7ea862e9-de37-4ea9-9cee-2f8b44540c7e · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-312/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00221-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1; 1.2.20.6.1; 2.4.6.5.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, nuteistajam T.

G. ir jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. G. ir jo gynėjo advokato Aido Mažeikos (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo: T. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda.

Jis taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė bausmė paskirta 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda. Civilinio ieÅ¡kovo S. Å . civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ T. G. civilinio ieÅ¡kovo S. Å . naudai priteista 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. GTaip pat iÅ¡ T.

G. nukentėjusio S. Å . naudai priteista 700 Eur (septyni Å¡imtai eurų) už advokato teisines paslaugas. Gynėjo advokato Aido Mažeikos praÅ¡ymas dėl 690 Eur advokato iÅ¡laidų priteisimo T. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. T. G. nuteistas už tai, kad melagingai įskundė pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltÄ asmenį, kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , t. y. jis 2019 m. lapkričio 8 d., bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas pagal BK 236 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) kuopos vyriausiajam patruliui V.

B. pateikė melagingÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad S. Å . (duomenys neskelbtini), trenkė jam du kartus į krÅ«tinę, po to bandė automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per jį važiuoti, dėl ko 2019 m. lapkričio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Å iais veiksmais T. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 236 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat T. G. nuteistas už tai, kad davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, t. y. jis, 2019 m. lapkričio 12 d., bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 12 d. apklausiamas kaip liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. M., parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d.

S. Å . sudavė jam du smÅ«gius kumščiais į krÅ«tinę, po to savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį stÅ«mė 6-7 kartus, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. J. papildomai apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, kad 2019 m. lapkričio 8 d. S. Å . savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į jo kelius apie 5-7 kartus, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ 2019 m. gruodžio 27 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. J. papildomai apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, kad S. Å . savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į jį ir jį stÅ«mė. Å iais veiksmais T. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistojo T.

G. gynėjas advokatas Aidas Mažeika praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei T. G. iÅ¡ valstybės priteisti iÅ¡laidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimÄ . 3.1. Apeliantų įsitikinimu, apkaltinamasis nuosprendis T. G. atžvilgiu grindžiamas abejotinais jo kaltės įrodymais, jis priimtas vadovaujantis prielaidomis, teismui kilusios abejonės ir neaiÅ¡kumai yra aiÅ¡kinami jo nenaudai, todėl nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas – iÅ¡teisinamasis.

Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi ir 31 straipsnio 6 dalimi, jam iš valstybės turi būti priteistos visos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti abiejų instancijų teismuose. 3.2. Skunde nurodoma, kad T. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino kaltės, teigė kad jis S. Š. melagingai neįskundė ir nedavė melagingų parodymų, kad savo pareiškime ir parodymuose nurodė teisingas aplinkybes, kaip viskas buvo. S. Š. jį atsekė savo automobiliu „Škoda“ ir užsipuolė, išlipęs iš automobilio stūmė jį rankomis, kumščiais du kartus trenkė į krūtinę, po to stūmė jį savo vairuojamu automobiliu „Škoda“, trenkėsi į jo kelius 5-7 kartus, padarė sužalojimus, kuriuos nustatė teismo medicinos specialistas savo išvadoje. 3.3.

Skunde teigiama, kad T. G. inkriminuojamas melagingų parodymų davimas dėl šių aplinkybių:

1) S. Š. trenkė du kartus į krūtinę (1 epizodas), S. Š. sudavė jam du smūgius kumščiais į krūtinę (2 epizodas);

2) S. Š. bandė automobiliu „Škoda Oktavia “ per jį važiuoti (1 epizodas), „S. Š. savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“, jį stūmė 6-7 kartus (2 epizodas), „S. Š. savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“,, trenkėsi į jo kelius apie 5-7 kartus (3 epizodas), S. Š. savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“, važiavo į jį ir jį stūmė (4 epizodas). 3.4. Skunde akcentuojama, kad prokuratūros pateiktame kaltinime buvo nurodyta, jog T. G. melagingai nurodė, kad S. Š. jį smarkiai rankomis nustūmė, tačiau teismas pripažino, kad dėl šios aplinkybės nuteistasis nemelavo, todėl ši aplinkybė buvo pašalinta iš kaltinimo. 3.5.

Cituodamas T. G. ir S. Å . parodymus apeliantas pažymi, kad tiek iÅ¡ T. G., tiek iÅ¡ S. Å . parodymų matyti, kad pastarasis du kartus abiem rankomis kontaktavo su T. G., Å¡ioje vietoje jų parodymai iÅ¡ esmės sutampa, skiriasi tik situacijos vertinimas – S. Å . savo veiksmus rankomis vertina kaip pastÅ«mimÄ , o T. G. juos vertina ir kaip pastÅ«mimÄ ir kaip smÅ«gių sudavimÄ . Apeliantai pastebi tai, kad jei pastÅ«mimas/smÅ«gių sudavimas atliekamas ne sinchroniÅ¡kai abiem rankomis tuo pačiu metu, o yra tam tikras atsilikimas, tokiÄ situacijÄ galima suprasti ir įvertinti kaip dviejų vienÄ po kito sekančių smÅ«gių sudavimÄ .

Antra vertus, net ir smūgius suduodant sinchroniškai abiem rankomis, t. y. dviem traumuojančiais paviršiais į dvi kūno vietas, tokie veiksmai taip pat turėtų būti vertinami kaip dviejų smūgių sudavimas. Dėl šių priežasčių T. G. teiginys, kad S. Š. abiem rankomis – pirma kaire, o po to dešine – trenkė jam į krūtinę, negali būti vertinamas kaip žinomai melagingas. 3.6. Skunde aiškinama, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. G. parodymus paneigia nukentėjusiojo S. Š. ir betarpiškai įvykį mačiusių liudytojų T.

Č. ir R. Č. parodymai, kuriais jie patvirtino, kad kilusio konflikto metu S. Å . tik pastÅ«mė (atsistÅ«mė) T. G., kumščiais jam į krÅ«tinę netrenkė, tačiau apeliantas pažymi, kad S. Å . nurodė, kad nuo T. G. atsistÅ«mė du kartus, o apklausti liudytojai T. Č. ir R. Č. nuosekliai teigia matę tik vienÄ S. Å . atsistÅ«mimÄ nuo T. G., todėl darytina iÅ¡vada, kad jie vieno kažkurio kontakto nematė arba jo neįsiminė. Dėl Å¡ios priežasties teismo teiginys, kad liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa, yra klaidingas.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad S. Å . teisme, atsakydamas į gynėjo klausimÄ dėl antro pastÅ«mimo paaiÅ¡kino, kad T. G. pastÅ«mė delnais, po to sugniaužė kumščius. R. Č., atsakydamas į teisėjo klausimÄ , nurodė, kad nukentėjusysis imitavo, kad bus smÅ«giuojama. Dėl Å¡ių priežasčių T. G. galėjo susidaryti klaidingas įspÅ«dis dėl to, kad buvo smÅ«giuojama, o ne stumiama ir kad tai buvo daroma delnais, o ne kumščiais. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmÄ kontaktÄ 2019 m. lapkričio 8 d. pareiÅ¡kime T.

G. įvertino kaip pastÅ«mimÄ , o 2019 m. lapkričio 12 d. apklausos metu kaip smÅ«gį į krÅ«tinę iÅ¡ abiejų rankų, galimai iÅ¡ delnų. Todėl teismas, paÅ¡alindamas abi Å¡ias aplinkybes iÅ¡ prokuratÅ«ros kaltinimo, netiesiogiai pripažino, kad Å¡ioje dalyje susiduriama su skirtingu situacijos vertinimu. 3.7. Skunde aiÅ¡kinama, kad nors nuosprendyje pažymėta, kad remiantis specialisto iÅ¡vada, apžiÅ«rint T. G. krÅ«tinės lÄ stÄ , jokių sužalojimų nėra, o T. G. teigė, kad S. Å . jam delnais ir kumščiais sudavė į krÅ«tinę, tačiau visuotinai žinoma, kad ne kiekvienas fizinis kontaktas palieka pėdsakus, tam baudžiamajame kodekse ir yra sÄ voka „fizinio skausmo sukėlimas“. 3.8.

IÅ¡ Å¡ioje apeliacinio skundo dalyje iÅ¡dėstytų argumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra susiduriama su skirtingu iÅ¡ esmės tų pačių aplinkybių vertinimu, todėl teismui sutikus su tuo, kaip jas vertina S. Å ., laikytina, kad jas neteisingai supranta T. G.. Dėl Å¡ios priežasties, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , T. G. baudžiamoji atsakomybė kilti negali, nes nėra vieno iÅ¡ nusikaltimo sudėties elementų (tyčios), todėl jis iÅ¡teisintinas. 3.9. Skunde pažymima, kad S. Å . ir T.

G. parodymai, dėl aplinkybių, susijusių su S. Å . judėjimo automobiliu yra skirtingi. Nors nuosprendyje nurodyta, kad T. G. parodymus paneigia nukentėjusiojo S. Å . ir betarpiÅ¡kai įvykį mačiusių liudytojų T. Č. ir R. Č. parodymai, kuriais jie patvirtino, kad kilusio konflikto metu S. Å . automobiliu nevažiavo į T. G., tačiau apeliantas pabrėžia, kad iÅ¡ R. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad to momento, kaip S. Å . perstatinėjo automobilį, jis nematė iÅ¡ viso, nes jau buvo nuėjęs namo. 3.10.

