2K-378/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-378/2012

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02206-2009-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.3; 1.1.4.5.2; 1.1.4.6; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.2.2; 2.1.14.3.2.6; 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. V. (O. V.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo O. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (už plėšimą iš juvelyrinės parduotuvės–lombardo, priklausančio UAB „Auksinis asilas“) laisvės atėmimu ketveriems metams, 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (už plėšimą iš lombardo, priklausančio UAB „R“) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (už pasikėsinimą apiplėšti parduotuvę „Žiedų valdovai“) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (už pasikėsinimas apiplėšti parduotuvę „Aukso centras“) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (už plėšimą iš juvelyrinės parduotuvės „AC“) laisvės atėmimu penkeriems metams, 159 straipsnį (už nepilnamečio J. S. (J. S.) įtraukimą į nusikalstamą veiką – plėšimą juvelyrinėje parduotuvėje–lombarde, priklausančioje UAB „A“) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 159 straipsnį (už nepilnamečio A. R. (A. R.) įtraukimą į nusikalstamą veiką – plėšimą juvelyrinėje parduotuvėje „ŽV“) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, 159 straipsnį (už A. R. įtraukimą į nusikalstamą veiką – plėšimą lombarde, priklausančiame UAB „R“) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 159 straipsnį (už A. R. įtraukimą į nusikalstamą veiką – plėšimą juvelyrinėje parduotuvėje „Aukso centras“) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę iš UAB „V“) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį (už UAB „V“ turto sugadinimą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę iš UAB „O“) laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 3 dalį (už UAB „O“ turto sugadinimą) areštu keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį už vagystę iš UAB „V“ ir šios bendrovės turto sugadinimą paskirtos bausmės apimtos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį už vagystę iš UAB „O“ ir šios bendrovės turto sugadinimą paskirtos bausmės apimtos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, prie šios bausmės pridėta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (vieneri metai) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Priteista solidariai: iš O. V., J. B. (J. B.), A. M. 25 368 Lt UAB „R“, iš O. V., J. B., J. S., A. M. 19 578 Lt UAB „A“, iš O. V., J. B., A. R. 1240,54 Lt UAB „AC“.

Priteista iš O. V. UAB „O“ 360 Lt.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo O. V. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti J. S., J. B., A. R., A. M. ir D. S. (D. S.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

n u s t a t ė :

O. V. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su J. B. subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, iš anksto suplanavo ir pasirengė apiplėšti UAB „A“ juvelyrinę parduotuvę–lombardą, esančią Vilniuje, F. Šopeno g. 1/17-21, parūpinę nusikaltimui daryti priemones, organizuotos grupės nariams J. S., V. K. ir A. M. paskirstė konkrečius vaidmenis; šie, vykdydami nurodymus, 2009 m. lapkričio 2 d., apie 15.20 val., A. M. vairuojamu automobiliu „VW Golf“ atvažiavo į Gėlių gatvę, kur A. M. liko laukti automobilyje ir stebėti aplinką, o J. S. ir V. K. nuėjo į juvelyrinę parduotuvę–lombardą, esančią F. Šopeno g. 1/17-21, kurioje, V. K. grasinant darbuotojams K. S. ir R. B. šaunamuoju ginklu, J. S. plaktuku išdaužė vitrinos stiklus ir pagrobė bendros 20 150 Lt vertės juvelyrinių dirbinių; su pagrobtu turtu J. S. ir V. K. pasišalino iš įvykio vietos A. M. vairuojamu automobiliu.

