7ea643ca-2ef0-4deb-8dfc-ac8a1a4fd449 · Kauno apygardos teismas

Byla NrByla Nr. ATP-487-485/2014 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00858-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs J. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarimu J.

G. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus ir, pritaikius ATPK 301 str., vadovaujantis ATPK 33 str., nubausta subendrinta administracine nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad 2013-12-17, apie 19.41 val., ties (duomenys neskeltini) Kaune, vairuodama automobilį (duomenys neskeltini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė stovintį automobilį.

Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalÄ , policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Tokiais savo veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu J. G. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-03-13 nutarimÄ ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ jos atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.J.

G. skunde nurodė, kad nuo pat pradžių davė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus, kad 2013-12-17 vakare pastatė automobilį aikštelėje (duomenys neskeltini) gatvėje, Kaune, pastatyti automobilį buvo nelengva, nes automobilių aikštelėje buvo daug, kartu važiavęs vyras V. G. išlipęs įsitikino kad nekliudė kitų automobilių. Iš įvykio vietos nepasišalino, kadangi tuo metu nežinojo, kad jį sukėlė. Teismo išvados, kad policijos pareigūnų ir liudytojų parodymai, kad po automobilių kontakto likę apgadinimai buvo žymūs, todėl negalėjo jų nejusti, o jos vyras jų nematyti, yra tik prielaidos, kurios prieštarauja kitom byloje nustatytom objektyviom aplinkybėm.

Teismas turėtų įvertinti jos elgesį po įvykio. Automobilis liko stovėti aikštelėje, t.y. visiškai prie pat susidūrimo vietos, dar apie 3-4 valandas, prie pat apgadinto automobilio, tai būtų nepaaiškinama, jeigu būtų pajautę ar pastebėję automobilių apgadinimus. Skunde taip pat pažymėjo, kad ant automobilio akivaizdžiai matomas internetinis adresas, todėl buvo galima rasti pažeidėjos anketinius bei kontaktinius duomenis. Automobilis draustas civiliniu „Kasko“ draudimu, kuris atlygina nuostolius, todėl pasišalinimas iš įvykio vietos neatneštų nei materialinės, nei jokios kitos naudos.J.

G. skunde pažymėjo, kad teismas nevertino aplinkybių, jog buvo tamsus paros metas, jos vyras dėl prasto regėjimo nešioja akinius, automobiliu paviršius nebuvo švarus, o automobilių aikštelės grindinys padengtas smulkiais akmenukais, parkuojant automobilį jame veikė grotuvas, automobilį statė itin lėtai, todėl teismo prielaida, kad negalėjo nepajusti automobilių susidūrimo visiškai nepagrįsta, nes net įvykio liudytojai ne iškarto suprato, kad įvyko automobilių susidūrimas.

Jos veiksmuose nėra tyčios dėl inkriminuojamo pabėgimo iÅ¡ įvykio vietos, nes ji tuo metu nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Institucija atsiliepimu į J. G. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014-03-13 nutarimÄ palikti nepakeistÄ .J. G. apeliacinis skundas netenkinamas.Å ioje byloje ginčo dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. nėra, apeliaciniame skunde J. G. ginčija pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymÄ . Apeliantė nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė bylai reikšmingai aplinkybes ir išanalizavo įrodymus.

Teismo iÅ¡vados pagrįstos surinktų duomenų visumos analize ir vertinimu, ATPK 284 str., 257 str. nuostatos nepažeistos, todėl skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. J. G. pagrįstai pripažinta kalta, padariusi ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Nuobaudos skirtos teisingai.Nors pažeidėja dėl jai inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., savo kaltę neigė, prisipažino tik apgadinusi svetimÄ automobilį, tačiau tai, kad ji pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuria yra susijusi įrodo bylos medžiaga.

