7eaef37d-62ea-4829-b1c9-250bea482dc5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-795-614/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41934-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Almart“ ieÅ¡kinį atsakovams A. A., M. R. ir notarei J. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas UAB „Almart“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti 2014-09-02 vekselį, A. A. iÅ¡duotÄ M. R. pagal laidavimo sandorį tarp UAB „Almart“ ir M.

R., iÅ¡ dalies UAB „Almart“ atžvilgiu negaliojančiu nuo sudarymo momento CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, kaip sudarytÄ dėl Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi; panaikinti Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarės J. S. padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä toje dalyje, kiek jis susijęs su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Almart“. Nurodė, kad ieÅ¡kovo UAB „Almart“ direktorius atsakovas A. A., veikdamas prieÅ¡ bendrovės interesus, piktavaliÅ¡kai susitaręs su atsakovu M.

R., sudarė ieÅ¡kovui akivaizdžiai nenaudingÄ sandorį. A. A. 2014-09-02 iÅ¡davė M. R. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, įsipareigodamas asmeniÅ¡kai sumokėti M. R. 43 000 Lt, tačiau kartu vekselyje kaip laiduotojÄ nurodė UAB „Almart“, nors tam nebuvo UAB „Almart“ valdybos narių sutikimo. Kadangi vekselio apmokėjimui buvo numatytas labai trumpas terminas (3 dienos), buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Almart“, kaip solidaraus kartu su A. A. skolininko.

Nuo 2014-12-08 bendrovėje buvo įvesta kiekybinio atstovavimo taisyklė ir numatyta, jog sandorius ieÅ¡kovo vardu bendrovės vadovas gali sudaryti tik kartu su vienu iÅ¡ bendrovės valdybos narių. Kadangi vekselio apmokėjimo terminas buvo labai trumpas, akivaizdu, jog A. A., kurio atlyginimas buvo ir yra 1 050 Lt per mėnesį, ir kuris, tikėtina, neturėjo kitų pajamų, nebuvo pajėgus per 3 dienas sumokėti 43 000 Lt sumos. Notarė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡davė skubiai ir M. R. net nemėgino tartis su UAB „Almart“ akcininkais dėl skolos grÄ Å¾inimo.

Tikroji pagrindinė vekselio sudarymo prigimtis ieÅ¡kovui nežinoma, tačiau yra aiÅ¡ku, kad be ieÅ¡kovo valdybos narių bei akcininkų žinios bendrovei per trumpÄ laikÄ buvo sukurta reikÅ¡minga prievolė. Pagal ieÅ¡kovo įstatus jo tikslas yra gauti pelnÄ ir neatlygintinas laidavimas be jokios naudos bendrovei prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo įstatams, verslo praktikai ir ieÅ¡kovo veiklos logikai. M. R. turėjo suprasti, kad toks laidavimas yra akivaizdžiai nenaudingas ieÅ¡kovui bei tai turėjo suvokti ir UAB „Almart“ vadovas A.

A.. Ginčijamo sandorio Å¡alys suprato, jog neatlygintinas laidavimas naudingas M. R., nes labai padidina pagrindinės prievolės įvykdymo tikimybę ir naudingas A. A., kuris be UAB „Almart“ laidavimo nebÅ«tų gavęs paskolos pagal vekselį. Atsakovė Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarė J. S. nurodė, jog ginčijamas vekselis atitiko visus formalius jam keliamus įstatymų reikalavimus ir nebuvo laiku apmokėtas, todėl buvo visos sÄ lygos iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Kokios priežastys lėmė vekselio pasiraÅ¡ymÄ ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasiraÅ¡ytas, notarei nėra žinoma. Atsakovas M.

R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sandoriui nuginčyti dėl piktavališko šalių susitarimo turėjo būti nustatyti tyčiniai abiejų šalių atstovų veiksmai, o tarp A. A. ir M. R. susiklostė įprasti komerciniai pirkimo – pardavimo ir juos užtikrinantys vekselio su laidavimu santykiai. Ieškovas nutylėjo, jog UAB „Almart“ bei M. R. veikla susijusi su prekyba naudotais automobiliais. 2014 m. liepos – rugpjūčio mėn. tarp UAB „Almart“ bei M. R. vyko derybos dėl 60 vnt.