O. V. pagal BK 159 straipsnį (vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką) nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, kurios padarytos tokiomis aplinkybėmis:

2009 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas, kad J. S., gimęs 1992 m. kovo 29 d., yra nepilnametis, kartu su V. K., žadėdami atlygį paprašė įvykdyti plėšimą UAB „Auksinis asilas“ juvelyrinėje parduotuvėje–lombarde, esančioje Vilniuje, F. Šopeno g, 1/17-21;

2009 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, prie 112-ojo namo Subačiaus g., žinodamas, kad A. R., gimęs 1993 m. kovo 8 d., yra nepilnametis, kartu su V. K., žadėdami atlygį, paprašė įvykdyti plėšimą UAB „R“ priklausančiame lombarde, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 33-8;

2009 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, prie namo 112–ojo namo, esančio Subačiaus g., žinodamas, kad A. R., gimęs 1993 m. kovo 8 d., yra nepilnametis, kartu su V. K., žadėdami atlygį, paprašė įvykdyti plėšimą juvelyrinėje parduotuvėje–lombarde, esančioje Vilniuje, Kęstučio g. 54-1;

2009 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje, prie 112–ojo namo Subačiaus g., žinodamas, kad A. R., gimęs 1993 m. kovo 8 d., O. Ž., gimęs 1992 m. rugpjūčio 14 d., yra nepilnamečiai, žadėdamas atlygį, paprašė įvykdyti plėšimą juvelyrinėje parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Trakų g. 6-24.

O. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009 m. gruodžio 9 d., apie 3.00 val., šaligatvio plytelėmis išdaužęs UAB „V“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), langą, įsibrovė į vidų, iš kur pagrobė šios įmonės bendros 12 092,33 Lt vertės turtą: fotoaparatą „Canon“, kompiuterį „Think Pad T60 14“ XGA C2D-T5500, kompiuterį TP X200P8700/320/12.1/UB/MB/BT/VB+XP, kompiuterį 1705CBB5, lazerinį tolimatį PD 42, lazerinį nivelyrą „Kombilaser PMC 36“ ir lazerinį imtuvą PMA30. Taip pat vagystės metu buvo sugadintas įmonės turtas (sudaužytas lango stiklas, apgadinti biuro baldai).

O. V. apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas už UAB „R“ lombardo apiplėšimą (BK 24 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnio 3 dalis), pasikėsinimą apiplėšti juvelyrinę parduotuvę „ŽV“ (BK 22 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnio 3 dalis), pasikėsinimą apiplėšti juvelyrinę parduotuvę „AC“ (BK 22 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnio 3 dalis), juvelyrinės parduotuvės „AC“ apiplėšimą (BK 24 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnio 3 dalis), vagystę iš UAB „O“ ir šios bendrovės turto sugadinimą (BK 178 straipsnio 2 dalis ir 187 straipsnio 3 dalis), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Kasaciniu skundu nuteistasis O. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sušvelninti už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir jas iš naujo subendrinti, taip pat išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatas, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – 25 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį, be to, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė savo rūšimi ir dydžiu neteisingas bausmes. Be to, pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkto reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes nepatikrino skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo ir tik formaliai atsakė į apeliacinio skundo argumentus, todėl pirmosios instancijos teismo klaidos liko neištaisytos. Šie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, kasatoriaus manymu, laikytini esminiais, nes suvaržė įstatymų garantuotas jo kaip kaltinamojo teises.

Kasatoriaus teigimu, teismo išvados dėl jo kaltės padarius plėšimą iš UAB „Auksinis asilas“ juvelyrinės parduotuvės–lombardo (BK 24 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnio 3 dalis) grindžiamos tik prielaidomis, remiantis iš esmės tuo, kad jis yra padaręs kitas nusikaltimas veikas, nors iš tikrųjų yra nekaltas dėl šio nusikaltimo. Pasak kasatoriaus, teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus dėl minėto plėšimo, nepašalino juose esančių prieštaravimų ir neteisingai nustatė nusikaltimo faktines aplinkybes; teismo išvados dėl aptariamo nusikaltimo nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymais pripažįstami tik duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka. Taip pat, kasatoriaus manymu, prielaidomis grįsta ir teismo išvada, kad jis iš UAB „V“ yra pavogęs visus kaltinime nurodytus daiktus, nes iš tikrųjų jis pavogė tik vieną nešiojamąjį kompiuterį.

Kasatorius, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 159 straipsnį, pažymi, kad apeliaciniame skunde jis buvo nurodęs, jog nežinojo apie tai, kad A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, o J. S. į nusikaltimo padarymą neįtraukė, tačiau dėl šio skundo argumento apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepateikė teisinių argumentų.

Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuoširdžiu prisipažinimu laikomas toks prisipažinimas, kada iš esmės sutampa visos bylos faktinės aplinkybės. Pagal teismų praktiką, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kasatoriui nesuprantama, kodėl nebuvo atsižvelgta į tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis papasakojo apie padarytus nusikaltimus, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kasatorius pažymi, kad tai buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde, atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad yra jauno amžiaus, žada ateityje nebenusikalsti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio skundo argumento motyvuotai nepasisakė. Šių aplinkybių neįvertinimas, kasatoriaus įsitikinimu, lėmė netinkamą bausmės rūšies ir dydžio parinkimą.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia, jei teismas nustato: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Be to, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažinti lengvinančia aplinkybe tik tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų, duodamas tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus, pripažįsta esmines bylos aplinkybes ir, be to, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Kasatorius nuteistas už penkis plėšimus, įvykdytus organizuota grupe, vaikų įtraukimą į nusikalstamą veiką, dvi vagystes ir svetimo turto sugadinimą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme O. V. savo kaltę pripažino ne dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o tai rodo nuteistojo nenuoširdumą ir nekritiškumą savo nusikalstamiems veiksmams ir nenorą padėti išaiškinti visų padarytų nusikalstamų veikų ir jose dalyvavusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, pripažinti O. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo.

Prokurorė pažymi, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumas buvo tinkamai patikrintas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Abiejų instancijų teismų išvados, kad nuteistasis O. V. organizavo parduotuvės UAB „A“ apiplėšimą ir dalyvavo grobiant UAB „V“ turtą, yra teisingos, padarytos remiantis patikimų ir leistinų įrodymų visuma.

Prokurorės manymu, neteisingi kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo O. V. apeliacinį skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, – priešingai – BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos nepažeistos, byla patikrinta tiek, kiek to buvo pašoma apeliaciniame skunde, dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta.

Nuteistojo O. V. kasacinis skundas atmestinas.

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendrininkų baudžiamosios atsakomybės (BK 26 straipsnio 4 dalis)

Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis). Organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jų padarymo būdus (kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2009, 2K-195/2012).

BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. BK 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5, 6 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais (įvertinęs O. V., J. S. ir A. R., A. M., D. S., E. V., O. Ž. parodymus), nustatė, kad O. V. kartu su J. B., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, iš anksto suplanavo apiplėšti konkrečias juvelyrines parduotuves ir lombardus, surado šiuos nusikaltimus padaryti galinčius asmenis (t. y. J. S., A. R., V. K., E. V., O. Ž.), paskirstė jiems užduotis (vienas jų turėjo pagrasinti pardavėjams, kitas – išdaužti vitrinas ir sudėti juvelyrinius dirbinius į krepšį), parūpino jiems nusikaltimo įrankius (kaukes, perukus, plaktuką, lipnios juostos, antrankius, šaunamuosius ginklus), taip pat surado asmenis, galinčius pavežti nusikaltimo vykdytojus iki nusikaltimo vietos (A.