Apeliantai atkreipia dėmesį į liudytojo T. Č. parodymus Å¡ioje dalyje. 2019 m. lapkričio 25 d. apklaustas liudytoju jis nurodė, kad Å koda vairuotojas lyg bandė pajudėti lėtai iÅ¡ vietos, žiÅ«rėdamas, ar Kia vairuotojas pasitrauks nuo jo automobilio, bet “Kia” vairuotojas nesitraukė ir “Škoda” vairuotojas sustojo, užgesino automobilio variklį. Ar Å koda pavažiavo kažkiek į priekį, negalintis pasakyti, bet toks vaizdas, kad automobilis tik sujuda. Apklaustas 2020 m. gruodžio 2 d. parodė, kad Å kodos vairuotojas lyg bandė vienÄ kartÄ kažkiek pajudėti, bet, kiek atsimena, iÅ¡ vietos jis nepajudėjo.

“Kia” vairuotojas užgesino variklį. Kiek matė šį konfliktÄ , parodo, kad Å koda vairuotojas jo nepastÅ«mė savo automobiliu. Teisme, atsakydamas į prokurorės klausimus, jis paaiÅ¡kino, kad sunku pasakyti ar “Škoda” važiavo, kad sujudėjo, tai taip, ar pavažiavo, nežino, vienÄ kartÄ tai buvo. Nemano, kad su tuo sujudėjimu galėjo sužaloti žmogų, smÅ«gio nebuvo, ant rankinio stovint bandant į kalniukÄ pajudėti sujuda automobilis, bet realiai nevažiuoja jis. Sunku pasakyti, ar pajudėjo į priekį.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad S. Å . nurodė, jog nebuvo įjungęs automobilio pavarų dėžės „drive“ režimo, automobilis stovėjo „parking“ režime,taigi jis apskritai negalėjo pajudėti, todėl laikytina, kad jo parodymai Å¡ioje dalyje prieÅ¡tarauja T. Č. parodymams. 3.11. Skunde aiÅ¡kinama, kad atsižvelgiant į tai, kad bylose nebuvo padaryti parodymų patikrinimai vietoje, teismo posėdžio metu įvykį mačiusiems asmenims buvo pasiÅ«lyta schematiÅ¡kai pavaizduoti automobilių bei asmenų padėtį ir judėjimÄ Ä¯vykio metu.

Tiek T. G., tiek S. Š. viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad pastarojo automobilis įvykio metu buvo sustojęs trijose pozicijose:

1) lygiagrečiai “KIA” automobiliui, kuomet buvo atidaryti langai ir šie asmenys apsižodžiavo;

2) dalinai užstačius pravažiavimÄ , kuomet S. Å . iÅ¡lipo ir ėjo aiÅ¡kintis situacijÄ su T. G.;

3) patrauktas nuo pravažiavimo po fizinio kontakto ir laukiant policijos. T. G. teigė, kad automobiliui judant iÅ¡ pozicijos Nr. 2 į Nr. 3, jis buvo stumiamas. Tris vietas schemose pažymėjo tiek T. G., tiek S. Å .. Tačiau liudytojas T. Č. pažymėjo tik 1 ir 3 pozicijas. Komentuodamas schemÄ ir atsakydamas į teisėjo klausimus, jis paaiÅ¡kino, kad „Škoda“ sustojo lygiagrečiai, užsuko, nuo kelio patraukė ir sustojo, ji ten ir liko stovėti. Apelianto teigimu, iÅ¡ schemos ir duotų paaiÅ¡kinimų galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is liudytojas viso įvykio nematė, t. y. nematė ne tik kaip vienÄ kartÄ S. Å . stÅ«mė T.

G. bet ir tų momentų, kaip S. Å . perstatė automobilį iÅ¡ pozicijos Nr. 1 į Nr. 2 ir iÅ¡ Nr. 2 į Nr. 3, t. y. kaip tik to laikotarpio, kuomet, T. G. teigimu, S. Å . jį stÅ«mė savo automobiliu. Tai, kad jis nurodė matęs sujudantį S. Å . automobilį pozicijoje Nr. 3, po ko variklis buvo užgesintas, reiÅ¡kia, jog jis matė tik pačiÄ transporto priemonės perstatymo pabaigÄ , kai T. G. jau buvo nustumtas ir automobilis pastatytas į galutinę pozicijÄ . 3.12. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad liudytojų T.

Č. ir R. Č. negalima vertinti kaip asmenų betarpiÅ¡kai mačiusių visÄ Ä¯vykį. 3.13. Skunde nesutinkama su nuosprendžio iÅ¡vada, jog 1) liudytojas V. B. atvykęs į įvykio vietÄ ir po konflikto bendravęs su asmenimis, duodamas parodymus paaiÅ¡kino, kad akivaizdžių sužalojimų ant asmenų nesimatė;

2) jis nenurodė, kad T. G. žodžiu bÅ«tų skundęsis, jog S. Å . norėjo per ji važiuoti automobiliu, sakė tik kad jam smÅ«giavo į krÅ«tinę. Pažymima, kad T. G. automobilis sužalojo kojas ties keliais, o smÅ«giai buvo suduoti į krÅ«tinę, nukentėjusysis teismui pateikė jo nuotraukÄ Ä¯vykio metu, kuri buvo pridėta prie teismo posėdžio protokolo, iÅ¡ kurios matyti, kad T. G. dėvi ilgas kelnes, marÅ¡kinėlius ir striukę, todėl akivaizdu, kad policijos darbuotojai niekaip negalėjo matyti nurodytų kÅ«no vietų.

