2024-01-24 Nr. AB-2114-3-61-3-08977-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1066-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08977-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – Valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimus: 1) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas1); 2) Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui atsisakyta leisti pakeisti darbdavį (toliau – ir Sprendimas2); 3) 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2028 m. spalio 12 d (Sprendimas3).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Visi ginčijami sprendimai grindžiami Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis, 2003-2008 metais tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

2.2. Sprendimuose dėstoma abstraktaus pobūdžio informacija apie Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, karą Ukrainoje ir jo neigiamus padarinius. Remiantis tokiais motyvais analogiškus sprendimus galima priimti bet kurio Baltarusijos piliečio atžvilgiu. Jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui nepateikta. Nebuvo įsigilinta į tai, kad privalomąją karo tarnybą pareiškėjas pradėjo 2002 m. sausio 16 d. ir baigė 2003 m. liepos 17 d., t. y. būdamas šaukiamojo amžiaus tarnavo Baltarusijos kariuomenėje privalomus 1,5 metų ir buvo išleistas į atsargą pasibaigus tarnybos laikui. Kadriniu kariškiu pareiškėjas nebuvo. Pareiškėjas 2003 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas į valstybės įmonę „Ginkluotųjų pajėgų Bobruisko eksploatacinė valdyba“ vairuotoju, kur dirbo iki 2008 m. rugsėjo 29 d.

2.3. Visą laiką pareiškėjas buvo samdomas civilis darbuotojas, o ne kariškis ar kitoks pareigūnas. Valstybės įmonė “Ginkluotojų pajėgų Bobruisko eksploatacinė valdyba” šiuo metu užsiima nuosavo ir nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma. 2010-2016 įmonė vertėsi pastatų statyba, iki 2010 m. nekilnojamojo turto nuoma. Viešais duomenimis, ši įmonė skirta aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis kariškius, teikti tų patalpų eksploatacinį ir remonto aptarnavimą, kontroliuoti naudojimąsi žemės sklypais, paimtais gynybiniams tikslams ir kariuomenės poreikiams. Be to, iš darbo pareiškėjas išėjo šalių susitarimu dar gerokai iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, net prieš 2014 m. Krymo aneksiją. Po 2008 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas dirbo įvairiose transporto įmonėse tiek Baltarusijoje, tiek už jos ribų. Pareiškėjas turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 8 d., nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nuo 2008 m. spalio 10 d. dirbo skirtingose Lietuvos įmonėse. Per visą darbo Lietuvoje laikotarpį nebuvo nustatyta jokių faktinių duomenų apie pareiškėjo galimas kelti ar keliamas grėsmes.

2.4. Pareiškėjo nelojalumą Baltarusijos režimui patvirtina atsakymai į atsakovo anketos klausimus. Savo šeimos perkelti gyventi į Lietuvą pareiškėjas dar nespėjo.

2.5. Pareiškėjas yra vienintelis šeimos maitintojas. Net ir karo kontekste kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta išvada, kuria pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

5. Atsakovo teigimu, išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbinė veikla). Mano, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas pažymėjo, kas pareiškėjas įsidarbino į valstybės įmonę „Ginkluotojų pajėgų Bobruisko eksploatacinė valdyba“ savo noru po privalomosios karinės tarnybos, tad iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijos kariuomenėje likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Migracijos departamentas taip pat teigė įvertinęs pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika – šeiminius (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialinius, ekonominius. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu.

7. VSD vertinimu, pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

8. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos kariuomene. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

9. VSD teigimu, visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą, bet ir Migracijos departamento Sprendimų priėmimo metu padėjo ir toliau padeda Rusijai, kuri pradėjo ir vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

11.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Pareiškėjas turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 8 d., leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, A. B. nuo 2008 m. spalio 10 d. dirbo skirtingose Lietuvos įmonėse, nuo 2019 m. birželio 14 d. dirba UAB „Transimeksa“.

Pareiškėjas 2023 m. birželio 7 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10.31 punktu paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus dėl papildomos informacijos gavimo.

Atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2003–2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2023 m. rugsėjo 4 d. išvadoje Nr. 18-9334 nurodė, kad A. B. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. A. B., tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pagal surinktą informaciją, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, Migracijos departamentas Sprendimu1 panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Aprašo 104.2 punktu (asmeniui nėra pagrindo leisti pakeisti darbdavį) Sprendimu2 neleido pareiškėjui pakeisti darbdavio, bei Sprendimu3, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi;

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu ir 37 punktu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių.

12. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Teismas konstatavo, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, todėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis atliko privalomąją karo tarnybą nuo 2002 m. sausio 16 d. iki 2003 m. liepos 17 d., t. y. būdamas šaukiamojo amžiaus tarnavo Baltarusijos kariuomenėje privalomus 1,5 metų ir buvo išleistas į atsargą pasibaigus tarnybos laikui bei, kad jis pildydamas klausimyną nurodė, jog nepritaria Rusijos agresijai Ukrainoje, o Krymas priklauso Ukrainai, nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių.

13. Teismas pažymėjo, kad privalomoji karo tarnyba bei pareiškėjo darbas valstybinėje įmonėje pakankamai ilgą laikotarpį, nepaneigia prielaidos, kad pareiškėjas yra lojalus Baltarusijos režimui ir galėtų būti išnaudojamas. Šios aplinkybės nepaneigia ir tai, kad pareiškėjas vėliau nebedirbo Baltarusijos valstybiniame sektoriuje. Teismo vertinimu, šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

14. Teismas vertino, kad A. B. darbo laikotarpis Lietuvoje nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą, asmuo gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje su pertrauka, t. y. 2008–2011 m. ir nuo 2019 metų; Lietuvoje kuriami socialiniai ryšiai nelaikytini nepertraukiamais ir dėl užsieniečio darbo pobūdžio – darbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; pareiškėjas neturi Lietuvoje jokių šeimyninių ryšių, sutuoktinė ir nepilnametis vaikas negyvena Lietuvoje. Pareiškėjo argumentai, kad nuo 2021 m. jis nespėjo dar šeimos perkraustyti į Lietuvą vertinti kritiškai.

15. Teismas konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

16. Teismas taip pat vertino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui yra neproporcingas ar kaip nors pažeidžiantis pareiškėjo teises.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog tiek gyvendamas ir dirbdamas Baltarusijoje, tiek ir dirbdamas Lietuvos įmonėje pareiškėjas būtų pažeidęs teisės aktus ar vykdęs veiklą, keliančią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Atsakovo pozicija dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui grindžiama VSD išvada, kurioje dėstomi abstraktūs argumentai apie Baltarusijos autokratinio režimo grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.

19. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuva, priėmusi „Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą“, nesustabdė Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo, tuo pripažindama juos „mažiau pavojingais“ nei Rusijos Federacijos piliečiai. Priimant šį įstatymą buvo įvertintas ir ekonominis aspektas – didelę dalį statybų, tolimųjų krovinių pervežimo sektorių darbuotojų sudaro Baltarusijos Respublikos piliečiai. Ne išimtis ir pareiškėjas, kuris dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau dėl atsakovo sprendimų negali tęsti darbinės veiklos.

20. Pareiškėjas savo priešiškumui Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai pagrįsti pateikė naujus įrodymus – nuotraukas, kuriose jis su draudžiama Baltarusijoje atributika (senąja Baltarusijos vėliava ir jos simboliais). Pareiškėjo teigimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, t. y. teismui suabejojus pareiškėjo pažiūromis. Pareiškėjas nurodo, kad Baltarusijos specialiosioms tarnyboms nustačius draudžiamos atributikos turėjimo ir/ar dėvėjimo faktą, pareiškėjui iškiltų reali nubaudimo kriminaline bausme grėsmė, todėl pareiškėjas baiminosi teikti šias nuotraukas pirmosios instancijos teismui, ir rizikuodamas teikia jas dabar, nes neturi jokių kitokių galimybių įtikinti teismą savo priešiškumu Baltarusijos režimui.

21. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo vertinimu, aplinkybės, kad nuo tarnybos ir darbo pabaigos praėjo ilgas laikotarpis (15 metų), darbo trukmė, darbas Lietuvoje ir pareiškėjo išsakytas požiūris į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą (Departamento klausimyno Nr. 10 ir Nr. 11 klausimai) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.

23. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, pasirinkdamas dirbti savo noru Baltarusijos kariuomenėje, žinojo, kad jam keliami griežti reikalavimai, o personalo politika nėra autonominė, nes ją formuoja Baltarusijos Respublikos valdžia. Ši informacija nėra bendro pobūdžio ir ji susijusi su pareiškėju. Šią informaciją įvertino tiek VSD, tiek ir Migracijos departamentas. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudojamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti.

24. Atsakovo teigimu, keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduodamos Šengeno vizos, savaime nereiškia, kad tuo pagrindu pareiškėjui turi būti išduotas leidimas.

25. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo su apeliaciniu skundu pridedamos nuotraukos nepaneigia grėsmės valstybės saugumui ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas 2003–2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.

26. VSD pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

27. VSD laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos. VSD vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje pateiktus ir aptartus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo1 (pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), Sprendimo2 (pareiškėjui atsisakyta leisti pakeisti darbdavį) bei Sprendimo3 (pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus) teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas tinkamai atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, ginčijami sprendimai grindžiami ne tik VSD išvada, bet ir pateiktais duomenimis, o pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo.

31. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus: nuotraukas, kuriose jis su draudžiama Baltarusijoje atributika (senąja Baltarusijos vėliava ir jos simboliais). Pareiškėjo teigimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, t. y. teismui suabejojus pareiškėjo pažiūromis. Pareiškėjas nurodo, kad Baltarusijos specialiosioms tarnyboms nustačius draudžiamos atributikos turėjimo ir/ar dėvėjimo faktą, pareiškėjui iškiltų reali nubaudimo kriminaline bausme grėsmė, todėl pareiškėjas baiminosi teikti šias nuotraukas pirmosios instancijos teismui, ir rizikuodamas teikia jas dabar, nes neturi jokių kitokių galimybių įtikinti teismą savo priešiškumu Baltarusijos režimui.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tikrinami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822 -1321/2013).

33. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti įrodymus ir teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui nepagrindus aplinkybių, kad naujų įrodymų pateikimo ir išreikalavimo (ištyrimo) būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti (pateikti) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, prašymas pridėti naujus įrodymus prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme paprastai netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-438/2020, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020). Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Byloje pareiškėjas turėjo galimybę visus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškėjo prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos atmetamas.

34. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

36. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

38. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).

39. UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir VSAT, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. UTPĮ 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. <...>.

40. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą. Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes (Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 6 straipsnis). Valstybės saugumo departamentas žvalgybą, t. y. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu (toliau – ir ŽĮ) įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms (ŽĮ 2 straipsnio 8 dalis), ir kontržvalgybą – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti (ŽĮ 2 straipsnio 2 dalis), be kita ko, vykdo visuomeninėje politinėje, ekonominėje, mokslo, technologijų, informacinės veiklos srityse (Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 6 straipsnis 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, minėtos nuostatos, taip pat anksčiau aptartos UTPĮ 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nustatytais Nacionalinio saugumo pagrindais, Vyriausybė Valstybės gynimo tarybos pritarimu teikia Seimui tvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją – svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visumą. Nacionalinio saugumo strategijoje nustatomi esminiai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgojo laikotarpio valstybės saugumo užtikrinimo uždaviniai (šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

42. Baltarusijos Respublikos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

44. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, kad nacionaliniai interesai – sritis, kuri tradiciškai yra valstybės suvereniteto pamatinė dalis (žr., pvz, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą byloje Stoll prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 69698/01, 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimą byloje Zarubin ir kt. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 69111/17).

46. Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijimus Sprendimus, vadovavosi VSD išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas 2003-2008 metais tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje (2003 m. pareiškėjas buvo priimtas į VĮ „Ginkluotojų pajėgų Bobruisko eksploatacinė valdyba” vairuotoju, kur dirbo iki 2008 m.; viešais duomenimis, ši įmonė skirta aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis kariškius, teikti tų patalpų eksploatacinį ir remonto aptarnavimą, kontroliuoti naudojimąsi žemės sklypais, paimtais gynybiniams tikslams ir kariuomenės poreikiams) privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

47. Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, atsakovas nustatė, kad A. B. gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje su pertraukomis, t. y. 2008–2011 m. ir nuo 2019 metų. Lietuvoje kuriami socialiniai ryšiai nelaikytini nepertraukiamais ir dėl užsieniečio darbo pobūdžio – darbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. A. B. po 2008 m. rugsėjo 29 d. dirbo įvairiose transporto įmonėse tiek Baltarusijoje, tiek už jos ribų, nuo 2019 m. birželio 14 d. uždaroje akcinėje bendrovėje “Transimeksa”. A. B. turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d., pareiškėjui darbo Lietuvoje pagrindu buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 8 d. ir leidimai laikinai gyventi, galioję 2009-2010 m., 2020-2022 m. ir iki ginčo Sprendimo1 priėmimo galiojęs leidimas laikinai gyventi nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje nėra. Pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametis vaikas gyvena ne Lietuvoje.

48. Pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Nagrinėjamu atveju ginčijamuose sprendimuose nurodytas faktas, jog pareiškėjas nuo 2003 m. iki 2008 m. tarnavo (dirbo) Baltarusijos kariuomenėje, leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Taigi sutiktina su atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens VSD argumentais, jog ši aplinkybė, susiklosčiusi dėl pareiškėjo darbo (tarnybos) Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės kariuomenėje, pagrįstai suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai esant tokiai geopolitinei situacijai ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Pažymėtina, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama.

49. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

50. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

51. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime byloje Nr. eA-2585-629/2023 ir kt.).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip pavyzdžiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišdavimas / panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė bei siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga. Pastebėtina, jog iš esmės panaši teisės aiškinimo taisyklė yra pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023.

53. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimu3 pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

55. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsisakė leisti pakeisti darbdavį bei uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui. Ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.

56. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

57. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti – apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė