2022-10-19 Nr. AB-25161-3-62-3-02565-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3701-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02565-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.8; 16.2.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjams J. V. ir S. V. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas); atmesti pareiškėjų J. V. ir S. V. 2020 m. rugpjūčio 16 d. skundą dėl Administracijos 2020 m. liepos 9 d. priimto sprendimo Nr. SD‑1828 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Administracijos sprendimas) teisėtumo.

2. Atsakovas nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 16 d. Komisijai padavė skundą dėl Administracijos sprendimo panaikinimo. Administracijai 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo įteiktas Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas buvo patenkintas. Komisija konstatavo, jog Administracija nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. liepos 9 d. vilkino priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų, kuriais jie prašė pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Teisės aktuose nustatyto termino, skirto pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pažeidimo faktas sudarė Administracijai galimybę, priimant Administracijos sprendimą, vadovautis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) l-ojo pakeitimo korektūra Nr. 2, patvirtinta Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-233, kuria pakeistos Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano l-ojo pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (M1:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „papildomos sąlygos, pastabos“ esančių 7 ir 8 punktų sąlygos. Šių pakeitimų pagrindu pareiškėjams taikomi papildomi reikalavimai dėl centralizuotų inžinerinių tinklų (pagrindiniais išskiriant vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklus) funkcionavimo ne toliau kaip 100 metrų nuo sklypų, kurių paskirtį ir naudojimo būdą siekiama pakeisti, ribų. Vilkinimas išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus sudarė atsakovui galimybę priimti pareiškėjams iš esmės nepalankų Administracijos sprendimą.

2.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėtos administracinės bylos Nr. eI2-1489-428/2020 nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, galiojančiuose sprendiniuose yra kolizija. Minėta byla buvo nutraukta 2020 m. kovo 18 d. teismo nutartimi. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, atsakovas 2020 m. kovo 12 d. įsakymu „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo“ Nr. ĮS-587 pradėjo rengti Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“ koregavimą, kai atliekami Bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, su tikslu išspręsti Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas ir išvengti esančių ar galimai ateityje kilsiančių teisminių ginčų. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1‑ojo pakeitimo patvirtinimo“, koregavimas. Minėtas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. TS-233 Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka suinteresuotųjų asmenų, taip pat ir pareiškėjų, galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Suėjus vieno mėnesio 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-233 apskundimo terminui ir iš suinteresuotų asmenų negavus jokių prieštaravimų dėl priimto sprendimo, Administracija parengė ir pareiškėjams pateikė 2020 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. SD-1828, kuriuo jų prašymus atmetė.

2.3. Iki 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-233 priėmimo, kuriuo buvo išspręstos Bendrajame plane esančių galiojančių sprendinių kolizijos ir spragos, objektyviai negalėjo būti priimtas sprendimas dėl pareiškėjų pateiktų prašymų. Priešingai nei konstatavo Komisija, atsakovas negalėjo išspręsti pareiškėjų prašymų per dešimties dienų terminą po Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties įsiteisėjimo (2020 m. kovo 26 d.), kadangi Komisijos nurodomu momentu dar nebuvo pašalintos Bendrajame plane esančios klaidos. Atsakovas nuolat bendradarbiavo su pareiškėjas, teikė jiems informaciją apie sprendimo priėmimo procedūras bei procesus. Teisės aktuose reglamentuojami terminai, per kuriuos turi būti priimtas administracinis aktas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams priklausantys žemės ūkio paskirties sklypai yra nutolę nuo daugiau kaip 100 metrų nuo centralizuotų nuotekų tvarkymo inžinerinių tinklų, sklypų naudojimo paskirties iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos negalėjo būti pakeista, kadangi tokiu atveju pareiškėjų prašymų tenkinimas prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams ir kompaktiško užstatymo principui.

2.4. Nors Komisijos sprendime buvo vertinta, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus, turėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktais, galiojusiais nuo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. teismo nutarties administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos iki teisės aktuose nustatyto prašymų išnagrinėjimo termino pabaigos, tačiau Komisija nevertino ir ignoravo faktą, kad būtent po aptariamos administracinės bylos nutraukimo buvo atliekami Bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, su tikslu išspręsti Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas ir tuo pačiu išvengti esančių ar galimai ateityje kilsiančių teisminių ginčų.

