7ea945b9-e5a7-4d07-a5e7-b23b0c1adf86 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-218/2015Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00900-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.10. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Rūtos Mickevičienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,nuteistajam R.

B.,gynėjui advokatui DrÄ sučiui Zagreckui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo                                     2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams dviems mėnesiams, per šį laikotarpį uždraudžiant lankytis restoranuose ir kavinėse, kur galima įsigyti alkoholinių gėrimų, bei turėti su savimi ginklus ir peilius, ir įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. B. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo du asmenis, t. y. 2011 m. gruodžio 24 d., apie 06 val. 15 min., Kęstučio aikÅ¡tėje, ties Laisvės paminklu, Ukmergėje, asmeninio konflikto metu, turėdamas tikslÄ sužaloti du žmones, tyčia du kartus peiliu dÅ«rė G. J. į deÅ¡inės pusės juosmens ir krÅ«tinės sritį, padarydamas durtinę–pjautinę, nekiauryminę žaizdÄ juosmens deÅ¡inėje ir durtinę–pjautinę žaizdÄ deÅ¡inės paÅ¡onės srityje su pasieninės krÅ«tinplėvės sužalojimu, kas komplikavosi kraujo susitelkimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir tuoj pat, toje pačioje vietoje, tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė R.

B. į pilvo sritį, padarydamas durtinę–pjautinę žaizdÄ pilve su kepenų ir didžiosios taukinės sužalojimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du R. B. tyčia sunkiai sutrikdė sveikatÄ dviems asmenims – G. J. ir R. B..Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiųjų veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), taip pat panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymÄ ir R.

B. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskirti trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ paskirti atlikti pataisos namuose.Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas, pripažindamas nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiųjų veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po Å¡ių veiksmų atlikimo.

Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieÅ¡ kaltininkÄ ar kitÄ asmenį nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, kurie gali reikÅ¡tis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtÄ , tyčiojimusi, įžeidimu, Å¡antažu ir pan. PrieÅ¡ingu įstatymams smurtu laikytini bet kokie tokio pobÅ«džio veiksmai, padaryti nesant bÅ«tinosios ginties, bÅ«tinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , sulaikymo aplinkybių.

Dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės bÅ«senos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko bÅ«sena ir dėl to susilpnėja jo veiksmų kontrolė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-510/2009). Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. B. veikos padarymo metu buvo labai susijaudinęs, t.y. buvo fiziologinio afekto bÅ«senos. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ manyti, kad buvo aptemusi jo sÄ monė, susilpnėjusi savitvarda.

R. B. teisme parodė, kad peilį panaudojo ne dėl to, kad labai susijaudino ir negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, bet tai padarė spontaniškai, kaip ir gindamasis. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. yra padidintas įžeidumas, jautrumas aplinkos poveikiams bei dirgikliams. Užgautos savigarbos ir savimeilės situacijoje galimas savikontrolės kritimas, emocijų protrūkiai, impulsyvumas, dirglus reagavimas, tačiau tai yra jo asmeninės savybės. Bylos duomenimis, R.

B. buvo raginamas iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, tai vyko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , automobiliai stovėjo, buvo jau atvykę keli taksistai, atidarytos automobilio durelės, keleivė J. B. pasiÅ¡alino iÅ¡ automobilio, taigi, nebuvo jokio R. B. veiksmų spontaniÅ¡kumo. Pastarasis tikrai nebuvo labai susijaudinęs, kas galėjo turėti įtakos jo savikontrolei, teisminio proceso metu tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, iÅ¡ paties nuteistojo parodymų matyti, kad jis peiliu sužalojo nukentėjusiuosius ne spontaniÅ¡kai, ne dėl didelio susijaudinimo.Apeliantas nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiųjų veiksmai buvo neteisėti, nes jie nesilaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-04-08 įsakymu Nr. 6-DS patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 117 ir 135 punkto nuostatų.

Pagal teismų praktikÄ neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieÅ¡ kaltininkÄ ar kitÄ asmenį nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, kurie gali reikÅ¡tis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtÄ , tyčiojimusi, įžeidimu, Å¡antažu ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2011). Taigi, vien ta aplinkybė, kad, teismo nuomone, nukentėjusysis G.

J. nesilaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklių dar neleidžia teigti, kad jo veiksmai buvo neteisėti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad R. B. taksi automobilyje elgėsi agresyviai, konfliktavo su J. B. , todėl nukentėjusysis G. J. paprašė keleivių iÅ¡lipti, o jiems atsisakius pasikvietė į pagalbÄ kolegas. R. B. pats įvykio metu elgėsi provokuojančiai, nesutiko iÅ¡lipti iÅ¡ taksi automobilio, nukentėjusiajam G.

J. praÅ¡ant ir jiems pabandžius jį iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio, iÅ¡sitraukė peilį ir dÅ«rė juo dviem nukentėjusiesiems, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų veiksmai nebuvo neteisėti, o susidariusioje situacijoje buvo pagrįsti, nes R. B. elgėsi agresyviai, konfliktavo su taksi vairuotoju bei keleive, nesutiko iÅ¡lipti iÅ¡ taksi automobilio kai jo buvo papraÅ¡yta tai padaryti. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai R. B. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymÄ paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K- 105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-532/2011, 2K-633/2011, 2K-173/2012). Å iuo konkrečiu atveju apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kad R.

B. pripažino kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalÄ , ligonių kasai nukentėjusiųjų gydymo iÅ¡laidas, dirba, neteistas, prižiÅ«ri sergančiÄ seserį, iÅ¡laiko mažametį sÅ«nų, tai, kad nukentėjusiesiems dėl sveikatos sutrikdymo neliko liekamųjų reiÅ¡kinių, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja labdaringoje veikloje, nukentėjusieji praÅ¡o teismo neskirti R.

B. realios laisvės atėmimo bausmės, pasak apelianto, nėra iÅ¡imtinės. Å ios aplinkybės tik rodo, kad R. B. asmenybė yra tipinė tokio pobÅ«džio nusikalstamai veikai, tipinio pavojingumo visuomenei laipsnio, todėl nėra pagrindo skirti jam netipinę bausmę už padarytÄ tyčinį baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ , už kurį numatytas bausmės vidurkis yra laisvės atėmimas septyneriems metams. Ä®vykdyto nusikaltimo pobÅ«dis bei byloje nustatytų aplinkybių visuma, apelianto nuomone, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Nuteistasis R. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, panaudodamas peilį, sunkiai sužalojo du nukentėjusiuosius, dėl ko buvo padarytos durtinės žaizdos gyvybiškai svarbiose srityse (R. B. durtinė-pjautinė žaizda pilve (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), G. J. durtinė-pjautinė, kiauryminė žaizda dešinės pašonės srityje (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tik atsitiktinumo dėka nekilo dar sunkesnių padarinių – jų mirties. Dėl šių aplinkybių prokuroras mano, kad straipsnio sankcijoje numatyta bausmė (laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų) suteikia teismui visas galimybes teisingai paskirti bausmę, kuri būtų proporcinga įvykdytam nusikaltimui bei būtų pasiekti bausmės tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, padarytas labai sunkus nusikaltimas, R. B. anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, atlygino žalÄ , prisipažįsta, bausmės skyrimo tikslai ir teisingumas gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus R. B. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė bÅ«tų artima sankcijos minimumui.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

R. B. skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal                      BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Å io BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos, įvertinęs byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiųjų ir nuteistojo elgesiu nusikalstamos veikos padarymo metu, nuteistojo asmenybe, atsižvelgęs į nukentėjusiųjų praÅ¡ymus neskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo sudarytÄ susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti R.

B. atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ paskyrus jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti apygardos teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir R. B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ paskirti Å¡io BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams ir trims mėnesiams. Apelianto teigimu, byloje nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

B. paskyrus BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , bÅ«tų pažeistas teisingumo principas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistojo atžvilgiu taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai Å¡velnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti Å¡velnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatyta bausmė esti teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, R.