Ford Fiesta ir kitų automobilių pirkimo iÅ¡ Ispanijos. Suderinus pirkimo sÄ lygas ir pristatymo į LietuvÄ terminus atsakovas sumokėjo UAB „Almart“ 43 200 Lt avansÄ bei buvo sutarta, jog ieÅ¡kovas automobilius pristatys iki 2014-09-05. Todėl ginčijamame vekselyje ir buvo nurodyta tokia jo apmokėjimo data (2014-09-05), t.y. terminas, iki kada avanso suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta M. R., jei automobiliai nebÅ«tų laiku pristatyti į LietuvÄ . Kadangi ieÅ¡kovas UAB „Almart“ nepristatė automobilių, atsakovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ kreiptis dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo tam, kad susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ už automobilius avansÄ .

M. R. bendraujant su A. A. nekilo jokių įtarimų, kad jis veikia asmeniniais, o ne UAB „Almart“ interesais.      Atsakovas A. A. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento laidavimo sandorį, sudarytÄ 2014-09-02 vekselio, A. A. iÅ¡duoto M.

R., pagrindu; panaikino 2014-09-15 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡duotÄ Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarės J. S., dalyje dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Almart“; grÄ Å¾ino UAB „Almart“ 834,84 Eur sumÄ . Teismas nustatė, jog atsakovas M. R. pateikė vienintelį įrodymÄ â€“A. A. 2014-08-28 adresuotÄ M. R. elektroninį laiÅ¡kÄ (iÅ¡siųstÄ iÅ¡ asmeninės A. A. elektroninio paÅ¡to dėžutės), kaip teigė M. R., buvusioms deryboms dėl automobilių atgabenimo į LietuvÄ patvirtinti.

Teismo nuomone, Å¡is elektroninis laiÅ¡kas neįrodo rimtų UAB „Almart“ ir M. R. derybų dėl sandorio. Tokia iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs aplinkybę, kad nebuvo pasiraÅ¡yta jokia UAB „Almart“ ir M. R. raÅ¡ytinė sutartis, nors sandoris susijęs su dideliu kiekiu (60 vnt.) lengvųjų automobilių pirkimu. Nepateikta jokių įrodymų, kad UAB „Almart“ derino su M. R. automobilių gabenimo klausimus po 2014-08-28 A. A. elektroninio laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo iki vekselio pasiraÅ¡ymo.

Be to, ieÅ¡kovas nurodė, jog UAB „Almart“ veikloje buvo naudojamas bendrovės elektroninio paÅ¡to adresas almarauto@gmail.com, o ne bendrovės direktoriaus ar akcininko asmeniniai adresai. Teismas pripažino, jog apie 250 000 – 300 000 Eur dydžio numatomÄ sandorį neabejotinai bÅ«tų žinojęs UAB „Almart“ akcininkas M. S.. Teismas taip pat pripažino, jog toks trumpas vekselio apmokėjimo terminas kelia pagrįstų abejonių, kad tai galėjo bÅ«ti susiję su sandoriu dėl automobilių atgabenimo.

Neabejotina, kad įvertinus atstumÄ , muitinės procedÅ«ras, kt. galimas kliÅ«tis per tokį trumpÄ terminÄ automobiliai negalėjo bÅ«ti pristatyti į LietuvÄ . Atsižvelgęs į A. A. pajamas ir vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ jo, teismas sprendė, kad jis nebuvo pajėgus per kelias dienas sumokėti reikÅ¡mingÄ 43 000 Lt sumÄ . Teismas pripažino, kad pagal visas aplinkybes, 2014-09-02 iÅ¡duodamas M. R. vekselį A. A. prisiėmė asmeninę prievolę, kuriai užtikrinti įtraukė ieÅ¡kovÄ UAB „Almart“, kuris neturėjo jokių ketinimų prisiimti tokių įsipareigojimų ir jokių realių UAB „Almart“ susitarimų su M.

R. dėl automobilių gabenimo iÅ¡ Ispanijos nebuvo. M. R. nuo seniau buvo pažįstamas su A. A. ir galėjo susiderėti dėl piniginės paramos finansinių sunkumų turinčiam A. A., o UAB „Almart“ dalyvavimas kaip laiduotojo buvo naudingas ir M. R., kuris užsitikrino prievolės įvykdymÄ , ir A. A., kuris galėjo iÅ¡vengti asmeninio prievolės įvykdymo. Teismas taip pat nurodė, kad A. A. veikimÄ asmeniniais tikslais, iÅ¡duodant ginčijamÄ vekselį, iÅ¡ dalies patvirtina jo veiksmai, t.y. 2014-10-09 praÅ¡ymas, adresuotas antstolei B.

