7ea3d8c9-384b-4d64-a116-e9b5bdf776d9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-2995-433/2020 Teisminio Proceso Nr. 2-68-3-35459-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. Ž., pareiÅ¡kėjo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. Ž. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o iÅ¡taisymo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas E. Ž. yra translytė moteris. Pagal civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us E. Ž. yra vyriÅ¡kos lyties (biologinė lytis) asmuo, tačiau pareiÅ¡kėjas E. Ž. ilgÄ laikÄ save identifikuoja kaip moterį ir gyvena kaip moteris (socialinė lytis). E. Ž. transseksualumas (TLK-10 kodas F64.0) oficialiai diagnozuotas Å eÅ¡kinės poliklinikoje 2018 m. gegužės 24 d. PareiÅ¡kėjas, privačiai konsultuojamas endokrinologo, tais pačiais metais pradėjo ir pakaitinę hormonų terapijÄ .

Remiantis 2019 m. liepos 10 d. tyrimų rezultatais, hormoninis gydymas pareiškėjui duoda pageidaujamų rezultatų – hormono estradiolio (E2) koncentracija kraujyje sudarė 520.3 pmol/l,2 o hormono testosterono (TESTO) koncentracija kraujyje sudarė 0.776 nmol/l.3. Hormono estradiolio (EST) koncentracijos kraujyje biologiniams vyrams norma yra 94.8-223 pmol/l, tad gerokai aukštesnė (kaip ir pareiškėjos atveju) estradiolio koncentracija kraujyje reiškia, kad translytės moters (biologinio vyro) hormoninis gydymas yra sėkmingas.

Hormono testosterono (TESTO) koncentracijos kraujyje norma biologiniams vyrams yra 8.64-29.0 nmol/l, tad itin žema (kaip ir pareiÅ¡kėjo atveju) testosterono koncentracija kraujyje reiÅ¡kia, kad translytė s moters (biologinio vyro) hormoninis gydymas yra sėkmingas. Sėkmingas hormoninio gydymo taikymas sÄ lygojo pageidaujamus fizinės iÅ¡vaizdos pokyčius. PareiÅ¡kėjas E. Ž. socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriÅ¡kos lyties asmuo. Be to, pareiÅ¡kėjas sÄ moningai kryptingai konstruoja su moteriÅ¡ka lytimi sietinÄ identitetÄ , prisistato „E. Ž.“ vardu ir pavarde.

VienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas yra pradėjęs negrįžtamÄ lyties pakeitimo procesÄ . Atsižvelgiant į radikalius pageidaujamus fizinės iÅ¡vaizdos pokyčius, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių (toliau - CMS) su individualiais praÅ¡ymais dėl lyties, vardo ir pavardės įrašų iÅ¡taisymo civilinės bÅ«klės aktuose, siekiant sinchronizuoti Å¡iuos įraÅ¡us su tikrÄ ja pareiÅ¡kėjoo E. Ž. lytine tapatybe ir lytimi.

E. Ž. praÅ¡ymus dėl lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės iÅ¡taisymo civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose pateikė 2019 m. rugsėjo 7-10 d. CMS nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl lyties ir asmens kodo iÅ¡taisymo (iÅ¡vada Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1) parengta 2019 m. rugsėjo 7 d., patvirtinta 2019 m. rugsėjo 20 d., pareiÅ¡kėjui įteikta 2019 m. lapkričio 6 d.). IÅ¡vadoje nurodoma, jog „ Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos nei lyties pakeitimo sÄ lygos, nei tvarka.

Kol nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas, Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lyties pakeitimo registravimo. Atsižvelgiant į tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ , t. y., kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių teismo praktikÄ , tokiu teisiniu pagrindu galėtų bÅ«ti teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas.“ CMS analogiÅ¡kai nusprendė netenkinti ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl vardo (iÅ¡vada Nr. A136-3200/19(2.4.1.51-AD21) parengta 2019 m. rugsėjo 10 d., patvirtinta 2019 m. rugsėjo 18 d., pareiÅ¡kėjui įteikta 2019 m. lapkričio 6 d.) ir pavardės (iÅ¡vada Nr. A136-3201/19(2.4.1.51- AD21) parengta 2019 m. rugsėjo 26 d., patvirtinta 2019 m. spalio 14 d., pareiÅ¡kėjui įteikta 2019 m. lapkričio 6 d.) pakeitimo.

IÅ¡vadoje Nr. A136-3201/19(2.4.1.51-AD21) dėl pavardės pakeitimo teigiama, jog „pareiÅ¡kėjo asmens kode, kuris Å¡iuo metu nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir Lietuvos Respublikos pase, esantis pirmas skaitmuo „3“, atitinka vyro gimusio XX Å¡imtmetyjepožymius. Pasirinkta pavardės Ž. forma neatitinka pareiÅ¡kėjo lyties, ji tinkama tik moteriÅ¡koslyties asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl pavardės pakeitimonėra teisinio pagrindo.“ Valstybės institucijos atsisakymas iÅ¡taisyti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose, kad jie atspindėtų tikrÄ jÄ pareiÅ¡kėjo lytinę tapatybę, ir dėl to susidariusi situacija, kai pareiÅ¡kėjas, pradėjęs negrįžtamÄ lyties pakeitimo procesÄ , yra priverstas gyventi su jo faktinėsiÅ¡vaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais asmens tapatybėsdokumentais, vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytina konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ ,įvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisiųkonvencijos 8 str. 1 d., ribojimu.

Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso514 str. 2 d., pareiÅ¡kėjas kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu pripažintinegaliojančiomis tris aukščiau paminėtas CMS iÅ¡vadas (Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1), Nr. A136-3200/19(2.4.1.51-AD21) ir Nr. A136-3201/19(2.4.1.51-AD21)) ir įpareigoti CMS iÅ¡taisyti įraÅ¡us apiepareiÅ¡kėjo lytį, vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktuose. Å iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjasnesikreipia į teismÄ dėl galimybės pakeisti civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡Ä apie asmens kodÄ , kuris taippat leidžia pareiÅ¡kėjÄ identifikuoti kaip vyriÅ¡kos lyties asmenį.

Gyventojų registro įstatymo 8straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekečiamas. Tačiau teisės aktai numato dvi galimas išimtis, kai gali būti suteikiamas naujas asmens kodas. VadovaujantisCivilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinėsbūklės aktų įrašų ir kitų duomenų formų patvirtinimo“, 113 punktu, asmeniui yra suteikiamas naujasasmens kodas, kai gimimo įraše ištaisoma vaiko gimimo data arba lytis.