B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo įvykdyta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, R. B. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiųjų sužalojimo, atlygino turtinę ir neturinę žalÄ abiems nukentėjusiesiems, ligonių kasai už nukentėjusiųjų gydymÄ . Å ios aplinkybės pagrįstai pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis prieÅ¡ nukentėjusiuosius smurtavo dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusių asmenų veiksmai. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę, laikytini taip pat tokie atvejai, kai veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po Å¡ių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieÅ¡ kaltininkÄ ar kitÄ asmenį nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, kurie gali reikÅ¡tis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtÄ , tyčiojimusi, įžeidimu, Å¡antažu ir pan.

PrieÅ¡ingu įstatymams smurtu laikytini bet kokie tokio pobÅ«džio veiksmai, padaryti nesant bÅ«tinosios ginties, bÅ«tinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , sulaikymo aplinkybių. Dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės bÅ«senos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko bÅ«sena ir tada susilpnėja jo veiksmų kontrolė, tačiau neprarandamas gebėjimas juos suprasti ir valdyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2009, 2K-377/2011, 2K-394/2013).

Nagrinėjamu atveju, teismas, pripažindamas aukščiau nurodytÄ lengvinančiÄ aplinkybę, nuosprendyje aptarė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pateikė tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistojo veiksmų įvertinimÄ : R. B. nukentėjusiojo G. J. neįžeidinėjo, tik pasakė, kad veÅ¡i, kur jis pasakys; žodinis ginčas, kur važiuoti, vyko tarp bendrakeleivių nuteistojo ir J. B.; nesant bÅ«tinumui nukentėjusysis G. J. pasikvietė kitus taksistus ir panaudodami prievarta tempė nuteistÄ jį iÅ¡ automobilio, nors apie incidentÄ buvo visos galimybės praneÅ¡ti policijai, o ne patiems imtis smurto veiksmų.

Pažymėtina, kad viso proceso metu nei nukentėjusysis G. J., nei liudytoja J. B. nenurodė, jog tarp taksi vairuotojo ir keleivių buvo kilęs koks nors žodinis ginčas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad konfliktų sprendimas tarp keleivio ir taksi paslaugas teikiančio įmonės darbuotojo yra sureglamentuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklėmis, kurių nukentėjusysis G. J. nesilaikė, nes vairuotojas apie įtarimÄ keliančius keleivius turėjo praneÅ¡ti policijai arba vežėjui.

Taigi, esant nurodytai įvykio situacijai nukentėjusieji, siekdami jėga nuteistÄ jį R. B. iÅ¡sodinti iÅ¡ automobilio, veikė neteisėtai. Apelianto teiginiai, jog R. B. elgėsi provokuojančiai, nesutiko iÅ¡lipti iÅ¡ taksi automobilio, Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigia. Kolegija taip pat pripažįsta, jog nuteistojo veiksmai prieÅ¡ jį smurtaujančius asmenis nepateisina peilio panaudojimo, tačiau pastarojo reakcija, kai taksi vairuotojai prieÅ¡ nuteistÄ jį merginos akivaizdoje panaudojo jėgÄ , įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , jog R.

B. yra padidintas įžeidumas, jautrumas aplinkos poveikiams bei dirgikliams, užgautos savigarbos ir savimeilės situacijoje galimas savikontrolės kritimas, emocijų protrÅ«kiai, impulsyvumas, dirglus reagavimas, buvo spontaniÅ¡ka ir sÄ lygota didelio susijaudinimo. Å i objektyviai byloje nustatyta aplinkybė suteikia galimybę nuteistajam R. B. taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimÄ , taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tų neteisingas.

Kaltininko asmenybės pavojingumÄ nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. Nors R. B. iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka, tačiau teistas nebuvo. Po nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo praėjo gana ilgas laiko tarpas – beveik treji metai, ir per šį laikotarpį R. B. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio, o ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė jam teigiamÄ poveikį.