P., kuriuo jis prašė panaikinti areÅ¡tÄ UAB „Almart“ sÄ skaitai bei sutiko sumokėti 10 000 Lt įmokÄ Ä¯ antstolės depozitinę sÄ skaitÄ . Šį A. A. įsipareigojimÄ teismas vertino kaip asmeninį, nes nenurodyta, kad įsipareigojimÄ prisiima UAB „Almart“, be to A. A. praÅ¡yme nurodė asmeninio elektroninio laiÅ¡ko adresÄ korespondencijai siųsti. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad A. A., veikdamas asmeniniais tikslais sukÅ«rė UAB „Almart“ reikÅ¡mingÄ prievolę be bendrovės valdybos, akcininko žinios ir tÄ suvokė arba turėjo suvokti M.

R., kas laikytina piktavaliÅ¡ku susitarimu. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė po to, kai A. A. nevykdant savo įsipareigojimų, antstolė nurašė nuo UAB „Almart“ sÄ skaitos 834,84 Eur, todėl sprendė, jog panaikinus ginčijamÄ , Å¡i suma grÄ Å¾intina ieÅ¡kovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas M. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, nepaneigia tarp Å¡alių vykusių derybų ir susitarimo dėl automobilių pirkimo fakto. Nors atsakovas galėjo pateikti tik vienÄ elektroninį laiÅ¡kÄ , Å¡is įrodymas byloje yra itin svarbus, kadangi atspindi Å¡alių susitarimo esmę bei patvirtina atsakovo byloje įrodinėjamas aplinkybes. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į ieÅ¡kovo pateiktÄ argumentÄ dėl to, jog ieÅ¡kovo oficialus elektroninio paÅ¡to adresas yra almarauto@gmail.com, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų tokiam argumentui pagrįsti ar įrodyti, kad toks elektroninio paÅ¡to adresas apskritai egzistuoja ir yra naudojamas įmonės veikloje.

IeÅ¡kovo įmonėje faktiÅ¡kai nuo pat įmonės registracijos, dirba tik vienas darbuotojas - ieÅ¡kovo direktorius A. A., todėl, elektroninio paÅ¡to adresas algirdas.ambrazas@gmail.com, iÅ¡ kurio buvo siųstas 2014-07-28 laiÅ¡kas, pagrįstai laikytinas įmonės (ieÅ¡kovo) elektroninio paÅ¡to adresu. UAB „Almart“ turi du akcininkus: M. S. ir A. A., kuriems priklauso po 50 proc. ieÅ¡kovo akcijų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, jog apie atsakovo nurodomÄ sandorį, kaip pakankamai didelės vertės sandorį, turėjo bÅ«ti žinoma ieÅ¡kovo akcininkui M.

S., todėl nėra įtikima tai, kad reikÅ¡mingos vertės sandorį derintų tik ieÅ¡kovo direktorius. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog byloje vykusio teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad 2014 m. liepos-rugpjūčio mėn., t.y., pakankamai ilgÄ laikÄ buvo derinami automobilių gabenimo klausimai. BÅ«tent ieÅ¡kovo, kaip tarpininko-pardavėjo, turinčio pristatyti automobilius į LietuvÄ , direktorius A. A. sprendė nurodytus klausimus ir apie rezultatus praneÅ¡davo atsakovui žodžiu.

Teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad 43 200 Lt sumokėtas avansas buvo įneÅ¡tas į UAB „Almart“ sÄ skaitÄ . Tačiau ieÅ¡kovo direktorius A. A., iÅ¡ atsakovo priėmęs grynuosius pinigus, privalėjo juos įneÅ¡ti į įmonės kasÄ /sÄ skaitÄ . Atsakovas, nebÅ«damas ieÅ¡kovo darbuotoju, tokių veiksmų atlikti negalėjo, taigi, negalėjo pateikti ir įrodymų apie paminėtų veiksmų atlikimÄ . Be to, pagal ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä galima spręsti, jog ieÅ¡kovo įmonėje ženkliai dažnesnė yra avanso sumokėjimo grynaisiais pinigais, pagal automobilių pirkimo pardavimo sandorius, praktika.

