AS-822-188-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. C. (V. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-822-188-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti skundą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS822-188/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03207-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. C. (V. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111)-1307 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimas) bei įpareigoti atsakovą atkurti/atstatyti iki šio sprendimo priėmimo Nekilnojamojo turto registre buvusius duomenis. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas priėmė 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą dėl žemės sklypo, priklausančio A. A. P., kadastrinių duomenų pakeitimo, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. Tarnybos Vilniaus rajono skyriui paduotą prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė netvirtinti minėto žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimo kol, laikantis teisės aktuose nustatytos procedūros ir reikalavimų, neatlikti šių sklypų kadastriniai matavimai ir neišspręsti ginčytini klausimai. Apie 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pareiškėjas sužinojo tik 2012 m. lapkričio 10 d., kai gavo Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus atsakymą į 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymą. Kadangi pareiškėjas atsakovo atsakymo negavo per Vyriausybės nutarimo Nr. 875 “Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2007, Nr. 94-3779) 30 ir 31 punktuose nurodytus terminus, pareiškėjas 2012 m. spalio 24 d. su skundu dėl atsakovo veiksmų kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), kaip į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nacionalinė žemės tarnyba savo nuomonę pateikė tik 2012 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-2554. Šį raštą pareiškėjas gavo 2012 m. gruodžio 6 d.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti skundą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą dėl 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo padavė tik 2012 m. gruodžio 14 d. Prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjas nurodė, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tačiau tokio savo teiginio neargumentavo, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių skundo padavimo terminas yra praleistas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas nurodė, jog apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2012 m. gruodžio 6 d., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-2554, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo 2012 m. spalio 24 d. skundo, pateikto Nacionalinei žemės tarnybai, jau šio skundo padavimo metu pareiškėjas žinojo, jog gretimo sklypo kadastriniai matavimai yra patvirtinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė termino praleidimo priežasčių, kurios galėjo būti laikomos objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti skundo teismui. Neatnaujinus šio termino, Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjo skundo nepriėmė.
III. 2013 m. sausio 4 d. atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, priimti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 14 d. skundą ir jį perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad nebuvo raštu informuotas apie 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 8 straipsnio 4 dalis. Nurodo, kad iš pasamdyto matininko sužinojęs, kad jo žemės sklypo faktiškai išmatuoti negalima, nes ginčytinos pareiškėjo žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo ribos posūkio taškas jau įregistruotas valstybinėje koordinačių sistemoje, jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su skundu dėl atsakovo veiksmų ir ginčijamo sprendimo panaikinimo, nes, pasak pareiškėjo, tapo akivaizdu, kad sprendimas jau buvo priimtas, o jo priėmimo motyvai jam nežinomi. Nacionalinė žemės tarnyba nesuteikė pareiškėjui galimybės susipažinti su bylos medžiaga, todėl tik iš 2012 m. gruodžio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo, kurį pareiškėjas gavo 2012 m. gruodžio 7 d., tapo aišku, kokiu pagrindu ir kokiais įstatymais vadovaudamasis atsakovas priėmė ginčijamą 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad tik gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. gruodžio 5 d. atsakymą, jis galėjo įvertinti skundo padavimo administraciniam teismui pagrįstumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, o pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį prie skundo turi būti pridedamas skundžiamas aktas.
Iš pareiškėjo 2012 m. gruodžio 14 d. skundo, paduoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2013 m. sausio 4 d. atskirojo skundo bei teismui pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas kartu su skundu nepateikė skundžiamo akto, t. y. 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo. Reikia pažymėti, kad tais atvejais, kai asmuo neturi galimybės pateikti skundžiamo akto, teismas, sprendžiantis skundo priimtinumo klausimą, remiantis ABTĮ 10 straipsniu, turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teises ir išreikalauti šį aktą. Vis dėlto, nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negalėjo gauti skundžiamo akto, pirmosios instancijos teismui nekyla pareiga pačiam išreikalauti reikalingus įrodymus. Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. 4 p.) (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pareiškėjui pašalinti minėto skundo trūkumo.
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo su šia aplinkybe susijusių ir bylai reikšmingų klausimų, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Paminėtina ir tai, kad remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.
2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas nurodė, jog apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2012 m. gruodžio 6 d., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-2554, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo 2012 m. spalio 24 d. skundo, pateikto Nacionalinei žemės tarnybai, jau šio skundo padavimo metu pareiškėjas žinojo, jog gretimo sklypo kadastriniai matavimai yra patvirtinti. Tačiau, kaip teigia pareiškėjas, 2012 m. spalio 24 d. iš pasamdyto matininko jis sužinojo tik tai, kad jam priklausančio žemės sklypo faktiškai išmatuoti negalima, nes ginčytinos pareiškėjo žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo ribos posūkio taškas jau yra įregistruotas valstybinėje koordinačių sistemoje, tačiau nei sprendimo priėmimo datos, nei motyvų, nei kitų reikšmingų aplinkybių pareiškėjas nežinojo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, bylos faktines aplinkybes, ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, ir skundo priėmimo bei termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Skirgailė Žalimienė