Taip pat Å¡i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja ir V. B. 2019 m. lapkričio 20 d. apklausos metu duotiems parodymams, kuriuose užfiksuota, kad T. G. nurodė, kad kol laukė atvykstančios policijos, atsistojo prieÅ¡ais S. Å . automobilį, kad Å¡is negalėtų pasiÅ¡alinti, tačiau S. Å . jį bandė suvažinėti. 3.14. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo motyvais dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 4080/2019 (01). Pažymima, kad teismas iÅ¡kelia abejones dėl įvykio aplinkybių (gal atsirado ne tuo metu, gal pasidarė pats, gal neatitinka aukÅ¡tis ir pan.) bei jomis grindžia apkaltinamÄ jį nuosprendį. 3.15.

Teigiama, jog teismas remiasi prielaidomis, nes nurodo, kad turi pagrindo manyti, jog T. G. galėjo policijÄ kviesti ir grasinti S. Å ., kad „dabar tave ant pinigų padarysiu”, nes pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jis 2019 m. gruodžio 27 d. pareiÅ¡kė neadekvačiai didelės sumos (28 500 Eur) civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. 3.16. Skunde akcentuojama, kad remiantis teismų praktika, teismas pats privalo iÅ¡tirti visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuspręsti: pirma, ar buvo padaryta nusikalstama veika, antra, ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl tos veikos padarymo ir jokie kitų institucijų priimti sprendimai baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teismo nuo Å¡ių pareigų vykdymo neatleidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-544/2005).

Teismo sprendimas net susijusioje baudžiamojoje byloje pats savaime neturi prejudicinės galios kitoje baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265/2014), todėl priimtais procesiniais sprendimais, kuriais ikiteisminis tyrimas, nepasitvirtinus T. G. nurodytoms aplinkybėms dėl jo sumuÅ¡imo ir sužalojimo, įtariamajam S. Å . buvo nutrauktas bei atmesti T. G. skundai dėl ikiteisminio tyrimo S. Å . nutraukimo, grįsti T. G. kaltės negalima. 3.17. Apeliantas pabrėžia, kad nors teismas pažymėjo, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai buvo teismo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl jų parodymų patikimumu ir objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, tačiau jei visi teismo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ asmenys duotų teisingus parodymus, nebÅ«tų bylų dėl žinomai melagingų parodymų davimo.

Apeliantas nemano, kad liudytojai T. Č. ir R. Č. davė neobjektyvius parodymus, šiame skunde jau motyvuota, kad jie viso įvykio nematė, todėl teismas nepagrįstai grindžia nuosprendį tuo, kad jie nematė tam tikrų aplinkybių. 3.18. Apelianto vertinimu, T. G. kaltė šioje byloje grindžiama nukentėjusiojo S. Š. parodymais, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad nukentėjusysis, kaip fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė žalos, nors ir atsako pagal BK dėl melagingų parodymų davimo, tačiau paprastai yra visada suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi buvo vienaip ar kitaip asmeniškai neigiamai paveiktas padarytos nusikalstamos veikos, taip pat dažniausiai siekia patirtos žalos kompensavimo, baudžiamajame procese pareikšdamas civilinį ieškinį, todėl jo parodymus reikia vertinti itin atidžiai.

Å ioje byloje situacija, anot apeliantų, netipiÅ¡ka tuo, kad kitoje byloje S. Å . buvo įtariamuoju, jis neatsakė už žinomai melagingų parodymų davimÄ , gynėsi nuo jam pateiktų įtarimų, kad iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės. Å ioje byloje dėl tų pačių aplinkybių jis buvo apklausinėjamas liudytoju, tačiau tenka pripažinti tai, kad jis yra saistomas parodymais, duotais kitoje byloje, ir jei jis juos pakeistų, tektų naikinti priimtus jam palankius procesinius sprendimus ir jo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo.

Dėl Å¡ios priežasties jo parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai ir vadovaujamasi jais tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Tačiau, kaip jau ne kartÄ minėta Å¡iame skunde, apie T. G. inkriminuotas dvi aplinkybes (vienÄ iÅ¡ dviejų pastÅ«mimų ar smÅ«gių sudavimų, kaip jie bebÅ«tų vertinami, ir jo traumavimÄ automobiliu), kitų objektyvių įrodymų nėra.

4. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistojo T. G. ir jo gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas tenkinamas 6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nagrinėjamu atveju yra praÅ¡oma iÅ¡teisinti T. G., taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai, sudarantys pagrindÄ patikrinti viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimo 7. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. Å is nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-222/2019).

Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalykÄ , t. y. apie nusikaltimo įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir kt.), kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (kaltinamojo kaltumas ir kt.). Darydamas šį nusikaltimÄ , kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiÅ¡kia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).

8. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltÄ asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , jeigu dėl to Å¡is asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ melagingas praneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ yra aktyvÅ«s veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , praneÅ¡ama apie neva padarytÄ , rengiamÄ nusikaltimÄ arba pasikėsinimÄ jį padaryti.

Melagingo praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ sudėtis yra formalioji, todėl Å¡is nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Å io nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kuriÄ jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir praneÅ¡imo metu, tačiau siekia, kad tokiÄ neabejotinai melagingÄ informacijÄ Å¡ios institucijos gautų ir kaip nors į jÄ reaguotų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015).

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jei asmuo, melagingai įskundęs kitÄ asmenį ar pranešęs apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tÄ pačiÄ melagingÄ informacijÄ , jis veikia vieninga tyčia ir iÅ¡ esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo ar praneÅ¡imo apie nusikaltimÄ â€“ motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar praneÅ¡imo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-458/2011 2K-307-648/2016).

10. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo veiksmų kvalifikavimÄ Å¡io teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, pažymi, kad kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo, T. G. 2019 m. lapkričio 8 d., bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad S. Å . (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trenkė jam du kartus į krÅ«tinę, po to bandė automobiliu „Škoda Oktavia“ per jį važiuoti.

PareiÅ¡kimo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir apklausus jį kaip liudytojÄ ( 2019 m. lapkričio 12 d., 2019 m. lapkričio 27 d., 2019 m. gruodžio 27 d.), įspėjus dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, jis nurodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d. S. Å . sudavė jam du smÅ«gius kumščiais į krÅ«tinę, po to savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“ jį stÅ«mė 6-7 kartus, trenkėsi į jo kelius apie 5-7 kartus, S. Å . savo vairuojamu automobiliu „Škoda Oktavia“ važiavo į jį ir jį stÅ«mė.

Taigi, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas bylos aplinkybes ir teismų praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. G. nusikalstami veiksmai – melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu, yra ne atskiras nusikaltimas, o kito nusikaltimo, t. y. melagingo praneÅ¡imo apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ â€“ tęsinys, todėl kad T. G. veiksmai atskirai pagal BK 235 straipsnio 1 dalį neturėjo bÅ«ti kvalifikuojami. Dėl T. G. kaltės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį 11.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. G. pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad S. Š. jam du kartus trenkė kumščiais į krūtinę ir važiavo į jį automobiliu „Škoda“. Tokias išvadas apylinkės teismas grindė nukentėjusiojo S. Š., liudytojų T. Č. ir R. Č. parodymais bei rašytine bylos medžiaga (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga), kuri, pasak pirmosios instancijos teismo, patvirtina, kad T. G. nurodytos aplinkybės dėl jo sumušimo ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino ir tyrimas buvo nutrauktas.

12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumÄ .

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagÄ bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytas apylinkės teismo iÅ¡vadas, konstatuoja, kad T. G. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog jo veiksmai atitinka Å¡ių nusikalstamų veikų sudėčių požymius.

13. Kaip matyti iš kaltinimo, T. G. pripažintas kaltu melagingai įskundęs S. Š. ir vėliau davęs melagingus parodymus, kad:

1) S. Š. jam du kartus kumščiais trenkė į krūtinę;

2) S. Š. bandė per jį važiuoti (trenkėsi automobiliu į jo kelius 5-7 kartus), todėl toliau apeliacinės instancijos teismas atskirai analizuoja ir pasisako dėl minėtų teiginių atitikimo tikrovei ir tai patvirtinančių įrodymų. Dėl S. Š. rankomis suduotų smūgių T. G.

14. PareiÅ¡kime T. G. nurodė, kad asmuo (S. Å .) smarkiai jį nustÅ«mė ir du kartus trenkė jam į krÅ«tinę (t. 2, b. l. 9). Apklaustas 2019 m. lapkričio 12 d. nurodė, kad jis ir S. Å . pradėjo vienas prie kito artėti, kai buvo gana arti, jis stovėjo nuokalnėje, o S. Å . įkalnėje, jis pajuto smÅ«gį į krÅ«tinę iÅ¡ abiejų rankų, galimai iÅ¡ delnų. Tada jis dar labiau prie jo priartėjo ir paklausė kÄ Å¡is darantis, tačiau vyriÅ¡kis kumščiais abiem rankomis, pirma kaire, tada deÅ¡ine trenkė jam į krÅ«tinę. (t. 2, b. l. 11-12).

IÅ¡ esmės identiÅ¡kus parodymus dėl smÅ«gių kiekio ir lokalizacijos jis nurodė ir 2021 m. balandžio 2 d. apklaustas teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 7). Apklaustas įtariamuoju S. Å . parodė, kad „Kia“ vairuotojas atstatęs kumščius ėjo į jį, todėl jis abiem rankų delnais atstÅ«mė jį nuo savęs. Kai atstÅ«mė, Å¡is atsitraukė porÄ metrų nusiėmė megztinį ir atstatęs kumščius grėsmingai ėjo į jį, kad apsigintų, vėl jį delnais atstÅ«mė nuo savęs (t. 2, b. l. 60).

Å ios bylos ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas, nurodė nepamenantis ar turėjo dar kartÄ atstumti T. G. nuo savęs, tačiau atsimena gindamasis pakėlęs rankas (t. 1, b. l. 125-126). Aplinkybę, kad du kartus stÅ«mė T. G., jis nurodė ir apklaustas teisme (t. 3, b. l. 11). Taip pat jis teigė, kad iÅ¡ „Kia“ iÅ¡lipo didelis stambus žmogus <...> pagalvojo, kad „tuoj gaus į galvÄ â€œ. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais R. Č. ir T. Č. parodymais (t. 1, b. l. 91, 95, t. 2, b. l. 44, 53, t. 3, b. l. 34-37), Å¡ie liudytojai visų apklausų metų nuosekliai nurodė matę tik vienÄ T.

G. ir S. Å . tarpusavio fizinį kontaktÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad minėti liudytojai nematė viso konflikto, taigi ,jų parodymais sprendžiant dėl T. G. pateikto kaltinimo Å¡ioje dalyje, teisėjų kolegija nesiremia.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis teismų praktika, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti negali būti nors ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas neteisingai suprato įvykio aplinkybes ir todėl klydo, duodamas parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2013). Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tiek S. Š., tiek T. G. parodymai dalyje dėl to, kad S. Š. du kartus abiem rankomis kontaktavo su T. G. sutampa, tačiau skiriasi suduotų smūgių vertinimas.

S. Å . teigia, kad jis abu kartus T. G. atstÅ«mė, tačiau jam netrenkė, o T. G. nurodo, kad antrajį kartÄ S. Å . jam trenkė kumščiais iÅ¡ pradžių kaire, vėliau deÅ¡ine ranka. Remiantis bylos duomenimis (S. Å ., T. G. ir liudytojų R. Č., T. Č. parodymais bei byloje esančiu garso įraÅ¡u) situacija buvo įtempta, asmenys nuo pat pradžių bendravimÄ pradėjo konfliktuodami, taigi pastebėtina, kad T. G. situacijÄ galėjo suvokti pernelyg sureikÅ¡mindamas antrojo kontakto aplinkybes.

Pažymėtina, kad ne visai tiksliai įsiminti įvykio aplinkybes galėjo ir S. Å ., kuris nurodė iÅ¡sigandęs, kai pamatė T. G. kÅ«no sudėjimÄ . Taigi, abiem asmenims galėjo susidaryti klaidingas įspÅ«dis dėl to, kad buvo smÅ«giuojama, o ne stumiama ir atvirkščiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti kiekvieno iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymus dėl antrojo smÅ«gio sudavimo kumščiais ar pastÅ«mimo delnais, byloje nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad T.

G. nurodyta aplinkybė dėl S. Å . antrojo kontakto metu suduoto smÅ«gio kumščiu iÅ¡ pradžių kaire, o vėliau deÅ¡ine ranka, yra akivaizdžiai melaginga, neatitinkanti tikrovės ir, kad pateikdamas minėtÄ aplinkybę, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra aiÅ¡kiai suvokė, kad pateikia akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Dėl T. G. teiginių, kad S. Å . vairuodamas automobilį, trenkėsi į jo kelius, važiavo į jį ir stÅ«mė automobiliu 16. PareiÅ¡kime T.

G. nurodė, kad jam bandant užstatyti automobilį, asmuo bandė per jį važiuoti (t. 2, b. l. 9). Apklaustas 2019 m. lapkričio 12 d. jis parodė, kad vyriškis bandė pasišalinti iš įvykio vietos, todėl jis atsistojo prie jo automobilio priekio ir taip užstojo jam galimybę važiuoti. Vyriškis nepaisė, kad jis stovi prie jo automobilio priekio, pradėjo į jį važiuoti ir stumdytis. Tai tęsėsi 6-7 metrus (t. 2, b. l. 11). Papildomos apklausos metu, jis nurodė, kad atsistojo iš priekio, prie kairės pusės žibinto 10-20 cm atstumu, S. Š. liepė jam pasitraukti nuo kelio, jis nesitraukė ir S. Š. automobilio priekiniu bamperiu trenkėsi į jo kelius, tai kartojosi 5-7 kartus (t. 2, b. l. 31).

Apklaustas teisme T. G. nurodė iÅ¡ esmės identiÅ¡kas aplinkybes, jog atsistojo automobilio priekyje, neleisdamas S. Å . pajudėti iÅ¡ vietos, tačiau Å¡is pradėjo į jį važiuoti, tai tęsėsi 6-7 kartus, pajudėdamas automobiliu S. Å . trenkdavosi į jo kelius. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti V. B. parodymai patvirtina, kad aplinkybę, jog jį bandė suvažinėti, T. G. nurodė ir į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams (t. 2, b. l. 49-50). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju, o vėliau įtariamuoju apklaustas S. Å . patvirtino, kad T.