Vekselį, kaip grynųjų pinigų sumokėjimÄ ieÅ¡kovui patvirtinantį dokumentÄ , pasiÅ«lė bÅ«tent ieÅ¡kovo direktorius A. A., kuris ir paruošė jį bei pateikė atsakovui, o atsakovas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog vekselio mokėtoju yra nurodytas ne ieÅ¡kovas, o jo direktorius. Atsakovui tik bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma apie A. A. finansines problemas. Be to, nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas sprendė, jog A. A. su atsakovu buvo pažįstami, nes toks teiginys neatitinka tikrovės. Teismas nepagrįstai nurodė, jog A.

A. veikimÄ asmeniniais tikslais, iÅ¡duodant ginčijamÄ vekselį, patvirtina jo 2014-10-09 praÅ¡ymas, adresuotas antstolei B. P.. Tačiau iÅ¡ Å¡io praÅ¡ymo matyti, kad jis yra pateiktas UAB „Almart“ vardu - jis teikiamas nuo UAB „Almart“, pasiraÅ¡ytas UAB „Almart“ vadovo A. A. ir patvirtintas UAB „Almart“ antspaudu. Teismas nepagrįstai laikė ginčijamÄ sandorį piktavaliÅ¡ku susitarimu. IeÅ¡kovo akcininkui M. S. ir valdybai sužinojus apie ginčo sandorį, ieÅ¡kovo direktoriaus A.

A. atžvilgiu nebuvo imtasi jokių veiksmų. Be to, teismas turėjo nustatyti tiek atsakovo A. A., kaip UAB „Almart“ įgalioto atstovo, tiek atsakovo M. R. kaltę tyčios forma. A. A. turėjo visus reikiamus įgaliojimus sudarinėti atitinkamus komercinius sandorius įmonės vardu, dėl to atsakovui negalėjo kilti abejonių, kad derinamas pirkimo-pardavimo sandoris ir jį užtikrinantis vekselis galėtų prieštarauti UAB „Almart“ interesams.Ieškovas UAB „Almart“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad viso proceso pirmos instancijos teisme metu atsakovas taip ir nesuformulavo aiÅ¡kios pozicijos, kokį menamÄ sandorį ir jo etapÄ Ä¯rodo el. susiraÅ¡inėjimas, kuris, iÅ¡ esmės, yra pagrindinis ir vienintelis įrodymas, netiesiogiai siejantis UAB „Almart“ ir M. R.. Pasak apelianto, vekselis patvirtina tarp Å¡alių vykusias derybas, jų pabaigÄ bei avanso apmokėjimÄ , tačiau nėra aiÅ¡ku, kodėl tuomet vekselio sandorio Å¡alimi yra A. A., o ne automobilius neva perkanti bendrovė.

Apelianto teiginys, kad pats ieÅ¡kovas parengė vekselį ir jį, kaip avanso grÄ Å¾inimo užtikrinimÄ , pasiÅ«lė M. R., neatitinka tikrovės, nes ieÅ¡kovo įmonėje nebuvo praktikos užtikrinti savo įsipareigojimus vekseliais ir toks instrumentas, ypač kaip avanso gavimo patvirtinimas, naudojamas nebuvo. Kitas ieÅ¡kovo akcininkas M. S. nežinojo apie numatomÄ didžiausiÄ Ä¯monės istorijoje sandorį, kuris virÅ¡ytų dviejų metų įmonės apyvartÄ , nes esant realioms deryboms dėl realaus pirkimo, M.

S. bÅ«tų buvęs įtrauktas į jas, kaip tai įprasta bendrovės praktikoje. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad 43 200 Lt avansas buvo sumokėtas ieÅ¡kovui. Apelianto teiginys, kad jis nėra UAB „Almart“ darbuotojas, tai jis negali pateikti įrodymų apie pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ sÄ skaitÄ , yra nelogiÅ¡kas. Net ir mažos sumos sumokėjimas kitam asmeniui yra įforminamas atitinkamu dokumentu - skolos raÅ¡teliu, pakvitavimu, kasos pajamų orderiu ir pan. Apelianto teiginiai dėl teismo iÅ¡vados, aiÅ¡kinant A.

A. UAB „Almart“ vardu pasiraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ antstolei B. P. dėl areÅ¡to UAB „Almart“ sÄ skaitai panaikinimo, yra klaidingi. Å ie veiksmai buvo atlikti jau po asmeninės A. A. prievolės perkėlimo ieÅ¡kovui pagal laidavimÄ . Neteisingi apelianto teiginiai, jog ieÅ¡kovo akcininkui M. S. ir valdybai sužinojus apie ginčo sandorį, ieÅ¡kovo direktoriaus A. A. atžvilgiu nebuvo imtasi jokių veiksmų. IÅ¡ karto po sužinojimo apie UAB „Almart“ atsiradusiÄ atsakomybę pagal vekselį, buvo nuspręsta nedelsiant pakeisti UAB „Almart“ įstatus, nustatant kiekybinį atstovavimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

             Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.             Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Almart“ direktorius A. A. 2014-09-02 iÅ¡davė M. R. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriame nurodyta, jog A. A. yra vekselio davėjas (mokėtojas) ir įsipareigoja iki 2014-09-05 sumokėti M.

R. 43 000 Lt. Taip pat A. A. vekselyje pasirašė kaip UAB „Almart“, kuri laiduoja vekselyje nurodytai sumai už A. A., direktorius. Atsakovas M. R. 2014-09-07 raÅ¡tu kreipėsi į A. A. dėl 2014-09-02 vekselio apmokėjimo pareiÅ¡kime nurodęs 3 dienų terminÄ vekseliui apmokėti. M. R. 2014-09-15 pateikė Vilniaus miesto 22 notarų biurui praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. Å io vekselio pagrindu Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarė J. S. 2014-09-15 iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 43 000 Lt sumos, 6 procentų palÅ«kanų ir 218 Lt vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A.

A. arba UAB „Almart“. Atsakovas M. R. 2014-09-16 pateikė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä antstolei B. P. dėl 43 418 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. A. ir UAB „Almart“ ir antstolė pradėjo vykdymo veiksmus.              IeÅ¡kovas UAB „Almart“ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2014-09-02 vekselį iÅ¡ dalies UAB „Almart“ atžvilgiu negaliojančiu nuo sudarymo momento CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, kaip sudarytÄ dėl Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi bei panaikinti Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarės J.

S. padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä toje dalyje, kiek jis susijęs su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Almart“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. A., veikdamas asmeniniais tikslais, sukÅ«rė UAB „Almart“ reikÅ¡mingÄ prievolę be bendrovės valdybos, akcininko žinios ir tÄ suvokė arba turėjo suvokti M. R., kas laikytina piktavaliÅ¡ku susitarimu. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka.             Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad elektroninis laiÅ¡kas neįrodo rimtų UAB „Almart“ ir M.

R. derybų dėl sandorio, kadangi tarp šalių nebuvo pasirašyta jokia rašytinė sutartis. Šiuo atveju apeliantas teisingai nurodo, jog tokiam sandoriui nėra privaloma rašytinė sutartis, tačiau minėtas sandoris, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, buvo susijęs su itin dideliu kiekiu (60 vnt.) lengvųjų automobilių. Be to byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie vėlesnes UAB „Almart“ ir M. R. derybas dėl šių automobilių po laiško išsiuntimo iki ginčijamo vekselio pasirašymo.

Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas ar atsakovas M. R. vedė derybas su kokia nors Ispanijos įmone dėl minėtų automobilių pirkimo, taip pat kad buvo derinami kokie nors klausimai, susiję su minėtų automobilių pargabenimu, perdavimu ir pan. Todėl Å¡iuo atveju pagrįsta manyti, jog vien minėtas elektroninis laiÅ¡kas, nesant jokių kitų įrodymų apie tokio sandorio sudarymÄ , nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog toks sandoris tikrai buvo sudarytas.              Apelianto teigimu, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai atsižvelgė į ieÅ¡kovo pateiktÄ argumentÄ dėl to, jog ieÅ¡kovo oficialus elektroninis adresas yra almarauto@gmail.com, nors ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų tokiam argumentui pagrįsti ar įrodyti.

Be to, pasak apelianto, ieškovo įmonėje nuo 2012 05 08 (t.y., faktiškai nuo pat įmonės registracijos datos, kuri yra 2012 04 20) dirba tik vienas darbuotojas - ieškovo direktorius A. A., todėl, elektroninio pašto adresas algirdas.ambrazas@gmail.com, iš kurio buvo siųstas 2014-07-28 laiškas, pagrįstai laikytinas įmonės (ieškovo) elektroninio pašto adresu. Šiuo atveju ieškovas neneigia, jog elektroninio pašto adresas algirdas.ambrazas@gmail.com yra ir jo asmeninio elektroninio pašto adresas, todėl akivaizdu, jog iš šio elektroninio pašto galėjo būti siųsti ne tik įmonės laiškai, bet ir pačio A.

A. asmeniniai laiÅ¡kai. Todėl aplinkybė, kad minėtas elektroninis laiÅ¡kas yra iÅ¡siųstas bÅ«tent iÅ¡ asmeninio atsakovo A. A. elektroninio paÅ¡to tik patvirtina, kad tokiu laiÅ¡ku galėjo bÅ«ti derinamas ir asmeninis, bet nebÅ«tinai įmonės, sandoris.              Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo atstovo patvirtinimÄ , iÅ¡sakytÄ teismo posėdžio metu, jog UAB „Almart“ turi du akcininkus: M. S. ir A. A., kuriems priklauso po 50 proc. ieÅ¡kovo akcijų, todėl A.

A. yra ne tik ieÅ¡kovo direktorius, vienintelis darbuotojas, bet ir akcininkas, kuriam priklauso 50 proc. ieÅ¡kovo akcijų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog esant 250 000 – 300 000 Eur numatomam sandoriui, apie jį neabejotinai bÅ«tų žinojęs UAB „Almart“ akcininkas M. S.. IÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos 2015-10-02 iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-10-02, matyti, jog didžiausia įmonės pervesta suma per šį laikotarpį yra tik 13 000 Eur, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, apie tokios didelės vertės sandorį, neabejotinai bÅ«tų informuotas ir kitas įmonės akcininkas, kuriam priklauso net 50 proc. ieÅ¡kovo akcijų.

Toks informavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tų logiÅ¡kas ir atitiktų įprastÄ verslo praktikÄ .             Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vekselio apmokėjimo terminas 3 dienos kelia pagrįstų abejonių, kad tai galėjo bÅ«ti susiję su sandoriu dėl automobilių atgabenimo, kadangi įvertinus atstumÄ , muitinės procedÅ«ras, kt. galimas kliÅ«tis per tokį trumpÄ terminÄ automobiliai negalėjo bÅ«ti pristatyti į LietuvÄ .

Pasak apelianto, automobilių gabenimo marÅ¡ruto ir susijusių sÄ lygų derinimas įvyko iki avanso ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjimui. Tačiau tokiu bÅ«du apeliantas nepaaiÅ¡kina, kodėl vekselyje yra nurodytas apmokėjimo terminas 3 dienos, jeigu juo buvo sumokėtas avansas už automobilių atgabenimÄ iÅ¡ Ispanijos, t.y. kodėl Å¡iuo atveju toks trumpas terminas nustatytas tokiam sandoriui, kurio, akivaizdu ieÅ¡kovas objektyviai negalėjo įvykdyti per 3 dienas.              Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų apie 43 200 Lt avanso, kuris pasak M.

R. buvo sumokėtas grynaisiais, įneÅ¡imÄ Ä¯ UAB „Almart“ sÄ skaitÄ . Apeliantas nurodo, jog tokių įrodymų pateikti negalėjo, kadangi pinigus įneÅ¡ti turėjo A. A.. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas M. R. taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog minėtÄ grynųjų pinigų sumÄ perdavė A. A., kaip ieÅ¡kovo įmonės direktoriui. Byloje nėra pateiktas joks kvitas, kasos pajamų orderis ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, tikėtina, jog tokios pinigų sumos M.

R. nebÅ«tų perdavęs ieÅ¡kovo direktoriui A. A., kurio, pasak apelianto, jis nepažinojo, nepraÅ¡ydamas iÅ¡ jo atitinkamo dokumento. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.).

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog labiau tikėtina, kad minėti pinigai pagal ginčijamÄ vekselį nebuvo skirti tarp ieÅ¡kovo UAB „Almart“ ir atsakovo M. R. sudaryto sandorio dėl automobilių gabenimo avansui apmokėti.              Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad įmonėje yra dažnesnė avanso sumokėjimo grynaisiais pinigais, nei bankiniu pavedimu praktika, todėl teismas nepagrįstai laikė ieÅ¡kovÄ Ä¯rodžius, kad sudarinėjant tokio pobÅ«džio, kokius nurodė M.