2.5. Komisijos sprendime nurodytu laikotarpiu atsakovas neturėjo teisės vadovautis teritorijų planavimo dokumentu iki kol nebuvo išspręstos Bendrajame plane esančių galiojančių sprendinių kolizijos ir spragos, o tuo pačiu ir nagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų. Administracijos sprendime, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymus, atsispindi faktinis ir teisinis priimto sprendimo pagrindas, motyvacija bei turinys, priimtas aktas yra aiškus bei atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

3. Pareiškėjai atsiliepime į prašymą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Pareiškėjai nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjai 2019 m. gegužės 20 d. padavė atsakovui prašymus dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypai) paskirties ir naudojimo būdų pakeitimo. Atsakovas 2019 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. USD-347, kuriame informavo, kad prašymų tenkinti šiuo metu negali, nes pareiškėjams jau anksčiau buvo atsakyta 2017 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. SD-2592. Šį atsakovo sprendimą pareiškėjai apskundė Komisijai, kuri tenkino pareiškėjų skundo dalį ir minėtą sprendimą panaikino kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė naują sprendimą Nr. USD-629, kuriuo informavo pareiškėjus, kad jų žemės sklypams netaikoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios, kad, jeigu planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą. Šį sprendimą pareiškėjai taip pat apskundė Komisijai, kuri iš dalies tenkino pareiškėjų skundą ir panaikino minėtą atsakovo sprendimą. Atsakovas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą, tačiau 2020 m. kovo 16 d. nuo skundo atsisakė. Atsakovas pareiškime dėl skundo atsisakymo nurodė, kad paaiškėjo, jog Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, galiojančiuose sprendiniuose yra kolizija, kurią būtina išspręsti. 2020 m. kovo 18 d. nutartimi teismas bylą nutraukė. Atsakovas minėtą teisinę koliziją, kuri, jo nuomone, yra reikšminga nagrinėjant šį teisinį ginčą, pastebėjo 2020 m. vasario 17 d., todėl objektyviai galėjo ją pradėti spręsti nedelsiant, ypač tuo atveju, kai teigia, kad turi atlikti Bendrojo plano esmės nekeičiančius pakeitimus.

4.2. Delsimas priimti tokį sprendimą beveik 20 savaičių, neatitinka nei gero administravimo principo, nei lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja) ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Visi atsakovo veiksmai nagrinėjant pareiškėjų prašymus ne tik neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, bet ir reiškia vilkinimą atlikti viešojo administravimo veiksmus. Pareiškėjai pabrėžė, kad suėjo jau 1,5 metų, kai atsakovas pažeidžia jų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų 2019 m. gegužės 20 d. teiktų prašymų išnagrinėjimą bei apriboja teisėtą interesą – pasinaudoti žemės naudojimo teise taip, kaip teisės aktai, t. y. Bendrasis planas ir jo sprendiniai, numato. Atsakovas teigia, kad laukė 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-233 apskundimo termino pabaigos ir tada priėmė sprendimą dėl pareiškėjų prašymo, tačiau pareiškėjai apie 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. TS-233 nebuvo informuoti iki pat 2020 m. liepos 9 d. sprendimo priėmimo. 20 savaičių trukęs terminas atlikti pakeitimus Bendrojo plano ir jo sprendiniuose, nekeičiant jų esmės, negali būti ignoruojamas ir laikomas teisėtu. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą. Tokį laiko tarpą užtrukęs atsakovės vėlavimas išspręsti pareiškėjų prašymus yra ne tik procedūrinis pažeidimas.

4.3. Pareiškėjai sutiko su Komisijos teiginiu, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vilkino priimti sprendimą dėl 2019 m. gegužės 20 d. prašymų, kas sudarė atsakovui galimybę priimti iš esmės pareiškėjams nepalankų ir neteisingą sprendimą. Teisinio aiškumo principas draudžia teisės normas, naujai nustatančias teisinę atsakomybę arba bloginančias asmenų padėtį, lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, taikyti atgal, t. y. iki tam tikro teisės akto įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams. Komisija teisingai nurodė, kad situacija, kai viešojo administravimo subjekto sprendimui iš esmės suteikiama retroaktyvi galia, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, be kita ko, pažeidžia pareiškėjų teisėtus lūkesčius.

4.4. Atsakovas dar 2017 m. informavo pareiškėjus, kad esminė ir būtina sąlyga, norint pakeisti ginčo žemės naudojimo paskirtį, yra ta, kad toje teritorijoje yra funkcionuojantis centralizuotas vandens tiekimo tinklas ir jis turi būti nutolęs ne toliau kaip 100 metrų nuo pareiškėjų sklypų ribos. Dėl šios priežasties, 2017 m. šalia sklypų pareiškėjai nutiesė 545,04 metro centralizuoto geriamojo vandens tiekimo tinklą, taip įgyvendindami Bendrojo plano 7 punkto sąlygą. Tačiau nuo 2017 m. atsakovė pradėjo taikyti vis skirtingus reikalavimus, nagrinėdama pareiškėjų pateiktus prašymus ir atsisakydama juos tenkinti. Atsakovas 2020 m. liepos 9 d. sprendimą argumentuoja pakeistu nauju 2020 m. gegužės 28 d. Bendruoju planu pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS‑233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ ir nurodo, kad šį kartą sklypams pagal Bendrąjį planą taikomi reikalavimai yra tik 7 ir 8 punktų sąlygos, kurios yra performuluotos.