M. ir D. S.), numatė pasitraukimo iš nusikaltimo vietos kelius, davė nurodymus po nusikalstamų veikų padarymo atvykti į konkrečią vietą, kurioje O. V. ir J. B. pagrobtus juvelyrinius dirbinius pasiimdavo ir toliau rūpindavosi jų realizavimu, o nusikaltimo vykdytojus parveždavo namo. Prieš nusikaltimų darymą jų vykdytojams buvo duodami nurodymai susirasti aprangą, kurią po nusikaltimo turėdavo sunaikinti. Susitikimų metu buvo aptariamos nusikaltimo padarymo aplinkybes, už atliktas užduotis buvo mokamas atlygis, kurio dydis priklausė nuo pagrobto turto vertės. Be to, buvo nuolat palaikomi ryšiai mobiliaisiais telefonais, kurie ypač suintensyvėdavo tomis dienomis, kada buvo rengiamasi daryti nusikaltimą ir po jo padarymo.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino O. V. penkių nusikaltimų, padarytų 2009 m. lapkričio mėn., organizatoriumi, tarp jų – ir lapkričio 2 d., ir dėl šios veikos nuosprendyje nurodė konkrečius jo, kaip organizatoriaus, veiksmus, t. y., iš anksto numatęs apiplėšti UAB „Auksinis asilas“ juvelyrinę parduotuvę–lombardą, O. V. parūpino nusikaltimo priemones (kaukes, šaunamąjį ginklą, plaktuką), paskirstė J. S., V. K. ir A. M. konkrečias užduotis. Šie įgyvendino nusikaltimo planą:

J. S. su V. K. nuvyko A. M. vairuojamu automobiliu prie nusikaltimo vietos, kur A. M. liko laukti automobilyje ir stebėti aplinką, o J. S. ir V. K. nuėjo į juvelyrinę parduotuvę–lombardą, kurioje, V. K. grasinant pardavėjams šaunamuoju ginklu, J. S. plaktuku išdaužė vitrinos stiklus ir pagrobė įvairių juvelyrinių dirbinių. Su pagrobtu turtu J. S. ir V. K. A. M. parvežė į V. K. namus, kur auksas buvo pasvertas elektroninėmis svarstyklėmis. V. K. iš karto skambino telefonu ir tarėsi dėl pagrobtų juvelyrinių dirbinių pardavimo, o J.

S. – O. V., kuris po nusikaltimo plano įgyvendinimo parvežė jį namo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad O. V. teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu už UAB „Auksinis asilas“ juvelyrinės parduotuvės–lombardo apiplėšimą, kaip šio nusikaltimo organizatorius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį; pirmosios instancijos teismas, vertindamas O. V. vaidmenį, kaip organizatoriaus, bei konstatuodamas organizuotos grupės buvimą, nuo susiklosčiusios teismų praktikos nenukrypo, buvo atsižvelgta į organizuotai grupei būdingus požymius – apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmą, jos intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-275/2012).

Dėl BK 159 straipsnio taikymo

Kasatoriaus argumentai, kad jis nepadarė veikų, numatytų BK 159 straipsnyje, nes nežinojo, kad A. R. nepilnametis, o J. S. neįtraukė į nusikalstamą veiką, nepagrįsti. Priešingai nei teigia kasatorius, abiejų instancijų teismų pagrįstai nustatyta, kad O. V. žinojo, jog J. S. ir A. R. yra nepilnamečiai. O. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė gerai pažinojęs J. S. ir A. R., visi gyveno kaimynystėje ir lankė tą pačią mokyklą, tik jie (J. S. ir A. R.) buvo dviem metais jaunesni ir mokėsi žemesnėse klasėse. Bylos duomenimis, 2009 m. lapkričio mėn. J. S. ir A. R. buvo pasiūlyta užsidirbti pinigų, parūpintos nusikaltimų darymo priemonės, paaiškinta, į kokias parduotuves reikės vykti ir kaip veikti, ir už tai buvo pažadėtas atlygis. J. S. ir A. R. sutiko su pasiūlymais ir įvykdė nusikaltimus: J. S. apiplėšė UAB „A“ juvelyrinę parduotuvę–lombardą, o A. R. – UAB „R“ lombardą ir juvelyrinę parduotuvę „AC“ bei kėsinosi apiplėšti juvelyrinę parduotuvę „ŽV“. Taigi teismų išvada, kad O. V. tyčia įtraukė vaikus J. S. (viena veika) ir A. R. (trys veikos) į nusikalstamas veikas, yra teisinga.