Tai, kad nuteistasis R. B. visiÅ¡kai atlygino abiems nukentėjusiesiems padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ , ligonių kasai už nukentėjusiųjų gydymÄ neabejotinai rodo kritiÅ¡kÄ savo veiksmų vertinimÄ bei norÄ kuo greičiau paÅ¡alinti sukeltas neigiamas pasekmes. Aptariamu atveju tai pat ypatingai svarbi ir nukentėjusiųjų pozicija dėl jų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji R. B. ir G. J. nuteistajam R. B. atleido, o nuteistojo nusikalstama veika nesukėlė nukentėjusiesiems kokių nors sunkių ilgalaikių pasekmių.

Be to, kaip matyti bylos medžiagos, nukentėjusiesiems suteikus paskutinį žodį, pastarieji prašė teismo neskirti R. B. realios laisvės atėmimo bausmės, paaiÅ¡kino, kad jam visiÅ¡kai atleido. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad R. B. dirba, neteistas, prižiÅ«ri sergančiÄ seserį, iÅ¡laiko mažametį sÅ«nų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 22 d. iÅ¡duotoje R. B. charakteristikoje nurodoma, kad bendrovėje dirbantis vadybininku R. B. nuo įdarbinimo pradžios pasižymėjo kaip draugiÅ¡kas, atsakingas, punktualus, savo darbÄ iÅ¡manantis kolektyvo narys; bendrovės kolektyvas laiduoja už R.

B.. (duomenys neskelbtini) parapijos kunigo 2014 m. balandžio 18 d. iÅ¡duotoje R. B. charakteristikoje nurodoma, kad R. B. aktyviai jungiasi į parapijos ir bendruomenės gyvenimÄ , dalyvauja labdaringoje veikloje, apibÅ«dinamas kaip aktyvus visuomenininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sporto ir sveikatingumo klubo, kuriame nuteistasis sportuoja, 2014 m. gegužės 5 d. iÅ¡duotoje charakteristikoje nurodoma, kad R. B. klube sportuoja apie tris metus, sportuoja kiekvienÄ dienÄ , kaip sportininkas yra tvarkingas, kultÅ«ringas ir pareigingas, su kolektyvu draugiÅ¡kas ir maloniai bendraujantis, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį charakterizuojamas tik iÅ¡ teigiamos pusės. Suprantama, kad Å¡ios aplinkybės nepaÅ¡alina R.

B. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau, kolegijos nuomone, yra pagrindas Å¡velninti jam bausmę ir kartu apsaugoti nuteistojo R. B. bei jo Å¡eimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus R. B. laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbÄ ir galimybę prižiÅ«rėti bei materialiai aprÅ«pinti nedirbančiÄ kartu gyvenančiÄ seserį (kuriai diagnozuota gimdos kaklelio piktybinis auglys) ir sÅ«nų. Taigi Å¡ioje byloje kaltininkui paskirta bausmė, numatyta BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama jo padaryta veika, sankcijoje, neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su nuteistojo R.

B. asmenybe, jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu bei kitas iÅ¡samiai nuosprendyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ paskyrus Å¡velnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , yra pagrįsta ir teisinga. Å i R. B. paskirtoji bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenimis ir požiÅ«rį į padarytas nusikalstamas veikas, nukentėjusiųjų pozicijÄ , turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , byloje nustatytas lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat faktines bylos aplinkybes, yra pakankama bausmės tikslams pasiekti bei įgyvendinti teisingumo principÄ .

Todėl, kolegijos manymu, nuteistajam R. B. paskirtoji bausmė neprieÅ¡tarauja BK 41, 54 straipsniuose įtvirtintoms bausmės skyrimo nuostatoms ir teisingumo principui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies                     1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                           SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                         RÅ«ta Mickevičienė                                                                  Daiva Pranytė-Zalieckienė