4.5. Atsakovas 2020 m. liepos 9 d. sprendime nurodė motyvą, kad artimiausi centralizuoti nuotekų tvarkymo bei nuvedimo tinklai yra nutolę atstumu apie 860 m nuo pareiškėjų sklypų, kas neatitinka U.8 teritorijai taikomų Bendrojo plano 7 ir 8 punktų privalomų sąlygų, kuriose nurodoma jau paminėta centralizuotų inžinerinių tinklų (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai) funkcionavimas ne toliau kaip 100 metrų nuo sklypo ribos. Centralizuotas nuotekų tvarkymo tinklas negali būti priskiriamas kaip privalomas teritorijai, kurioje net nėra atsakovo sukurta tokia infrastruktūra, toks reikalavimas yra perteklinis, kurio nenumato įstatymai nei savivaldybei, nei juo labiau fiziniam asmeniui. Taigi, laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. kiekvieną kartą atsakovas, nagrinėdamas tą pačią situaciją, ją traktuoja vis kitaip, įtraukdamas vis naujų reikalavimų, todėl pastoviai ir sistemingai pažeidinėja pareiškėjų teisę į pagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėjų, kaip žemės sklypų savininkų, nuosavybės teisės buvo pažeistos, atsisakant tenkinti prašymus dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nesuteikiant galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti turimu turtu taip, kaip numato Bendrojo plano sprendiniai.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 7 d. sprendimu atsakovo Komisijos prašymą atmetė.

6. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. eI3-676-423/2021 pagal atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjams J. V. ir S. V. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020) panaikinimo ir pareiškėjų J. V. ir S. V. 2020 m. rugpjūčio 6 d. skundo dėl Administracijos priimto 2020 m. liepos 9 d. individualaus administracinio akto Nr. SD‑1828 teisėtumo atmetimo, 2021 m. kovo 30 d. sprendimu atsakovo Administracijos prašymą patenkino; panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020); pareiškėjų J. V. ir S. V. 2020 m. rugpjūčio 16 d. skundą dėl Administracijos priimto 2020 m. liepos 9 d. individualaus administracinio akto Nr. SD-1828 teisėtumo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-215-602/2022 pagal pareiškėjų S. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjams J. V. ir S. V. dėl sprendimų panaikinimo, 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjų S. V. ir J. V. apeliacinį skundą tenkino iš dalies; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, jog būtent skunde Komisijai yra dėstomi pareiškėjų argumentai, susiję su netinkamu materialinės teisės normų taikymu Administracijai priimant skundžiamą sprendimą – atsisakant tenkinti pareiškėjų prašymą dėl žemės paskirties keitimo, tačiau teismas neįvertino skunde Komisijai pareiškėjų išdėstytų visų administracinio ginčo išnagrinėjimui esminę reikšmę turinčių argumentų.

6.2. Pareiškėjui J. V. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), o pareiškėjams J. V. ir S. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

6.3. Pareiškėjai 2019 m. gegužės 20 d. pateikė prašymus Administracijos Urbanistikos skyriui, kuriais prašė pakeisti minėtų sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą iš naudojimo paskirties – žemės ūkio, naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, į naudojimo paskirtį – kitos paskirties žemė, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, bei nustatyti žemės sklypo ir vidutinę rinkos vertę. Taip pat pareiškėjas J. V. Administracijai pateikė 2019 m. gegužės 20 d. prašymą dėl žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo, kuriame pateikė paaiškinimus, kodėl sklypų paskirtis ir naudojimo būdas turėtų būti keičiami pagal pareiškėjų prašymus.

6.4. Administracija nurodė, jog vertinant pareiškėjų prašymus pakeisti sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, buvo atsižvelgta ir į prie prašymų pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ 2019 m. rugsėjo 26 d. pažymas Nr. SPR-061, Nr. SPR-062, Nr. SPR-063, Nr. SPR-064, kuriose nurodyta, kad artimiausi centralizuoti nuotekų tvarkymo bei nuvedimo tinklai yra nutolę atstumu apie 860 metrų nuo pareiškėjų žemės sklypų, kas neatitinka U.8 teritorijai taikomų 7 ir 8 punktų privalomų sąlygų. Kadangi privalomi 7 ir 8 punktų reikalavimai nėra įgyvendinti, Administracijos sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus.

6.5. Pirmas sprendimas, kuriuo Administracija išsprendė pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus, buvo priimtas 2019 m. gegužės 31 d. (Nr. USD-347 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“), tačiau pareiškėjams jį apskundus Komisijai, minėtas Administracijos sprendimas Komisijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu buvo panaikintas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimų. Administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus bei parengė 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą.

