7ea73142-c030-434f-acb9-487d7ff7c38f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1884-560/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01659-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 11.9.10.7.; 114.11; 121.18; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 11d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant apelianto atstovei adv. J. Stuckai,ieškovui J.

S. ir jo atstovui adv. M. KazlauskuivieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Dussmann Service“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „P. Dussmann UAB“ (naujas pavadinimas – UAB „Dussmann Service“) dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas panaikinti UAB „P.Dussmann UAB“ generalinės direktorės 2010 m. sausio 20 d.

įsakymÄ Nr. 1-31; panaikinti UAB „P.Dussmann UAB“ generalinės direktorės 2010 m. vasario 8 d. įsakymÄ Nr. 2-86 ir pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu; negrÄ Å¾inti jo į UAB „P.Dussmann UAB“ objekto vadovo pareigas, bet priteisti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2003 m. gruodžio 12 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 1191 ir nuo 2003 m. gruodžio 15 d. pradėjo dirbti pas atsakovÄ mechaninio valymo valytoju. Darbo sutartis jo ir atsakovo susitarimu buvo keletÄ kartų keista, pakeičiant darbo sutartyje nustatytas jo pareigas: 2004-10-25 - pakeistos pareigos - Siemens arenos objekto vadovas, 2007-04-23 - maitinimo paslaugų direktoriaus pavaduotojas. VisÄ darbo sutarties galiojimo laikÄ jis ne kartÄ buvo skatintas, buvo iÅ¡mokamos premijos. 2010-01-04 pasikeitus atsakovo generaliniam direktoriui situacija iÅ¡ esmės pasikeitė, jam buvo daromas spaudimas palikti maitinimo paslaugų direktoriaus pavaduotojo postÄ savo noru, ir primygtinai liepiama pasiraÅ¡yti darbo sutarties pakeitimÄ , sutinkant eiti objekto vadovo pareigas.

Bijodamas prarasti darbÄ , ieÅ¡kovas pasirašė darbo sutarties pakeitimÄ ir nuo 2010-01-07 pradėjo eiti Objekto vadovo pareigas. 2010-01-19 atsakovo vadybininkas D. M. surašė praneÅ¡imÄ , jog atsakovas netinkamai vykdo jam paskirtas pareigas, o 2010-01-20 atsakovas įsakymu Nr. 1-31 jam skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 2010-02-05 atsakovo darbuotojas pateikė dar vienÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad ieÅ¡kovas pažeidė eilę objekto vadovo pareiginių nuostatų. 2010-02-08 atsakovas įsakymu Nr. 2-86m vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 p., ieÅ¡kovui skyrė nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kinyje teigiama, kad atsakovas pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ , nesudarė sÄ lygų bei nesuteikė pakankamai laiko ieÅ¡kovui pateikti atsakovui pasiaiÅ¡kinimÄ , neatliko jokio tyrimo, piktnaudžiavo savo teisėmis, pažeidė reikalavimus, keliamus praneÅ¡imo apie galimÄ darbo drausmės pažeidimÄ , turiniui, nes atsakovas surašė tik formalius, neaiÅ¡kius galimus ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimus, nenurodė, kokiais bÅ«tent veiksmais (ar neveikimu) jis iÅ¡ esmės pažeidė objekto vadovo nuostatų reikalavimus.

Tuo tarpu sprendimui atleisti iÅ¡ darbo pasinaudojo trečiojo asmens subjektyvia pozicija. IeÅ¡kovo teigimu, tokiu bÅ«du atsakovas, neteisėtai atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimamų pareigų, padarė ieÅ¡kovui neturtinės žalos, kuriÄ ieÅ¡kovas įvertino 10 000 Lt. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, dirbdamas pas atsakovÄ , nebuvo individualiai premijuojamas ar skatinamas. Tuo tarpu dėl ieÅ¡kovo darbo kokybės skundėsi klientai, dėl ko iÅ¡ ieÅ¡kovo 2010-01-19 pareikalauta pasiaiÅ¡kinti.

IeÅ¡kovo pateiktame pasiaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytos aplinkybės tik patvirtino, kad ieÅ¡kovas padarė drausmės pažeidimÄ , dėl ko 2010-01-20 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Gavus papildomÄ kliento nusiskundimÄ , dėl ieÅ¡kovo netinkamai organizuojamų darbų atsakovo prižiÅ«rimame objekte, 2010-02-05 buvo suraÅ¡ytas dar vienas tarnybinis praneÅ¡imas, o atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ raÅ¡tu pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti iki 2010-02-08 (t.y. per 3 dienas). 2010-02-05 ieÅ¡kovas, susipažindamas su reikalavimu pasiaiÅ¡kinti, nurodė susipažinimo datÄ 2010-02-08, todėl atsakovas prie liudytojų perskaitė ieÅ¡kovui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti ir surašė aktÄ dėl ieÅ¡kovo supažindinimo su reikalavimu pasiaiÅ¡kinti.

IÅ¡ to seka, jog, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, jam reikalavimas pasiaiÅ¡kinti buvo įteiktas ne 2010-02-08 darbo pabaigoje, o 2010-02-05. IeÅ¡kovui nustatytu laiku nepateikus pasiaiÅ¡kinimo, atsakovas 2010-02-08 įsakymu Nr. 2-86 skyrė ieÅ¡kovui nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo (DK 136 str. 3 d. 1 p.). Atsakovas nurodo, kad skiriant drausmines nuobaudas buvo laikomasi DK nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, drausminės nuobaudos buvo skiriamos tuoj pat paaiÅ¡kėjus drausmės pažeidimui, nepraėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo (DK 241 str.), buvo vertinamos visos DK 238 str.

įtvirtintos aplinkybės – darbo drausmės pažeidimo sunkumas, sukeltos pasekmės, darbuotojo kaltė, pažeidimo padarymo aplinkybės, vertinamas ir ankstesnis ieškovo darbas įmonėje, jo padaryti pažeidimai, ir buvo nustatyta, jog ieškovas abiem drausminių nuobaudų skyrimo atvejais pažeidė pagrindines DK įtvirtintas darbuotojo pareigas, objektų vadovo pareiginius nuostatus, neatliko įprastų darbo funkcijų , nusižengė darbo tvarkai. Todėl paskirtos drausminės nuobaudos yra teisėtos ir pagrįstos bei turi būti paliktos galioti, o ieškovo pareikšti reikalavimai tiek dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, tiek dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, tiek ir dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus mieto 2 apylinkės teismas 2011-02-09 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: panaikino atsakovo UAB „P. Dussmann UAB“ (naujas pavadinimas – UAB „Dussmann Service“) generalinės direktorės A. G. M. 2010 m. sausio 20 d. įsakymÄ Nr. 1-31, kuriuo ieÅ¡kovui J. S. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; panaikino atsakovo UAB „P. Dussmann UAB“ (naujas pavadinimas – UAB „Dussmann Service“), generalinės direktorės A.

G. M. 2010 m. vasario 8 d. įsakymÄ Nr. 2-86, kuriuo ieÅ¡kovui J. S. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, pripažinus, kad ieÅ¡kovas J. S. 2010 m. vasario 8 d. atleistas iÅ¡ darbo UAB „P. Dussmann UAB“ (naujas pavadinimas – UAB „Dussmann Service“) pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtai bei laikant darbo sutartį nutraukta pagal DK 297 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 14 189,60 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010 m. vasario 8 d. iki 2011 m. vasario 9 d.

– 42 736,13 Lt, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skaičiuojant pagal vienos dienos uždarbį - po 167,33 Lt, imant penkių dienų darbo savaitę nuo 2011 m. vasario 10 d. iki sprendimo įsigaliojimo dienos, 1 000 Lt neturinei žalai atlyginti, 1 394 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad 2010-01-20 įsakyme Nr. 1-31 skirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ nenurodyti konkretÅ«s faktiniai ir teisiniai Å¡ios drausminės nuobaudos taikymo pagrindai.

Nei vadybininko D. M. 2010-01-19 tarnybiniame praneÅ¡ime, nei minimame įsakyme nenurodyta, kokius konkrečiai objekto vadovo pareiginių nuostatų arba darbo tvarkos taisyklių punktus pažeidė ieÅ¡kovas, todėl nėra aiÅ¡ku, už kokius drausmės pažeidimus ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda. Be to, byloje nustatyta, kad nebuvo atliktas koks nors tarnybiniame pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų faktų patikrinimas, kurio metu bÅ«tų nustatytas kliento nusiskundimų realus pagrindas. Tuo tarpu atsakovai neįrodė, kokius konkrečius pažeidimus padarė ieÅ¡kovas, kokių jam pavestų funkcijų jis neatliko ar atliko netinkamai, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2010-01-20 įsakymu Nr. 1-31 drausminė nuobauda – papeikimas paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, dėl ko ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti minimÄ Ä¯sakymÄ teismas patenkino.

Teismui konstatavus, kad pirmoji drausminė nuobauda – papeikimas ieÅ¡kovui paskirta neteisėtai ir nepagrįstai bei minėtÄ Ä¯sakymÄ panaikinus, nebeliko vieno iÅ¡ juridinio fakto, kuriam esant galimas darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu. Be to, teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu apklaustų atsakovo darbuotojų parodymus dėl 2010-02-05 suraÅ¡yto akto Nr. 16/1, šį aktÄ vertino kritiÅ¡kai, laikė, kad jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas su tarnybiniu praneÅ¡imu buvo supažindintas 2010-02-08 apie 15.58 val. ir neturėjo galimybės pateikti paaiÅ¡kinimo dėl tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų faktų, dėl ko buvo pažeisti DK 35 str. reikalavimai.

Be to, darbdavys įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo nenurodė, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimÄ padarė ieÅ¡kovas, taip pat ieÅ¡kovas padarė kitus procedÅ«ros drausminei nuobaudai skirti pažeidimus bei neįrodė, kad pasirašė įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 240 str. reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo nurodomi kliento nusiskundimai buvo dėl paslaugų, kurios nebuvo pradėtos teikti, nes pagal byloje esančiÄ tarp UAB „Affecto Lietuva“ ir UAB „Dussmann Service“ sudarytÄ sutartį paslaugų teikimo pradžia buvo numatyta – 2010-02-15 .

Kadangi paslaugos dar nebuvo teikiamos, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra įgaliotas priimti darbuotojus į darbÄ ir sudaryti su jais darbo sutartis. Tuo tarpu tarnybiniame praneÅ¡ime įvardinti punktai, kuriuos neva pažeidė ieÅ¡kovas, tačiau nenurodyta, kokių funkcijų jis tiksliai neatliko, kokių darbų nesuorganizavo ar nekontroliavo. IÅ¡ to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nebuvo pagrindo pripažinti jog ieÅ¡kovas nerÅ«pestingai atliko darbo pareigas ar pažeidė darbo drausmę, todėl nebuvo ir pagrindo skirti drausminę nuobaudÄ bei nutraukti darbo sutartį, dėl ko teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti atsakovo 2010-02-08 įsakymÄ Nr. 2-86 pripažino pagrįstu ir tenkintinu.Konstatavus ieÅ¡kovo darbo teisių pažeidimÄ bei panaikinus įsakymus, kuriais ieÅ¡kovui buvo paskirtos drausminės nuobaudos, pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ (DK 297 str. 4 d.), t.y. ieÅ¡kovo negrÄ Å¾inti į darbÄ , bet priteisti įstatymo nustatytas ir ieÅ¡kovo reikalaujamas pinigines iÅ¡mokas.

Taip pat teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti neturtinės žalos ir iÅ¡ atsakovui priteisė 1 000 Lt neturtinei žalai kompensuoti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas UAB „Dussmann Service“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-09 sprendimÄ dalyje, kuria buvo patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai, ir priimti naujÄ sprendimÄ , pilnai atmetant ieÅ¡kinio reikalavimus, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas pažeidė jam tenkančias pareigas, darbo drausmę, dėl ko pagrįstai buvo paskirtos drausminės nuobaudos. IeÅ¡kovas 2010-01-20 pateiktame pasiaiÅ¡kinime pripažino, kad jo pavedimu valytoja kliento patalpas valydavo ne tris kartus per savaitę, kaip tai buvo nustatyta tarp atsakovo ir kliento sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje, o Å¡eÅ¡is kartus per savaitę į darbÄ atvykstant anksčiau nei pagal suderintÄ grafikÄ , kas neatitiko kliento interesų. Taip pat ieÅ¡kovas pripažino, kad patalpose nebuvo atsarginių oro gaiviklių, o valytoja naudojo netinkamas darbo priemones pažeminių patalpų valymui, todėl, pasak apelianto, atsakovui nereikėjo atlikti papildomų tyrimų ar faktų nustatymo veiksmų.

Be to, ieÅ¡kovo darbo organizavimas objekte kėlė grėsmę patirti finansinius nuostolius, nes valytojai dirbant dvigubai daugiau atsakovas privalėtų mokėti valytojai ženkliai daugiau nei numatyta minimoje paslaugų teikimo sutartyje. Tuo tarpu nuostoliai neatsirado tik dėl to, kad atsakovas laiku sureagavo į ieÅ¡kovo daromus pažeidimus ir pakeitė darbo organizavimÄ objekte pagal paslaugų teikimo sutarties nuostatas, kÄ turėjo padaryti ieÅ¡kovas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta.

Tuo tarpu vien tik formalus pažeistų pareiginių nuostatų punktų nenurodymas įsakyme dėl drausminės nuobaudos paskyrimo nėra pagrindas panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , jeigu darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovui 2010-02-05 buvo tinkamai įteiktas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti iki 2010-02-08, todėl nebuvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra. Teismas nepagrįstai 2010-02-05 atsakovo suraÅ¡ytÄ aktÄ vertino kritiÅ¡kai. Tai pat teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nenurodė, kokių darbų ieÅ¡kovas neorganizavo ir kokias pareigines funkcijas pažeidė, tuo tarpu 2010-02-05 tarnybiniame praneÅ¡ime aiÅ¡kiai įvardinta, kokių darbo funkcijų ieÅ¡kovas nevykdė, t.y. neužsiėmė personalo paieÅ¡ka.

TokiÄ ieÅ¡kovo pareigÄ suponuoja objekto vadovo pareiginių nuostatų reikalavimai organizuoti darbÄ objekte ir užtikrinti paslaugų teikimÄ nustatytais terminais. Pažymi, kad pagal pas atsakovÄ Ä¯monėje galiojančias veiklos procedÅ«ras objektų vadovas atsakingas už darbuotojų paieÅ¡kÄ , darbo vietų planavimÄ , darbuotojų atrankÄ , darbuotojų įdarbinimÄ ir atleidimÄ . Taip pat atsakovo teigimu, iki sutarties su UAB „Affecto Lietuva“ vykdymo ieÅ¡kovas privalėjo pasirengti tinkamai vykdyti sutartį, tačiau jokių pasirengimo veiksmų neatliko.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas padarė drausmės pažeidimÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ . Taip pat teismas nenustatė visų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryÅ¡io), todėl nepagrįstai ieÅ¡kovui priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos. IeÅ¡kovas J. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad jis darbo drausmės nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino paskirtas nuobaudas. Su teismo iÅ¡vadomis ieÅ¡kovas pilnai sutinka ir jas palaiko. Teigia, kad atsakovas neįrodė, kokius konkrečius pažeidimus jis padarė, kokių pavestų funkcijų jis neatliko ar atliko netinkamai, todėl neaiÅ¡ku už kokius drausmės pažeidimus 2010-01-20 Nr. 1-31 įsakymu jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Tuo tarpu atsakovas, skirdamas minimÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , nesilaikė DK įtvirtinto drausminių nuobaudų paskyrimo tvarkos, netyrė faktinių aplinkybių.

Taip pat, pasak ieÅ¡kovo, atsakovas neteisėtai 2010-02-08 jam paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, nes atsakovas nesilaikė, DK 240 str. numatytos tvarkos, pažeidė DK 35 str. nuostatas, pažeidė reikalavimus, keliamus praneÅ¡imo apie galimÄ darbo drausmės pažeidimÄ , turiniui, kÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti ir teisingai įvertinti bylos įrodymai. Atsiliepime nesutinkama su apelianto argumentais dėl priteistos 1 000 Lt dydžio neturinės žalos kompensacijos.

Pažymima, kad atsakovas pažeidė darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, susidorojo su ieÅ¡kovu, todėl natÅ«ralu, kad ieÅ¡kovas dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neturtinės žalos.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei darbo kodekso materialines teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimÄ LR DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).Bylos iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. S. pas atsakovÄ AB „Dussmann Service“ (ankstesnis pavadinimas UAB „P. Dussmann UAB“) dirbo nuo 2003-12-15 darbo sutarties Nr. 1191 pagrindu. IeÅ¡kovo pareigos darbovietėje kelis kartus buvo pakeistos, o nuo 2010-01-07 ieÅ¡kovas užėmė objekto vadovo pareigas. 2010-01-20 atsakovo generalinė direktorė A.

G. M. įsakymu Nr. 1-31, vadovaujantis DK 237 str. 1 d., 240 str. 1 ir 3 d. bei remiantis 2010-01-19 vadybininko D. M. suraÅ¡ytu tarnybiniu aktu bei 2010-01-20 ieÅ¡kovo pateiktu pasiaiÅ¡kinimu, paskyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 2010-02-08 atsakovo generalinė direktorė įsakymu Nr. 2-86, vadovaujantis LR DK 136 str. 3 d. 1 p., ieÅ¡kovui paskyrė drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-09 sprendimu panaikino aukščiau minimas drausmines nuobaudas ir pripažino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtai, nes nebuvo padaryti darbo drausmės pažeidimai, darbo sutartį teismas laikė nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (LR DK 297 str. 4 d.), priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 1 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu iÅ¡ esmės teigia, kad drausminės nuobaudos nepagrįstai panaikintos, nes ieÅ¡kovas padarė drausmės pažeidimus, kÄ patvirtina bylos įrodymai bei iÅ¡ dalies pripažino ir pats ieÅ¡kovas; atsakovas nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarydamas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas; be to, buvo nepagrįstai priteista 1 000 Lt dydžio neturtinė žala, nekonstatavus tam bÅ«tinų sÄ lygų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su šiais apelianto teiginiais, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo panaikinimo LR DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Neteisėtais darbuotojo veiksmais yra pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose numatytoms taisyklėms.

Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-10/2006).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju pažeidė darbo drausmę bei nevykdė ar netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame teismo sprendime, nei vadybininko D.

M. 2010-01-19 tarnybiniame praneÅ¡ime, nei 2010-01-20 atsakovo įgaliotos atstovės įsakyme skirti drausminę nuobaudÄ nėra nurodyta, kokius konkrečiai Objekto vadovo pareiginių nuostatų ar Darbo tvarkos taisyklių punktus pažeidė ieÅ¡kovas. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, padaryto darbo drausmės pažeidimo fakto nepatvirtina 2010-01-19 vadybininko D. M. suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas (t. 1 b.l.13) ar į bylÄ pateiktas 2010-01-14 UAB „MB projektai“ praneÅ¡imas (t. 1 b.l. 64), nes minimame praneÅ¡ime nėra konkrečiai nurodyti ieÅ¡kovo organizuojamo, atliekamo darbo trÅ«kumai, o tarnybiniame praneÅ¡ime remiamasi telefonu pateikta informacija, kuri, kaip tÄ patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos atsakovo darbuotojos, nebuvo patikrinta, nebuvo atlikti jokie pateiktos informacijos patikrinimo veiksmai, kas kelia pagrįstų abejonių dėl pateiktų nusiskundimų realumo ir objektyvumo.

Iš ieškovo pateikto 2010-01-20 paaiškinimo (t. 1 b.l.

14) matyti, kad ieÅ¡kovas nurodė valytojos atvykimo į objektÄ laikÄ ir periodiÅ¡kumÄ , teigė, kad dėl padidėjusio darbo krÅ«vio pirmosiomis objekto paleidimo dienomis valytojos buvo papraÅ¡yta atvykti į darbÄ anksčiau. Dirbti antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį valytoja atvyko papraÅ¡ius kliento įgaliotam atstovui, be to nurodė, kad visuose tualetuose buvo padėti oro gaivikliai (trÅ«ko tik atsarginių), o valytoja ofiso patalpas valė, naudodama naujÄ valymo vėžimėlį. Atsakovo įgaliotiems asmenims neatlikus jokių patikrinimo veiksmų, Å¡ie ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai nebuvo paneigti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog jokie teisės aktai nenustato kokiu bÅ«du darbdavys turi rinkti įrodymus apie darbo drausmės pažeidimÄ ir neįpareigoja darbdavį atlikti teisės aktais formalizuotÄ darbo drausmės pažeidimÄ , tačiau, kaip jau yra minėta, kilus ginčui teisme, bÅ«tent darbdavys turi įrodyti darbo drausmės pažeidimo faktÄ , darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ , kas ir suponuoja tai, kad darbdavys, atlikdamas galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ , tarnybiniame praneÅ¡ime bei pasiaiÅ¡kinime nurodytų aplinkybių patikrinimÄ , surenka svarbius duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius pradinės informacijos dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo pagrįstumÄ .

Nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovai, neatlikę jokių tarnybiniame pranešime bei ieškovo paaiškinime nurodytų aplinkybių patikrinimo veiksmų, padarė skubotas bei klaidingas išvadas dėl tariamai ieškovo darbo drausmės pažeidimo. Teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo laikyti ieškovo paaiškinime nurodytas aplinkybes jo patvirtinimu (pripažinimu) padarius darbo drausmės pažeidimus, kadangi pats ieškovas neigia nevykdęs ar netinkamai vykdęs jam pavestas pareigas, o atsakovas bei jo darbuotojai bylos nagrinėjimo eigoje negalėjo tiksliai nurodyti, kokias norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių ar pareiginių instrukcijų nuostatas pažeidė ieškovas.

Dėl Å¡ių priežasčių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybės, visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog nėra aiÅ¡ku už kokius drausmės pažeidimus ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas bei jo atstovai nėra nuoseklÅ«s savo paaiÅ¡kinimuose, teigdami, kad atsakovui svarbiausia yra suteikti kokybiÅ¡kas paslaugas, tuo tarpu ieÅ¡kovo veiksmus, siekiant suteikti tinkamas valymo paslaugas, paÅ¡alinti susikaupusius neÅ¡varumus objekto aptarnavimo pačioje pradžioje, dėl ko jam papraÅ¡ius valytojÄ kurį laikÄ anksčiau pradėti darbÄ , atsakovas laiko darbo drausmės pažeidimu.

Ä®vertinus Å¡ias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas ir jo atstovai neįrodė, kokius konkrečiai darbo drausmės pažeidimus padarė ieÅ¡kovas, todėl pripažintina, kad skundžiamas atsakovo direktorės 2010-01-20 įsakymas Nr. 1-31 paskirti drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ pagrįstai pripažintas neteisėtu bei panaikintas. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti kiti apelianto teiginiai nepaneigia Å¡ios pirmosios instancijos teismo pagrįstos ir teisėtos iÅ¡vados.

Dėl drausminė nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo panaikinimo LR DK 136 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis).

Konstatavus, kad ankstesnė drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta neteisėtai, ir jÄ panaikinus, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. yra neteisėtas, nes nėra vieno iÅ¡ juridinio fakto (t.y. ankstesnės galiojančios drausminės nuobaudos) nutraukti darbo sutartį Å¡iuo pagrindu. Kartu pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodytas ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimas, kuris sÄ lygotų 2010-02-08 drausminės nuobaudos paskyrimÄ .Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas bei jo įgalioti atstovai neįrodė, kokių ieÅ¡kovas tiksliai funkcijų neatliko, kokių darbų nesuorganizavo ar nekontroliavo.

Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis neužsiėmė personalo paieÅ¡ka, kai tokiÄ jo pareigÄ suponuoja objekto vadovo pareiginių nuostatų reikalavimai organizuoti darbÄ objekte ir užtikrinti paslaugų teikimÄ nustatytais terminais, o taip pat ir įmonėje galiojančios veiklos procedÅ«ros. Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, objekto vadovo pareiginiai nuostatai neįpareigoja ieÅ¡kovÄ rÅ«pintis personalo klausimais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įpareigojimas negali būti išvedamas iš bendro pobūdžio pareiginių nuostatų punktų, o turi būti aiškiai vadovo deleguotas konkrečiam darbuotojui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš bendrovės patvirtintos organizacinės struktūros (t. 1 b.l. 148) seka, kad įmonėje yra įkurtas personalo skyrius, kurio darbuotojai yra tiesiogiai pavaldūs įmonės generaliniam direktoriui bei kurie būtent ir tūrėtų rūpintis personalo parinkimo klausimais.

Kartu pažymėtina ir tai, kad tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotojÄ su jo darbo sÄ lygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sÄ lygas. Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotojÄ su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir bÅ«damas reikiamai atidus, bÅ«tent dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, Å¡ie darbuotojo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip kalti ir negali bÅ«ti drausminės atsakomybės pagrindas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių, kad ieÅ¡kovas, perkeliamas į objekto vadovo pareigas, buvo tinkamai supažindintas su 2009-07-22 patvirtinta veiklos procedÅ«ra – valymo aptarnavimas ir teikimas (t. 1 b.l. 93-99), todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmuose minimoje veiklos procedÅ«roje numatytų pareigų pažeidimÄ . IÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų bei paaiÅ¡kinimų bylÄ nagrinėjant teisme nėra aiÅ¡ku kuo pasireiÅ¡kė kitų 2010-02-05 D.

M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų objekto vadovo pareiginių nuostatų 11 punktų pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 2010-01-21 Paslaugų teikimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo ir UAB „Affecto Lietuva“, paslaugų teikimo pradžia buvo numatyta nuo 2010-02-15. Tuo tarpu atsakovo nurodomi kliento nusiskundimai dėl netinkamai organizuojamo darbo buvo pareikÅ¡ti (jei jie iÅ¡ tikrųjų buvo pareikÅ¡ti) dar iki paslaugų pagal sutartį teikimo pradžios.

Dėl Å¡ių nusiskundimų atsakovas neatliko jokių patikrinimo veiksmų, todėl apylinkės teismas teisėtai laikė kliento pretenzijas (jei jos buvo pareikÅ¡tos) dėl paslaugų, kurios dar nebuvo pradėtos teikti, nepagrįstomis, neįrodytomis. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas neatliko jokių pasirengimo darbų teikti paslaugas pagal paslaugų sutartį, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas neįrodė, kokius tiksliai ieÅ¡kovas darbus privalėjo atlikti ir kokių jis nesuorganizavo bei nekontroliavo.

Dėl Å¡ių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas nerÅ«pestingai atliko savo darbo pareigas ar pažeidė darbo drausmę reglamentuojančių norminių bei lokalinių teisės aktų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti atsakovo generalinės direktorės 2010-02-08 įsakymÄ Nr. 2-86, kuriuo buvo paskirta ieÅ¡kovui drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar 2010-02-08 skiriant drausminę nuobaudÄ nebuvo pažeista LR DK 240 str. numatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka.

IeÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinimuose teigė, kad jam reikalavimas pasiaiÅ¡kinti iki 2010-02-08 16.10 val. buvo įteiktas tos pačios dienos 15.58 val. ir jis objektyviai negalėjo per 10 minučių pateikti tinkamai paruoÅ¡tÄ pasiaiÅ¡kinimÄ . Tuo tarpu atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovui reikalavimas pasiaiÅ¡kinti buvo įteiktas 2010-02-05, o ieÅ¡kovas dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių supažindinimo datÄ nurodė 2010-02-08 (t. 1 b.l. 51), todėl jam 2010-02-05 prie liudytojų buvo perskaitytas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti ir suraÅ¡ytas aktas dėl ieÅ¡kovo supažindinimo su reikalavimu pasiaiÅ¡kinti (t. 1 b.l. 50).

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iuos tarp Å¡alių kilusius prieÅ¡taravimus, teisminio nagrinėjimo metu apklausė atsakovo darbuotojus. Tačiau, įvertinęs apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimus, jų nenuoseklumÄ bei prieÅ¡taringumÄ , teismas minimÄ aktÄ dėl supažindinimo vertino kritiÅ¡kai ir laikė, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas su reikalavimu pasiaiÅ¡kinti buvo supažindintas 2010-02-08 apie 15.58 val., t.y. prieÅ¡ pat paskiriant drausminę nuobaudÄ . Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo nurodomas aktas pasiraÅ¡ytas jo darbuotojų - skyrių vadovų, iÅ¡ kurių vienas (D. M.) surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje liudytojų duoti paaiÅ¡kinimai dėl ieÅ¡kovo supažindinimo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dalyje nesutapo, yra prieÅ¡taringi: liudytojai D. Č., R. P. ir D. M. (t.y. asmenys, kurie ir pasirašė minimÄ aktÄ ) negalėjo paaiÅ¡kinti, kas perskaitė reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, tuo tarpu liudytoja J.

N. (atsakovo personalo skyriaus vadovė) teigė, kad reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti perskaitė D. M.; taip pat Å¡i liudytoja nurodė, jog ieÅ¡kovo supažindinimas su reikalavimu pasiaiÅ¡kinti vyko posėdžių kambaryje, nors aktÄ pasirašę asmenys nurodė visai kitas aplinkybes, t.y. D. M. ir M. P. teigė, jog supažindinimas vyko personalo skyriaus patalpoje, o D. Č. apskritai negalėjo nurodyti, kur ir kada vyko minimas supažindinimas. Tokie liudytojų duotų parodymų prieÅ¡taravimai negali bÅ«ti pateisinami vien tuo, kad D.

Å . ir R. P. pasiraÅ¡o ir kitus aktus įvairiais atsakovo veiklos klausimais ar tuo kad yra praėjęs nemažas laiko tarpas. Å ie prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s liudytojų parodymai nepaneigia tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1 b.l.15) esančio įraÅ¡o, o kartu ir ieÅ¡kovo nuoseklių paaiÅ¡kinimų, kad apie reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti jis buvo supažindintas 2010-02-08 apie 15.58 val., t.y. likus apie 10 minučių iki atsakovo nustatyto termino pabaigos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neturėjo objektyvios galimybės pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių, kas pripažintina LR DK 240 str. 1 d. reikalavimų pažeidimu.

Dėl neturtinės žalos Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo ieÅ¡kovui priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos. CK 6.250 str. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama įstatymo nustatytai atvejais. LR CK 250 str. numatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ .Byloje iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais nustatyta, kad atsakovas neteisėtai, pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, nesant ieÅ¡kovo veiksmuose darbo drausmės pažeidimų, per ganėtinai trumpÄ laiko tarpÄ ieÅ¡kovui paskyrė dvi drausmines nuobaudas, ko pasėkoje neteisėtai nutraukė darbo sutartį, dėl ko ieÅ¡kovas, siekdamas apginti pažeistas teises, privalėjo kreiptis į teismÄ .

Tokie atsakovo neteisėti veiksmai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai ieÅ¡kovui sukėlė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, ieÅ¡kovas neteko pragyvenimo Å¡altinio, t.y. atsakovas savo neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovui padarė neturtinės žalos. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovui priteisė neturtinės žalos kompensacijÄ ir, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, atsakovo padarytus pažeidimus bei tai, kad atsakovas yra sėkmingai veikianti užsienio kapitalo įmonė, nustatė teisingÄ jos dydį – 1 000 Lt.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti paaiÅ¡kinimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ teisėtumo ir pagrįstumo, todėl prieÅ¡ingi apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė baigiamosiose kalbose taip pat prašė panaikinti sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Tačiau ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos atsakovo nebuvo ginčijamas nei pirmosios instancijos teisme, nei teismui pateiktame apeliaciniame skunde.

Be to, atsakovo atstovė nepateikė jokių aiÅ¡kių paaiÅ¡kinimų bei įrodymų, kuo remiantis ieÅ¡kovui priteistas vidutinis darbo užmokestis turėtų bÅ«ti sumažintas, todėl toks atsakovo atstovės praÅ¡ymas atmestinas, kaip nepagrįstas. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Dussmann Service“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ apelianto praÅ¡ymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas, o, remiantis 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisiamos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti – 1 000 Lt. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             Atsakovo UAB „Dussmann Service“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Dussmann Service“ ieÅ¡kovo J.

S. naudai 1 000 Lt iÅ¡laidų teisinei pagalbai bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Kolegijos pirmininkas                                                      Dainius Rinkevičius Teisėjai                                                                   RÅ«ta Burdulienė                                                                                 Natalja Cikoto