2026-02-23 Nr. CB-1059-2-29-3-01827-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-582

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01827-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2026 m. vasario 9 d. paduotu atsakovų A. P. ir V. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

n u s t a t ė :

atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu panaikintas Telšių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – paliktas nepakeistas Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. preliminarus sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškovui V. N. priteisti solidariai iš atsakovų 52 131,60 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų.

Kasaciniu skundu atsakovai A. P. ir V. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą, kuriuo Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. preliminarus sprendimas panaikintas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Antrą kartą bylą apeliacine tvarka iš nagrinėjęs teismas nepagrįstai ieškovą atleido nuo pareigos įrodyti antros paskolos suteikimo faktą pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį, taip iš esmės atsakovams perkeldamas pareigą įrodyti, kad ieškovas antros paskolos nesuteikė, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

2. Teismai nepagrįstai pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytą tvarką jau išieškoto paprastojo vekselio abstraktumo savybę pripažino pakankamu įrodymu, patvirtinančiu kitos paskolos suteikimo faktą (antrosios paskolos pinigų perdavimą) ir toks vekselio realizavimo faktas neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos įrodyti realų pinigų perdavimą skolininkui. Atsakovų teigimu, vekselio abstraktumas saugo kreditorių išieškojimo stadijoje, tačiau šis abstraktumas negali persikelti į kitas situacijas kaip neginčijamas faktas, patvirtinantis paskolos gavimą. Šią bylą kasacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio kaip abstraktaus vienašalio sandorio pagrindu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neteisingai sutapatino procedūrinį vekselio vykdymą su materialiuoju prievolės pagrindu.

3.Byloje liko neįvertinta, kad ieškovas pats nurodė, jog 2014 m. birželio 15 d. vekselis buvo išrašytas suteikus asmeninę paskolą, tačiau atsakovai teigė, jog šiuo vekseliu buvo tik pakeistas 2014 m. kovo 27 d. vekselio terminas. Taigi byloje įrodinėjimo dalyką sudarė tai, ar 2014 m. birželio 15 d. buvo sudaryta nauja paskolos sutartis, ar tik pakeistas ankstesnės prievolės terminas. Būtent nuo šio įrodinėjimo dalyko apibrėžimo tiesiogiai priklausė teismo sprendimas, ar, realizavus 2014 m. birželio 15 d. vekselį, buvo grąžinta 2014 m. kovo 27 d. paskola. Atsakovai byloje argumentavo, kad 2014 m. birželio 15 d. vekselio abstraktumo savybė buvo realizuota priverstinio išieškojimo metu ir negali savaime patvirtinti antros paskolos sudarymo ar pinigų perdavimo fakto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnį. Bylą nagrinėjęs kasacinis teismas teisingai nurodė, kad vekselis, kuriame nėra įrašo apie pinigų perdavimą, neatitinka paskolos raštelio reikalavimų, todėl paskolos sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas bendrąja tvarka, tačiau, atsakovų teigimu, ir aplinkybė, kad pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį suma buvo išieškota, savaime nepatvirtina fakto, kad buvo sudaryta atskira paskola.

4. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2020) pabrėžiama, kad vekselio abstraktumas savaime nelemia dvigubos skolos atsiradimo; sprendžiant dėl kelių sandorių tarp tų pačių šalių, jie turi būti aiškinami sistemiškai, atskleidžiant tikrąją šalių valią, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2014 m. birželio 15 d. vekselį vertino atskirai ir suteikė jam nepagrįstą prioritetą prieš pinigų realaus perdavimo faktą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nesprendžiamas klausimas dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Egidija Tamošiūnienė