6.6. Pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Administracijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikino. Nesutikdama su Komisijos 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu, Administracija su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą. Teismui priėmus skundą nagrinėti, Administracija 2020 m. kovo 16 d. pateikė atsisakymą nuo pareikšto skundo, kurį teismas priėmė bei 2020 m. kovo 18 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

7. Teismas konstatavo, kad Administracijos 2020 m. gegužės 7 d. rašte Nr.SD-1109 „Dėl Urbanistikos skyriaus atsakymo nepateikimo į teiktus prašymus“ nebuvo įvardytos aplinkybės, kurios sudarytų stabdymo pagrindus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymų išsprendimas niekaip negalėtų pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinio statuso, prašymų ir prie jų pridedamų dokumentų turinyje nėra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių, todėl akivaizdu, kad dėl pareiškėjų prašymų atsakovas administracinį sprendimą privalėjo priimti per 10 darbo dienų nuo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarties įsiteisėjimo (2020 m. kovo 26 d.) dienos, tačiau nepagrįstai jų nagrinėjimą sustabdė.

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Komisijos sprendimo turinį, teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad atsakovas laiku ir tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, t. y. nenurodė pareiškėjų žemės sklypų faktinės situacijos, neatliko pareiškėjų prašymų faktinių aplinkybių vertinimo, nenurodė teisinio reglamentavimo, argumentų, pagrindžiančių paaiškėjusių Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo patvirtinimo“, galiojančiose sprendiniuose kolizijos ir spragos turinį, centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų sąlygos privalomumo iki Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros Nr. 2, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą objektyviais faktais sprendimą, todėl iš prašomo panaikinti sprendimo argumentų pareiškėjams nėra aišku, kodėl centralizuotas nuotekų tvarkymo tinklas gali būti priskiriamas kaip privalomas teritorijai, kurioje net nėra atsakovo sukurta tokia infrastruktūra, kodėl jie pagal Geriamojo vandens ir tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį neturi galimybės keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą pagal 2019 m. gegužės 20 d. prašymus individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.

9. Teismas pažymėjo, jog žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo paneigimas būtų galimas tik, jei tai draudžia teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriais remiantis ir turėtų būti atmetami asmenų prašymai dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo, tačiau nagrinėjamu atveju Administracijos sprendime nurodyta, „kad Bendrojo 1‑ojo pakeitimo korektūroje Nr. 2 nurodoma, kad siekiant didesnio aiškumo Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo aiškinimo rašto 6.2 poskyryje Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros 2 priede buvo ištaisytos spragą ir koliziją sąlygojančios nuostatos, atitinkamai koreguota informacija galioja ir taikoma grafinei bendrojo plano daliai nekeičiant Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo ir Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros sprendinių, o juos papildant konkretizuojančia informacija brėžinių pastabose“.

10. Teismo įsitikinimu, nuosavybės teisių ribojimas turi būti aiškiai bei konkrečiai apibrėžtas įstatymu, taip pat būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves. Apibendrindamas aptartą faktinę ir teisinę situaciją, teismas pažymėjo, kad Administracijos sprendime esantys argumentai dėl sklypų patekimo į U.8 teritoriją, kuriai taikomi Bendrojo plano 1‑ojo pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (M1:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „Papildomos sąlygos, pastabos“ nurodyti privalomi reikalavimai, nors ir yra suprantami, nukreipti į konkretų teisinį vienetą, tačiau faktiškai nebuvo pagrįsti. Taigi, skundžiamas aktas priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai ir argumentai), todėl tai akivaizdžiai nesuderinama ir su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais. Nustatyti prašomo panaikinti individualaus administracinio akto trūkumai pripažintini esminiais, o tai reiškia, jog administracinis aktas turi būti pripažintas nepagrįstu bei panaikintas kaip neteisėtas iš esmės.

III. 11. Atsakovas Administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020) ir pareiškėjų J. V. ir S. V. 2020 m. rugpjūčio 16 d. skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos priimto 2020 m. liepos 9 d. individualaus administracinio akto Nr. SD-1828 teisėtumo atmesti.