Vadovaujantis Gyventojųregistro įstatymu ir Gyventojų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatųpatvirtinimo“, valstybės įmonės „Registrų centras“ pareiga suteikti naujÄ asmens kodÄ yra iÅ¡vestinė iratsiranda tik po civilinės bÅ«klės aktų įrašų pakeitimo ir jų duomenų pateikimo valstybės įmonei„Registrų centras“. Dėl Å¡ios priežasties darytina prielaida, jog, gavusi duomenis iÅ¡ civilinės metrikacijosskyriaus apie pakeistÄ asmens lytį, valstybės įmonė „Registrų centras“ pareiÅ¡kėjui automatiÅ¡kaisugeneruos naujÄ asmens kodÄ , kuris atspindės moteriÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo lytį.

Savo praÅ¡ymÄ dėl lyties,vardo ir pavardės pakeitimo civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose pareiÅ¡kėjas grindžia žemiau iÅ¡dėstytaisargumentais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra konstatavęs, kad translyčių asmenų teisėspatenka tarp pagal EŽTK 8 straipsnį (teisė į Å¡eimos ir privataus gyvenimo gerbimÄ ) ginamų teisių, ovalstybė turi užtikrinti Å¡ias teises ir įgyvendinti su Å¡iomis teisėmis susijusias pareigas (žr. EŽTTsprendimÄ byloje Christine Goodwin prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 289957/95)).

Taip patpažymėtina, jog valstybės yra įpareigotos, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės nuožiÅ«ros laisvę tamtikrose ribose, užtikrinti lyties pakeitimo pripažinimÄ , inter alia, pakeičiant civilinės bÅ«klės aktus (žr.EŽTT sprendimÄ byloje Grant prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 32570/03)). VadovaujantisEŽTT jurisprudencija, sprendžiant, ar konkrečios žmogaus teisės ribojimas yra teisėtas, turi bÅ«tiatsižvelgiama į Å¡iuos tris aspektus:

1) ar ribojimas yra numatytas įstatymu;

2) ar ribojimu yra siekiama teisėtų tikslų;

3) ar ribojimas yra proporcingas pageidaujamų pasiekti teisėtų tikslų atžvilgiu. Asmens teisę pakeisti lytį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 2.27 straipsnis. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu bÅ«du pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniÅ¡kai įmanoma. Å io straipsnio antra dalis numato, kad lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato įstatymai. Lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatantys teisės aktai (įstatymai) turėtų sureguliuoti du tarpusavyje itin glaudžiai susijusius lyties keitimo proceso etapus, bÅ«tent: (1) administracinės civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimo tvarkos reglamentavimÄ ; (2) medicininį lyties pakeitimÄ ir gydymÄ nustatantį teisinį reguliavimÄ .

Civilinio kodekso 2.27 straipsnis neapibrėžia skirtingų lyties keitimo proceso etapų, t. y. teisinio lyties pakeitimo pripažinimo ir medicininio gydymo, tarpusavio sÄ veikos - tai turėtų padaryti lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatantys įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Å io įstatymo 50 straipsnio (e) dalimi Vyriausybei buvo pasiÅ«lyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuojantį įstatymo projektÄ .

Toks Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtas įstatymo projektas Nr. IXP-2627 Seimo posėdžių sekretoriate buvo registruotas 2003 m. birželio 4 d., tačiau niekada taip ir nebuvo priimtas. 2007 m. EŽTT byloje L. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 27527/03) konstatavo, jog Lietuvos Respublikos neteisėtas neveikimas, pasireiÅ¡kiantis delsimu priimti teisės aktus, reglamentuojančius administracinę civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimo tvarkÄ ir medicininį lyties pakeitimÄ ir gydymÄ , prilygsta EŽTK 8 straipsnio pažeidimui.

EŽTT konstatavo, jog „Lietuvos teisėje pripažįstama jų [translyčių asmenų] teisė pasikeisti ne tik lytį, bet ir civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us. Tačiau egzistuoja teisės spraga – nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties pakeitimo operacijas. Kol nebus priimtas toks įstatymas, neatrodo, kad Lietuvoje bÅ«tų teikiamos tinkamos ir prieinamos medicininės lyties pakeitimo paslaugos.” [57-oji sprendimo byloje L. prieÅ¡ LietuvÄ pastraipa] EŽTT įpareigojo LietuvÄ priimti reikiamus teisės aktus (t. y. specialų įstatymÄ , reglamentuojantį lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ ) per tris mėnesius nuo galutinio sprendimo įsigaliojimo datos.

Nepavykus to padaryti - iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui 40,000 eurų su medicininės lyties pakeitimo procedÅ«ros kaÅ¡tais užsienyje susijusiÄ turtinę žalÄ . Lietuvos Vyriausybė trumpuoju laikotarpiu pasirinko pastarÄ jį sprendimo įgyvendinimo variantÄ . Pažymėtina, jog, kompensavus turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjui, t. y. pritaikius individualiÄ sias sprendimo įgyvendinimo priemones, EŽTTįpareigojimas priimti lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuojantį įstatymÄ niekur neiÅ¡nyko.Praėjus daugiau nei deÅ¡imtmečiui nuo EŽTT sprendimo priėmimo, su lyties pakeitimo reglamentavimususijusi spraga Lietuvos teisinėje sistemoje vis dar iÅ¡lieka nepaÅ¡alinta.

Reaguodamas į Lietuvos Vyriausybės delsimÄ Ä¯gyvendinti sprendimÄ byloje L. PrieÅ¡ LietuvÄ , EŽTT sprendimų įgyvendinimÄ prižiÅ«rintis Europos Tarybos Ministrų komitetas 2014 metų rugsėjo mėnesį bylai pritaikė sustiprintos priežiÅ«ros procedÅ«rÄ . Vadovaudamiesi EŽTT sprendimu byloje L. prieÅ¡ LietuvÄ ir siekdami užtikrinti efektyvų konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ Ä¯gyvendinimÄ lytinės tapatybės pripažinimo kontekste, Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai buvo iÅ¡plėtoję nuosekliÄ jurisprudencinę praktikÄ , kuri įpareigoja atsakingas institucijas iÅ¡taisyti translyčių asmenų, pareiÅ¡kusių reikalavimus teismui, lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose.

PareiÅ¡kėjas dar nėra atlikęs chirurginės lyties pakeitimo operacijos, tačiau, savo konkliudentiniais veiksmais (t. y. hormoninių preparatų vartojimu) yra aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs siekį atlikti su pageidaujamais fizinės iÅ¡vaizdos pokyčiais susijusias medicinines lyties pakeitimo procedÅ«ras. Kitavertus, Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės atliktivisų su medicininiu lyties pakeitimu susijusių procedÅ«rų. Kaip rodo žemiau pateikta analizė, Å¡iuo metugaliojantys teisės aktai ir nacionalinių teismų sprendimai nenumato imperatyvaus reikalavimo atliktichirurginę lyties pakeitimo operacijÄ prieÅ¡ kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašųcivilinės bÅ«klės aktuose iÅ¡taisymo.

