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo padaryta išvada dėl E. K. kaltės formos ir rūšies, nes teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp V. R. veiksmų – suduotų stiprių smūgių V.

R. į galvÄ , ir pasekmių – V. R. mirties – yra tiesioginis bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys. Tokie padariniai buvo E. K. tyčinių stiprių smÅ«gių (dėl vieno iÅ¡ kurių E. K. net lūžo deÅ¡inės rankos delno kaulas (1 t., b. l. 136-137, 138) pasekmė, jie yra dėsningi ir nors nuteistasis tokių padarinių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Priežastinio ryÅ¡io tarp E. K. veiksmų ir dėl jų kilusių padarinių nepaÅ¡alina ir nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad medikai, teikiÄ pirminę pagalbÄ nukentėjusiajam V.

R., nenustatė galvos patalogijų, Å¡onkaulių lūžių. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , tuo atveju, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti (kasacinė nutartis Nr. 2K-292-489/2015).Apeliantas E. K. nurodo, kad teismas nepaneigė aplinkybės, jog nukentėjusysis galbÅ«t susižalojo iÅ¡leistas iÅ¡ gydymo įstaigos arba bÅ«damas namuose, arba krisdamas ant Å¡ono.Tokie nuteistojo teiginiai pripažintini nepagrįstais, nes jie prieÅ¡tarauja bylos įrodymams.Teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas paaiÅ¡kino, kad įprastai po galvos traumos bÅ«na Å¡viesus periodas ir simptomai neiÅ¡ryÅ¡kėja, o hematomai didėjant, atsiranda galvos spaudimo reiÅ¡kiniai, dėl to, anot eksperto, medikai, V.

R. teikę pirminę bÅ«tinÄ jÄ medicininę pagalbÄ , galėjo ir nepastebėti simptomų (2 t., b. l. 63-70). Ekspertas kategoriÅ¡kai atmetė tikimybę, kad V. R. galvoje nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti jam griÅ«nant. Ekspertas pabrėžė, kad griuvimo atveju sužalojimai bÅ«na pakauÅ¡io ir kaktinėse srityse, o Å¡iuo atveju hematoma buvo ten, kur ir sužalojimas. Nuteistojo subjektyvi nuomonė, kad neblaivus asmuo gali griÅ«ti ne tik į priekį ar atgal, bet ir ant Å¡ono, nepaneigia eksperto paaiÅ¡kinimų ir byloje nustatytų bylos aplinkybių visumos.

Byloje nėra duomenų, kad tarp E. K. suduotų smÅ«gių ir V. R. mirties bÅ«tų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos kilusiems padariniams – V. R. mirčiai – atsirasti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. R. nuo įvykusio konflikto su E. K. nepertraukiamai buvo su kitais asmenimis (liudytojais M. N. ir A. L., gydytojais, policijos pareigÅ«nais, motina). Apibendrinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai prieÅ¡ E. K. priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes. Apygardos teismas teisingai sprendė, kad E. K. nužudė V. R.. A. K. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų jį kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su jam paskirtos bausmės dydžiu ir pagrįstumu.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs visas E. K. bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ jam paskyrė teisingÄ , aiÅ¡kiai ne per griežtÄ , BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančiÄ bausmę, pagrįstai pagal BK 66 straipsnio nuostatas į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitė E. K. sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2014 m. liepos 18 d.Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su priteistos turtinės žalos dydžiu.Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tinkamai iÅ¡spręstas pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimas, teismas nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų (BPK 115 straipsnis;

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnis) reikalavimų. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo prie iÅ¡vados, kad tenkinti apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apygardos teismo nuosprendis nekeičiamas ir nenaikinamas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                 Elena Vainienė Teisėjos                                                                                                                      Regina Gaudutienė                                                                                                                                                                                                                                                               Rūta Mickevičienė