G. atsistojo jo automobilio priekyje, tačiau teigė, kad automobiliu jo nestumdė ir T. G. kelių nežalojo (t. 2, b. l. 90, 60, 66). Å ios bylos ikiteisminio tyrimo apklausos metu S. Å . teigė, kad „Kia“ vairuotojas (T. G.) atsistojo priekyje jo automobilio ir ten stovėjo, jis nuleidęs langÄ prašė pasitraukti, nurodė, kad jis net nebandė pajudėti iÅ¡ vietos, jo automobilio pavarų dėžė automatinė, jis nebuvo įjungęs „drive“ režimo, automobilis stovėjo „parking“ režime, todėl negalėjo pajudėti į priekį (t. 1, b. l. 125-126) IÅ¡ esmės identiÅ¡kas aplinkybes, kad T.

G. atsistojo jo automobilio priekyje, neleisdamas jam iÅ¡važiuoti, tačiau jis į T. G. automobiliu nevažiavo, nurodė ir apklaustas teisme (t. 3, b. l. 11). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų liudytojo R. Č. parodymų matyti, kad Å¡is liudytojas matė kaip S. Å . vienÄ kartÄ pastÅ«mė T. G., tuomet Å¡is iÅ¡kvietė policijÄ , o liudytojas pamatęs, kad konfliktas nurimo, nuėjo namo (t. 1, b. l. 95, t. 2, b. l. 44, t. 3, b. l. 36-37). Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡is liudytojas nematė momento, kai S. Å . bandė perstatyti automobilį.

17. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nepaisant S. Å . nuoseklių parodymų, kad jis T. G. automobiliu nežalojo, o jo automobilis, priekyje esant T. G., nejudėjo, byloje esantys kiti įrodymai kelia pagrįstų abejonių, neleidžiančių daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad S. Å . vairuojamas automobilis nekontaktavo su T. G., o Å¡is Å¡iÄ aplinkybę sÄ moningai iÅ¡galvojo. Visų pirma pastebėtina, kad 2019 m. lapkričio 13 d. specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, remiantis kuriais nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose ir kairėje Å¡launyje, taip pat iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvykio metu.

Neatmetama galimybė, kad poodinės kraujosruvos kelių priekiniuose paviršiuose galėjo būti padarytos pačiam nukentėjusiajam kontaktuojant su kietu buku daiktu. (t. 2, b. l. 22-23). Antra, ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas T. Č. patvirtino, kad S. Š. bandė lėtai pajudėti iš vietos, žiūrėdamas ar T. G. pasitrauks. Negalintis pasakyti ar „Škoda“ automobilis kažkiek pavažiavo į priekį, vaizdas buvo, kad automobilis tik sujuda (t. 2, b.l. 53). Duodamas parodymus teisme, šis liudytojas nurodė, negalintis pasakyti ar „Škoda“ važiavo, tačiau tikrai sujudėjo, jam sunku pasakyti ar sujudėjo į priekį.

Taip pat nurodė, kad jam nesimatė ar Škoda galėjo sužaloti žmogų (t. 3, b. l. 35). Atsižvelgdama į tai, kad remiantis specialisto išvada T. G. kojų sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu keliais trauminiais poveikiais kontaktuojant buku daiktu (taigi ir automobilio bamperiu), o T. Č. patvirtino, kad automobilis, T. G. esant jo priekyje, judėjo, taip pat į aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu S. Š. teigė, kad jis nebuvo įjungęs „drive“ režimo, taigi automobilis judėti nei pirmyn, nei atgal negalėjo, tačiau T.

Č. užtikrintai nurodė, kad automobilis sujudėjo, teisėjų kolegija sprendžia, kad vienareikšmiškai konstatuoti, kad T. G. nurodytos aplinkybės dėl jo sužalojimo automobiliu yra akivaizdžiai melagingos, negalima.

18. Kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis (skirtingai nei iÅ¡teisinamasis nuosprendis ar ikiteisminio tyrimo metu priimami procesiniai sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar nutraukimo pagrįstumo) negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, T. G. kaltę melagingai įskundus S. Å . ir davus melagingus, tikrovės neatitinkančius parodymus grindė aplinkybėmis, kad specialisto iÅ¡vada kategoriÅ¡kai nepatvirtina, jog sužalojimai padaryti S. Å . automobiliu, taip pat gridė manymu, kad T. G. galėjo kviesti policijÄ ir grasinti S. Å ., turėdamas tikslÄ iÅ¡ Å¡io įvykio pasipelnyti, nes pareiÅ¡kė neadekvačiai didelės sumos civilinį ieÅ¡kinį. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ie teiginiai tėra prielaidos, kurios nei patvirtina, nei paneigia, kad T. G. melagingai pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir davė melagingus parodymus, todėl jais negali bÅ«ti įrodinėjama asmens kaltė.

