7ea5dc7c-df17-4064-9bb6-857f23c0c07f · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1233-283/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01578-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.1.; 1.15.2.1.1.; 1.15.3.2.; 3.21.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A. G. skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI, atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. buvo laikomas įvairiose Å iaulių TI kamerose, pažeidžiant jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas.

A. G. teigė, kad Å iaulių TI kameros perpildytos, jose vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 3 kv. m. ploto. Dėl to kamerose trÅ«kdavo oro, susikaupusiai drėgmei paÅ¡alinti kamerose pastoviai turėdavo bÅ«ti atidaryti langai. Be to, kamerose įrengti sanitariniai mazgai neatitiko jokių standartų, o neturėjimas jokio privatumo jais naudojantis, pareiÅ¡kėjo nuomone, žemina žmogaus orumÄ . Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ (2 b. l.).Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Å iaulių TI atsiliepimu prašė A.

G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad A. G. nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. buvo laikomas Å iaulių TI kamerose Nr. 64, 65, 67, 102, 103, kuriose pareiÅ¡kėjui tekdavo nuo 7,45 kv. m iki 3,52 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Å iaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nesudaromi, todėl pateikti tikslius duomenis apie kartu su pareiÅ¡kėju kamerose laikytus asmenis nėra galimybės. Nurodė, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra pastovus, kadangi dalis asmenų kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojami į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus, iÅ¡eina 1 valandai pasivaikščioti, prausiasi pirtyje, todėl tam tikrÄ laikÄ nebÅ«na kamerose.

Å iaulių TI nurodė, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Å iaulių TI, kamerų sÄ lygų patikrinimai nebuvo atliekami. Remdamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 13 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 76:2010), 2 punktu, atsakovės atstovas pažymėjo, jog A.

G. keliamam ginčui nagrinėti taikytinos tik tos paminėtų teisės aktų nuostatos, kurios nesusijusios su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nurodė, kad Å iaulių TI kamerų langai pritaikyti vėdinimui, todėl jos yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du - per langus. Toks kamerų vėdinimo bÅ«das atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Teigė, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių - lauko temperatÅ«ros, asmenų judėjimo į kamerÄ bei iÅ¡ jos ir kt.).

Nurodęs, kad Å iaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , atsakovės atstovas teigė, kad nėra galimybių padidinti langų angų, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ . Papildomai nurodė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kamerose.

Nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); kamerai skirtas vienas stalas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

PaaiÅ¡kino, kad Å iaulių TI gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, todėl kai kuriose kamerose dėl vietos stokos suoliukų ir/ar taburečių gali bÅ«ti mažiau. Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m. aukščio mÅ«rine sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Å iaulių TI vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktÅ«s ir nepakankamai detalizuoti, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesudarančiomis pagrindo Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius Å iaulių TI neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas (35-40 b. l.). Skundas atmetamas. Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo A. G. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimo.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir kiti duomenys patvirtina, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje A.

G. buvo kalinamas nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) patvirtinta HN 76:2010, kuri ir nustato laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Å ios konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, turi pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas skunde kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė reikalavimo, nustatančio, kad vienam asmeniui turi tekti 3,6 kv. m. kameros ploto, pažeidimÄ . Minimalaus patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. HN 76:2010 minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nenustatyti. Tokius reikalavimus reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-07-03 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A.

G.“ duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas 67 dienas ir buvo skiriamas į kameras Nr. 64, 65, 67, 102 ir 103 (42-43 b. l.). Remiantis šios pažymos duomenimis, daroma išvada, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2015-01-29 iki 2015-02-24 buvo laikomas kameroje Nr. 65, kurios plotas 22,6 kv. m, kameroje buvo patalpinta nuo 4 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,65 kv. m iki 3,77 kv. m kameros ploto; nuo 2015-02-24 iki 2015-03-24 – kameroje Nr. 64, kurios plotas 22,34 kv. m., kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 7,45 kv. m iki 3,72 kv. m kameros ploto; nuo 2015-03-31 iki 2015-04-03 – kameroje Nr. 67, kurios plotas 23,02 kv. m., kameroje buvo patalpinta nuo 4 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,76 kv. m iki 3,84 kv. m kameros ploto; nuo 2015-04-03 iki 2013-04-04 – kameroje Nr. 102, kurios plotas 16,63 kv. m., kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 4 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,54 kv. m iki 4,16 kv. m kameros ploto; nuo 2015-04-04 iki 2015-04-21 – kameroje Nr. 103, kurios plotas 17,58 kv. m., kameroje buvo patalpinta nuo 3 iki 5 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 5,86 kv. m iki 3,52 kv. m kameros ploto.

Teismas, iÅ¡analizavęs Å¡iuos duomenis, sprendžia, kad 66 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko 3,6 kv. m kameros ploto normos reikalavimÄ , o vienÄ Â dienÄ - 2015 m. balandžio 21 d., pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių TI dienÄ - pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas nežymiai (0,08 kv. m.) Å¡ios normos neatitiko. Teismas vertina, kad toks vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo neatitikimas laikomas itin minimaliu, todėl konstatuoti, kad dėl tokio minimalaus ir trumpalaikio pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kaip jÄ apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, nėra pagrindo.Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala buvo padaryta ir tuo, kad kalinimo sÄ lygos Å iaulių TI neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes kamerose dėl jose laikomų asmenų didelio skaičiaus bÅ«davo drėgna, drėgmei paÅ¡alinti pastoviai turėdavo bÅ«ti atidaryti langai.

Pagal HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra. HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, HN 76:2010 26 punkte nurodyta, kad oro temperatÅ«ra kameroje Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 18-28°C, santykinė oro drėgmė – 35-65%, Å¡altuoju laikotarpiu – 18-22 °C, santykinė oro drėgmė – 35-60%.

Å iaulių TI pateiktoje Pažymoje Nr. 62/08-794 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (toliau – Pažyma apie laikymo sÄ lygas) nurodė, kad Å iaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir taip padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, padidinti langų angas galimybės nėra.

Minėtoje pažymoje nurodyta, kad kamerose nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, kameros vėdinamos per langus (44-47 b. l.). Å iaulių visuomenės sveikatos centras, atlikęs 2014-09-25 periodinį patikrinimÄ , t. y. prieÅ¡ pareiÅ¡kėjui patenkant į Å iaulių TI, 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 konstatavo, kad Å¡iame izoliatoriuje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (49-52 b. l.). Be to, byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 4 d., t. y. ginčo laikotarpiu, Å iaulių visuomenės sveikatos centras patikrino kamerÄ Nr. 102, į kuriÄ Â tuo metu buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas (43, 54-58 b. l.).

Å ioje kameroje, be kitų sÄ lygų, buvo patikrinta ir santykinė oro drėgmė. Å iaulių visuomenės sveikatos centras HN 76:2010 26 punkto reikalavimų dėl santykinės oro drėgmės pažeidimų nenustatė. Teismas, įvertinęs Å iaulių TI pateiktus duomenis, apie Šiaulių visuomenės sveikatos centro atliktus kamerų bÅ«klės atitikties higienos normoms patikrinimus, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė skundais dėl netinkamų vėdinimo sÄ lygų, drėgmės ir kitų higienos normų pažeidimų kitose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas (48 b. l.).

Be to, teismas pažymi, kad skunde pareiÅ¡kėjas nurodė bendro ir abstraktaus pobÅ«džio teiginius, kad drėgmei paÅ¡alinti kamerose pastoviai turėdavo bÅ«ti atidarytas langas, tačiau Å¡io teiginio nekonkretizavo ir nenurodė, kuriose konkrečiose kamerose ir konkrečiai kada pasireiÅ¡kė Å¡ie nepatogumai. Teismo vertinimu, toks kamerų vėdinimo bÅ«das atitiko HN 76:2010 24 punkte įtvirtintas nuostatas.Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Å iaulių TI buvo laikomas, pažeidžiant HN 76:2010 6, 24 ir 26 punktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas A.

G. skunde nurodė ir tai, kad neturtinė žala buvo padaryta tuo, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neatitinka jokių standartų, o privatumo neturėjimas juo naudojantis žemino jo, kaip žmogaus, orumÄ .HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Taisyklės. Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Teismo vertinimu, HN 76:2010 21 punkto bei Taisyklių 14.5 punkto nuostatos, numatančios sanitarinių mazgų įrengimÄ atskirose tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros patalpose reikalavimÄ , nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes, pagal HN 76:2010 2 punkto bei Taisyklių 2 punkto nuostatas, veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ios higienos normos ir Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Lietuvos valstybės atstovas Pažymoje apie laikymo sÄ lygas nurodė, kad Å iaulių TI gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai nuvaloma danga; sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su Å¡alto vandens nubėgimo sistema.

Teismas sprendžia, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai neatitiko jokių standartų, o neturėjimas jokio privatumo žemino žmogiÅ¡kÄ jo orumÄ , vertinami kaip nekonkretÅ«s ir abstraktÅ«s: pareiÅ¡kėjas konkrečių teisių pažeidimų dėl sanitarinio mazgo neatitikimo teisės aktų reikalavimams nenurodė, įrodymų, patvirtinančių, jog dėl Å¡ių pažeidimų skundais, praÅ¡ymais kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , nepateikė.

Be to, byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl sanitarinio mazgo neatitikimo teisės aktų reikalavimams bÅ«tų kreipęsis į institucijas, kompetentingas tikrinti patalpas, jų atitikimÄ higienos normoms ir kitiems teisės aktų reikalavimams. PareiÅ¡kėjas, nurodydamas, kad sanitarinio mazgo įrengimas, jo manymu, neatitiko teisės aktų reikalavimų, nenurodė, kaip tai galėjo įtakoti jo savijautÄ , bÅ«klę ir sveikatÄ . Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai vertinami kaip subjektyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius, daroma iÅ¡vada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog Å iaulių TI pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino tinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų. Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta konkrečių neteisėtų Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo.

Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalÄ nekyla.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                   Dalytė Zlatkuvienė