Dėl vagystės iš UAB „V“ (BK 178 straipsnio 2 dalis)

Kasatorius teigia esąs nepagrįstai nuteistas už trijų kompiuterių, fotoaparato, lazerinio imtuvo, tolimačio ir nivelyro vagystę iš UAB „V“, nes jis yra pavogęs tik vieną kompiuterį. Ši kasatoriaus versija kelta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek abiejų instancijų teismuose. Dėl šių teiginių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta ir jie motyvuotai atmesti. Teisėjų kolegija nenustatė, kad abiejų instancijų teismai vertindami įrodymus būtų pažeidę BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad O. V. padarė nusikalstamą veiką, t. y. įsibrovė į UAB „V“ patalpas ir pagrobė šios bendrovės turtą (tris kompiuterius, fotoaparatą, lazerinį imtuvą, tolimatį ir nivelyrą), pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, t. y. UAB „V“ pareiškime, UAB „Apsaugos komanda“ rašte, mobiliojo ryšio išklotinėse esančiais duomenimis, liudytojų A. D. ir R. Š. parodymais bei iš dalies ir paties nuteistojo O. V. parodymais, duotais apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Teismų nustatyta, kad vagystė iš UAB „V“ įvykdyta 2009 m. gruodžio 9 d. apie 3.00 val. Bylos duomenimis, saugos tarnyba iš saugomo objekto UAB „V“ gavo aliarmo signalą nakties metu 2.56 val., apie tai iš karto (3.02 val.) buvo pranešta bendrajam pagalbos centrui. Saugos tarnybos darbuotojas R. Š. atvyko į įvykio vietą 3.10 val., taip pat atvyko bendrovės direktorius A. D., policijos ekipažas. Iš nuotraukų, fotografuotų netrukus po įvykio, matyti, kad įvykio vietoje daiktų, nurodytų bendrovės pateiktame pareiškime, nėra. Iš pokalbių išklotinių turinio matyti, kad O. V. siūlė nenustatytam asmeniui pirkti vieną iš UAB „V“ vogtų kompiuterių ir jį pardavė. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino O. V. pavogus iš UAB „V“ visus kaltinime inkriminuotus daiktus, tokia teismo išvada padaryta ne remiantis prielaidomis, kaip teigia kasatorius, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visumos pagrindu. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir bausmės švelninimo

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-360/2006, 2K-526/2006, 2K-438/2008, 2K-379/2011). Taigi teismas, norėdamas kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažinti aplinkybe, lengvinančia jo baudžiamąją atsakomybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines jos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodant teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir prisipažindamas dėl padaryto nusikaltimo, sąmoningai neatskleidžia dalies jo faktinių aplinkybių, taip siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar ne apsimestinis. Nustatydami kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, teismai paprastai įvertina jo elgesį tuoj po šio nusikaltimo padarymo ir vėliau.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad O. V. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltu prisipažino iš dalies, t. y. neigė dalyvavimą apiplėšiant UAB „Auksinis asilas“ juvelyrinę parduotuvę–lombardą, į nusikalstamas veikas įtraukęs vaikus, taip pat pagrobęs dalį UAB „V“ daiktų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino O. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, bausmės skyrimą reglamentuojančių normų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į O. V. asmenybę (teistas keturis kartus, tačiau išvadų nepadarė), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimai padaryti organizuota grupe, ir už padarytus nusikaltimus paskyrė bausmes, neviršijančias sankcijose numatytų bausmių vidurkio. Be to, bendrinant paskirtas bausmes, buvo pasirinktas švelnesnis – dalinis – bausmių bendrinimo būdas. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę tik tais atvejais, kai neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde nurodytais motyvais švelninti O. V. paskirtų bausmių nėra pagrindo, jos savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežtos.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalyje reikalavimų laikymosi

Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo skundą, nepagrįsti, prieštaraujantys bylos duomenims. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrino bylą pagal nuteistojo O. V. skundą ir į jame pateiktus argumentus (kurie iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams) išsamiai atsakė. Taigi BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai nepažeisti.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo O. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Rimantas Baumilas

Alvydas Pikelis