19. Atsakydama į skundo argumentus dėl to, jog apylinkės teismas, T. G. kaltę grindė ir rašytine bylos medžiaga, remiantis kuria ikiteisminis tyrimas, atliekamas T. G. pranešimo pagrindu, buvo nutrauktas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) priimtais procesiniais sprendimais rėmėsi kaip vienu iš byloje esančių įrodymų, ir pastebi, kad minėti sprendimai skundžiamame nuosprendyje nėra pripažinti prejudiciniais faktais, o T.

G. kaltę pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančių įrodymų visuma. Čia pažymėtina, kad apelianto teiginys, jog minėtais dokumentais apskritai negali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė nepagrįstas, nes bÅ«tent minėto tyrimo metu užfiksuotų duomenų pagrindu iÅ¡kelta Å¡i byla dėl melagingo įskundimo, be to, visa T. G. inicijuoto ikiteisminio tyrimo medžiaga yra sudėtinė Å¡ios baudžiamosios bylos dalis. Å iuo atveju 2020 m. sausio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo prokuroro 2020 m. kovo 12 d. nutarime, ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. birželio 6 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartyje konstatuota, jog nėra pakankamai duomenų, jog S. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje (1t. b.l.7-17 2t. b. l. 159-163).

Visgi pažymėtina, kad vien ta aplinkybė kad asmuo pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ir praneÅ¡imo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimÄ jis vėliau buvo nutrauktas, byloje nesant kitų įrodymų, jog asmens pateikta informacija akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nesudaro pagrindo priimti jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ar BK 236 straipsnio 1 dalį.

20. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo įrodyta, jog T. G. pareiÅ¡kime ir ikiteisminio tyrimo metu apklausų nurodytos aplinkybės dėl S. Å . smÅ«gių kumščiais į krÅ«tinę ir jog S. Å . savo vairuojamu automobiliu trenkėsi į jo kelius ir jį stÅ«mė yra akivaizdžiai melagingos, neatitinkančios tikrovės, tai yra, jog T. G. pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ taip pat, kad pateikdamas Å¡ias aplinkybes ikiteisminio tyrimo subjektams jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog nurodo tikrovės neatitinkančius faktus ir norėjo taip veikti, todėl T.

G. dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje ir BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo 21. Remiantis teismų praktika, BPK 106 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas advokato darbo apmokėjimas, nėra nurodyta, kad asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui.

Vis dėlto, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba.

Taigi, tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , taip pat teisės turėti advokatÄ Ä¯gyvendinimas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos bÅ«tinos ir pagristos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021).

22. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neiÅ¡skiriant nė legislatyvinės omisijos) paÅ¡alinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkÅ«ros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ ), taigi, taip pat ir aiÅ¡kinant teisę (inter alia, teisingumÄ vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiÅ¡kinti teisę, kad galėtų jÄ taikyti).

Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. Å¡iuo – teisės taikymo – bÅ«du teisės spragos yra paÅ¡alinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų Å¡alinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kuriÄ , be abejo, vėliau gali iÅ¡ esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkÅ«ros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir Å¡itaip atitinkamÄ teisės spragÄ paÅ¡alindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobÅ«džio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Taigi, atsižvelgdama į tai, kad specialioji – iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimÄ reglamentuojanti nuostata pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieÅ¡taraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu Å¡iai bylai aspektu dar nėra nustatęs, teisėjų kolegija, spręsdama Å¡ioje byloje keliamÄ klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbÄ konstatuoja, kad Å¡ioje situacijoje turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogijÄ BPK 105 straipsnio 5 dalimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021).

23. Remiantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

24. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, mokėjimo nurodymų) matyti, kad T. G., kuris Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡teisintas, patyrė 1170 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai (už bylos dokumentų rengimÄ , dalyvavimÄ ikiteisminio tyrimo apklausoje, susipažinimÄ su byla, dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ) apmokėti. Å ias iÅ¡laidas apeliantas praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas iÅ¡ valstybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ proceso dalyvio nurodomas patirtų iÅ¡laidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

25. Apygardos teismas, spręsdamas atstovavimo iÅ¡laidų dydžio proporcingumÄ suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad 1) baudžiamoji byla nėra sudėtinga;

2) jos apimtis nėra didelė, jÄ sudaro 3 tomai;

3) advokatas A. Mažeika T. G. gynė ne nuo ikiteisminio tyrimo pradžios;

3) tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme T. G. gynė tas pats gynėjas, todėl prieÅ¡ raÅ¡ant apeliacinį skundÄ gynėjui nereikėjo iÅ¡ naujo susipažinti su bylos medžiaga ir jos analizuoti. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , teisinės pagalbos teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, tikėtinai skirtÄ darbo laikÄ , bylos rezultatÄ , iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas bendrÄ sias Konstitucijos nuostatas, turi bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, T.

G. priteisiant iÅ¡ valstybės pusę praÅ¡omos sumos – 585 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a : T. G. ir jo gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. T. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priteisti T. G. iÅ¡ valstybės 585 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus) patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimÄ . Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Paulius VerÅ¡ekys