12. Atsakovas iš esmės pakartoja prašyme pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, kad:

12.1. Pareiškėjai neskundė Administracijos 2020 m. gegužės 7 d. rašto Nr. SD-1109 „Dėl Urbanistikos skyriaus atsakymo nepateikimo į teiktus prašymus“, šis raštas Nr. SD-1109 nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas, dėl šios priežasties, sprendimą priėmęs teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti minėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Vertinant minėto rašto turinį nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas teikė pareiškėjams informaciją apie jų pateiktų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų nagrinėjimo būklę, atliekamus teisinius veiksmus ir administracines procedūras, susijusias su Bendrojo plano sprendinių kolizija ir korektūros rengimu bei tvirtinimu Kauno rajono savivaldybės taryboje. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio, juo buvo pateikta bendra informacija apie Pareiškėjų prašymų nagrinėjimo eigą, tačiau neformuluojami kokie nors įpareigojimai, galutiniai draudimai ar galutinis atsisakymas atlikti prašomus veiksmus. Taigi, įvertinus minėto rašto turinį, jo pobūdį, administracinio akto paskirtį bei esmę, darytina išvada, jog aptariamas raštas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, kadangi jis tiesiogiai nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl apskritai net negali būti savarankišku ginčo administraciniame procese objektu. Be to, atsakovo 2020 m. gegužės 7 d. rašte Nr. SD-1109 nurodyta, jog išsprendus Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas bus išnagrinėti pareiškėjų pateikti prašymai. Kaip patvirtina bylos medžiaga, netrukus po minėto rašto pateikimo atsakovas pareiškėjus papildomai informavo apie 2020 m. gegužės 28 d. vyksiančio Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdžio datą, kuriame buvo sprendžiama dėl sprendimo Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ priėmimo. Taigi, iš tarp bylos šalių vykusio susirašinėjimo, yra akivaizdu, jog atsakovas nesustabdė pareiškėjų prašymo nagrinėjimo klausimo neapibrėžtam laikui ir 2020 m. gegužės 7 d. rašto Nr. SD-1109 negrindė Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio nuostatomis.

12.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatuodamas, jog atsakovas laiku ir tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, absoliučiai neįvertino aplinkybių lėmusių uždelstą pareiškėjų prašymų nagrinėjimo terminą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir konstatavo, jog atsakovas tinkamai ir laiku neatliko jam nustatytų pareigų, tačiau šią išvadą padarė net neįvertinęs atsakovo atliktų Bendrajame plane buvusių spragos ir kolizijos šalinimo procedūrų. Pažymėtina, jog savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus valdymo organo, pagrindinė veiklos forma yra tarybos posėdžiai, kurie šaukiami tam tikru periodiškumu (Kauno rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento IV sk.). Atsižvelgiant į tai, norminio administracinio akto (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS‑233) „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“) priėmimo procesas savivaldybės tarybos lygmeniu, nagrinėjamoje situacijoje trukęs kiek ilgiau nei du mėnesius, jokiu būdu negali būti laikomas neprotingai ilgu laiko tarpu ar juo labiau vilkinimu nagrinėti pareiškėjų pateiktų prašymų.

12.3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai buvo asmeniškai informuoti apie 2020 m. gegužės 28 d. vykusio Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdžio datą, kuriame buvo sprendžiama dėl sprendimo Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ priėmimo. Suėjus vieno mėnesio 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS‑233 paskundimo terminui ir iš suinteresuotų asmenų, tame tarpe ir pareiškėjų, negavus jokių prieštaravimų dėl priimto sprendimo, atsakovas parengė ir pareiškėjams pateikė Administracijos sprendimą.

12.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nesivadovavo ir nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.

13. Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti, t. y. palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Komisijos sprendimą.

14. Pareiškėjai atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į atsakovo prašymą, papildomai pabrėždami, kad:

14.1. Atsakovo 2022 m. gegužės 7 d. raštas Nr. SD-1109 pareiškėjams yra vienintelis dokumentas, kuriame yra išreiškiama viešojo administravimo subjekto valia – stabdyti pareiškėjų prašymų nagrinėjimą (administracinis sprendimas), kitų dokumentų dėl pareiškėjų prašymų nagrinėjimo sustabdymo atsakovas nepateikė. Administracinio teismo nagrinėjimo dalykas yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimo priėmimo metu buvusią faktinę padėtį. Teismas tikrina ar teisėtai administravimo subjektas priėmė sprendimą. Aptariamas atsakovo raštas įrodo neteisėtus atsakovo veiksmus.

14.2. Nors atsakovas teigia, kad neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų vadovaudamasis klaidingu (koliziniu) teisiniu reguliavimu, nes tai būtų prieštaravę ne tik bendriems teisės viršenybės, atsakingo valdymo principams, bet ir gero administravimo principui, pagal kurį valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, tačiau tai jam nesutrukdė priimti prieš tai buvusius sprendimus vadovaujantis šiuo, anot atsakovo, koliziniu teisiniu reguliavimu: 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. USD-347 ir 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. USD-629. Tai įrodo, kad atsakovas visą prašymų nagrinėjimo laikotarpį veikė aplaidžiai, nerūpestingai ir viešojo administravimo subjekto veikla neatitinka gero viešojo administravimo bei priimti sprendimai neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kad individualus teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