PareiÅ¡kėjo nuomone, jo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ taip pat apima ir teisę reikalauti iÅ¡taisyti įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose neatlikus chirurginės lytiespakeitimo operacijos. Teismai yra priėmę daug sprendimu, kuriais įpareigojo suinteresuotus asmenis - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ir valstybės įmonę „Registrų centras“ - iÅ¡taisyti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įraÅ¡us translyčių asmenų civilinės bÅ«klės aktuose be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo.

Civilinėje byloje Nr. e2YT-5326-987/2017 teismas savo pozicijÄ pagrindė tokiais argumentais: „Kadangi įstatymo leidėjas iki Å¡iol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedÅ«rų taikymo bei neapibrėžė įstatyminiu lygmeniu sÄ vokos „lyties pakeitimas“ ar„lyties pakeitimas medicininiu bÅ«du“, teismas Å¡alina Å¡iÄ Ä¯statymo spragÄ , ad hoc nustatydamas, kadsÄ voka „lyties pakeitimas“ neturi bÅ«ti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lytiespakeitimu, o turi bÅ«ti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęssutapatinimas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotastransseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, krutų redukcija/implantai ir pan.), tiek patiesasmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas,pavardė; dėvėjimas kitos lyties rÅ«bų; iÅ¡vaizdos pokyčiai ir elgsena, bÅ«dinga kitai lyčiai ir pan.).

TokiosiÅ¡vados teismas priėjo vadovaudamasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis (Lietuvos RespublikosKonstitucijos 18 straipsnis), įskaitant ir teisę pilnamečiam asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucine teise į orumÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21straipsnis) bei žmogaus konstitucine teise į privataus gyvenimo neliečiamumÄ (Lietuvos RespublikosKonstitucijos 22 straipsnis). Teismas, prieidamas pastarosios iÅ¡vados, taip pat vadovaujasi EuroposŽmogaus Teisių Teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu, kurį priėmė septynių teisėjų kolegija bylojeA.P., Garcon ir Nicot prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (skundų Nr. 79885/12, 52471/13 ir 52596/13).

Å iamesprendime yra suformuluota Europos Žmogaus Teisių Teismo preliminari iÅ¡vada, kad reikalavimasasmeniui, pageidaujančiam gimimo liudijime pakeisti duomenis apie lytį, prieÅ¡ tai privalomai atliktinegrįžtamus iÅ¡vaizdos pokyčius (į kÄ patenka ir sterilizacija ar lyties keitimo chirurginė operacija)pažeidžia 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 8straipsnį, užtikrinantį kiekvieno asmens teisę į privatų gyvenimÄ .“ Be to, pažymėtina, jog civilinėjebyloje Nr. e2YT-5326-987/2017 teismas papildomai apibendrino, jog „pagrindinės teisinėsprielaidos civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimui yra asmeniui diagnozuotas transseksualumas ir asmensidentifikavimas savęs kaip atitinkamos lyties.“ Lietuvos Respublikoje neegzistuojant atskiram lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuojančiam įstatymui, su lyties pakeitimu susijusių civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimo tvarkos reglamentavimo požymių galima įžvelgti kituose teisės aktuose.

Civilinio kodekso 2.18 straipsnis nustato civilinės bÅ«klės aktų valstybinę registracijÄ . Valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimÄ (2.18 straipsnio (8) dalis). Civilinės bÅ«klės aktai, iÅ¡skyrus partnerystę, registruojami civilinės bÅ«klės aktų registravimÄ reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 2.19 straipsnis). Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymas (Nr. Xn-2111) apskritai nemini su lyties pakeitimu susijusios civilinės bÅ«klės aktų valstybinės registracijos.

Civilinio kodekso 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktai iÅ¡taisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Teisingumoministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 buvo patvirtintos Civilinės bÅ«klės aktųregistravimo taisyklės, kurių 133 punktas nustato, kad „[k]ai gimimo įraÅ¡e iÅ¡taisoma vaiko gimimo dataarba lytis, jam suteikiamas naujas asmens kodas.“ Å ių taisyklių 131 punktas suteikia teisę civilinėsbÅ«klės akto įraÅ¡Ä iÅ¡taisyti remiantis teismo sprendimu.

Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimuNr. 1495 patvirtintų Gyventojų registro nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Gyventojų registre tvarkomiasmens duomenys, tarp jų ir asmens lytis (4 dalis). Asmens vardo ir pavardės taisyklių, patvirtintųLietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, 9.5. punktasnumato, kad pareiÅ¡kėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu turi pavardės formÄ , neatitinkančiÄ jo lyties.Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios su lyties pakeitimu susijusių civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimo tvarkosreglamentavimo požymių turinčių teisės aktų analizės, nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktasnedetalizuoja „lyties pakeitimo“ teisinės sÄ vokos turinio, t. y. niekur nėra nustatyta, jog lytiespakeitimas yra registruojamas tik atlikus konkrečias medicinines procedÅ«ras, inter alia, chirurginę lytieskeitimo operacijÄ .

Manytina, jog tiksliausiai „lyties pakeitimo“ teisinės sÄ vokos turinį turėtų apibrėžtilyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatantys įstatymai (Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 2 dalis). DėlÅ¡ios priežasties darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktainenumato (ir niekada nenumatė) imperatyvaus reikalavimo atlikti chirurginę lyties pakeitimooperacijÄ prieÅ¡ kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų civilinės bÅ«klės aktuoseiÅ¡taisymo ar pakeitimo.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjas, net ir pageidaudamas, negalėtų atlikti chirurginės lyties keitimo operacijos Lietuvoje, nes tokios galimybės nenumato Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-152/2010). 2017 m. birželio-rugsėjo mėnesiais Sveikatos apsaugos ministerijoje veikė ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo apraÅ¡Ä , apimantį pirminio bei antrinio lygio psichiatro konsultacijų bei endokrinologinio gydymo pakaitine hormonų terapija paslaugų teikimÄ translyčiams asmenims.

TokiÄ ribotÄ rengiamo diagnostikos ir gydymo apraÅ¡o apimtį (t. y. nereglamentuojant chirurginių lyties pakeitimo operacijų) sÄ lygojo dvi aplinkybės. Visų pirma, Sveikatos apsaugos ministerija atsisako reglamentuoti chirurgines lyties pakeitimo operacijas tol, kol nebus priimtas atitinkamas lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuojantis atskirasis įstatymas (Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 2 dalis). Visų antra,atsižvelgiant į progresyviÄ nacionalinių teismų jurisprudencijÄ , nuspręsta reglamentuoti bÅ«tent tųsveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , kurios sudarytų prielaidas translyčiams asmenims pasikeistiasmens tapatybes dokumentus teismine tvarka be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo.Nepaisant Å¡ių teigiamų tendencijų, lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymoapraÅ¡as kol kas nebuvo priimtas ir, atitinkamai, neįsigaliojo.

Pažymėtina, kad Lietuvos sveikatos priežiÅ«ros institucijos taip pat negali nukreipti pareiÅ¡kėjo atlikti chirurginės lyties pakeitimo operacijos užsienyje, nes, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-152/2010), translyčiai asmenys nėra tinkami subjektai pasinaudoti 2001 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 478 patvirtintų Pacientų siuntimo konsultuotis (iÅ¡sitirti) ir (ar) gydytis Europos SÄ jungos ir kitose Å¡alyse ir iÅ¡laidų apmokėjimo apraÅ¡u, nes jie neatitinka subjektams keliamų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, manytina, kad pareiÅ¡kėjui neturėtų bÅ«ti keliamas reikalavimas atlikti chirurginę lyties pakeitimo operacijÄ prieÅ¡ kreipiantis dėl įrašų civilinės bÅ«klės aktuose iÅ¡taisymo, nes toks reikalavimas pareiÅ¡kėjui yra neįmanomas įgyvendinti ir nėra numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Siekiant įvertinti, kokia apimtimi galimybė atsisakyti iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie translyčio asmens lytį, asmens kodÄ , vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose, remiantis tuo, jog translytis asmuo yra neatlikęs konkrečių medicininių procedÅ«rų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, galėtų bÅ«ti pateisinama tuo, jog esÄ yra siekiama teisėtų ir demokratinėje visuomenėje bÅ«tinų tikslų, svarbu įvertinti, koks teisinis reguliavimas galioja kitose Europos Tarybos (toliau - ir ET) valstybėse narėse.

Remiantis 2019 metų duomenimis, net 28 ET valstybės narės - tarp jų ir Estija, Lenkija, Danija bei Å vedija - suteikia galimybę translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus (t. y. iÅ¡taisyti civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us) be privalomosios chirurginės operacijos, sÄ lygojančios sterilizacijÄ , reikalavimo. IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, jog lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įraÅ¡ai civilinės bÅ«klės aktuose yra iÅ¡taisomi iÅ¡ anksto numatytuose ir teisiÅ¡kai reglamentuotose lyties pakeitimo proceso etapuose, dažniausiai - pradėjus pakaitinę hormonų terapijÄ .

Toks lankstus reguliavimas yragrindžiamas prielaida, jog faktinę besikeičiančiÄ translyčių asmenų fizinę iÅ¡vaizdÄ atspindintys asmenstapatybės dokumentai (t. y. atitinkami ir teisingi įraÅ¡ai apie lytį, asmens kodÄ , vardÄ ir pavardę) yrabÅ«tina sÄ lyga siekiant socialinės ir ekonominės lytį keičiančių asmenų integracijos. Dėl Å¡ios priežasties lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įraÅ¡ai civilinės bÅ«klės aktuose yra iÅ¡taisomi kaip įmanomaankstesniuose lyties keitimo proceso etapuose. 2010 metų kovo mėnesį Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtoje rekomendacijoje CM/Rec2010(5)6 valstybėms narėms dėl priemonių kovai su diskriminacija seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindais (toliau - ir Rekomendacija) suformuluotas greitos, skaidrios ir prieinamos lyties pakeitimo procedÅ«ros principas.

Å is principas remiasi EŽTT jurisprudencija translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos srityje,7 įskaitant teisinio lyties pakeitimo pripažinimo (t. y.civilinės bÅ«klės aktų įrašų iÅ¡taisymo) reglamentavimÄ . Nors Å¡i rekomendacija nėra teisiÅ¡kaiįpareigojanti, Å¡io dokumento tekstui pritarė visų 47 Europos Tarybai priklausančių valstybių narių -įskaitant ir Lietuvos Respublikos - atstovai, tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡dami savanoriÅ¡kÄ nacionaliniųvyriausybių pasiryžimÄ laikytis rekomendacijoje įtvirtintų nuostatų.

Nagrinėjamo pareiÅ¡kimo konteksteypatingai aktuali Rekomendacijos 20 punkte suformuluota nuostata, bÅ«tent: „[...] nustatyti reikalavimai,įskaitant fizinės prigimties pokyčius dėl lyties pakeitimo teisinio pripažinimo, turėtų bÅ«ti nuolatperžiÅ«rimi, siekiant paÅ¡alinti perteklinius reikalavimus“. IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, jog reikalavimas atliktikonkrečias medicinines procedÅ«ras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operacijÄ , siekiant iÅ¡taisytiįraÅ¡us apie translyčio asmens lytį, asmens kodÄ , vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės įraÅ¡uose, laikytinaspertekliniu, t. y. translyčių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ pažeidžiančiu, reikalavimu,o ET priklausančios valstybės narės yra kviečiamos tokio reikalavimo atsisakyti. 2015 metų balandžio mėnesį priimtoje ET Parlamentinės asamblėjos rezoliucijoje 2048(2015) 8 „Dėl translyčių asmenų diskriminacijos Europoje“ (toliau - ir Rezoliucija) įtvirtinami aukščiausi translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartai ET lygmeniu.

Nors Å¡i rekomendacija nėra teisiÅ¡kai įpareigojanti, Å¡io dokumento tekstui pritarė dauguma ET valstybių narių parlamentinių delegacijų atstovų, įskaitant ir tris Seimo delegacijos ET Parlamentinėje asamblėjoje narius (t. y. D. K., B. V. ir E. Z.). Nagrinėjamo pareiÅ¡kimo kontekste ypatingai aktuali Rezoliucijos 6.2.2. punkte suformuluota rekomendacija, bÅ«tent: „atsisakyti sterilizacijos ir kitų privalomųjų medicininio pobÅ«džio reikalavimų kaip bÅ«tinų teisinių sÄ lygų pripažįstant asmens lytinę tapatybę teisės aktuose, numatančiuose įrašų apie asmens vardÄ ir lytį pakeitimÄ (iÅ¡taisymÄ )“.

IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, jog Rezoliucijoje raginama visiÅ¡kai atsisakyti reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedÅ«ras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operacijÄ , siekiant iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie translyčio asmens lytį, asmens kodÄ vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktuose, tokiu bÅ«du realizuojant aukščiausius translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartus. Å iuo metu tarp ET priklausančių valstybių narių formuojasi nauja progresyvi paradigma, pagal kuriÄ apskritai atsisakoma bet kokio pobÅ«džio reikalavimų iÅ¡taisant įraÅ¡us apie lytį, asmens kodÄ , vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktuose.

Kitais žodžiais tariant, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinama kiekvieno asmens teisė pasikeisti lytį asmens tapatybės dokumentuose vadovaujantis paprasta administracinio pobÅ«džio procedÅ«ra. Ä®statymais yra pripažįstama translyčių asmenų apsisprendimo teisė dėl savo lytinės tapatybės, o valstybinės institucijos yra įpareigojamos įgyvendinti Å¡iÄ teisę greitu, skaidriu ir prieinamu bÅ«du, pakeičiant asmens tapatybės dokumentus. Toks iÅ¡imtinai individualia asmens apsisprendimo teise ir prerogatyva paremtas reguliavimas Å¡iuo metu yra įtvirtintas penkiose ET priklausančiose valstybėse narėse, bÅ«tent - Danijoje, Maltoje, Airijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, ir atitinka pagrindinių žmogaus teisių apsaugos standartus.

Atsižvelgiant į ET lygmeniu Rekomendacijoje CM/Rec2010(5) ir Rezoliucijoje 2048(2015) kodifikuotus aukščiausius translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartus bei individualiose ET valstybėse narėse galiojantį teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog galimybė translyčiams asmenims iÅ¡taisyti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose be reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedÅ«ras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operacijÄ , demokratinėse visuomenėse nėra ribojama remiantis valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos, Å¡alies ekonominės gerovės interesų, teisės pažeidimų ar nusikaltimų prevencijos, gyventojų sveikatos ar dorovės bei kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugos iÅ¡lygomis.

Veikiau prieÅ¡ingai - galimybė translyčiams asmenims iÅ¡taisyti lyties ir asmens kodo įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose be privalomojo reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedÅ«ras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operacijÄ , laikytina elementariu efektyvios translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartu. Ä®domu pastebėti, jog Lietuvos Respublika, neteisėtu neveikimu nuo 2003 m. liepos 1 d. ribojanti translyčių asmenų konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ elgiasi dvilypiai, kadangi tarptautiniu ET lygmeniu savanoriÅ¡kai prisiima rekomendacinio pobÅ«džio reikalavimus laikytis aukščiausių standartų efektyvios translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos srityje.

Lieka įvertinti, ar ribojimas iÅ¡taisyti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose neatlikus konkrečių medicininio pobÅ«džio procedÅ«rų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, gali bÅ«ti laikomas proporcingu, nors Å¡iuo ribojimu ir nėrasiekiama jokių teisėtų tikslų. Siekiant įvertinti, ar taikomas translyčių asmenų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ ribojimas, t. y. atsisakymas iÅ¡taisyti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose neatlikus konkrečių medicininio pobÅ«džio procedÅ«rų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, galėtų bÅ«ti laikomas proporcingu konstitucinės teisės ribojimu, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ toks ribojimas byloje nagrinėjamu atveju turėtų pareiÅ¡kėjui.

Lyties pakeitimas yra procesas, kurio metu individai įvairių pokyčių ir procedÅ«rų pagalba iÅ¡ naujo apibrėžia savo kÅ«no santykį su individualia lytine tapatybe. Å is procesas gali, tačiau neprivalo, apimti įvairias medicinines procedÅ«ras (pavyzdžiui, pakaitinę hormonų terapijÄ ), kurių pagalba translyčiai asmenys „sinchronizuoja“ savo fizinę iÅ¡vaizdÄ su savo tikrÄ ja lytine tapatybe. Translyčių asmenų konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ yra realizuojama per dvi pagrindines procedÅ«ras, bÅ«tent - įtvirtinant galimybę pakeisti įraÅ¡us apie asmens lytį, asmens kodÄ , vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktuose ir sudarant sÄ lygas gauti pageidaujamas su lyties pakeitimu susijusias sveikatos priežiÅ«ros procedÅ«ras, t. y. gydymÄ .

Tuo atveju, kai Å¡ios procedÅ«ros yra viena nuo kitos priklausomos, t.y. teisinis lyties pokyčio pripažinimas nėra įmanomas be konkrečių medicininio pobÅ«džio procedÅ«rų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, yra ribojama translyčių asmenų konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ . Situacija komplikuojasi dar labiau, kai valstybė lytį norintiemspakeisti asmenims kelia neįmanomus iÅ¡pildyti reikalavimus, t. y. nesudaro galimybių medicininiu bÅ«dupakeisti lytį nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos rėmuose.

BÅ«tent su tokia situacija Å¡iuo metususiduria lyties pakeitimo procedÅ«rÄ pradėjęs pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas ateityje galimai pageidautų atlikti pilnÄ lyties pakeitimo procedÅ«rÄ , įskatinat ir chirurginę lyties pakeitimo operacijÄ . Kita vertus, dėl jau daugiau nei penkiolika metų besitęsiančio neteisėto Lietuvos valstybės neveikimo, delsiant priimti lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuojančius teisės aktus, pareiÅ¡kėjas net teoriÅ¡kai negalėtų gauti pageidaujamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų (t. y. chirurginės lyties keitimo operacijos).

Nepaisant Å¡ių aplinkybių, pareiÅ¡kėjas dėjo kryptingas ir nuoseklias pastangas ieÅ¡kant, identifikuojant ir pasinaudojant jo sveikatos bÅ«klei gydyti bÅ«tinomis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis. Kaip matyti iÅ¡ prie pareiÅ¡kimo pridedamųdokumentų, kai kurios sveikatos priežiÅ«ros paslaugos (pavyzdžiui, pakaitinė hormonų terapija)pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos privačiose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, apmokamos pačio pareiÅ¡kėjolėšomis. Å ių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nėra įmanoma gauti valstybinėse sveikatos priežiÅ«rosįstaigose Lietuvoje, nes Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nėra patvirtintas tokių sveikatospriežiÅ«ros paslaugų teikimÄ reglamentuojantis diagnostikos ir gydymo apraÅ¡as.

Be to, konstatuotina, jogtolimesni medicininio transseksualumo gydymo etapai, t. y. pilna chirurginė lyties pakeitimo operacija,Lietuvoje nėra atliekama nei valstybinėse, nei privačiose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose EŽTT yra konstatavęs, jog nagrinėjant su medicininiu lyties pakeitimu susijusius teisinius klausimus, translyčiams asmenims negali bÅ«ti keliamas reikalavimas įrodyti, jog medicininis lyties keitimas (įskaitant chirurginę lyties pakeitimo operacijÄ ) yra vienintelis tinkamas diagnozuotos ligos gydymo bÅ«das, nes toks reikalavimas yra perteklinis ir pažeidžia translyčių asmenų teisę į privataus gyvenimo gerbimÄ (žr. sprendimÄ byloje Van Kuck prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 35968/97)).

Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje klausimas dėl taikomo gydymo tinkamumo apskritai nenagrinėtinas, nes jis tiesiogiai nėra susijęs su pareiÅ¡kime keliamu reikalavimu, t. y. iÅ¡taisyti asmens lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose. Kita vertus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo asmenine iniciatyva pasirinktos gydymo priemonės duoda pageidaujamų rezultatų - pareiÅ¡kėjas yra patenkintas pakaitinės hormonų terapijos sÄ lygotais fizinės iÅ¡vaizdos pokyčiais, t. y. hormono estradiolo (E2) koncentracija kraujyje pareiÅ¡kėjo atveju patenka į biologinės moteriÅ¡kos lyties individams bÅ«dingÄ normÄ .

Galiausiai pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas socialinėje erdvėje yra atpažįstamas iÅ¡imtinai kaip moteriÅ¡kos lytiesasmuo, o tai sÄ lygojo konkliudentiniai pareiÅ¡kėjo veiksmai siekiant su medicinini lyties pakeitimu susijusių fizinės iÅ¡vaizdos pokyčių. Net ir tuo atveju, kai translyčiai asmenys laisva valia pageidauja atlikti medicininę lyties pakeitimo procedÅ«rÄ , Å¡is reikalavimas teisinio lyties pakeitimo pripažinimo kontekste laikytinas pertekliniu reguliavimu. TokiÄ pozicijÄ lemia trys pagrindinės priežastys, bÅ«tent: (a) ne visi translyčiai asmenys pageidauja atlikti medicininę lyties pakeitimo procedÅ«rÄ ; (b) dėl individualios sveikatos bÅ«klės nevisiems translyčiams asmenims yra įmanoma medicininiu bÅ«du pakeisti lytį; (c) asmens lyties, asmenskodo, vardo ir pavardės iÅ¡taisymo civilinės bÅ«klės aktuose atžvilgiu asmens biologinės lytiescharakteristikos nėra svarbios, nes Å¡ia procedÅ«ra siekiama įtvirtinti bÅ«tent subjektyvų asmens savęs priskyrimÄ vienai ar kitai lyčiai (socialinė lytis), tokiu bÅ«du sudarant sÄ lygas efektyviai dalyvauti ekonominiame bei socialiniame Å¡alies gyvenime.

BÅ«tent trečioji priežastis nagrinėjamos bylos kontekste yra ypatingai aktuali pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sÄ lygotų pageidaujamų fizinės iÅ¡vaizdos pokyčių, pareiÅ¡kėjas socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriÅ¡kos lyties asmuo. PareiÅ¡kėjas kryptingai konstruoja savo socialinį identitetÄ kaip moteriÅ¡kos lyties asmuo mokslo įstaigoje, draugų ir pažįstamų rate, socialiniuose tinkluose ir kitur.

PareiÅ¡kėjas taip pat nuolatos dėvi įprastai su moteriÅ¡ka lytimi asocijuojamus drabužius, augina ilgus plaukus, kalba ir elgiasi „moteriÅ¡kai“. Kita vertus, pareiÅ¡kėjo asmens tapatybės dokumentuose yra nurodyta vyriÅ¡ka lytis ir su ja asocijuojamas asmens kodas (prasidedantis skaičiumi „3“). Toks faktinis neatitikimas tarp pareiÅ¡kėjo realios iÅ¡vaizdos ir asmens tapatybės dokumentų turi didelį poveikį pareiÅ¡kėjo gyvenimui Lietuvoje. Dėl dabartinės situacijos potencialiai galėtų bÅ«ti suvaržyta pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė keliaujant ir kertant valstybės sienÄ , nes bÅ«tų kvestionuojamas pareiÅ¡kėjo pateikiamų asmens tapatybės dokumentų autentiÅ¡kumas.

PareiÅ¡kėjas nuolatos nerimauja dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės iÅ¡vaizdos ir asmens tapatybės dokumentų sÄ lygotų situacijų, kai bus priverstas atsakyti į nemalonius ir teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ pažeidžiančius klausimus. Dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės iÅ¡vaizdos ir asmens tapatybės dokumentuose nurodytų asmens lyties, vardo ir pavardės įrašų pareiÅ¡kėjas nuolatos susiduria su žeminančiomis situacijomis, pavyzdžiui, įsigyjant tabako gaminius, atsiimant siuntinį paÅ¡to skyriuje ar norint atidaryti sÄ skaitÄ banke, kreipiantis į medikus ir bet kur kitur, kai, papraÅ¡ius pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentÄ , pareiÅ¡kėjas yra priversta atskleisti savo translytę lytinę tapatybę ir tokiubÅ«du susidurti su neabejotinomis prieÅ¡iÅ¡kumo ir (ar) diskriminacijos apraiÅ¡komis.

Remiantis ES Pagrindinių teisių agentÅ«ros (PTA) 2013 metais atliktos LGBT asmenų apklausos duomenimis, 60 % translyčių asmenų Lietuvoje patyrė fizinį ar seksualinį smurtÄ ar grasinimus susidoroti per pastarųjų penkerių metų laikotarpį, o 55 % translyčių asmenų Lietuvoje susidÅ«rė su žodiniu priekabiavimu, dėl kurio Å¡ie asmenys buvo priversti pasijausti itin nejaukiai. Remiantis specialiojo Eurobarometro 437 apie diskriminacijÄ ES 2015 metais duomenimis, net 49 % Lietuvos gyventojų jaustųsi nepatogiai dirbdami vienoje darbovietėje su translyčių kolega.

Atsižvelgiant į Å¡ių tarptautinių tyrimų duomenimis, darytina iÅ¡vada, jog translyčiai asmenys Lietuvos visuomenėje susiduria su dideliu prieÅ¡iÅ¡kumo laipsniu, kurį didžiÄ ja dalimi lemia vieÅ¡ai (su) žinomas asmenstranslytės tapatybės faktas. Galimybė įgyti asmens faktinę iÅ¡vaizdÄ , tikrÄ jÄ lytinę tapatybę irbesikeičiančiÄ lytį atitinkančius asmens tapatybės dokumentus kuo ankstesniuose lyties pakeitimoproceso etapuose reikÅ¡mingai prisidėtų prie socialinės ir ekonominės translyčių asmenų integracijosLietuvos visuomenėje.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad galimybė atsisakyti pakeisti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktuose neatlikus konkrečių medicininio pobÅ«džio procedÅ«rų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, neproporcingai apribotų pareiÅ¡kėjo konstitucinę teisę į privataus gyvenimo gerbimÄ Turėdamas faktinę asmens iÅ¡vaizdÄ , tikrÄ jÄ lytinę tapatybę ir besikeičiančiÄ lytį atspindinčius asmens tapatybės dokumentus, pareiÅ¡kėjas galėtų sėkmingiau integruotis socialiniame ir ekonominiame gyvenime, nesusidurtų su nuolatinėmis stresÄ , įtampÄ ir nerimÄ keliančiomis situacijomis, nebÅ«tų priverstas nuolatos prieÅ¡ savo valiÄ atskleisti savo translytės tapatybės aplinkiniams.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato imperatyvaus reikalavimoatlikti chirurginę lyties keitimo operacijÄ prieÅ¡ kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašųcivilinės bÅ«klės aktuose iÅ¡taisymo, o tokio reikalavimo nustatymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas,pareiÅ¡kėjas praÅ¡o:

1) pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1), 2019 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136- 3200/19(2.4.1.51-AD21) ir 2019 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-3201/19 (2.4.1.51- AD21);

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių iÅ¡taisyti įraÅ¡Ä apie pareiÅ¡kėjos lytį civilinės bÅ«klės aktuose taip, kad Å¡is įraÅ¡as atspindėtų moteriÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjos lytį (įraÅ¡Ä apie asmens lytį pakeistiiÅ¡ „VYR/M“ į „MOT/F“);

3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjos vardÄ ir pavardę civilinėsbÅ«klės aktuose taip, kad Å¡ie įraÅ¡ai atspindėtų moteriÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjos lytį (įraÅ¡Ä apieasmens vardÄ pakeisti iÅ¡ „E.“ į „E.“, o įraÅ¡Ä apie asmens pavardę pakeisti iš„Ž.“ į „Ž.“). Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - Vilniaus miesto CM skyrius) atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsiliepime nurodoma, kad civilinės bÅ«klės aktų įrašų iÅ¡taisymo ir pakeitimo tvarkÄ reglamentuoja 2015-12-03 LR civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymas Nr. XII-2111, Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334. Vardai ir pavardės keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėmis, patvirtintomis LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333. PareiÅ¡kėjas 2019-09-07 pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto CM skyriui iÅ¡taisyti pareiÅ¡kėjo gimimo įraÅ¡e Nr. 4041, sudarytame 1998-10-07 Vilniaus miesto CM skyriuje, kÅ«dikio lytį iÅ¡ vyras į moteris, asmens kodÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyrius 2019-09-07 iÅ¡vadoje Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nepatenkino nesant teisinio pagrindo.

Taip patpareiÅ¡kėjas 2019-09-10 pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto CM skyriui iÅ¡taisyti pareiÅ¡kėjo gimimoįraÅ¡e Nr. 4041, sudarytame 1998-10-07 Vilniaus miesto CM skyriuje, vardÄ iÅ¡ E. į E.Vilniaus miesto CM skyrius 2019-09-10 iÅ¡vadoje Nr. A136-3200/19(2.4.1.51-AD21), pareiÅ¡kėjopraÅ¡ymo nepatenkino nesant teisinio pagrindo. Asmens teisę pakeisti lytį reglamentuoja LR civilinio kodekso (toliau - CK) 2.27 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu bÅ«du pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniÅ¡kai įmanoma.

Å io straipsnio antra dalis numato, kad lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato įstatymai. Toks specialus įstatymas nėra priimtas. Taigi Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos nei lyties pakeitimo sÄ lygos, nei tvarka. CK 2.18 straipsnio 8 punktas įpareigoja valstybę privalomai registruoti civilinės bÅ«klės aktÄ - asmens lyties pakeitimÄ . Atsižvelgiant į tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ , t. y., kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , tokiu teisiniu pagrindu galėtų bÅ«ti teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas.

Gyventojų registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1495, (toliau-Nuostatai) 22 ir 24 punktuose nustatyta, kad asmens kodÄ suteikia Registrų centras. Nuostatų 25 punkte, nustatyta, kad asmens kodo struktÅ«ra jo suteikimo metu nustatoma vadovaujantis LR gyventojų registro įstatymo 8 straipsniu ir Lietuvos Respublikos standartu (LST 1185-91). LR Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnis numato, kad pirmasis asmens kodo skaitmuo turi atitikti asmens lytį ir gimimo Å¡imtmetį. Asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas.

Tačiau teisės aktai numato dvi išimtis, kai gali būti suteikiamas naujas asmens kodas. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334,133 punktu, kai gimimo įraše ištaisoma vaiko gimimo data arba lytis, jam suteikiamas naujas asmens kodas. Pareiškėjo asmens kode, kuris šiuo metu nurodytas Gyventojų registre ir asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, esantis pirmas skaitmuo „3“, atitinka vyro gimusio XX šimtmetyje požymius.

PareiÅ¡kėjo turima vardo ir pavardės forma E. Ž. atitinka jo lyties įraÅ¡Ä . Pasirinkta vardo ir pavardės forma E. Ž. tinkama moteriÅ¡kos lyties asmenims. Taigi pareiÅ¡kimo tenkinimo atveju, Vilniaus miesto CM skyrius iÅ¡taisys įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo vardÄ , pavardę ir lytį taip, kad jie atspindėtų moteriÅ¡kÄ jÄ lytį. LR civilinio proceso kodekso 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o iÅ¡taisymo ar pakeitimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä iÅ¡taisyti, pakeisti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Taip pat informuojame, kad bendrosios kompetencijos teismas yra iÅ¡nagrinėjęs civilines bylas dėl asmenų lyties įraÅ¡o, asmens kodo, vardų ir pavardžių pakeitimo (iÅ¡taisymo). Vilniaus miesto CM skyrius, vadovaudamasis priimtais teismo sprendimais, yra pakeitęs asmenų lyties įraÅ¡Ä jų civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose (ko pasėkoje pasikeitė ir asmens kodas), taip pat vardus, pavardes. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjais ir jo atstovė prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

IÅ¡ esmės pakartojo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus. PareiÅ¡kimas tenkintinas. PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas E. Ž. yra translytė moteris, kuri pagal civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us yra vyriÅ¡kos lyties (biologinė lytis) asmuo, tačiau ilgÄ laikÄ save identifikuoja kaip moterį ir gyvena kaip moteris (socialinė lytis). PareiÅ¡kėjui transseksualumas (TLK‑10 kodas F64.0) oficialiai diagnozuotas 2018 m. gegužės 24 d.

Å eÅ¡kinės poliklinikoje. PareiÅ¡kėjas yra pradėjęs gydymÄ pakaitine hormonų terapija, kuri duoda pageidaujamų rezultatų (2019 m. liepos 10 d. tyrimų rezultatų pažyma). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sėkmingas hormoninio gydymo taikymas lėmė pageidaujamus fizinės iÅ¡vaizdos pokyčius – pareiÅ¡kėjas socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriÅ¡kos lyties asmuo, todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas yra pradėjęs lyties pakeitimo procesÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su praÅ¡ymais dėl lyties, vardo, pavardės ir asmens kodo įrašų iÅ¡taisymo civilinės bÅ«klės aktuose, siekiant sinchronizuoti Å¡iuos įraÅ¡us su tikrÄ ja pareiÅ¡kėjos lytine tapatybe ir lytimi. 2019 m. rugsėjo 7 d., 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d.

Civilinės metrikacijos skyrius netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, nes Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos lyties pakeitimo sÄ lygos bei tvarka. PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iuo metu jo gimimo lytis ir tikrasis lytinis identitetas nesutampa, ir jis, pradėjęs lyties pakeitimo procesÄ , yra priverstas gyventi su jo faktinės iÅ¡vaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais, kas laikytina konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ , įvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, ribojimu.

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjas prašė teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo lytį, vardÄ ir pavardę, kad jie atspindėtų pareiÅ¡kėjo moteriÅ¡kÄ jÄ lytį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsnį, nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu bÅ«du pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniÅ¡kai įmanoma. Lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato įstatymai, tačiau pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje priimtų lyties pakeitimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatančių įstatymų nėra (CK 2.27 straipsnio 2 dalis).

CK 2.18 straipsnio nuostatos įpareigoja valstybę asmens lyties pakeitimÄ registruoti privalomai. Civilinės bÅ«klės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir iÅ¡taisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). 2006 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 112 punkto 2 papunktyje nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us leidžiama pakeisti, jei reikia pakeisti asmens lytį, vardÄ ir pavardę dėl lyties pasikeitimo ar pakeitimo, o civilinės bÅ«klės akto pakeitimo įraÅ¡as įraÅ¡omas remiantis teismo sprendimu (Taisyklių 116.1 punktas). 2007 m. birželio 26 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu V-230 patvirtintų Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų 7.3. punkte pareiga sudaryti ir suteikti asmeniui kodÄ pavesta VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamentui, o asmens kodo suteikimo tvarkos apraÅ¡o 3.5. punkte nustatyta, kad asmens kodas suteikiamas asmenims, pakeitusiems lytį. IÅ¡ nurodytų teisės normų darytina iÅ¡vada, kad įstatymo leidėjas nustatė galimybę iÅ¡taisyti civilinės bÅ«klės aktuose įraÅ¡us, identifikuojančius asmens lytį, tuo atveju, jei asmuo, sulaukęs pilnametystės ir nebÅ«damas santuokoje, mediciniÅ¡kai pakeitė lytį.

Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo, įrašų dėl pareiškėjo prašymo dėl lyties, vardo ir pavardės keitimo nagrinėtinas ir nustatytinas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo transseksualumas diagnozuotas Šeškinės poliklinikoje 2018 m. gegužės 24 d., pradėtas gydymas pakaitine hormonų terapija, dėl kurių pareiškėjas socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas yra pradėjęs negrįžtamus medicininius procesus dėl savo biologinės lyties keitimo bei save jau ilgÄ laikÄ socialiniame gyvenime suvokia ir identifikuoja kaip moterį; Å¡ias aplinkybes patvirtina medicininiai tyrimai. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad asmens civilinės bÅ«klės aktuose esantis įraÅ¡as apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu bÅ«du bus užtikrinta asmens, pradėjusio negrįžtamus biologinės lyties keitimo procesus, privataus gyvenimo apsauga bei nebus pažeidžiamas asmens orumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis, 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, CK 2.18 straipsnio 8 punktas, 2.27 straipsnis, CPK 3 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnis).

Å iuo metu teisės aktai įstatyminiu lygmeniu neapibrėžia sÄ vokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu bÅ«du“. SÄ voka „lyties pakeitimas“ neturi bÅ«ti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi bÅ«ti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rÅ«bus; kitai lyčiai bÅ«dingi iÅ¡vaizdos pokyčiai bei elgsena, ir pan.).

Taigi, pagrindinės teisinės prielaidos civilinės bÅ«klės aktų įrašų keitimui yra asmeniui diagnozuotas transeksualumas ir asmens identifikavimas savęs kaip atitinkamos lyties. Å ios aplinkybės byloje nustatytos. Dėl Å¡ios priežasties, siekiant apsaugoti prigimtines žmogaus teises (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis), įskaitant teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK 2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucines teises į orumÄ bei privataus gyvenimo neliečiamumÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 straipsniai), užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio įgyvendinimÄ , atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ , vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų pakeitimo tenkintini.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡vada Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1), 2019 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡vada Nr. A136-3200/19(2.4.1.51-AD21) ir 2019 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡vada Nr. A136-3201/19(2.4.1.51-AD21) naikintinos; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo lytį ir asmens kodÄ taip, kad jie atspindėtų moteriÅ¡kÄ jÄ lytį; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo vardÄ ir pavardę taip, kad jie atspindėtų moteriÅ¡kÄ jÄ lytį, t. y. vardÄ pakeisti iÅ¡ „E.“ į „E.“, o pavardę pakeisti iÅ¡ „Ž.“ į „Ž.“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1), 2019 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-3200/19(2.4.1.51-AD21) ir 2019 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-3201/19(2.4.1.51-AD21). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, juridinio asmens kodas 188710061, iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo lytį civilinės bÅ«klės aktuose taip, kad Å¡ie įraÅ¡ai atspindėtų moteriÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo lytį (įraÅ¡Ä apie asmens lyti pakeisti iÅ¡ „VYR/M“ į MOT/F).

Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, juridinio asmens kodas 188710061 iÅ¡taisyti įraÅ¡us apie pareiÅ¡kėjo vardÄ ir pavardę civilinės bÅ«klės aktuose taip, kad jie atspindėtų moteriÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo lytį, t. y. vardÄ pakeisti iÅ¡ „E.“ į „E.“, o pavardę – iÅ¡ „Ž“ į „Ž“. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Edvardas Juozėnas