O Būtent, Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), policijos pareigūno M. G. tarnybinis pranešimas (b.l. 5), liudytojų M. P. ir R. S. paaiškinimai (b.l. 6, 7), foto nuotraukos (b.l. 10-14), Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 18), specialisto R. V. tarnybinis pranešimas (b.l. 19). Be to, teismo posėdžio metu liudytojai E. K. ir M. G. parodė, kad automobilių apgadinimai matėsi aiškiai, nepastebėti jų neįmanoma, bei po įvykio apžiūrėjus automobilius, ant jų esantys apgadinimai sutapo, jie buvo žymūs. Liudytojų M.

P. bei R. S. parodymai, kurios matė, kaip vyras iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio (duomenys neskeltini) v. n. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rinėjo automobilius ir vėliau su automobilio vairuotoja pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Apeliantė skunde nurodo, kad jos veiksmuose tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos nebuvo ir tÄ grindžia, tuo, kad nejautė, jog kliudė kitÄ automobilį, o jos sutuoktinis V. G. iÅ¡lipęs automobilius apžiÅ«rėjo ir įsitikino, kad kitų automobilių nekliudė.

Tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia nuotraukos esančios byloje, kurios nors ir yra nespalvotos, darytos tamsiu paros metu, tačiau automobilio sugadinimai aiÅ¡kiai matomi. Taip pat atsižvelgtina į M. P. parodymus, kuri net stovėdama toliau nuo įvykio vietos iÅ¡girdo garsÄ panašų į metalo braukimÄ ir matė, kaip iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs vyriÅ¡kis apžiÅ«rinėjo bÅ«tent tÄ automobilio pusę, kuria kliudė kitÄ automobilį, todėl apeliantės argumentai, kad ji nejautė sukėlusi eismo įvykį atmestini, kaip nepagrįsti.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad teismo posėdyje J. G. sutuoktinis V. G. parodęs, kad jis apžiūrėjo automobilius ir nieko nepastebėjo, yra suinteresuotas bylos baigtimi ir siekia padėti savo sutuoktinei išvengti administracinės atsakomybės. Nors apeliantė teigia, kad jos sutuoktinio regėjimas prastas, jis nešioja akinius, buvo tamsu, automobilis nebuvo švarus, todėl jis ir galėjo nematyti automobilių sugadinimų, tačiau teismas šiuos argumentus vertintina kritiškai, nes byloje duomenų apie J.

G. sutuoktinio prastÄ regėjimÄ nėra. Å iuo atveju dėl teisės pažeidimo atsako pati J. G., kuri pajutusi jog sukėlė eismo įvykį ir žinodama, kad, kaip ji teigia, sutuoktinio regėjimas prastas privalėjo pati įsitikinti, kad nesukėlė eismo įvykio.J. G. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad automobilis liko stovėti toje pačioje aikÅ¡telėje, kurioje įvyko eismo įvykis, kad ant jo matomas internetinis adresas pagal kurį buvo galimybė surasti įvykį sukėlusį vairuotojÄ , bei, kad automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu, nepaneigia fakto, kad asmuo t.y.

J. G. sukėlusi eismo įvykį pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos.Pabrėžtina, kad apeliantės minimose apygardų teismų nagrinėtose bylose aplinkybės skiriasi nuo jos atžvilgiu iÅ¡keltos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių.Apeliantė teigia, kad teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi prielaidomis, ir tÄ patvirtina ATPK 301 str. taikymas, nes teismas konstatavo, kad pažeidimÄ ji padarė ne piktybiÅ¡kai vengdama atsakomybės, o neteisingai supratusi savo veiksmų pavojingumÄ ir baustinumÄ , labai susijaudinusi.AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudÄ J.

G. atžvilgiu individualizavo tinkamai, laikantis ATPK 30, 302 str. reikalavimų ir įvertinus iÅ¡skirtines aplinkybes, suteikusias pagrindÄ taikyti ATPK 301 str. Teismas teisingai nurodė, kad J. G. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tačiau tÄ padarė ne piktybiÅ¡kai vengdama atsakomybės, o neteisingai supratusi savo veiksmų pavojingumÄ ir baustinumÄ , labai susijaudinus, tačiau Å¡ios teismo nurodytos aplinkybės nepaneigia pažeidimo padarymo fakto.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiÅ¡kai, objektyviai pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Keisti nutarimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                 Algirdas Remeika