14.3. Atsakovas neištaisė 2020 m. vasario 17 d. nustatytos kolizijos Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūroje Nr. 2, nes vis dar sklypai patenka į dvi viena kitai prieštaraujančias skirtingas zonas ir R.1, ir U.8, todėl atsakovo argumentai, kad net ir nustačius, kad šiuo atveju galėjo būti padarytas formalus procedūrinis pažeidimas atsakovui ilgiau kaip 10 dienų uždelsiant priimti sprendimą dėl pareiškėjų prašymų, kuris, bet kuriuo atveju, buvo nulemtas aukščiau nurodytų objektyvių byloje susiklosčiusių aplinkybių yra nepagrįstas, nes objektyvių aplinkybių ir pateisinančių sprendimo priėmimo vilkinimą nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodydami prašymą pagrindžiančių argumentų.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Kadangi pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, vadovaujantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalimi, būtinybė administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nenustatytina, todėl minėtas pareiškėjų procesinis prašymas netenkinamas.

V. 18. Ginčas byloje kilo dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. SD-1828 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Kilusį ginčą nagrinėjo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius, kuris 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020), konstatavęs, kad dėl galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatyto 10 darbo dienų atitinkamų prašymų nagrinėjimo termino šiurkštaus pažeidimo Administracijos sprendimas yra neteisėtas, pareiškėjų skundą tenkino, t. y. ginčijamą Administracijos sprendimą panaikino.

20. Atsakovui Administracijai su Komisijos sprendimu nesutikus ir jį apskundus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, pirmosios instancijos teismas, nustatęs gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų pažeidimus, dėl kurių Administracijos sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai ir argumentai), bei pakartojęs Komisijos sprendime nurodytus argumentus dėl pareiškėjų prašymo nagrinėjimo vilkinimo, 2021 m. liepos 7 d. sprendimu atsakovo prašymą atmetė.

21. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, prieidamas išvadą, kad Administracija vilkino sprendimo priėmimą, neįvertino atsakovo atliktų Bendrajame plane buvusių spragos ir kolizijos šalinimo procedūrų poreikio.

22. Pareiškėjai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentais, pabrėždami, kad, jų įsitikinimu, objektyvių aplinkybių, pateisinančių sprendimo priėmimo vilkinimą, nėra nustatyta.

23. Atsakovo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir konstatavo, jog atsakovas tinkamai ir laiku neatliko jam nustatytų pareigų, ši išvada buvo padaryta neįvertinus atsakovo atliktų Bendrajame plane buvusių spragos ir kolizijos šalinimo procedūrų. Atsakovas pažymi, jog savivaldybės tarybos pagrindinė veiklos forma yra tarybos posėdžiai, kurie šaukiami tam tikru periodiškumu, todėl laikytina, kad norminio administracinio akto, t. y. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS‑233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“, priėmimo procesas jokiu būdu negali būti laikomas vykdytu neprotingai ilgą laiko tarpą ar juo labiau vilkinimu nagrinėti pareiškėjų pateiktų prašymų.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų, t. y. kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012). Spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Viešojo administravimo principai reikalauja priimant sprendimus paisyti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, teisėtumo bei kitų principų, kurie numatyti, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje.

25. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjamu atveju šiuo kontekstu aktualios Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d., patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“), (toliau – ir Aprašas) nuostatos.

Aprašo 10 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Aprašo 12 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas per 10 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Nustačius, kad pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojamas apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo, nurodomas terminas šiems trūkumams pašalinti.

Apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2019 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą pakeisti Sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Administracijos Urbanistikos skyrius pareiškėjų prašymą išnagrinėjo 2019 m. gegužės 31 d. (Administracijos Urbanistikos skyriaus 2019 m. gegužės 31 d. raštas Nr. USD-347 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“). Pareiškėjai su minėtu raštu susipažino 2019 m. birželio 5 d. Pareiškėjai 2019 m. liepos 4 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių su skundu, prašydami panaikinti aptariamą Administracijos Urbanistikos skyriaus sprendimą bei įpareigoti Administracijos Urbanistikos skyrių leisti pakeisti Sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Komisija 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 21R1-166(AG1-98/09-2019) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: panaikino skundžiamą Administracijos Urbanistikos skyriaus sprendimą; atmetė pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Administracijos Urbanistikos skyrių leisti pakeisti Sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Administracijos Urbanistikos skyrius 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. USD-629 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymą, jį atmetė.

Pareiškėjai dėl šio sprendimo 2019 m. spalio 1 d. kreipėsi į Komisiją, prašydami panaikinti Administracijos Urbanistikos skyriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. USD-629 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“; įpareigoti Administraciją priimti teisės aktais pagrįstą sprendimą ir leisti pakeisti Sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Komisija 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21R1-246(AG1-148/09-2019) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: panaikino skundžiamą Administracijos Urbanistikos skyriaus raštą; kitus skundo reikalavimus atmetė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Administracija 2019 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydama panaikinti Komisijos 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21R1‑246(AG1-148/09-2019); atmesti pareiškėjų skundą dėl Administracijos Urbanistikos skyriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. USD-629 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Administracija 2020 m. kovo 16 d. pareiškimu paprašė teismo administracinę bylą nutraukti, nurodydama, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo galiojančiuose sprendiniuose, kurie aktualūs nagrinėjamai bylai, yra kolizija, kurią būtina išspręsti.

