7eaacdc8-2ff2-45db-9ed3-18cf3b316873 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-889-463/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03811-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 1.2.3; 20.2.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų S. B. ir K. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , nustatė: pareiÅ¡kėjai S. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) ir K. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, kartu su pareiÅ¡kėja – ir pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–10), praÅ¡ydami iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos 8kio ministerijos (toliau – ir Ministerija), priteisti pareiÅ¡kėjams solidariai iÅ¡ viso 752,62 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.PareiÅ¡kėjai skunde nurodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. su BUAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004106 dėl kelionės dviem asmenims į HurgadÄ nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d., bendra užsakymo kaina 856,70 Eur (toliau – ir Paslaugų sutartis).

PareiÅ¡kėjas už kelionę sumokėjo pinigus. Kelionė neįvyko, nes BUAB „Freshtravel“ tapo nemokia. Dėl neįvykusios kelionės pasikreipę į draudimo bendrovę Ergo Insurance SE Lietuvos filialais kaip kompensacijÄ , kuri jiems iÅ¡mokėjo 39,25 Eur. Taip pat, kadangi pareiÅ¡kėjai kelionę pirko iÅ¡ individualios įmonės „Kelionių galerija“, ji jiems grÄ Å¾ino 64,83 Eur savo komisinius, kurie jai priklauso kaip atlygis už parduotÄ kelionę. Nurodė, kad nors ir dėl likusios negrÄ Å¾intos 752,62 Eur sumos pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Valstybinį turizmo departamentÄ prie Ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas, tačiau jiems likusi negrÄ Å¾inta suma už neįvykusiÄ kelionę nebuvo grÄ Å¾inta.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) yra nurodyta, jog 1990 m. birželio 13 d.

Tarybos direktyva Nr. 90/314/EE B „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų“ (toliau – ir Direktyva) yra įgyvendinamasis Europos SÄ jungos aktas. PareiÅ¡kėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 straipsnio nuostatomis, teigė, kad Å¡io straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, buvo nepakankamos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos.

PareiÅ¡kėjo teigimu, valstybė narė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos akcentavo, kad buvo padarytas pakankamai rimtas Europos SÄ jungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė. Akcentavo, kad dėl netinkamai įgyvendintos Direktyvos ir neužtikrintos pareiÅ¡kėjo teisių apsaugos valstybei kyla atsakomybė, kadangi bÅ«tent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimÄ ir atlygini žalÄ už Direktyvos neįgyvendinimÄ .PareiÅ¡kėjai, grįsdami savo skundo reikalavimÄ atlyginti turtinę žalÄ , nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017, nagrinėdamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ faktinėmis aplinkybėmis administracinę bylÄ dėl turtinės žalos, patirtos turisto kelionių organizatoriui BUAB „Freshtravel“ tapus nemokia, kompensavimo konstatavo, kad nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimÄ kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga.

Tai įrodo, kad pareiÅ¡kėjų patirtÄ turtinę žalÄ Lietuvos valstybės, atstovaujama Ministerijos, privalo pareiÅ¡kėjams atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ (b. l. 19–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai skunde iÅ¡dėstytais argumentais kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymÄ , tiek įstatymų leidėjo veiksmus, priimant Turizmo įstatymÄ , politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do ir dydžio požiÅ«riu ir praÅ¡o teismo šį tikslingumÄ Ä¯vertinti, nors tai daryti teismui draudžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas.

Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos SÄ jungos teisę. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Akcentavo, kad spręsti, ar į nacionalinę teisę valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas gali tik Komisija arba Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad Komisija arba ESTT bÅ«tų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas.

Byloje nesant minėtų įrodymų, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad yra nustatyta ir egzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė, veikdama per įstatymų leidžiamÄ jÄ institucijÄ â€“ SeimÄ , yra atlikusi neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiÅ¡kėjams kilo atlygintina turtinė žala ir procesinės palÅ«kanos. Ministerijos teigimu, pareiÅ¡kėjai žalÄ galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , todėl neegzistuoja joks priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės veiksmų perkeliant DirektyvÄ Ä¯ nacionalinę teisę bei pareiÅ¡kėjų patirtos žalos.Ministerija atsiliepime akcentavo, vizų mokesčiai, kaip turtinės žalos atlyginimas, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjams negali bÅ«ti priteisiamas iÅ¡ Lietuvos valstybės.Be to, Ministerijos nuomone, pareiÅ¡kėjų į bylÄ pateikti įrodymai nepagrindžia, kad bÅ«tų pareiÅ¡kėjas atliko mokėjimus už kelionių organizatoriaus BUAB „Freshtravel“ organizuotas keliones.

Asmens nurodymo sutartyje aplinkybė nepatvirtina fakto, kad toks asmuo pagal sutartį realiai sumokėjo už kelionę, nes atliktÄ mokėjimÄ pagrindžia ne sutartis, o mokėjimÄ patvirtinantys dokumentai, kurių byloje pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra.Ministerija atsiliepime pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjai neturi teisės gauti dvigubo žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 pareiÅ¡kėja su 791,87 Eur finansiniu reikalavimu yra įtraukta į BUAB „Freshtravel“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä BUAB „Freshtravel“ bankroto byloje, todėl, patenkinus skundÄ , pareiÅ¡kėja įgis teisę iÅ¡ BUAB „Freshtravel“ ir Lietuvos valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo.

Taip bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas racionaliai naudoti Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ (b. l. 52–59) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad teismui nusprendus apskaičiuoti pareiÅ¡kėjams priteistos žalos dydį, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl už vizas sumokėto mokesčio eliminavimo iÅ¡ atlygintos neįvykusios kelionės kainos.

Laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjai žalos atlyginimo pirmiausiai turėtų reikalauti iÅ¡ žalÄ sukėlusių asmenų, t. y. BUAB „Freshtravel“, kadangi pareiÅ¡kėja yra įtraukta į BUAB „Freshtravel“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , o ne iÅ¡ Lietuvos valstybės. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Freshtravel“ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų skundÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjai prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija, trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja: ginčas kilo dėl žalos, pareiÅ¡kėjų teigimu, atsiradusios dėl netinkamo Direktyvos nuostatų, susijusių su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygomis, perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, atlyginimo.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su kelionių organizatoriumi BUAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 5 d. sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004106 (b. l. 11), kuria pareiÅ¡kėjai įsigijo Å¡eÅ¡ių parų kelionę į HurgadÄ .IÅ¡ 2014 m. lapkričio 6 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 8492250 (b. l.

12) matyti, kad pareiÅ¡kėja sumokėjo BUAB „Freshtravel“ 856,70 Eur už poilsinę kelionę į EgiptÄ .Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi BUAB „Freshtravel“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Valdsita“.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi (b. l. 28–50) patvirtintas patikslintas BUAB „Freshtravel“ kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kurio 87 punkte nurodyta pareiÅ¡kėja (b. l. 32), bendrovė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta, kad ji likviduota dėl bankroto.PareiÅ¡kėjai su 2014 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Turizmo departamentÄ , praÅ¡ydami inicijuoti BUAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedÅ«rÄ pagal Paslaugų sutartį.

PraÅ¡yme nurodyta, kad už turistinę kelionę sumokėta ir praÅ¡oma kompensuoti 2 958 Lt (856,70 Eur; b. l. 14).BUAB „Freshtravel“ draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėjo 39,25 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl kelionių organizatoriaus prievolių, numatytų Paslaugų sutartyje (b. l. 14).PareiÅ¡kėjai bankiniu pavedimu individuali įmonė „Kelionė galerija“ grÄ Å¾ino 223,84 Lt (64,83 Eur) komisinį atlyginimÄ (b. l. 15).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.Žala, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Kaip minėta, pareiÅ¡kėjai teigia žalÄ patyrę dėl to, kad Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas, susijusias su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygomis, į nacionalinės teisės aktus.Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas.

ESTT yra konstatavęs, kad Direktyvos 7 straipsnis aiÅ¡kintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutarties Ilona Baradics ir kt. prieÅ¡ QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 punktai).Direktyva, kartu su kitais Europos SÄ jungos teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo paslaugų teikimÄ , Lietuvos Respublikoje įgyvendinta Turizmo įstatymu.Turizmo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių organizatoriai, siÅ«lantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:

1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;

2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;

3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;

4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir iÅ¡vykstamojo turizmo veiklÄ , prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis Å¡io straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) 33 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendra turistų pareikÅ¡tų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytÄ laidavimo draudimo sumÄ ar jos likutį, laidavimo draudimo iÅ¡moka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiÅ¡kai grįžti į Lietuvos RespublikÄ turisto organizuoto grÄ Å¾inimo į iÅ¡vykimo vietÄ Lietuvos Respublikoje iÅ¡laidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas iÅ¡laidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikÅ¡tų reikalavimų dydžiui (ApraÅ¡o 29.2–29.4 ir 29.1 papunkčiuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti).Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei ApraÅ¡e nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, kuri kompensuojama pagal ApraÅ¡o 33 punktÄ , atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas.LVAT, nagrinėdamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ faktinėmis aplinkybėmis administracinę bylÄ dėl nuostolių, turisto patirtų kelionių organizatoriui BUAB „Freshtravel“ tapus nemokiu, kompensavimo (žr. 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017), padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiÅ¡kėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos.

Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų) teisių apsaugos. Å ioje administracinėje byloje LVAT konstatavo, kad Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį, t. y. nacionaliniais teisės aktais Å¡iuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė turtinę žalÄ â€“ tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti.Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčui aktualios faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos, tai darytina iÅ¡vada, kad nacionaliniais teisės aktais nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimÄ kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga, dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė nuostolius, kuriuos Lietuvos valstybė turi jiems atlyginti.

Kaip nustatyta, toks aiÅ¡kinimas atitinka ir aktualiÄ LVAT formuojamÄ praktikÄ (žr. 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017 ir kt.).Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai pagrįstai grindžia skunde reiÅ¡kiamus reikalavimus, atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjų turtinę žalÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjams BUAB „Freshtravel“ draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas iÅ¡mokėjo 39,25 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , individuali įmonė „Kelionių galerija“ iÅ¡mokėjo 64,83 Eur komisinį atlyginimÄ , jie teisme reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti 752,62 Eur turtinę žalÄ (856,70 – 39,25 – 64,83) (b. l. 11, 12, 14, 15).Spręsdamas klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjams priteistinos turtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai nurodo, jog patyrė 752,62 Eur turtinę žalÄ .

Kaip nustatyta, pareiškėjai neprašo atlyginti sumų, gautų iš draudimo bendrovės ir individualios įmonės „Kelionių galerija“ (b. l. 14, 15), tačiau akivaizdu, kad pareiškėjai prašo atlyginti kartu ir išlaidas, patirtas už įsigytas vizas. Teismo vertinimu, pareiškėjų patirtos išlaidos vizoms turi būti atimtos iš kelionės kainos, nes, kaip pagrįstai nurodo atsakovės atstovė atsiliepime, kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių (Turizmo įstatymo 8 straipsnis).

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovės atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjos mokėtina pinigų suma už keturias Egipto Arabų Respublikos vizas sudaro 79,89 Eur, todėl ši suma turėtų būti sumažinta prašoma priteisti suma. Nors teismas sutinka, kad pareiškėjams priteistina turtinė žala neapima kelionės vizų mokesčių, visgi nesutinka su atsakovės atstovės pozicija, kad pareiškėjų prašoma suma turi būti sumažinta suma, mokėtina už keturias vizas, kadangi Paslaugų sutarties grafoje „Papildomos paslaugos“ matyti, kad pareiškėjai sumokėjo ne už keturias, o už dvi vizas (2 suaugusiems) (b. l. 11).

Å ioje vietoje pažymėtina, kad nors trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjai už vizas sumokėjo 46,34 Eur, tačiau nepateikė jokių Å¡iÄ sumÄ pagrindžiančių raÅ¡ytinių dokumentų, todėl jų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis vieÅ¡ai paskelbtais duomenimis, sprendžia, kad Egipto Arabų Respublikos vizos jų įsigijimo metu kainavo 19,97 Eur. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas priteisti turtinės žalos dydis mažinamas už dvi Egipto Arabų Respublikos vizas mokėtina suma, t. y. 39,94 Eur (19,97 x 2), priteisiant pareiÅ¡kėjams 712,68 Eur turtinės žalos (752,62 – 39,94).Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimÄ priteisti turtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjams lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovės priteistina 712,68 Eur turtinė žala, t. y. po 356,34 Eur kiekvienam pareiÅ¡kėjui.Atsakovės atstovės atsiliepimo į skundÄ argumentai, kad pareiÅ¡kėjai siekia dvigubo žalos atlyginimo, laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 įtraukta į BUAB „Freshtravel“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 791,87 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (b. l.

32) nepaneigia pareiÅ¡kėjų teisės kreiptis į teismÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjai turi teisę ginti jų pažeistas teises pasirinktu bÅ«du ir kreiptis į teismÄ , reikalaudamas iÅ¡ valstybės atlyginti turtinę žalÄ . Konstatuotina, kad jei Direktyvos 7 straipsnis bÅ«tų tinkamai įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisėje, kelionių organizatoriaus nemokumo (bankroto) atveju asmeniui bÅ«tų kompensuota visa už neįvykusiÄ kelionę sumokėta suma. Pažymėtina, kad nacionaliniais teisės aktais Å¡iuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ â€“ tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti.

Akivaizdu, kad tokiÄ pareigÄ valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiÅ¡ko patirtų nuostolių atlyginimo. Toks aiÅ¡kinimas pateiktas ir LVAT 2017 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017.Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjams atlygintina 712,68 Eur turtinė žala, t. y. po 356,34 Eur kiekvienam pareiÅ¡kėjui, o likusi skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal LVAT jurisprudencijÄ , bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos. Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų skundas teisme priimtas 2017 m. lapkričio 6 d. (b. l. 16), todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kėjų S. B. ir K. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjai S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 356,34 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus trisdeÅ¡imt keturis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti pareiÅ¡kėjui K.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 356,34 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus trisdeÅ¡imt keturis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.KitÄ pareiÅ¡kėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja             Jolanta Malijauskienė