R., sandorius avansai pervedami į UAB „Almart“ sÄ skaitÄ , o ne mokami grynais bendrovės direktoriui ar akcininkui. Å iuo atveju minėtas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog ieÅ¡kovas yra pervedęs kitoms įmonėms avansinius mokėjimus banko pavedimu, kÄ nurodė ir pats apeliantas, tuo tarpu apelianto nurodoma aplinkybė, jog ieÅ¡kovo direktorius ne kartÄ Ä¯nešė grynuosius pinigus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina apelianto teiginių, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo direktorius įneÅ¡davo į sÄ skaitÄ grynaisiais pinigais gautus avansinius mokėjimus.

SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nėra duomenų, už kÄ gauti grynieji pinigai įneÅ¡ami į sÄ skaitÄ , todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog Å¡ie pinigai gauti iÅ¡imtinai iÅ¡ tokių sandorių avansinių mokėjimų, nėra jokio pagrindo.              Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog tai, kad A. A., iÅ¡duodamas ginčijamÄ vekselį, veikė asmeniniais tikslais, iÅ¡ dalies patvirtina jo veiksmai, t.y., 2014-10-09 praÅ¡ymas, adresuotas antstolei B. P.. Pasak apelianto, minėtas praÅ¡ymas yra pasiraÅ¡ytas UAB „Almart“ vardu ir patvirtintas įmonės antspaudu.

Tačiau pažymėtina, jog akivaizdu, kad A. A. kaip įmonės direktorius ir vienintelis darbuotojas galėjo disponuoti įmonės antspaudu bei pasiraÅ¡yti jos vardu, tačiau praÅ¡yme, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas nėra nurodyta, kad įsipareigojimÄ prisiima UAB „Almart“. Be to A. A. praÅ¡yme nurodė asmeninio elektroninio laiÅ¡ko adresÄ korespondencijai siųsti. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.              Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog ieÅ¡kovo akcininkui M.

S. ir valdybai sužinojus apie ginčo sandorį, ieÅ¡kovo direktoriaus A. A. atžvilgiu nebuvo imtasi jokių veiksmų. Pasak apelianto, toks kito ieÅ¡kovo akcininko M. S. ir valdybos neveikimas iÅ¡ esmės liudija apie pastarųjų pritarimÄ direktoriaus veiksmams ir ginčo sandoriui. Tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, 2014-12-08 Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti nauji ieÅ¡kovo įstatai, pagal kurių 8.6 punktÄ , bendrovei atstovauja direktorius, veikdamas kartu su vienu iÅ¡ valdybos narių; jeigu direktorius yra valdybos narys, tai atstovaudamas bendrovei jis veikia kartu su vienu iÅ¡ kitų valdybos narių.

Taigi, sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, jog tokiais įstatų pakeitimas iÅ¡ esmės buvo apribota įmonės direktoriaus A. A. galimybė sudaryti įmonei žalingus sandorius. Aplinkybė, jog minėti ieÅ¡kovo įstatų pakeitimai buvo padaryti ne iÅ¡ karto po ginčijamo vekselio sudarymo, Å¡iuo atveju nepaneigia pačio fakto, jog tokių priemonių, kuriomis bÅ«tų apribotos A. A. galimybės veikti prieÅ¡ingais įmonei interesais, buvo imtasi.              CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi.

Atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Jeigu sandorį atstovas sudaro piktavaliÅ¡kai susitaręs su kita Å¡alimi (jos atstovu) ir kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. PiktavaliÅ¡kas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sÄ lygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavaliÅ¡ko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties Å¡alies atstovo, ir kitos Å¡alies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavaliÅ¡ko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties Å¡alies atstovo ir kitos Å¡alies (jos atstovo) kaltę tyčios forma.

Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tefire“ v.

UAB „Lakis“, kt., bylos Nr. 3K-3-555/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovų A. A. ir M. R. piktavaliÅ¡ki veiksmai pasireiÅ¡kė, tuo jog A. A., veikdamas asmeniniais tikslais, sukÅ«rė UAB „Almart“ reikÅ¡mingÄ prievolę be kito bendrovės akcininko žinios ir tÄ suvokė arba turėjo suvokti M. R.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog turi bÅ«ti panaikinti sandoriai, kurių pagrindu UAB „Almart“ atžvilgiu atsirado prievolė, kurios nebÅ«tų, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų A.

A. ir M. R. veiksmų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus atsakovo M. R. apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui UAB „Almart“ priteistinos 998,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, kurias pagrindžiančius įrodymus ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ .               Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329-330 straipsniais, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo M.

R. ieškovui UAB „Almart“ 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų. TeisėjaiHenrichas Jaglinskis Eglė Surgailienė Aldona Tilindienė