Administracijos pareiškime taip pat buvo nurodyta, kad Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. ĮS-587 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo“ pradėti rengti Bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, atliekami siekiant išspręsti Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl administracinės bylos nutraukimo tenkino – priėmė Administracijos atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė.

Nėra duomenų, kad aptariama Regionų apygardos administracinio teismo nutartis būtų per 7 dienas apskųsta atskiruoju skundu, todėl konstatuotina, jog minėta nutartis, kaip nurodyta ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d. Atsakovas 2020 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-1109 nurodė, kad dėl Bendrojo plano sprendiniuose esančios kolizijos vykdomos Bendrojo plano pakeitimo procedūros pareiškėjų prašymo nagrinėjimas yra stabdomas. Atsakovas ginčijamą Administracijos sprendimą priėmė 2020 m. liepos 9 d.

27. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodyto teisinio reguliavimo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tai, jog atsakovas 2020 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-1109 sustabdė pareiškėjų prašymo nagrinėjimą, nesudaro reikšmės sprendžiant Administracinio sprendimo teisėtumo klausimą, kadangi terminas, per kurį Administracija turėjo priimti sprendimą po Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutarties įsiteisėjimo 2020 m. kovo 26 d., jau buvo suėjęs, t. y. Administracija turėjo pareigą išnagrinėti pareiškėjų prašymą anksčiau nei buvo priimtas atsakovo 2020 m. gegužės 7 d. raštas Nr. SD-1109 dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl Administracijos uždelsimo išnagrinėti pareiškėjų prašymą susidarė tokia situacija, kad pareiškėjų prašymų pateikimo metu galiojo kitoks teisinis reguliavimas negu tuo metu, kai atsakovas priėmė ginčijamą Administracijos sprendimą. Atsižvelgus į tai, tikrintina Administracijos sprendimo atitiktis lex retro non agit principui.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pabrėžta, kad kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė: įstatymas atgal negalioja (žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimą). Lex retro non agit principas yra išvedamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Taigi, lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-222/2013). Situacija, kai viešojo administravimo subjekto sprendimui iš esmės suteikiama retroaktyvi galia akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, be kita ko, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai visiškai nedera su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą̨ valdžios įstaigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

30. Pagal lex retro non agit teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2895-442/2021).

31. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bendrasis planas yra norminis teisės aktas, kuris pats nesuteikia asmenims teisės vykdyti veiklos, tačiau jo pagrindu priimami individualūs aktai, suteikiantys teisę tam tikru būdu naudoti ginčo teritoriją bei vykdyti joje veiklą, turi neprieštarauti bendrajam planui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2269/2013, 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-343/2014). Taigi, atsižvelgus į tai, jog Bendrasis planas yra norminis administracinis aktas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra taikytinas lex retro non agit principas.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimo momentu galiojo Bendrasis planas, kurio M:150 000 pagrindiniuose reglamentuose buvo nurodytos pastabos: centralizuotų inžinerinių tinklų funkcionavimas ne toliau kaip 100 m nuo sklypo ribos (p. 7); siekiant efektyviai išnaudoti esamą inžinerinę infrastruktūrą, 100 m atstumu nuo centralizuotų tinklų, rekomenduojama nauja urbanizacija užstatant išorines plėtros teritorijas kompaktiško užstatymo principu (p. 8). Administracijos sprendimo priėmimo momentu galiojo Bendrojo plano 2-ąja korektūra įtvirtinti M:150 000 pagrindiniai reglamentai, kurių pastabose nurodyta, kad: privaloma sąlyga – centralizuotų inžinerinių tinklų (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai) funkcionavimas ne toliau kaip 100 m nuo sklypo ribos; ši nuostata netaikoma linijinių struktūrų teritorijose, kur centralizuotų inžinerinių tinklų nėra (p. 7); siekiant efektyviai išnaudoti esamą inžinerinę infrastruktūrą, 100 m atstumu nuo centralizuotų tinklų (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai), rekomenduojama nauja urbanizacija užstatant išorines plėtros teritorijas kompaktiško užstatymo būdu, t. y. jeigu sklypas arba jo dalis patenka į esamų tinklų pasiekiamumo zoną, visame sklype galimas paskirties keitimas pagal bendruoju planu numatytą reglamentą, o paklojus naujus tinklus atitinkamai plečiasi tinklų pasiekiamumo zona (100 m nuo esamų tinklų), kurioje galioja U.8 reglamentas, išskyrus U.8 teritorijas, jų dalis, patenkančias į rekreacinio-turistinio (gamtinio pažintinio) potencialo teritorijas, esančias prie Kauno marių – didžiausią rekreacinę vertę turinčio Kauno rajono paviršinio vandens telkinio; šiose (U.8) teritorijose galioja rekreacinėms teritorijoms taikytinos veiklos jose sąlygos ir galima tik su rekreacija susijusių pastatų ir įrenginių statyba, jei jie atitinka rekreacinių teritorijų normatyvus bei teisines nuostatas (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose (p. 8).

33. Pažymėtina, jog Administracija 2017 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. SD-2592 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties“, kuriuo atsakė į vieno iš pareiškėjų (J. V.) 2017 m. lapkričio 28 d. prašymus (savo turiniu iš esmės tapačius pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymams), grindė tuo, kad (1) pagal galiojančius Bendrojo plano sprendinius Sklypai patenka į U.8 teritoriją, kurioje privaloma sąlyga – centralizuotų inžinerinių tinklų funkcionavimas ne toliau kaip 100 m nuo sklypo ribos; (2) vietovėje, kurioje yra Sklypai, neišspręstas gatvių tinkamumo planuojamai gyvenamajai teritorijai klausimas. Pareiškėjai su 2019 m. gegužės 20 d. prašymu pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ 2017 m. rugsėjo 25 d. pažymas Nr. SPR-059, SPR‑047, SPR-060 ir SPR-058, kuriose nurodyta, kad Sklypai nuo eksploatuojamų centralizuotų geriamojo vandens tiekimo tinklų yra nutolę atitinkamai 10–40 m, bei užtikrino, jog bus imtasi priemonių išplatinti esamą kelių plotį. Atsakydamas į pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymą, Administracijos Urbanistikos skyrius 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. USD-347 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ naujų argumentų nenurodė, konstatuodamas, kad nei Bendrojo plano sprendiniai, nei prie prašymo pridėti dokumentai ankstesnio rašto (Administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. SD-2592 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties“) argumentų nekeičia. Komisijai panaikinus aptariamą administracinį aktą, Administracija 2019 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. USD-929 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ iš esmės atkartojo ankstesniuose raštuose išdėstytus argumentus, akcentuodama, jog Bendrojo plano pagrindinių reglamentų pastaboje p. 7 minimi centralizuoti inžineriniai tinklai turi būti suprantami, kaip apimantys, be kita ko, ir nuotekų šalinimo vamzdynus. Atsižvelgusi į tai, jog centralizuoti inžineriniai tinklai nutolę nuo Sklypų toliau kaip 100 m (artimiausi nuotekų tvarkymo ir nuvedimo tinklai yra nutolę 860 m atstumu), taip į tai, kad neišspręstas kelių pločio klausimas, Administracija atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą.

34. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinėje teisėje bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011), todėl Administracija, atsisakymą tenkinti pareiškėjų prašymą grįsdama savo pačios suformuluota plečiama centralizuotų inžinerinių tinklų apibrėžtimi iš esmės pažeidė gero administravimo principą. Nagrinėjamu atveju ribojant pareiškėjų (savininkų) teisę į jiems priklausantį žemės sklypą (nuosavybę), plečiamas teisės normos aiškinimas yra negalimas. Tuo metu, kada turėjo būti išspręstas pareiškėjų prašymas, galiojusios Bendrojo plano pagrindinio reglamento pastabos centralizuotų inžinerinių tinklų nekonkretizavo (nepateikė jų išsamaus ar pavyzdinio sąrašo), todėl spręstina, kad pareiškėjams priklausančių Sklypų prieiga prie funkcionuojančio centralizuoto geriamo vandens tiekimo tinklo mažesniu nei reguliavime nurodytas maksimalus atstumu tenkino minėto reglamento pastaboje p. 7 įtvirtintą reikalavimą.

35. Teisės principo lex retro non agit aspektu pažymėtina, jog nurodytas teisinis reguliavimas vienareikšmiškai indikuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas turėjo būti išnagrinėtas vadovaujantis jo pateikimo dieną galiojusiu reglamentavimu. Kadangi situacija, jog prašymo pateikimo metu galiojo vienoks teisinis reguliavimas, o Administracijos sprendimo priėmimo metu – kitoks, susiklostė dėl to, jog atsakovas laiku neišnagrinėjo pareiškėjų prašymo, nėra jokio teisinio pagrindo Administracijos sprendimo priėmimo metu galiojusio reglamentavimo taikymui pagrįsti.

36. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose nurodė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimui, todėl nutartyje nėra aptariami.

37. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Paminėtina ir tai, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90).

38. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad, išanalizavus bylos medžiagą ir jos išsprendimui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir pritaikė materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitokiais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis